Baudžiamoji byla Nr. 1-5-857/2013

(Proceso Nr. 1-54-2-00033-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2; 1.2.29.1; 2.3.6.4.4.

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Biržai

           Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorams T. B., Danutei Šleivaitei, R. B., kaltinamiesiems E. Š. ir R. E., gynėjams advokatui V. P. ir advokatui D. S., ekspertui I. G., ekspertui V. L., nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

           E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje-sanitaru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.,

           R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (3 t., b.l. 17), gyvenantis „(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.,

           Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

E. Š. buvo perduotas teismui pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. dėl to, kad jis, 2010 m. gegužės 7 dieną apie 12 val. 35 min., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su R. E. ir A. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti uždarajai akcinei bendrovei - draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ priklausantį didelės vertės turtą tyčia inscenizavo eismo įvykį, t.y., kad R. E. važiuojant savo automobiliu SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Reginos M. E. vardu, kelyje Biržai - Pandėlis - Rokiškis 15,95 km, Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, Šliželių kaime, iš šalutinio kelio išvažiavo ir R. E., važiuojančio pagrindiniu keliu, nepraleido, automobilis FORD SCORPIO, valst. Nr. EU 3926, priklausantis A. P., vairuojamas A. P., dėl ko automobiliai susidūrė, o po smūgio automobiliui SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavus į priešingą eismo juostą į jį trenkėsi priešais važiuojantis jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ - ir melagingai pranešė apie jį Uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, nors iš tiesų nurodytoje vietoje, nurodytu laiku eismo įvykis įvykęs nebuvo, bei užpildymas eismo įvykio deklaracijas - jas įrašydamas tikrovės netinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, pateikdamas Uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, kurioje tariamo eismo įvykio dieną KASKO draudimo sutartimi Nr. LT1157795 buvo draustas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą - Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ pinigus - 33188 Lt, taip padarydamas uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ 33188 Lt turtinę žalą.

           R. E. buvo perduotas teismui pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. dėl to, kad jis 2010 m. gegužės 7 dieną apie 12 val. 35 min., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su E. Š. ir A. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti Akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“ priklausantį turtą, tyčia inscenizavo eismo įvykį, t.y., kad jam važiuojant savo automobiliu SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Reginos M. E. vardu, kelio Biržai - Pandėlys - Rokiškis 15,95 km, Biržų rajone, Sirvėnos seniūnijoje, Šliželių kaime, iš šalutinio kelio išvažiavo ir jo, važiuojančio pagrindiniu keliu, nepraleido automobilis FORD SCORPIO, valst. Nr. EU 3926, priklausantis A. P., vairuojamas A. P., dėl ko automobiliai susidūrė, o po smūgio automobiliui SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavus į priešingą eismo juostą. į jį trenkėsi priešais važiuojantis E. Š. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ - ir melagingai pranešė apie jį Akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“, nors iš tiesų nurodytoje vietoje, nurodytu laiku eismo įvykis įvykęs nebuvo, bei užpildydamas eismo įvykio deklaracijas - į jas įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, pateikdamas Akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“, kurioje tariamo eismo įvykio dieną Įprastinės transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. RB249779 buvo draustas automobilis FORD SCORPIO. valst. Nr. EU 3926, ir tuo pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą - 15744 Lt dydžio išmoką, priklausančią Akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“, kuri būtų padengusi tariamo eismo įvykio metu sugadinto automobilio SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo kompanijai kilo įtarimų dėl eismo įvykio tikrumo ir ji kreipėsi į specialistus.

          Kaltinamasis E. Š. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2010 m. gegužės mėn 7 d., gavęs užsakymą iš Biržų duonos kepyklos, apie 11 val. 30 min. trejų metų automobiliu „Peugeot 407“ išvyko iš R. A. g., kur yra V. K. įmonė, prekiaujanti kanceliarinėmis prekėmis, į Biržus. Lyg ir niekur nebuvo sustojęs. Važiavo keliu Rokiškis-Pandėlys, Pandėlys-Biržai, apie 80-90 km/h greičiu. Važiavimo sąlygos buvo geros, nelijo, mašina buvo tvarkinga ir jos parduoti nesiruošė. 12 val. 30 min. ties šešioliktu kilometru pamatė išlekiantį į jo važiuojamąją juostą automobilį „Škoda“. Bandė stabdyti, įvyko susidūrimas. „Škoda“ iššoko priešpriešais, kai buvo likę apie dešimt-dvylika metrų. Spėjo stipriai nuspausti stabdžio pedalą, nuspaudus atstumas buvo maždaug dešimt-dvidešimt metrų. Paskambino pagalbos telefonu, paaiškino apie įvykį. Kaltinamojo paklausė, ar nėra sužeistų, liepė patiems formintis dokumentus, nes jei nėra sužeistų, į įvykio vietą pareigūnai nevyksta. Eismo įvykį nufotografavo telefonu. Pamatęs, kad vieno automobilio vairuotojas yra užsienietis, paprašė, kad atvyktų pareigūnai. Jie atvykę apžiūrėjo įvykio vietą, iškvietė priešgaisrinę pagalbą kelio dangai nuvalyti, padėjo atstumti automobilius, paaiškino, kaip pildyti deklaracijas. Atvykusi „Šiaurės rytų“ korespondentė paklausė, kas ir kaip įvyko. Kaltinamasis telefonu informavo draudimo bendrovę, kuri iškvietė pagalbą pargabenti transporto priemonę. Atvykusi pagalba pargabeno automobilį. Kreipėsi į Rokiškyje esančią draudimo kompaniją, kur buvo paklaustas, ar reikalaus pinigų iš kaltininko, ar iš draudimo bendrovės, kurioje buvo apdraudęs savo automobilį. Pasakė, kad kreipsis į draudimo bendrovę. Per penkias dienas atvyko ekspertas, apžiūrėjo, po mėnesio kaltinamajam paskambino. Automobilio nepardavė, laukė, kol draudimas išmokės pinigus. Įdėjo skelbimą, išmokėjus draudimui pinigus, automobilį pardavė, atsiskaitė su lizingo bendrove. Kadangi buvo prisisegęs su saugos diržais, šie jį surakino prie sėdynės, iššoko oro pagalvė. Sužalojimų nepatyrė, nes buvo bukas smūgis, vilkėjo striukę. Automobilyje buvo dūmų nuo sprogusių pagalvių. Iš variklio, radiatoriaus garavo lauke. Po smūgio nukentėjo automobilio priekinė dalis, kairys kampas, kapotas, lanžeronas, dešinė pusė buvo sveikesnė. Smūgis buvo daugiau kairiu kampu. Automobiliai susidūrė ne automobilių viduriu - kaltinamojo automobilio kairys žibintas į „Škodos“ priekį-vidurį. „Škoda“ trenkėsi į kaltinamojo automobilį priekiu. „Škodos“ automobilio apgadinimai žemiau, pastumtas variklis, sudaužytas starteris, radiatorius. Iš vairuotojo pozicijos „Škodos“ sužalojimai labiau į kairę pusę. Po susidūrimo „Škoda“ atšoko, padarė trajektoriją link kelkraščio. Važiuojant nuo Biržų kaltinamojo automobilio galas nuo smūgio atsimetė į dešinę. Trečiasis automobilis liko stovėti, nes bandė išvažiuoti iš aikštelės, suko link Rokiškio, buvo įvažiavęs ant asfalto važiuojamosios dalies apie vieną metrą, gal ir daugiau. Jų automobiliai susidūrė nuo automobilio „F. S.“. „Škoda“ buvo pravažiavusi gal penkis-dešimt metrų. „Škodos“ greitis buvo mažesnis negu kaltinamojo, kurio greitis buvo apie 50 km/h. Smūgio metu automobilio greitis buvo nuo 40 iki 50 km/h. Prieš susidūrimą kaltinamasis nematė, ar kiti automobiliai kontaktavo. Buvo kliudytas automobilio „Ford“ kairys kampas, įskeltas žibintas. Deklaracijas pildė patys, pagal automobilių išsidėstymą. Užpildė tris deklaracijas, pildydamas sugadino dvi, trečios deklaracijos buvo trys egzemplioriai. Ant deklaracijų pasirašė visi, kaip priklauso. Mano, kad specialistų išvados išnagrinėtos neišsamiai: nebuvo išnagrinėta, kaip buvo pakrauti automobiliai, koks buvo pakrautų automobilių aukštis, galėjo būti daromos išvados remiantis automobilių techniniais duomenimis. Pildant deklaracijas buvo suklysta dėl pusių, kur kaltininkas, kur nukentėjusysis. Atvykusiems policijos pareigūnams dėl įvykusio eismo įvykio abejonių nekilo. Į draudimo kompaniją paskambino užpildžius deklaracijas. Techninė pagalba automobilį nuvežė į Ąžuolų gatvę Rokiškyje. Prekes iš automobilio iškrovė pas kolegą toje pačioje įmonėje. Ligoninės užsakymą įvykdė po dviejų ar trijų dienų, prieš tai paskambinęs perspėjo, kad prekių neatveš. Automobilis stovėjo garaže, kol buvo išmokėti pinigai. Iškrovus automobilį žmona parvežė kaltinamąjį į namus. Gal dar tą pačią dieną visai prieš darbo pabaigą užsuko į draudimą, daugiau lyg ir niekur nebuvo nuvykęs. R. E. iki eismo įvykio nepažinojo, eismo įvykio metu jį ir A. P. matė pirmą kartą. Eismo įvykyje dalyvavo ir jis tikrai buvo. Vykdamas į Biržus, po pareikštų įtarimų pateikė fotonuotraukas. Mano, kad ekspertai jų nevertino. Vežėsi dešimt dėžių kopijavimo popieriaus, kuris buvo sudėtas ant galinės sėdynės, po kojomis, smulkesnės prekės - bagažinėje. Popierius galėjo sverti nuo 120 iki 150 kg. Popieriaus dėžė sveria nuo keturiolikos iki penkiolikos kilogramų. Vienas popieriaus pakas sveria apie du su puse kilogramo. Vykstant pas klientus veža papildomai popieriaus pakų. Tą kartą vežė šešias ar aštuonias dėžes popieriaus pakų, tiksliai neatsimena, svoris buvo virš 100 kg. Tepalo dėmės ant asfalto dangos buvo matyti pagal mašinų trajektoriją, jų buvo ir po kaltinamojo automobiliu. Dėmes šalino jiems matant priešgaisrinės tarnybos žmonės. Įvykio vietoje buvo keturios provėžos, bangelių aukštis galėjo būti nuo vieno iki dviejų centimetrų. Per bangas važiuojant automobilis šokinėja, gali leistis, kilti. Mano, kad automobilis „Š. S.“ sunkesnis negu „Peugeot 407“. Apie tai sprendžia pagal techninius duomenis, esančius internete. Atstumų tarp automobilių po susidūrimo nematavo, tik pažymėjo automobilių išdėstymą. Fotonuotraukose užfiksuota. Draudimo kompanijos atstovai neatvyko į įvykio vietą. Jie tik užfiksavo įvykį, pasiūlė pagalbą. Nežinio, kiek buvo sugadintas automobilio „F. S.“ bamperis, matė, kad stikliukas įskilęs. Automobilyje ABS buvo. Jei norėčiau gauti Kasco draudimo išmoką, pasirinktų garažo duris, o ne inscenizuotų eismo įvykį. Praėjus aštuoniems mėnesiams po įvykio buvo apklaustas, gali ir suklysti, neatsiminti.

             K. R. E. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2010 m. gegužės 7 d., apie 10 val. - 10 val. 30 min., išvažiavo iš kolektyvinio sodo, esančio Panevėžio mieste, kur ir gyvena, į Rokiškį. Buvo užsukęs į Pasvalyje esantį mašinų laužyną, reikėjo automobiliui turbinos. Važiavo nuo Biržų link Rokiškio. Automobilių intensyvumas buvo vidutinis, važiavo 90-100 km/h greičiu. Apie 12 val. - 12 val. 30 min. įvyko eismo įvykis. Tą dieną saulė švietė pro debesis, asfalto danga sausa. Ties šešioliktu kilometru, likus apie dvidešimt metrų, pamatė 10-20 km/h greičiu iš aikštelės išriedantį automobilį „F. S.“. Matė, kad tas iš dešinės kaltinamajam automobilis nebesustos. Pradėjo stabdyti, manė apvažiuosiąs, bet dešiniu priekiniu automobilio kampu kliudė „F. S.“, trenkėsi į vairuotojo pusę, kliudė bamperį. Šis atsikabino, matė, kad buvo išdaužytas stikliukas. Vairuotojas pats bamperį prisitvirtino. Sakė, kad neliestų, kol atvyks pareigūnai, kitų įbėžimų automobiliui nepadarė. Po smūgio kaltinamojo automobiliui užkirto vairuotojo pusės priekinį ratą. Jei nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę juostą, būtų trenkęsis į kairį sparną. Pravažiavęs „F. S.“ pamatė „Peugeot 407“. Manė, kad suspės grįžti į savo juostą. Į „Peugeot 407“ trenkėsi kairiąja automobilio puse, priekiu, kliudė automobilio plokštuma daugiau į kairę „Peugeot 407“, priekinę pusę. Neišvengus susidūrimo su „Peugeot 407“, nuo smūgio automobilį numetė į priešpriešinės juostos kelkraštį. Po susidūrimo su latviu bendravo rusiškai, kur vyksta nesikalbėjo. Apie Latvijos pilietį nieko nežino. Šalia sėdintį kaltinamąjį pažįsta tik nuo eismo įvykio. Dėl įvykio inscenizavimo nesitarė. Su kitu kaltinamuoju niekas nesiejo, bendrų pažinčių neturėjo. Kaltinamasis buvo prisisegęs diržus, sužalojimų jokių nepatyrė. Sužalotų asmenų nebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, priešgaisrinės tarnybos atstovai. Neatsimena, kas kaltinamajam padavė vizitinę kortelę su Biržų mieste esančios techninės pagalbos numeriu. Susiskambinęs paklausė, kur veš kaltinamojo automobilį, nes buvo aktualu, kiek kainuos automobilio saugojimas, transportavimas. Automobilis buvo transportuotas, įmonės teritorijoje iškrautas. Pasiėmė nepriklausomą ekspertą, atvyko į Biržus pažiūrėti automobilio. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Industrijos garantas“, kurios atstovas patarė kreiptis į kaltininko draudimo bendrovės „Baltikums“ atstovus Lietuvoje „Coris“. Pasakė, kad neturi ekspertų išvadų. Jis pasakė, kad turi nepriklausomo eksperto išvadą ir gali ją pateikti. Eksperto išvadą išsiuntė registruotu laišku. Po mėnesio buvo pranešta, kad draudimo išmoka kaltinamajam nebus mokama. Po kurio laiko buvo kviečiamas atvykti į policiją. Automobilį norėjo nupirkti įmonės savininkai, pas kuriuos jis laikė tris mėnesius. Draudimo atstovams pareiškus, kad automobilis jiems nebus reikalingas, jį transportavo į Panevėžį. Deklaracijas užpildė E. Š., jie tik pasirašė. Greitis automobilio smūgio metu buvo 15-20 km/h, praktiškai kaltinamasis buvo sustojęs, į spidometrą nežiūrėjo. Ar pilnai sustojo, ar dar kiek riedėjo negali atsakyti, nes viskas įvyko staigiai. Ant kelio dangos po susidūrimo buvo išbėgę iš automobilių tepalai, antifrizas, mėtėsi plastmasės, duženos, išvirtęs žibintas. Kelio dangą nuvalė priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, klausė, ar nereikalingos detalės. Vežėsi dvi pusašes, akumuliatorių, seną turbiną, radiatorių, kitų smulkių detalių – bagažinėje. Svoris galėjo būti apie septyniasdešimt-aštuoniasdešimt kilogramų. Dėl šio eismo įvykio negavo jokių pinigų. Dėl pareikšto ieškinio nesutinka, nes negavo pinigų. Iki to įvykio su kitais eismo dalyviais nebuvo pažįstami. Yra išsituokęs, turi dukrą kuriai moka alimentus, pragyvena iš socialinės išmokos, įvykio metu taip pat nedirbo, registruotas Darbo biržoje. Jokio kito kilnojamojo turto savo vardu registruoto neturi. Sausio mėnesį prieš eismo įvykį buvo įsigijęs automobilį, tačiau nežinojo apie jo techninį stovį, apie tai nesupranta. Automobilio pakaba aukštesnė, padangos geros buvo, amortizatoriai nebuvo iš gerųjų. „F. S.“ motina nupirko. Buvo atidaręs automobilio kapotą, ryškių sugadinimų variklyje nepastebėjau, tačiau nėra šios srities žinovas ar ekspertas. Kaltinamojo automobilis „S. S.“ buvo nenaujas, buvo kažkokių sugadinimų, tačiau praėjus trims metams nurodyti, kas ten buvo įbrėžta ar įlenkta iki įvykio, tiksliai negali. Sutinka su paskutine eksperto išvada. Kadangi buvo vasara vietoj aušinimo skysčio pylė vandenį, nes leido radiatorius. Ruošėsi keisti turbiną ir radiatorių.

           Liudytojas A. K. parodė, kad eismo įvykis buvo labai seniai, gerai nebeatsimena įvykio aplinkybių. Gavus pranešimą iš budėtojo apie eismo įvykį kelio Biržai-Rokiškis šešioliktame kilometre, nuvyko į įvykio vietą ir rado tris apdaužytus automobilius. Vykstant į įvykio vietą, jokių vilkikų nesutiko. Du vairuotojai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, vienas - Latvijos. Vairuotojams susitarus dėl eismo įvykio, užsipildė įvykio vietoje deklaracijas. Latvio automobilis buvo mažai apgadintas. Eismo įvykio kaltininkas Latvijos pilietis, nes išvažiavo iš šalutinio kelio. Dabar tiksliai negali atsakyti, iš ko nustatė, kad Latvijos pilietis kaltas. Kiti du automobiliai buvo smarkiai apgadinti. Pagarsinus duotus parodymus (2 t., b.l. 51-52), liudytojas juos patvirtino, papildyti nieko neturi. Pagal automobilių apgadinimus nebuvo jokių abejonių, kad eismo įvykis gali būti surežisuotas. Mano, kad jam surežisuoti reikėtų apie dviejų-trijų valandų. Eismo įvykio vietoje užtruko apie pusvalandį. Apžiūrėjo automobilius. Ar juose buvo daiktų, neatsimena. Kiek atsimena, automobiliai nebuvo pakrauti. Buvo į įvykio vietą atvykusi žiniasklaidos atstovė, fotografavo. Pareigūnai gal taip pat nufotografavo eismo įvykio vietą, bet vietoje protokolo nerašė. Eismo įvykio metu važiavo automobiliai-sunkvežimiai, dar pareguliavo eismą. Ši kelio atkarpa eismo intensyvumu nepasižymi. Neatrodė, kad asmenys būtų pažįstami, tarpusavyje buvo kalbamasi lietuviškai, su Latvijos piliečiu rusiškai. Priešgaisrinės tarnybos darbuotojai valė nuo kelio dangos išbėgusius skysčius. Jei neklysta, automobiliui „F. S.“ buvo užkabintas dešinės pusės bamperio kampas. Kiti du apgadinti automobiliai važiuoti savo eiga negalėjo.

            L. S. Š parodė, kad dirba Biržų PK patruliu. Buvo gautas budėtojo pranešimas apie eismo įvykį kelyje Biržai – Papilys - Pandėlys – Rokiškis. Vykstant į įvykio vietą, pravažiuojančio vilkiko nesutiko. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė tris apgadintus automobilius, patikrino dokumentus dėl automobilių draudimo. Paskambino draugui – kolegai, perklausė, kaip tai turi būti tinkamai atlikta. Eismo įvykio kaltininkas prisipažino savo kaltę. Kaip numato įstatymas, buvo pasiūlyta asmenims užsipildyti deklaracijas. Mažiausiai apgadintas buvo eismo įvykio kaltininko automobilis „F. S.“, su kuriuo buvo galima važiuoti, su kitais dviem - ne. Eismo įvykis jokių abejonių nekėlė. Diedukas iškišo automobilį iš šalutinės aikštelės į pagrindinę važiuojamąją dalį. Įvykio vietoje kitų transporto priemonių nebuvo. Buvo pravažiuojančių automobilių, pareigūnai dar ir eismą pareguliavo. Ar po eismo įvykio apgadintų automobilių salonuose buvo prikrauta daiktų, neatkreipė dėmesio. Vairuotojai buvo pasimetę, nežinantys, ką toliau daryti.

            Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis E. Š. tiekdavo VšĮ Biržų ligoninė, kurioje dirba kasininke, kanceliarines prekes. Gegužės mėnesį, penktadienį, iš ryto paskambino, kad atveža kanceliarines prekes, tačiau į darbo pabaigą E. Š. pranešė, kad jų nebeatveš, nes pateko į avariją. Kanceliarines prekes atvežė po kelių dienų. Kanceliarinės prekės: popierius, trintukai, pieštukai, tušinukai, markeriai, sąsiuviniai. Tą dieną turėjo atvežti ir popierių, dažniausiai užsako penkias dėžes. Vienoje dėžėje – penki pakai popieriaus. Kiek tiksliai sveria dėžė,  nežino. Po to atvykęs E. Š. pasakojo apie avariją, kad į jo automobilio šoną trenkėsi mašina.

           Liudytoja J. V. parodė, kad prisimena eismo įvykį. Išgirdusi mieste sirenas, paskambino į budinčiąją dalį, kur buvo informuota apie eismo įvykį kelyje Biržai – Rokiškis. Nuvažiavo. Pamačiusi automobilius, stebėjosi, kad nėra sužalotų asmenų. Automobiliai buvo stipriai suniokoti, ant kelio dangos išsilieję teršalai, mėtėsi automobilių detalės. Latvijos pilietis su kitu eismo įvykio dalyviu pildė deklaracijas. Vienas iš automobilių vairuotojų pasakė, kad vyko darbo reikalais į Biržus, dar pajuokavo, kad į Biržus tikrai nebenuvažiuos. Vienas automobilis buvo stipriai suniokotas, kitas „numestas“ toliau. Pasirodė, kad tai eilinė avarija. Liudytoja daugiau nieko neklausinėjo. Atrodo, neklausė net eismo įvykio dalyvių pavardžių, tik apsiribojo inicialais. Į automobilių salonus nežiūrėjo, svarbiausia jai buvo nufotografuoti eismo įvykį. Buvo atvykę ugniagesiai, kurie valė kelio dangą. Neatsimena, ar vykdama į eismo įvykio vietą, matė pravažiuojantį tralą. Neatsimena, ar dar stovėjo ir trečias automobilis.

           Liudytojas A. M. parodė, kad teko bendrauti su vienu kaltinamuoju, prieš dvejus metus nebrangiai perkant iš jo stipriai muštą automobilį. Buvo muštas visas automobilio priekis, saugos, lanžironai, variklis, variklio priekiniai žibintai sustumti, sudaužyti. Kadangi mašina buvo stipriai mušta, paklausė, ar nėra žuvusiųjų. Apie patį įvykį kaltinamojo neklausė. Keitė kairės pusės priekinį vieną lanžironą, teko atstumti geometriją. Keitė lempas, kapotą, sparnus, vienas dureles. Tarp lanžironų esanti vidurinė sija buvo palenkta, keisti nereikėjo, siją išligino. Kitas lanžironas buvo nusuktas, jo nekeitė. Susirado automobilį per skelbimą internete. Susiskambino, buvo pasakyta kaina. Atvykus į vietą apžiūrėjus automobilį, įvertinus apgadinimus, buvo sutarta žemesnė kaina.           

           L. V. Kparodė, kad labai seniai pažįsta kaltinamąjį E. Š., kartu dirba. Tą dieną, kai įvyko avarija, prieš pietus atvyko E. Š. ir nusipirkęs nuo šešių iki dešimt dėžių kopijavimo popieriaus išvyko į Biržus pas klientus. Tokį kiekį prekiaujantys kanceliarinėmis prekėmis vežasi pas klientus, taip jau yra įprasta. Dėžės svoris nuo penkiolikos iki šešiolikos kilogramų. Dėžėje telpa penki pakai popieriaus. Popierių sukrovė į automobilio saloną. Vykstant pas klientus, kanceliarines prekes stengiasi dėti į bagažinę, saugant nuo tiesioginio kontakto su aplinka. Popierių abu sukrovė salone ant galinių sėdynių. Liudytojas taip pat išvyko pas klientus, nes užsiima tokiu pačiu verslu. Paskambinęs E. Š. pasakė, kad pateko į avariją. Paklausė, ar nėra žuvusiųjų. Po to automobilį atitempė į liudytojo kiemą. Kaip automobilį atitempė, nematė, nes buvo išvykęs. Paskui automobilį įtempė į garažą. Tą dieną prieš išvykstant E. Š. pas klientus jo automobilis nebuvo apgadintas, buvo blizgus.

          E. I. G  teismo posėdyje paaiškino, kad savo išvadą tvirtina, automobiliams intensyviai stabdant, automobilių priekinė dalis žemėja, o esant nurodytoms važiavimo sąlygoms, automobilio priekinė dalis tampa žemesnė 5 cm., jei važiuoja provėža. Automobilyje „Peugeot 407“ nėra tokių konstrukcinių elementų, kurie galėtų padaryti tokius sugadinimus. Atliekant ekspertizę, klausimas dėl stabdymo intensyvumo sukeliamų padarinių nebuvo užduotas. Viskas detaliai yra išdėstyta pateiktos išvados motyvuose, motyvais remiantis suformuluotos išvados. Matomi ryškūs tiesioginio sąlyčio pėdsakai su kitu objektu. Nėra tokių konstrukcinių elementų, kurie galėtų padaryti tokius pagadinimus. Minėtos detalės negalėjo padaryti tokių apgadinimų. Automobiliai dalyvavę eismo įvykę tyrimui nebuvo pateikti. Atliekant ekspertizę vadovavosi pateikta byloje esančia medžiaga. Išvada nesikeistų, apžiūrėjus pateiktus papildomai įrodymus bei įvertinus papildomai naujas aplinkybes. Išvada nesikeistų toje dalyje, kad nėra tokių konstrukcinių elementų, kurie galėtų padaryti tokius sugadinimus. Jei automobiliai turėjo defektų, ar buvo apgadinti iki eismo įvykio, reikėjo tas aplinkybes nurodyti ekspertui. Jei tai nebuvo padaryta, laikoma, kad automobiliai iki eismo įvykio nebuvo sugadinti. Ši situacija apie eismo įvykio įforminimą pasirodė keista. Eismo įvykyje susidūrė trys automobiliai, vieną iš jų vairavo kitos šalies pilietis, eismo įvykis įformintas kaip du neįskaitiniai eismo įvykiai. Mėgėjiškos nuotraukos, kurias prašoma įvertinti, padarytos netinkamai, nesilaikant kriminalistinei fotografijai keliamų reikalavimų, neturint mastelinės liniuotės, fotografuota ne stačiu kampu į plokštumą. Turėjo būti stengiamasi padaryti kuo kokybiškesnes. Pasižiūrėjus į pateiktas fotonuotraukas, pateiktos išvados tai nekeistų, nes jos jokios papildomos informacijos nesuteikia. Tvirtina pateiktą teismui išvadą.

E. V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtina duotą išvadą. Dėl transporto priemonių kontaktavimo klausimas atsakytas. I išvados punkte pateikta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „ŠKODA Superb“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo tarpusavio kontaktą. Daugumą automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis „ŠKODA Superb“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimų buvo padaryta nagrinėjamo eismo įvykio eismo įvykio metu , bet ne vairuotoju nurodytomis aplinkybėmis. Tikėtina, kad automobilis „ŠKODA Superb“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jau turėjo dalį priekinės dalies sugadinimų. O dėl automobilio FORD Scorpio dalyvavimo nagrinėjamame eismo įvykyje, kaip ir parašyta 5 p. išvados tyrimui pateiktos medžiagos duomenų nepakanka nei patvirtinti nei paneigti automobilio „FORD Scorpio“, valst. Nr EU3906 padėties ir išorinių sugadinimų  atitikimą eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Negali nei atmesti nei patvirtinti to automobilio dalyvavimo nagrinėjamame eismo įvykyje, būtent dėl tyrimui pateiktos medžiagos objektyvių duomenų stokos. Jis davęs alternatyvią išvadą prie kokių aplinkybių daugmaž turint tiek duomenų kiek buvo pateikta galima atkurti tą eismo įvykio mechanizmą, bet, kaip ir pasisakė savo tyrimo metu, automobilis (duomenys neskelbtini) bet kuriuo atveju neturi tendencijos atsidurti tokioje padėtyje kokioje yra užfiksuotas nuotraukose. Net ir tom aplinkybėm kada į stovintį automobilį ŠKODA Superb jai atsitrenkia išnagrinėtu atveju pačiom palankiausiom aplinkybėm važiuojantis (duomenys neskelbtini) apie 70 km/h greičiu, vis tiek tos padėtys, aišku jos nėra visiškai objektyvios,  tiksliai užfiksuotos, bet vizualiai ką matome nuotraukose ir kompiuterinis modelis neatitinka, automobilis (duomenys neskelbtini) tokio susidurimo metu neturi tokios tendencijos važiuoti link vidurio  važiuojamosios dalies tuo labiau link priešpriešinės eismo juostos, kaip yra užfiksuota nuotraukose. Nėra tokių aplinkybių tuo labiau, kad tos aplinkybės neatitinka vairuotojų nurodomų aplinkybių, bet, kaip ir sakiau duomenų trukumas yra per nelyg didelis, kad aš galėtų kategorizuoti savo išvadą. Viskas yra tikėtina dėl duomenų stokos. Negali atmesti, kad buvo visiškai kitokių veiksnių, kaip transporto priemonių padėtys kelyje, susidarymo vieta buvo kažkur kitur nei pagal tyrimo pateiktos medžiagos duomenys, kadangi nėra tikslios eismo įvykio schemos, kurioje būtų užfiksuoti visi pėdsakai, kad būtų galima nustatyti tikslią susidarymo vietą, skysčių išsiliejimo trajektorijas, pėdsakus kurie galėjo susidaryti padangų  užspaudžiant ratus ar padangų šoninio slydimo, varikliui užgesus ratų slidumo pėdsakus kada variklis blokuoja ratus esant įjungtai pavarai. Yra daugybė veiksnių, jų tiesiog negalėjo visų įvertinti, nes modeliavimo metu neturėjo visų duomenų. Bandė sumodeliuoti artimiausią situaciją, pagal fotografijas, pagal tai kas buvo užfiksuota tyrimo ir kitoje pateiktoje medžiagoje. Visiškai atitinkančio modelio kas yra užfiksuota vizualiai nepavyko padaryti. Neatmestina, kad objektyvių duomenų stokos, bet yra didelį požymių kai kurie neatitikimai ir tas abejones, požymių neatitikimus, skirtumus išdėstė tyrimo dalyje dėl sugadinimų kai kurių neatitikimų būtent automobilio ŠKODA Superb, (duomenys neskelbtini) tarpusavio, taipogi ir dėl išlikusių pėdsakų kas buvo matoma pateiktose nuotraukose. Tame tarpe ir dėl manomos tepalo dėmės kuri turėtų būti išsiliejusi iš automobilio ŠKODA Superb. Chemiškai netyrė, negali pasisakyti  ar tai yra ištiktųjų tepalas, tačiau pagal visą susidarymo logiką, sugadinimo pobūdį tai kas yra  užfiksuota dėl automobilio ŠKODA Superb sugadinimo, turėtų būti variklinė alyva. Visiškai nesimato kito skysčio eksploatacinio, radiatoriaus aušinimo skysčio pėdsakų ant žemės, kas pagal sugadinimus neabejotinai vėlgi turėjo būti.  Kadangi kito automobilio matosi, tačiau iš nuotraukų chemiškai vėlgi nedrįstąs teigti, tačiau vėl pagal vaizdą, panašu į atskiras aušinimo skysčio, tepalo dėmes kadangi jos turi skirtingus atspalvius ir susimaišius duoda tam tikrą specifinį atspalvį.  Iš automobilio ŠKODA Superb matosi vieno skysčio būtent tepalo ištekėjimo žymė tuo tarpu aušinimo skysčio pritruko tame eismo įvykyje. Požymių visuma duoda pagrindo teigti, kad automobilis ŠKODA Superb buvo sugadintas anksčiau ir savo aušinimo sistemoje, radiatoriuje skysčio neturėjo tiek, kad jo palikti matomiems pėdsakams eismo įvykio vietoje. Kaltinamųjų nurodytomis aplinkybėmis automobilių greičiai važiuojant buvo nuo 80-90-100 km/h., tokioje situacijoje  galiu kategoriškai teikti, kad tokiomis aplinkybėmis eismo įvykis negalėjo įvykti. Vienintelė artimiausia situacija, kada bent jau galėtų įvykti toks susidūrimas, vienas automobilis turi stovėti važiuojamojoje dalyje kitas trenkiasi važiuodamas apie 70 km/h greičiu. Kas matosi iš užfiksuotų eismo įvykio metu pėdsakų, Latvijos eksperto išvadoje,  iš jo atliktų matavimo atstumų, tepalo žymės, tai pagal tuos duomenis aš ir sakau situacija galima, artima važiuojant 70 km/h greičiu, automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į stovintį ŠKODA Superb. Nes kitomis aplinkybėm nieko panašaus kas yra nurodyta šiame eismo įvykio vietoje bei matoma situacija, neišeina. Jai automobilis ŠKODA Superb juda 20km/h greičiu priešpriešine kryptimi  automobilis turi pakankamai judesio energijos sumažinti savo judėjimą ant tiek , kad jisai judėdamas nuo susidūrimo vietos atmušamas netoli ir visai kita trajektorija negu turėtų būti pagal tai, kaip buvo matomas nuotraukoje po eismo įvykio.  Aš išsakiau argumentus dėl to, kad dalis automobilio ŠKODA Superb sugadinimų galėjo būti padaryta anksčiau, vienas iš jų yra aušinimo skysčio ištekėjimo pėdsakų nebuvimas nei ant paties automobilio, kažkokių tai apsitaškymo žymių kurios būtų aiškiai matomos, kad tai yra  šviežiai ištekėjusio skysčio. Radiatorius vienas iš pirmesnių elementų po bamperio kuris turėjo priimti smūgį, būtinai tas skystis turėjo pradėti lietis ir tik paskiau variklinė alyva. Reikia manyti jai variklinė alyva buvo išsipylusi per karterį, visas variklis pastumtas atgal, smūgis pakankami didelis, radiatorius būtų pažeistas ir tekėtų skystis, sakau tokių požymių nėra. Kaip ir sakiau yra tam tikri neatitikimai tarp automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimų,. Yra išdėstyta, kad nepažeistas automobilio žibintas, automobilis (duomenys neskelbtini) smūgio metu turėjo galimybę patekti susidariusią ertmę, o ta ertmė buvo kažkokių tai detalių trukumas ant automobilio ŠKODA Superb priekinės dalies, automobilio variklio apdailos grotelių nebuvimas ar dar kažkas sugebėjo išlikti žibintas praktiškai nesugadintas, būtent žibinto išorinis skaidrus plastikas. Jei radiatoriuje buvo vanduo susimaišius su tepalu keičiasi spalva. Tepalui susimaišius su vandeniu, išsiliejus vienoje vietoje atsiranda šviesiais rudos spalvos, kaip, kad matome iš  nuotraukoje automobilio (duomenys neskelbtini) išsiliejusio skysčio. Tepalas praskiedžiamas, suplonėja tepalo plėvelė ant vandens paviršiaus ir duoda visai kitokį atspalvį. Iš nuotraukų kategoriškos išvados negali duoti, nes vėlgi nuotraukų yra per mažai, kad jos nusakytų. Po gabaliuką rankiojantis iš visų nuotraukų tą informaciją  matosi, kad iš vieno automobilio yra ištekėję bent jau du skirtingi skysčiai iš kurių galima spėti, kad tai yra aušinimo skystis ir variklio alyva nes jie duoda skirtinga vaizdą ant važiuojamosios dalies atspalviu, nutekėjimo pobūdžiu, vienas labiau tyška, plačiau kitas mažiau. Kito automobilio ŠKODA Superb visose nuotraukose  matosi vieno skysčio išsiliejimas, vėlgi pagal sugadinimus tai turėtų būti variklinė alyva. Kitokio skysčio vandens ar kitokio skysčio kuris turėtų būti aušinimo sistemoje pėdsakų  nėra.   Bent jau jis nepastebėjęs nuotraukose. Vanduo galėjo išgaruoti. Jai vanduo tikšta ant kažkokio tai nešvaraus paviršiaus jisai suformuoja dėmes, kurios palieka vėliau kažkokius tai kontūrus.  Ar tos dėmės buvo tose nuotraukose kokios kokybės buvo pateiktos, aš neįžiūrėjau. Bent tai jau kas buvo pateikta ir drįsti teigti , kad dėmė gali būti išgaravusios vandens jis nedrįstų to teigti.  Po eismo įvykio automobilis (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės važiuoti dėl per didelių sugadinimų kurie matosi iš pateiktų nuotraukų. Jai yra iššovusios automobilio apsaugos pagalvės automatiškai blokuojama galimybė užvesti automobilį, atjungiam elektronika tai būtų naujesniems automobiliams. Dėl automobilio ŠKODA Superb kategoriškai negali atsakyti, kad jo negalima užvesti, variklio skyrius visas deformuotas ir pastumtas atgal, tikėtina, kad yra pažeistas karteris, išsiliejusi alyva, jai ir jį užvedus toli su juo nenuvažiuosi. Be tepalo variklis pakankamai greitai užstrigtų.  Negali pasakyti kokių kilometrų ribose. Automobilis sustotų ir toliau nebejudėtų. Apibrėžė beveik vienintelę galimybę to įvykio aplinkybėm atitikti tai kas yra užfiksuota eismo įvykio vietos plane sąlygos turėtų būti tokios, automobilio ŠKODOS Superb važiavimo greitis turėtų būti  0 arba beveik lygus tam, o automobilio (duomenys neskelbtini) apie 70 km./h. gal tokiom sąlygom galbūt ir galėtų įvykti. Gal gali būti ir kitokių duomenų kurių jis negalėjo įvertinti, tai vienintelė situacija, kada gali įvykti eismo įvykis. Bet tada atsiranda kitokių samprotavimų kurių įrodyti jis negali. Pasamprotauti galima, yra vairuotojo reakcijos laukai, tam tikros transporto priemonių suartėjimo trajektorijos, atstumai reikalingi iki tokių greičių arba sustabdyti, prasidedantis nuo susidūrimo vietos dešimtis metrų, nuotraukose matoma viskas glaustai, artimai, atstumu iš nuotraukų jis negali išmatuoti, bet vizualiai rodosi viskas greta. Kilo abejonių, jei automobilis FORD sudarė kliūtį, automobilis Š. S. nusukinėjo 80-90km/h greičiu ir sugebėjo sustabdyti priešpriešinėje juostoje, visiškai sustoti, vien nuo 80-90 km./h greičio stabdymo kelias turėtų būti 40-50 m., kelio vien reikalinga stabdyti plius reikalingas atstumas reaguoti į susidariusią situaciją. Atsiranda apie 80 m., iki susidūrimo vietos, kada  vairuotojas turi imtis intensyvių stabdymo veiksmų plius kitos transporto priemonės vairuotojui reikalingas atitinkamas atstumas sureaguoti sumažinti iki 70 km/h greičio. Nėra matmenų, schemų, negali pagrįsti skaičiavimais. 

Iš 2010-03-01 transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. PZULT1157795 matyti, kad E. Š. IĮ yra apdraudusi automobilį Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko rūšies draudimu 49100 Lt sumai, draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2010-03-06 iki 2011-03-06 (t.1, b.l. 94).

              Iš 2011-12-09 tuometinės Biržų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad A. P. atžvilgiu pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. (1 t., b.l. 28-29).

Iš 2010-05-07 d. eismo įvykio deklaracijos Biržai-Pandėlys-Rokiškis 15 km 950 m matyti, kad automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti priemonės sugadinimai. Pažymėta, kad sugadinimai matomi priekinės dalies iki durų (2 t., b.l. 28).

Iš 2010-10-13 eksperto išvados Nr. A/051/10 (DAB (AAS) „Baltikums“ byla Nr. 11-02347/2010) matyti, kad minėtu atveju automobilių techninės ekspertizės būdu galima daryti išvadą, kad įvykio vietoje fiksuotų automobilių „Škoda“ ir „Peugeot“ susidūrimas konkrečioje vietoje ir konkrečiu metu neįvyko. Automobilių techninės ekspertizės būdu neįmanoma nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis padaryti visų minėtų transporto priemonių pažeidimai (1 t., b.l. 43-47).

Iš 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1301(11) matyti, kad automobilių „F. S.“, „Š. S.“ ir „Peugeot 407“ sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t.y. šių transporto priemonių išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Automobilių „F. S.“, „Š. S.“ ir „Peugeot 407“ sugadinimai negalėjo būti padaryti 2010-05-07 deklaruoto eismo įvykio metu, šių transporto priemonių vairuotojų R. E. ir E. Š. nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b.l. 158-166).

Iš 2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2326 (12) matyti, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos tikėtina, kad automobiliai „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo tarpusavio kontaktą, dauguma automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų buvo padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, bet ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, tikėtina, kad automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau turėjo dalį priekinės dalies sugadinimų (žr. tyrimą).Vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis - automobiliams važiuojant 80-90 km/h greičiu bei apie 100 km/h greičiu, vairuotojams bandant stabdyti, tačiau nespėjus sumažinti greičio, tokio pobūdžio ir apimties sugadinimai automobiliams negalėjo būti padaryti. Tikėtina, kad automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas žymiai mažesniu nei nurodomu 80-90 km/h greičiu, smogė į stovinčio automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Intensyvaus stabdymo ant sausos asfalto dangos metu, standartinių lengvųjų automobilių priekinės dalies pažemėjimas siekia nuo trijų iki septynių centimetrų. Tikėtinas automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės skersinės metalinės sijos, jungiančios priekinius lonžeronus ir automobilio „Š. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), radiatoriaus, priekinio bamperio plastikinės dalies ir po ja esančia skersinės sijos kontaktas. Koks tuo metu buvo transporto priemonių judėjimo režimas, kuri jų buvo stabdoma ir kiek intensyviai, pagal tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti negalima. Eismo įvykio vietos aplinka, transporto priemonių - „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas kelyje neatitinka jų susidūrimo pobūdžio ir vairuotojų nurodomų automobilių važiavimo greičio reikšmių. Tyrimui pateiktos medžiagos duomenų nepakanka nei patvirtinti, nei paneigti automobilio „F. S.“, valst. Nr. EU 3926, padėties ir išorinių sugadinimų atitikimą eismo įvykio dalyvių nurodytoms aplinkybėms (3 t., b.l. 68-81).

Iš draudimo išmokos mokėjimo pažymos matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo draudiminę sumą į E. Š. sąskaitą - 33188 Lt (1 t., b.l. 89b-91, 2 t., b.l. 8).

Tačiau šių byloje esančių duomenų nepakanka kaltinamųjų kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrįsti.

Pagal LR BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Pagal LR BK182 str. 2 d. sukčiavimas – tai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule ar sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti.  Jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal LR BK 182 str. ir 300 str.

LR BK 22 str. str. 1 d. numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

              Kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktos trys eismo įvykio ekspertizės DAB (AAS) „Baltikums“ eksperto 2010-10-13 išvada Nr. A/051/10, 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1301 (11), 2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2326 (12). DAB (AAS) „Baltikums“ eksperto išvada ir 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1301 (11) duoda identišką išvadą, kad automobilių „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo nebuvo. Šios dvi ekspertizės buvo atliktos ekspertams neturint visos byloje esančios medžiagos, dėl šios priežasties teismas DAB (AAS) „Baltikums“ eksperto 2010-10-13 išvadą Nr. A/051/10, 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1301 (11) nelaikė pakankamai išsamiomis ir tiksliomis. Dėl to teismas 2012-05-25 nutartimi (t.2, b.l. 39) atnaujino įrodymų tyrimą ir 2012-09-18 paskyrė naują eismo įvykio ekspertizę, pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, pateikiant ekspertams visą turimą bylos medžiagą. Lietuvos teismo ekspertizės centro  ekspertai atliko eismo įvykio ekspertizę ir pateikė teismui 2012-12-31 ekspertizės aktą Nr. 11-2326 (12). 2012-12-31 ekspertizės akto Nr. 11-2326 (12) išvadose nurodoma, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos tikėtina, kad automobiliai „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo tarpusavio kontaktą, dauguma automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų buvo padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, bet ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, tikėtina, kad automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau turėjo dalį priekinės dalies sugadinimų. Vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis - automobiliams važiuojant 80-90 km/h greičiu bei apie 100 km/h greičiu, vairuotojams bandant stabdyti, tačiau nespėjus sumažinti greičio, tokio pobūdžio ir apimties sugadinimai automobiliams negalėjo būti padaryti. Tikėtina, kad automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas žymiai mažesniu nei nurodomu 80-90 km/h greičiu, smogė į stovinčio automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Intensyvaus stabdymo ant sausos asfalto dangos metu, standartinių lengvųjų automobilių priekinės dalies pažemėjimas siekia nuo trijų iki septynių centimetrų. Tikėtinas automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės skersinės metalinės sijos, jungiančios priekinius lonžeronus ir automobilio „Š. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), radiatoriaus, priekinio bamperio plastikinės dalies ir po ja esančia skersinės sijos kontaktas. Koks tuo metu buvo transporto priemonių judėjimo režimas, kuri jų buvo stabdoma ir kiek intensyviai, pagal tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti negalima. Eismo įvykio vietos aplinka, transporto priemonių - „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas kelyje neatitinka jų susidūrimo pobūdžio ir vairuotojų nurodomų automobilių važiavimo greičio reikšmių. Tyrimui pateiktos medžiagos duomenų nepakanka nei patvirtinti, nei paneigti automobilio „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėties ir išorinių sugadinimų atitikimą eismo įvykio dalyvių nurodytoms aplinkybėms (3 t., b.l. 68-81). Šioje išvadoje yra nurodoma, kad yra tikėtina, kad automobiliai Škoda ir Peugeot turėjo tarpusavio kontaktą. Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad įvykio dieną kaltinamasis E. Š. išvyko į Biržus su prekėmis, jo automobilis nebuvo apgadintas, po įvykio automobilis buvo atitemptas į jo kiemą. Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis E. Š. tiekia kanceliarines prekes ir sutartą dieną prekių nepristatė, paskambino ir pranešė, kad pateko į eismo įvykį, prekes pristatė po kelių dienų. Jei teismas remtųsi DAB (AAS) „Baltikums“ eksperto išvada ir 2011-10-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1301 (11), tai turėtų teigti, kad automobiliai Škoda ir Peugeot į inscenizuotą eismo įvykio vietą – kelyje Biržai - Pandėlis - Rokiškis 15,95 km, Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, Šliželių kaime, turėjo būti atgabenti, nes jų apgadinimai, kaip nurodė ekspertas V. L., nesudarė galimybės jais važiuoti. Todėl tikėtina, kad bent automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą vyko sava eiga, tai netiesiogiai patvirtina liudytojų V. K. ir A. K. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Tai yra, kad tikėtina jog kontaktas tarp automobilių Škoda ir „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad pateikus ekspertams visą turimą medžiagą, ekspertai turėjo galimybę objektyviau  ir kiek tai leidžia medžiagos pakankamumas išsamiau įvertinti eismo įvykio aplinkybes, todėl teismas priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-12-31 ekspertizės aktu Nr. 11-2326 (12).

Atsakyti į klausimą, ar kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas galima tik nustačius ar 2010-05-10d. apie 12.35 val. kelyje Biržai - Pandėlis - Rokiškis 15,95 km, Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, Šliželių kaime eismo įvykis susiduriant kaltinamojo E. Š. vairuojamam automobiliui „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamojo R. E. vairuojamam automobiliui „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. P. vairuojamam - „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inscenizuotas.

Kaltinamieji teigia, kad eismo įvykis buvo ir neigia jiems pareikštus kaltinimus. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas yra grindžiamas vien tik ekspertų išvadomis. Ekspertas V. L. teismo posėdyje 2012-12-31 ekspertizės akto Nr. 11-2326 (12) išvadą patvirtino, paaiškino, kad tikėtina, kad automobiliai „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo tarpusavio kontaktą, dauguma automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų buvo padaryta nagrinėjamo eismo įvykio metu, bet ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, tikėtina, kad automobilis „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau turėjo dalį priekinės dalies sugadinimų. Ekspertas paaiškino, kad jis davęs ir alternatyvią išvadą prie kokių aplinkybių turint tiek duomenų, kiek buvo pateikta galima atkurti tą eismo įvykio mechanizmą. Jis paaiškino, kad automobilis Peugeot neturi tendencijos atsidurti tokioje padėtyje, kokioje yra užfiksuotas nuotraukoje, tačiau padėtys nėra visiškai objektyvios, tiksliai užfiksuotos. Išvada yra tikėtina dėl duomenų stokos. Jis negalįs atmesti, kad buvo visiškai kitokių veiksnių, transporto padėtys kelyje, susidūrimo vieta kitur, nes nėra eismo įvykio schemos, kurioje būtų užfiksuoti visi pėdsakai, kad būtų galima nustatyti tikslią susidūrimo vietą, skysčių išsiliejimo trajektorijas, pėdsakus, kurie galėjo susidaryti užspaudžiant ratus ar dėl padangų šoninio slydimo, varikliui užgesus ratų slydimo pėdsakus kada variklis blokuoja ratus esant įjungtai pavarai. Ekspertas nurodė, kad eismo įvykio modeliavimo metu negalėjęs įvertinti visų veiksnių, nes modeliavimo metu neturėjęs visų duomenų. Eksperto nuomone, beveik vienintelė galimybė to įvykio galimybėm atitikti, pagal tai kas yra užfiksuota eismo įvykio vietos plane sąlygos turėtų būti tokios: automobilio Š. S. važiavimo greitis turėtų būti 0 arba beveik lygus tam, o automobilio „Peugeot 407“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 70 km/h. Taip pat ekspertas savo išvadą grindžia ir tuo, kad nuotraukose nematomas iš automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsiliejusio aušinimo skystis, kadangi po tokio susidūrimo automobilio radiatorius buvo pažeistas pirmiausia. Ekspertas neatmetė galimybės, kad jei į automobilio Š. S. radiatorių buvo pilamas vanduo, jis galėjo išgaruoti.

2012-12-31 ekspertizės akte Nr. 11-2326 (12) nurodoma (psl. 13), kad abu automobiliai turi sugadinimų, kuriuos paaiškinti automobilių „Peugeot 407“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio susidūrimu bent jau pagal turimos kokybės nuotraukas negalima. To paties akto išvadoje nurodoma, kad tyrimui pateiktų duomenų nepakanka, nei patvirtinti nei paneigti automobilio „F. S.“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), padėties ir išorinių sugadinimų atitikimą eismo dalyvių nurodytoms aplinkybėms.

Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie dalies aplinkybių tiksliai nepamena, buvę apklausti praėjus ilgam laiko tarpui, todėl gali klysti, nurodo kokiu greičiu važiavę, tačiau taip pat nurodo, kad prieš susidūrimą stabdę ir koks buvęs automobilių greitis susidūrimo metu pasakyti negali. Kaltinamasis R. E. teigia, kad gal jo vairuotas automobilis buvo jau sustojęs.

Kaltinamasis R. E. nurodė, kad į automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), radiatorių pylęs vandenį, todėl tikėtina, kad esant teigiamai lauko temperatūrai jis galėjęs išgaruoti iki buvo daromos fotonuotraukos. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad iš byloje esamų duomenų nepakanka padaryti neginčijamą išvadą buvo eismo įvykis ar nebuvo. Ekspertizės išvada 2012-12-31 ekspertizės akte Nr. 11-2326 (12) yra nurodoma tik tikėtina, kad eismo įvykis buvo, tačiau ne kaltinamųjų nurodomomis aplinkybėmis yra duota kartu su alternatyva, kad toks eismo įvykis galimas ekspertų nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertas V. L. teismo posėdyje nepaneigė, kad tokios aplinkybės galėjusios susidaryti, tačiau išvadai yra per mažai duomenų, nes nėra tiksliai užfiksuota eismo įvykio vieta, nežinomos kitos aplinkybės turėjusios įtakos eismo įvykiui.

Nors kaltinime teigiama, kad kaltinamieji būdami iš anksto susitarę ir veikdami kaip bendrininkų grupė su Latvijos Respublikos gyventoju A. P. inscenizavo eismo įvykį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių teigti, kad kaltinamieji ir A. P. iki eismo įvykio buvo pažįstami, turėjo tarpusavio kontaktų ir galėjo susitarti dėl eismo įvykio inscenizavimo, tai yra nusikalstamos veikos padarymo. Priešingai - kaltinamieji teigia, kad pirmą kartą susitiko 2010-05-07 eismo įvykyje. Jei tikėti versija, kad ne visi automobilio „Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti 2010-05-07 eismo įvykio metu lieka neaišku, kada ir kur jie buvo padaryti.

          Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo E. Š. vairuojamas automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-05-07 dienai buvo draustas Kasko draudimu, todėl E. Š. galėjo gauti draudimo išmoką, nepriklausomai nuo jo kaltės. Iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-03-21d. rašto Nr. 04-14V-80953  (t.1, b.l. 89a) matyti, kad draudimo bendrovė išmokėjo E. Š. 33188 Lt draudimo išmoką už automobilį „Peugeot 407“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kasko sutarties pagrindu. Tai rodo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nekilo jokių įtarimų, kad eismo įvykis gali būti inscenizuotas. Iš policijos pareigūnų A. K. ir S. Š. parodymų matyti, kad jiems autoįvykis nesukėlė abejonių, jo dalyviai buvo pasimetę, nežinojo ką daryti. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų visiškai neaišku, kaip galėjo būti inscenizuotas autoįvykis.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nepakanka patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog eismo įvykis kelyje Biržai - Pandėlis - Rokiškis 15,95 km, Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, buvo inscenizuotas, kad kaltinamieji apie įvykį melagingai pranešė draudimo bendrovėms, kad užpildant eismo įvykio deklaracijas į jas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo pateikdami draudimo bendrovėms ir taip apgaule įgijo svetimą turtą. Todėl E. Š. dėl kaltinimų pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir R. E. pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintini, nes neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, t.y. nesant jų veikose nusikaltimų sudėties (LR BPK 303 str. 5d. 1p.)

              Draudimo kompanija UAB „PZU Lietuva“ pareiškė 33188 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (2 t., b.l. 69-73). Kadangi kaltinamieji yra išteisintini, šis civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam E. Š. 2011-11-29 Panevėžio apskrities VPK KPS tyrėjo nutarimu  paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (2 t., b.l. 82-83) nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

K. R. E. 2011-11-29 Panevėžio apskrities VPK KPS tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 120-121), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinių diskų laikmenos (2 t., b.l. 23, 64, 74a, du viršelyje, 3 t., b.l. 31) paliktinos saugoti byloje.

Kadangi kaltinamieji išteisintini, iš jų nepriteistinos proceso išlaidos valstybei.

            Vadovaujantis LR BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

          n u s p r e n d ž i a :

            E. Š. pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, nesant jo veikose nusikaltimų sudėties (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

            R. E. pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisinti, nesant jo veikose nusikaltimų sudėties (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Draudimo kompanijos UAB „PZU Lietuva“ pareikštą 33188 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinių diskų laikmenas palikti saugoti byloje.

                      Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                            Dainius Strautininkas