Nr. DOK-295
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20855-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 23 d. paduotu atsakovės UAB „Veda“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovės UAB „Veda“ paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sirida“ ieškinį atsakovei UAB „Veda“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Veda“ priešieškinį UAB „Sirida“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies bei priteisė ieškovei UAB „Sirida“ iš atsakovės UAB „Veda“ 38 044,48 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą; priėmė ieškovės UAB „Sirida“ atsisakymą nuo 9916,12 Eur dalies ieškinio reikalavimų ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Veda“ iš ieškovės UAB „Sirida“ 6528 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą; kitą priešieškinio dalį atmetė.
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Veda“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, atsisakydamas priimti į bylą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą KT-S-111(24), 2024 m. rugsėjo 10 d. Tarybos raštą KT-S-(24) „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB „Veda“ skundą Regionų administraciniam teismui dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo KT-18(24) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti pateiktus nurodytus įrodymus dėl eksperto, sudariusio ekspertizės aktą byloje, negalėjimo atlikti šios ekspertizės, kaip neatitinkančius sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis). Teiktuose į bylą ir teismo nepriimtuose dokumentuose atsakingų institucijų yra aiškiai pasisakyta, kad teismo ekspertas negalėjo atsakyti į teismo paskirtos ekspertizės klausimus šioje byloje, nes neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Tokia teismo ekspertų veiklos priežiūros institucijos išvada rodo, kad byloje ieškovės pateiktas ekspertinis aktas visiškai negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas. Tuo tarpu pirmosios instancijos sprendimo dalis buvo paremta būtent eksperto išvada, todėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti nurodytus įrodymus kaip nesusijusius su byla yra akivaizdžiai neteisėtas.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 180 straipsnį. Teismas klaidingai interpretavo teikiamiems įrodymams keliamą sąsajumo su byla sąlygą. Teismas atsisakė byloje priimti rašytinius įrodymus kaip nesusijusius su byla, nors jie galimai visiškai paneigia byloje atliktos ekspertizės aktą. Nurodytas proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nes tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis išimtinai grindžiami ekspertizės aktu.
3. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė, t. y. svarbi įrodomoji reikšmė, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Šioje byloje akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismui teiktų įrodymų vertė yra esminė.
4. Kasacinio teismo konstatuota, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui teikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kurios buvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, t. y. susijusios su byloje atlikta ekspertize.
5. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įrodymų negalima buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, juos teikianti šalis nepiktnaudžiauja procesu. Šių aplinkybių ir galimo bylos nagrinėjimo užvilkinimo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje.
6. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus prieštaravimas tarp ekspertizės akto byloje bei atsakingų institucijų išvados dėl tokios ekspertizės negalimumo. Jei į bylą būtų įtraukta kompetentingų institucijų išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi ekspertizės aktu, kurio ekspertas negalėjo sudaryti, apeliacinės instancijos teismas privalėtų vertinti šių įrodymų turinį ir šalinti prieštaravimus tarp įrodymų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Veda“ (j. a. k. 132201578) 671 (šešis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 22 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 001002795, kodas ZN93634.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė