Civilinė byla Nr. e2-6837-783/2020

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00445-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 2.3.5.2.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant

ieškovo atstovei Vilmai Ribakovienei,

trečiojo asmens atstovei E. L., 

atsakovei L. R., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,

atsakovui J. B., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Garlai,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Panevėžio apskrities VTAS) ieškinį atsakovams L. R., J. B. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo iš atsakovės L. R. priteisimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini).

Teismas         

n u s t a t ė :

Ieškovas Panevėžio apskrities VTAS ieškiniu prašo atskirti vaiką G. R., g. (duomenys neskelbtini), nuo vaiko tėvų L. R. ir J. B., nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. R. priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70 Eur iki vaiko pilnametystės, taip pat nustatyti, kad G. R. išlaikymo, priteisto iš atsakovo J. B. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-133-1005/2018, tvarkytojas yra (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, jog atsakovų L. R. ir V. B. dukra G. R. iš atsakovės L. R. buvo paimta dėl vaiko nepriežiūros ir neužtikrinamos saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi išduotas leidimas dėl vaiko paėmimo. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio 7 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). Argumentuodamas G. R. atskyrimą nuo vaiko motinos L. R. ieškovas nurodė, jog 2019 m. birželio 13 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje L. R. buvo pasiūlyta gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ilgalaikėje (vienerių metų) reabilitacijos bendruomenėje, L. R. su tokiu gydymu sutiko ir nuo 2019 m. liepos 12 d. gyvena ir gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė L. R. gydosi (ieškinio pareiškimo metu) nuo priklausomybės alkoholiui priklausomybės ligų reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), gydymas buvo numatytas iki 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesio, tačiau kadangi L. R. yra silpna motyvacija gydytis, nėra tikimybės, jog gydymas bus efektyvus ir numatytu laiku bus baigtas. Be to, ieškovo nuomone, kad ir baigus gydymo kursą, nėra žinoma, kad L. R. bus pajėgi viena savarankiškai be specialistų pagalbos įgyvendinti savo kaip motinos pareigas. Mano, jog turės praeiti tam tikras laiko tarpas, kad įsitikinti, jog gydymas buvo efektyvus ir davė rezultatų, neįvyks atkryčiai, todėl yra pagrindas pripažinti, jog L. R. dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl gydymosi nuo alkoholio, negali vykdyti savo kaip motinos pareigų. Argumentuodamas vaiko atskyrimo nuo atsakovo J. B. ieškovas nurodė, jog atsakovas gyvena Rokiškio rajone, nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo taikoma atvejo vadyba, jam buvo skirtos bendros socialinės paslaugos ir kompleksinė pagalba. Atsakovas J. B. serga inkstų nepakankamumu, jam taikomos dializės, atsakovui yra nustatytas 15 procentų darbingumas bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pats atsakovas 2020 m. sausio 7 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje teigė, jog jam vaiku būtų rūpintis sudėtinga, jam pačiam yra reikalinga pagalba kasdieninėje veikloje. Todėl ieškovas mano, kad ir atsakovas J. B. dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, tai yra dėl objektyvių priežasčių, kas yra pagrindas atskirti ir vaiko tėvą J. B. nuo G. R.. Atskyrus G. R. nuo tėvų, prašo iš atsakovės L. R. priteisti išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gaunamų lėšų tvarkytojas yra (duomenys neskelbtini). Argumentuodamas tokį išlaikymo dydį ieškovas prašo atsižvelgti į atsakovės L. R. gaunamų pajamų dydį (133,32 Eur dydžio netekto darbingumo pensija). Kadangi išlaikymas G. R. jau yra priteistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-133-1005/2018 (po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), ieškovas išlaikymo iš šio atsakovo neprašo priteisti, tačiau nustatyti, jog išlaikymo tvarkytojas pagal šį teismo sprendimą yra (duomenys neskelbtini). Tenkinus ieškinį, ieškovas Panevėžio VTAS prašo vaiko gyvenamąją vietą iki įsiteisės sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo nustatyti trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) parinktoje vietoje (CPK 406-407 straipsnių pagrindu).

Atsakovė L. R. pateikė patikslintą atsiliepimą, jog su ieškinio argumentais, dėl kurių prašoma ją atskirti nuo dukros G. R., nesutinka. Nurodė, jog ji savo vaiku negalėjo rūpintis dėl priklausomybės alkoholiui bei gydymosi reabilitacijos centre, tačiau ji pasveiko nuo priklausomybės, atsisakė ne tik alkoholinių gėrimų vartojimo, bet ir rūkymo. Taip pat mano, jog ieškovo argumentai dėl gydymo tikėtino pratęsimo, taip pat neužtikrintumo, ar atsakovė sugebės savarankiškai įgyvendinti motinos pareigas, yra prielaidos, tiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų, o ieškovo nurodomas vaiko paėmimo pagrindas – besikartojantis jos, atsakovės, alkoholio vartojimas – yra išnykęs. Atsiliepime taip pat nurodė, jog įsidarbino AB „Lietkabelis“ ir nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradės dirbti, ieškosi gyvenamojo būsto Panevėžyje tam, kad vaikui galėtų užtikrinti saugią, tvarkingą ir tinkamą gyvenimo aplinką, mano, jog gali pasirūpinti savo vaiku, reabilitacija labai jai padėjo ir ji suprato savo klaidas. Teigia, jog turi pakankamai įgūdžių auginti vaiką, jos darbingumo lygis yra 50 procentų, gauna neįgalumo išmoką, turi ir kitų sveikatos sutrikimų, tačiau mano, jog tos aplinkybės netrukdo jai auginti vaiką. Neprieštarauja, jog jeigu ieškinys būtų visgi tenkintas, mokėti vaikui išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė L. R. atsiliepime taip pat pritaria, jog jeigu ieškovas nori įsitikinti, kad problemas ji yra išsprendusi ir gali savarankiškai auginti savo vaiką, tol, kol augins vaiką, jai būtų teikiamos socialinės paslaugos, jų teikimo metu įsitikinta, kaip jai sekasi gyventi blaivų ir sveiką gyvenimą bei auginti vaiką.

Atsakovas J. B. atsiliepimo nepateikė.

Ieškovo atstovė V. Ribakovienė ieškinį palaiko, patvirtino, jog atskyrimo motinos L. R. nuo vaiko, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė nebesigydo nuo priklausomybės ligų reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), grindžiamas jos priklausomybe alkoholiui, tuo, kad ieškovas nėra tikras, jog atsakovė išsigydė nuo priklausomybės alkoholiui ir ar turi motyvacijos nebevartoti alkoholio, ar nebus atkryčių ir atsakovė vėl nepradės vartoti alkoholio. Teigė, jog kol atsakovė gydėsi reabilitacijos centre, bendravimas tarp atsakovės L. R. ir vaiko nebuvo intensyvus, atsakovė buvo nuolat skatinama bendrauti su savo vaiku, tačiau ir bendraudama su vaiku nerasdavo bendros kalbos. Be to, atsakovei trūksta socialinių įgūdžių tvarkytis kasdieninėje veikloje, auginti vaiką, ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, jos aplinka nėra tinkama vaikui auginti, kas taip pat yra pagrindas atskirti vaiką nuo motinos. Ieškovo atstovė V. Ribakovienė taip pat mano, jog vaiką reikėtų atskirti ir nuo atsakovo J. B., nes po to, kai mergaitė buvo paimta iš atsakovės, buvo siūloma vaiku pasirūpinti ir atsakovui, tačiau šis atsisakė motyvuodamas sveikatos būkle. Atsakovui buvo teikiamos socialinės paslaugos, kad vaiką grąžintų tėvui, iš pradžių paslaugas atsakovas kaip ir priėmė, tačiau ryšys tarp tėvo ir vaiko buvo mažas, o vėliau ir visai nutrūko.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovė E. L. ieškiniui neprieštarauja, mano, jog šis turėtų būti tenkinamas. Paaiškino, jog centro siekis yra vaiką grąžinti į šeimą, tačiau atsakovei yra reikalinga pagalba ir jos pačios pastangos, kad vaikas grįžtų į šeimą. Parodė, jog pradėjus paslaugų teikimą tiek atsakovei L. R., tiek atsakovui J. B. pastebėjo, jog abu privengia bendrauti su vaiku, atsakovas lyg ir bendravo 2020 m. pradžioje, tačiau labiau su vaiko globėja, o ne pačiu vaiku, o nuo 2020 m. gegužės mėnesio nebendrauja, išlaikymo neteikia. Atsakovė L. R. irgi sunku buvo rasti bendrą kalbą su vaiku, jos reikėdavo ieškoti, kad ji pabendrautų su vaiku. Parodė, jog vaikas labiau bendraudavo su savo močiute, teta (atsakovės mama ir seserimi), taip pat paaiškino, jog ir atsakovė L. R. pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos bendrauti su vaiku, atvykdavo į pasimatymus, atveždavo lauktuvių mergaitei, tačiau kartą atvažiavus su draugu, vaikas sureagavo labai neigiamai. Trečiojo asmens atstovė E. L. mano, jog atsakovė gal ir galėtų auginti vaiką, bet jai yra reikalinga socialinių darbuotojų pagalba.

Teismo posėdyje atsakovė L. R. prašo ieškinį atmesti. Pripažino, jog turėjo priklausomybę alkoholiui, nesaikingai vartodavo alkoholį, tačiau sutiko gydytis ir nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. gydėsi nuo priklausomybės reabilitacijos centre, paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 14-15 mėnesių. Mano, jog yra išsigydžiusi nuo priklausomybės alkoholiui, pradėjo dirbti, jai yra nustatytas bandomasis laikotarpis, su vaiku bendrauja pagal galimybes, veža jai lauktuves (atsakovės apklausa vyko 2020 m. rugpjūčio 27 d.). Neneigia, jog turi sveikatos problemų, bet mano, jog šios nekliudo jai auginti savo vaiką, taip pat nurodo, jog ji gali vaikui užtikrinti saugią aplinką.

Atsakovės L. R. atstovas advokato padėjėjas V. Levinas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškinio pagrindas atskirti vaiką nuo motinos dėl šios priklausomybės alkoholiui ar gydymosi reabilitacijos centre yra išnykusios, atsakovė L. R. nuo priklausomybės alkoholiui yra išsigydžiusi, šiuo metu reabilitacijos centre nebegyvena ir turi visas galimybes auginti vaiką pati. Teigia, jog ieškovo atstovės teiginiai, kad ieškovas nėra įsitikinęs, ar atsakovė sugebės auginti vaiką, taip pat nėra tikri, ar atsakovės gyvenamoji aplinka yra netinkama, yra nepagrįsti, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, o preventyvi vaiko apsauga nuo vaiko motinos negali būti ieškinio tenkinimo pagrindu. Atsakovės atstovas teigia, jog atsakovė yra motyvuota dirbti, ji vykdo socialinių darbuotojų nurodymus, pati pradėjo mokyti socialinių darbuotojų kursuose, lanko asmenų, turinčių priklausomybę, grupę, tad galima teigti, jog viskas tik į gerąją pusę. Prieštarauja ieškovo atstovės argumentams, kad yra reikalingas laikas vaiko ir motinos santykiams atkurti, mano, jog geriausias santykių atkūrimas yra vaiko ir motinos gyvenimas kartu. Nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė šiuo metu girtautų, to nepaliudijo ir pačios ieškovės pakviesti liudytojai, teikę socialines paslaugas atsakovei. Tai, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių ar kad atsakovei yra diagnozuotas psichikos sutrikimas, neturėtų būti pagrindu savaime riboti atsakovės teisės auginti savo vaiką, ieškovas tai patvirtinančių įrodymų irgi nepateikė.

Atsakovas J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Parodė, jog jam yra diagnozuotas inkstų nepakankamumas, dėl ko jis kas antrą dieną turi lankytis sveikatos įstaigoje, atlikti dializę, kuri trunka apie 3,5 valandos, taip pat jis negali dirbti sunkaus darbo. Tačiau mano, jog tai nekliudo, jeigu reikės, auginti vaiką, tuo labiau, jog paskutinius 3 mėnesius jo sveikata gera, jis gyvena beveik visavertį gyvenimą, važinėja pats į gydymo įstaigas, į teismą, kuriame ir nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko atskyrimo, tai daryti jam pagalba nėra reikalinga. Parodė, jog šiuo metu gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini), prireikus galėtų su vaiku čia ir gyventi. 2020 m. pradžioje gyveno su sugyventine, iš kurios pačios buvo paimti vaikai, ir vaiko teisių apsaugos specialistai sakė, kad ir jo dukra pas juos negali gyventi, be to, ir jo paties sveikatos būklė tuo metu buvo sunkesnė, tačiau šiuo metu ji yra sąlyginai gera. Taip pat parodė, jog gyvendamas su sugyventine padėjo šiai auginti vaiką, tam jo sveikatos būklė nekliudė.

Atsakovo J. B. atstovas advokatas V. Garla taip pat mano, jog ieškinys atsakovės L. R. turi būti atmestas kaip nepagrįstas, mano, jog toks atskyrimas būtų neteisingas, nes atsakovė L. R. išsigydė priklausomybę alkoholiui, deda visas pastangas, kad galėtų auginti vaiką šeimoje. Mano, jog atmetus ieškinį atsakovės atžvilgiu, netenka prasmės reikalavimas atskirti vaiką nuo tėvo, nes tėvas ir taip atskirai gyvena nuo vaiko, be to, pats atsakovas dėl turimos ligos galėtų rūpintis vaiku, ligos pobūdis nėra toks, kad jis negalėtų to daryti objektyviai, tuo labiau, jog jis tam turi tinkamas sąlygas, gauna minimalias pajamas.

Ieškinys atmetamas. 

Iš dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nustatytos faktinės aplinkybės: atsakovų L. R. ir J. B. dukra G. R. gimė (duomenys neskelbtini), vaikas nuo pat gimimo gyveno su motina atsakove L. R., atsakovas J. B. tam neprieštaravo. 2018 m. lapkričio 30 d. vertinta atsakovės L. R. ir dukters G. R. situacija, nustatytas 1 socialinės rizikos reiškimosi lygis. Kupiškio socialinių paslaugų centras 2019 m. kovo 20 d. vykusio atvejo vadybos nagrinėjimo posėdyje nusprendė šeimai skirti socialines paslaugas, pripažinta, jog motina turi priklausomybės alkoholiui problemą, jai trūksta tėvystės įgūdžių. 2019 m. gegužės 30 d. 23.54 val. į atsakovės L. R. namus atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai atsakovė rado girtaujančią su sugyventiniu (L. R. nustatytas 1,34 promilės girtumas), atsakovės dukra tuo metu buvo pas kaimynę, apžiūrėjus vaiką, ant jo kūno buvo matomi nepriežiūros požymiai, vaikas tą pačią naktį iš vaiko motinos, konstatavus grėsmės lygį, buvo paimtas. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi išduotas leidimas paimti G. R. iš jos motinos L. R., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju skirtas (duomenys neskelbtini). Kupiškio socialinių paslaugų centro 2019 m. birželio 13 d. vyko L. R. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu atsakovei L. R. pasiūlyta gydytis ilgalaikėje psichosocialinėje reabilitacijos bendruomenėje, atsakovė sutiko gydytis. Priklausomybių ligų bendruomenėje (duomenys neskelbtini) atsakovė L. R. gydėsi nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovė L. R. gydydamasi nuo priklausomybės reabilitacijos centre, grįžusi iš jo bendravo su vaiku padedama vaiką globojančio asmens, periodiškai vykdavo į (duomenys neskelbtini) organizuojamus susitikimus.  Šiuo metu atsakovė L. R. gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini),jai yra teikiamos socialinės paslaugos, 2020 m. rugsėjo 24 d. paslaugų centre sudarytas pagalbos planas dėl tarpininkavimo atsakovei L. R. susitikti su dukra, įsidarbinti, deklaruoti gyvenamąją vietą, dalyvauti alkoholio vartojimo prevencijoje. Atsakovė L. R. alkoholio nevartoja, dalyvauja anoniminių alkoholikų (AA) draugijos veikloje, nuo 2020 m. spalio 29 d. atsakovė L. R. dalyvauja projekte JUDAM, kurio tikslas mažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto 15-29 m. amžiaus jaunimo skaičių, įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, šio projekto metu L. R. rado gyvenamąjį būstą ir nuo 2020 m. lapkričio 16 d. dalyvauja įžanginiuose socialinio darbuotojo padėjėjo mokymuose. Taip pat nustatyta, jog atsakovui J. B. nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. dėl lėtinės inkstų ligos (5 stadija) yra nustatytas 15 % darbingumo lygis, jam nuo 2019 m. spalio 31 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tiek darbingumo lygis, tiek specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatyti iki 2022 m. rugsėjo 27 d.

Nustatydamas faktines aplinkybes dėl vaiko, kurį prašoma atskirti nuo atsakovų, gimimo datos, jo gyvenamosios vietos su atsakove, vaiko paėmimo iš motinos, teismo leidimo išdavimo, laikinosios globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, remiasi vaiko gimimo įrašu, administraciniu aktu, teismo procesiniu sprendimu. Dėl atsakovės L. R. šeimai teikiamų socialinių paslaugų, bendravimo su vaiku, gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, be atsakovės parodymų, teismas remiasi Kupiškio socialinių paslaugų ir Panevėžio socialinių paslaugų centro planais, liudytojų R. J., E. B., Ž. Z., I. R., N. R., R. U. parodymais. Liudytojai R. J., E. B., Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, parodė, jog pagrindinė atsakovės problema, iki vaiko paėmimo iš jos, buvo atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, atsakovei trūksta ir tam tikrų socialinių motinystės įgūdžių, tačiau atsakovė L. R. bendradarbiavo su paslaugų centro darbuotojais, stengėsi vykdyti jų nurodymus. Analogiškus parodymus apie atsakovės pastangas integruotis į visuomenę, susigrąžinti vaiką į šeimą, taip pat apie atsakovės gyvenamąją vietą, veiklą, teismo posėdyje liudijo Panevėžio socialinių paslaugų centro vadybininkė R. U., kuri taip pat nurodė, jog duomenų, kad L. R. vartotų alkoholį, centras neturi. Teismo posėdyje apklaustos atsakovės L. R. motina I. R. ir sesuo N. R. neneigė, jog atsakovė, gyvendama su vaiku pas motiną namie, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bendravimo netinkamose kompanijose, tačiau grįžusi iš reabilitacijos centro alkoholio nevartojo, išsikėlusi į Panevėžį pradėjo lankyti AA grupę, pozityvios tėvystės kursus, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Nustatydamas aplinkybę dėl atsakovės L. R. dalyvavimo projekte JUDAM, teismas remiasi Jaunimo reikalų departamento 2020 m. lapkričio 13 d. pažyma.  Nustatydamas faktines aplinkybes dėl atsakovui J. B. diagnozuotos ligos, dėl kurios jam nustatytas darbingumo lygio netekimas, specialaus nuolatinės slaugos poreikis, teismas remiasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NTDT) Utenos teritorinio skyriaus 2020-08-05 pažyma, ieškovo atstovės pateiktu išrašu iš NTDT duomenų bazės.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos. Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Tai yra, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Byloje nustatyta, jog šalių vaikas G. R. 2019 m. gegužės 31 d. iš atsakovės L. R. buvo paimtas po to, kai atsakovė tą vakarą girtavo su kitu asmeniu ir vaiko teisių apsaugos specialistai pripažino, jog vaikui yra nesaugu likti su mama. 2019 m. birželio 13 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovei L. R. buvo pasiūlyta gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, atsakovė sutiko ir nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. gydėsi Priklausomybių ligų bendruomenėje (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovo pagrindas ir buvo atskirti vaiką nuo motinos, nes ši, gydydamasi priklausomybę priklausomybių ligų bendruomenėje, negalėjo rūpintis vaiku, todėl buvo prašoma motiną atskirti (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. liepos 7 d.). Tačiau atsakovei palikus gydymo įstaigą 2020 m. rugpjūčio 11 d., pagrindo, dėl kurio buvo prašoma vaiką atskirti nuo mamos, kaip ir neliko. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės ieškovo atstovė V. Ribakovienė reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos grindė tuo, jog nors ir atsakovė baigė gydymosi kursą stacionarinėje gydymo įstaigoje, nėra aišku, ar nepasitaikys atkryčių, ar atsakovė sugebės vaiku dėl socialinių įgūdžių stokos pasirūpinti taip, kad šiam nebūtų daroma žala ir nekils grėsmė vaiko saugumui. Visgi sutinkama su atsakovės atstovo advokato padėjėjo V. Levino teiginiais, jog grįsti ieškinio hipotetinėmis prielaidomis yra nepagrįsta: vaikas iki paėmimo iš atsakovės gyveno su ja, atsakove, jau tuo metu buvo aišku, kad atsakovei yra reikalingos socialinės paslaugos dėl jos sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos, tačiau pagrindas paimti vaiką iš motinos buvo piktnaudžiavimas alkoholiu ir tikėtina priklausomybė alkoholiui. Ieškinys dėl vaiko atskyrimo irgi iš esmės buvo grindžiamas ta aplinkybe, jog atsakovė L. R. gydosi, nors ir nėra labai aišku, dėl ko į teismą kreiptasi praėjus beveik metams po to, kai atsakovė pradėjo gydymosi kursą. Visgi ir išnykus pagrindui dėl gydymosi priklausomybių centre, bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, ar, grįžusi iš priklausomybių ligų bendruomenės, atsakovė L. R. nevartoja alkoholio, kas būtų pagrindu spręsti klausimą ne tik dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, bet ir dėl tėvų valdžios ribojimo, tačiau apklausus liudytojais Skapiškio seniūnijos, kurios teritorijoje iki persikėlimo į Panevėžio m. gyveno atsakovė L. R., seniūną R. K., liudytoją R. U., nei vienas iš jų neparodė, kad atsakovė, grįžusi po gydymo, būtų vartojusi alkoholį, piktnaudžiavusi kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Priešingai, teismo posėdyje liudijęs R. K. teigė, kad apsigyvenus atsakovei pas motiną I. R. iš seniūnijos gyventojų nusiskundimų jis nėra girdėjęs, seniūnija pateikė charakteristiką (2020 m. rugpjūčio 25 d.), kurioje atsakovę charakterizavo teigiamai, kaip bendradarbiaujančią su seniūnijos socialiniais darbuotojais, vykdančią jų nurodymus, dedančią visas pastangas, kad susigrąžinti dukrą. Tai, kad atsakovė L. R. nevartoja alkoholio, lanko AA draugijos užsiėmimus, kaip minėta, liudijo ir atsakovės motina I. R., sesuo N. R., liudijo ir Panevėžio socialinių paslaugų centro vadybininkė R. U.. Tai yra, iš esmės neliko ne tik ieškovo nurodomo pagrindo tenkinti ieškinį (gydymosi stacionariame centre), bet ir pagrindo, dėl ko būtų reikalinga šiai dienai svarstyti, ar nėra pagrindo riboti atsakovės L. R. valdžią (piktnaudžiavimas alkoholiu ir daroma žala vaikui paprastai yra pagrindas ne vaiką atskirti nuo tėvų dėl ligos, tai yra riboti tėvų valdžią dėl objektyvios priežasties, nesant tėvų kaltės, bet riboti tėvų valdžią dėl jų kaltės). Tačiau jokių įrodymų, kad tam yra pagrindas, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė ir neįrodinėjo. Be jokios abejonės, tikėtina, kad atsakovei dėl turimos negalios ir sveikatos sutrikimo trūksta socialinių įgūdžių auginti vaiką, tai, kad jų trūksta, liudijo ir apklausti socialiniai darbuotojai R. J., E. B., teigę, kad yra reikalinga stebėti atsakovę ir teikti jai socialines paslaugas, tą iš esmės tvirtino ir trečiojo asmens atstovė E. L., bet tos pačios aplinkybės dėl atsakovės įgūdžių stokos jau buvo žinomos faktiškai po vaiko gimimo ir grįžimo į vaiko motinos gyvenamąją vietą, dėl šių priežasčių ir buvo teikiamos socialinės paslaugos atsakovei, ją su vaiku lankydavo ir jai padėdavo socialiniai darbuotojai, veiklą vykdantys Kupiškio rajone, tai daro ir šiuo metu socialines paslaugas teikiantys socialiniai darbuotojai, veiklą vykdantys Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje. Be to, pažymėtina ir tai, jog dar 2019 m. birželio 13 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė ir buvo skatinama gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kad į šeimą susigrąžinti vaiką, su kuo sutiko ir pati atsakovė, tai yra jos, atsakovės L. R., lūkestis dėl vaiko grįžimo į šeimą buvo susijęs su priklausomybės alkoholiui eliminavimu. Tad būtų labai neteisinga atsakovės atžvilgiu po to, kai ji metus gydėsi priklausomybių ligų bendruomenės centre, palikusi centrą ir toliau nevartoja alkoholio, vykdo visus socialinių darbuotojų nurodymus, bendradarbiauja su jais tam, kad vaikas galėtų augti šeimoje, reikalauti atskirti vaiką nuo jos ne dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, bet dėl socialinių įgūdžių stokos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė V. Ribakovienė taip pat teigė, jog riboti motinos valdžią (atskirti vaiką) reikėtų ir dėl to, kad vaikui gali būti nesaugu pas mamą šeimoje, kas, kaip jau minėta, yra tik hipotetinė prielaida, tuo labiau, jog po to, kai trečiojo asmens atstovė E. L. nurodė, kad po bendravimų su motina, pas vaiką pasireiškia neigiamos emocijos, buvo apklausta ir psichologė S. G., teikusi specialias psichologo paslaugas vaikų darželyje, kuri lanko G. R., tačiau ši liudytoja tokių trečiojo asmens atstovės teiginių nepatvirtino, to, kad vaikui sukyla neigiamos emocijos po pasimatymų su mama, neparodė ir teismo kaip liudytoja apklausta Ž. Z., kurios gyvenamojoje vietoje vaikas šiuo metu yra prižiūrimas. Todėl nustačius, jog šiuo metu atsakovė L. R. nebesigydo priklausomybių ligų bendruomenėje, dėl ko būtų reikalinga priimti sprendimą dėl vaiko atskyrimo, duomenų, kad vartotų alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, nepateikta ir nenustatyta, atskirti vaiką nuo motinos, kaip to reikalauja ieškovas, ar riboti motinos valdžią dėl atsakovės kaltės nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo. Be jokios abejonės, atsakovei L. R., kaip ir iki vaiko paėmimo iš šeimos, ir toliau bus reikalingos socialinės paslaugos auginant vaiką, jos yra teikiamos ir dabar, kai vaikas gyvena laikino globėjo priežiūroje, ši aplinkybė negali būti pagrindu atskirti vaiką nuo motinos, toks sprendimas pažeistų ir vaiko teisę augti biologinėje šeimoje kartu su motina. Pažymėtina, jog vaiko grąžinimas motinai (atsakovei L. R.), neatleidžia ir paties ieškovo nuo pareigos ir toliau, su socialines paslaugas teikiančiomis tarnybomis, stebėti situaciją šeimoje, vertinti, kokioje aplinkoje vaikas auga, kaip atsakovė L. R. atlieka motinos pareigas ir nedelsiant atitinkamai reaguoti, jeigu yra nustatoma, kad kyla grėsmė vaiko saugumui, yra pažeidžiami vaiko teisėti interesai. Tačiau ateityje turėtų būti vertinama, ar priklausomybė alkoholiui, kaip ir su šia priklausomybe susijęs alkoholio vartojimas, yra pagrindas riboti tėvų valdžia dėl objektyvių priežasčių (atskiriant vaiką), ar visgi tai yra pagrindas riboti motinos valdžią dėl jos kaltų veiksmų (laikinai ar neterminuotai). Ieškinį atmetus dėl atskyrimo nuo vaiko motinos, teismas atmeta ir reikalavimą priteisti išlaikymą iš vaiko motinos, taip pat nesprendžia iš atsakovo J. B. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-133-1005/2018 priteisto išlaikymo nukreipimo laikinam vaiko globėjui.

Dėl vaiko atskyrimo nuo atskirai gyvenančio vaiko tėvo. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad vaikas atskiriamas nuo tėvų, pas kurį vaikas tuo metu gyvena. Todėl teoriškai galima situacija, kuomet gali būti prašoma vaiką atskirti ir nuo atskirai gyvenančio tėvo (motinos), jeigu iškyla pagrindas manyti, kad su kitu tėvu ar motina gyvenantis vaikas dėl objektyvių priežasčių/kaltų veiksmų negali su juo gyventi, o reikia nuspręsti, kur vaikas turi gyventi, jeigu yra sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo/motinos, su kuriuo vaikas gyvena. Tokiu atveju galimas reikalavimas reikalauti atskirti ir nuo tėvo, su kuriuo vaikas negyvena, jeigu tam yra pagrindas. Civilinėje byloje ieškovas Panevėžio VTAS reikalavimą atskirti vaiką G. R. nuo jo tėvo atsakovo J. B. iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog atsakovui J. B. yra diagnozuota liga – inkstų nepakankamumas, atsakovui yra taikomos medicininės priemonės (dializė), atsakovui yra nustatytas 15 procentų darbingumas bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kaip įrodymus pateikė VšĮ Rokiškio PASPC raštą, kuriame teigiama, jog dėl atsakovui J. B. diagnozuoto lėtinio inkstų nepakankamumo, atsakovui taikomos dializės, jis negalėtų būti vaiko globėju, taip pat remiasi 2020 m. sausio 7 d. Rokiškio socialinės paramos centro 2020 m. sausio 7 d. pagalbos planu, kuriame teigiama, jog 2019 m. gruodžio mėnesį dėl pablogėjusios J. B. sveikatos šiam sudėtinga būtų auginti vaiką, jam pačiam yra reikalinga pagalba kasdienėje veikloje: padėti nusiprausti, užsirišti batus, pasigaminti maistą ir kita. Pats atsakovas J. B. neneigė sergąs inkstų nepakankamumu, nurodė, jog, kas antrą dieną jam gydymo įstaigoje turi būti atliekamos dializės, kurios trunka apie tris su puse valandos, tačiau ši liga, esant dabartinei jo sveikatos būklei, netrukdo įgyvendinti tėvo pareigas, jeigu tokia būtinybė iškiltų ir vaikas negalėtų augti su vaiko motina atsakove L. R.. Atsakovas taip pat pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. išrašą, jog jis nėra tokios sveikatos būklės, kuri trukdytų rūpintis jam savo vaiku. Todėl pripažįstama, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas J. B. negalėtų rūpintis savo vaiku, jeigu šalys (atsakovai) sutartų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, jeigu motina dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių kurį laiką negalėtų gyventi su vaiki ir jį prižiūrėti. Tai, kad atsakovas šiuo metu savarankiškai gali įgyvendinti savo teises bei pareigas netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas savarankiškai atvyko į visus civilinėje byloje surengtus teismo posėdžius. Ieškovo pateiktame įrodyme (VšĮ Rokiškio PASPC rašte) kaip viena iš aplinkybių, kliudančių atsakovui prižiūrėti savo vaiką, nurodoma, jog jo turima liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 patvirtiną Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašą (8 punktas), tačiau pažymima, jog šio įsakymo reikalavimai yra taikomi ne biologiniams tėvams, bet asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra skiriami vaikų globėjais/rūpintojais ir kurių vienas iš veiklos tikslų yra vaiko sugrąžinimas į šeimą (CK 3.253 straipsnio 1 dalis). Vaiko biologinių tėvų turima liga, įtraukta į minėtą ligų sąrašą, negali būti formaliu pagrindu atskirti vaiką nuo motinos/tėvo, kuriam ši liga diagnozuota, tam turi būti nustatomos ir kitos aplinkybės bei pagrindai, dėl kurių vaikas negalėtų gyventi su savo biologiniu tėvu.

Valstybė dėl atsakovės L. R. patyrė 388,28 Eur atstovavimo išlaidų (2020 m. lapkričio 9 d. pažyma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. B. – 469,25 Eur (2020 m. lapkričio 17 d. pažyma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 13,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo Panevėžio VTAS (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovas ir buvo atleistas nuo žyminio mokesčio pateikiant ieškinį, jis nėra atleidžiamas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jeigu ieškinys buvo atmestas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1324-779/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti valstybei iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188752021, 857,53 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 53 ct) atsakovų L. R. ir J. B. atstovavimo išlaidų bei 13,77 Eur (trylika eurų 77 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusiosioms su procesinių dokumentų įteikimu), įmokos kodas 5630 (atstovavimo išlaidoms)). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas                                                                        Virginijus Skaraitis