Baudžiamoji byla Nr. 1-805-827/2015

Proceso Nr. 1-14-1-02458-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3., 2.10.1

(S)

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj. sav., deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, teistas 2009-03-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 16 MGL, bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

A. M. neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo dokumentą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo svetimą dokumentą- R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė ir gabeno prie savęs iki tol, kol 2012-02-28, apie 09.05 val., sustabdytas Švitrigailos g., prie namo Nr. 4, Vilniuje, vairuojantis D. L. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr., dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo 78.11.,169.14, panaudojo pateikdamas, kaip savo, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, Kelių patrulių rinktinės, 2-os kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui M. K.. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų M. K., I. L., D. L. parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad niekada neturėjo ir neturi jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo. Jis vairuoti automobilį moka, tačiau vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir neturi. Dažnai važinėdavo be vairuotojo pažymėjimo, tikėdamasis, kad policijos pareigūnai jo nesustabdys. Daug kartų policijos pareigūnai jį buvo sustabdę, jis nėra mokėjęs baudų, yra atlikęs areštą dėl surašytų administracinių protokolų, kad vairuodavo automobilį, neturėdamas tam teisės, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. 2011 m., gruodžio mėnesio viduryje, dienos nepamena, vakare, nuėjo į svečius pas savo pažįstamą R., jis, lygtai, Piliakalnio gatvėje gyvena, neprisimena, kokiame name. R. pavardės nežino, jo telefono numerio neturi. R. maždaug apie 50 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Svečiuose su R. vartojo alkoholį, gėrė daug degtinės. Apie 18 valandą, R., kambaryje, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus, iš po lovos čiužinio, ištraukė vyrišką rankinę, juodos spalvos. R., ištraukęs iš rankinės, pasakė: „va, kai tu teisių neturi, imk, turėsi vairuotojo pažymėjimą“. Paėmė iš R. rankų tą vairuotojo pažymėjimą. Matė, kad ant vairuotojo pažymėjimo įrašyti ne R., o kito asmens, R. B., vardas, pavardė. Matė, kad ant vairuotojo pažymėjimo įklijuota nuotrauka kito žmogaus, o ne R.. Tas vyras, kurio nuotrauka įklijuota vairuotojo pažymėjime, apvalaus veido, veidas stambus. Rimas žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis pagalvojo, kad pravers svetimas vairuotojo pažymėjimas, kadangi daug kartų buvo pakliuvęs policijos pareigūnams, vairuojantis automobilį, nors jam nėra suteikta teisė vairuoti automobilį. Galvojo, kad policijos pareigūnams, kai jį sustabdys patikrinimui, galės pateikti tą vairuotojo pažymėjimą, kurį davė R., tikslu išvengti administracinės atsakomybės. R. jokio atlygio už tą vairuotojo pažymėjimą neprašė. Vyras, kurio fotonuotrauka įklijuota vairuotojo pažymėjime, anksčiau jam niekada nebuvo matytas, nei Jonavos mieste, nei Ruklos miestelyje, ir jo duomenys įrašyti vairuotojo pažymėjime, jam buvo matomi pirmą kartą. Jis R. neklausė, iš kur jis gavo tą vairuotojo pažymėjimą, jam buvo neįdomu. Vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) jis įsidėjo į savo piniginę, kad visada turėtų šalia. 2012-02-28, jo pažįstama, D., jos pavardės nežino, paprašė pavairuoti jos automobilį iki Vilniaus, nes ten jai reikėjo vainikus nuvežti į turgų. Jis, D. ir jos sūnus, I., važiavo į Vilnių. Jis vairavo D. automobilį „VW Passat“. D. žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau vis tiek rizikavo važiuoti, nes ji žadėjo atsiskaityti. Vilniaus mieste, jis įvažiavo į kelią, užsidegus geltonos spalvos šviesoforo signalui, ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Kadangi jis savo vairuotojo pažymėjimo neturi, pamanė, kad galbūt policijos pareigūnas nepastebės, kad tame vairuotojo pažymėjime yra ne jo nuotrauka, ne jo duomenys. Policijos pareigūnas paprašė jo asmens tapatybės kortelės, ir pamatė, kad vairuotojo pažymėjime yra ne jo nuotrauka ir ne jo duomenys, ir jį pristatė į policijos komisariatą. Su R., kuris jam davė vairuotojo pažymėjimą, jis nebendrauja, kur jis dabar būna, nežino. Vairuotojo pažymėjimo jis iš nieko nepagrobė, jį jam  R. davė savo noru, o jis juo naudojosi tuo tikslu, kad išvengti administracinės atsakomybės. Pripažįsta savo kaltę pilnai dėl to, kad naudojosi svetimu vairuotojo pažymėjimu. Suprato, kad daro nusikaltimą. Labai nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio (b. l.40-41, 50, 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K., policijos pareigūnas, parodė, kad 2012-12-28, jis kartu su patruliu, A. S., patruliavo Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato teritorijoje. Ryte, tikslaus laiko nepamena, pastebėjo, kad Švitrigailos-Vivulskio gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuotojas, automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui. Paminėtas automobilis buvo sustabdytas Švitrigailos gatvėje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris sukėlė įtarimą, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti ne automobilį vairavusio asmens. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad vairuotojas prisistatė kitu vardu, nei buvo nurodyta vairuotojo pažymėjime. Savo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo. Vairuotojas tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Visi tikslūs duomenys, kurių dabar nepamena, yra įrašyti jo tarnybiniame pranešime. ( b.l. 16-17).

Analogiškas įvykio aplinkybes nurodytos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulio A. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. L. parodė, kad jis pažįsta A. M., kur jis gyvena, nežino. 2012-18-28, jo mama paprašė, kad A. M. juos nuvežtų į Vilnių, apsipirkti. Kadangi A. M. neturėjo savo automobilio, jo mama, D. L., davė jam asmeninį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad A. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo. Kai juos Vilniuje sustabdė policijos pareigūnai, A. M. pateikė jiems kažkokius dokumentus. Po neilgo laiko, policijos pareigūnai A. M. pasikvietė į tarnybinį automobilį. Jiems policijos pareigūnai paaiškino, kad automobilis bus sulaikytas bei uždarytas į aikštelę. Dėl kokios priežasties pastatys automobilį į aikštelę, policijos pareigūnai jam nepaaiškino. Grižus namo, mamai paskambino policijos pareigūnas ir liepė, kuo greičiau pasiimti automobilį iš aikštelės. Tik tada jie sužinojo iš policijos pareigūno, kad automobilį vairavęs A. M. neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo. Apie tai, kad jis turėjo svetimą vairuotojo pažymėjimą, jis nieko nežinojo (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. L. davė parodymus, iš esmės analogiškus liudytojo I. L. parodymams (b.l. 23-24).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. M., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo svetimą dokumentą, t.y. R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė ir gabeno prie savęs iki tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.   

Kaltinamasis A. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi jos dydžiu (b.l.95).

2015-01-06 kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (b.l. 60).

              Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas apysunkis nusikaltimas, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. M. anksčiau teistas (b.l. 77-78,82), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 72-76), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 69), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 86,87), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 88,89). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę atsakomybę aplinkybę, nesant jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 30 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, 641 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. skirti 20 parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo vykdymo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąją priemonę panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                         Inga Štuopienė