Administracinė byla Nr. I-801-406/11
Teismo proceso Nr. 2-05-3-06198-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjo R. D. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,
trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Veronikai Juodėnaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Domui Pakėnui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui N. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. D. dėl turtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. D. patikslintu skundu prašo priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės - 4552 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 22 d. apie 16 val. pareiškėjo sūnus N. D. pastatė minėtą automobilį Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie 16.38 val. N. D. pažiūrėjęs per langą pamatė, kad nulūžęs medis nugriuvo ant jo pastatyto automobilio bei kitų automobilių. Krisdamas medis nugriuvo ant automobilio stogo, išdaužė priekinį ir galinį stiklus, sulankstė variklio ir bagažinės dangčius, sulankstė dešinės pusės abi dureles bei priekinį sparną. Apie minėtą įvykį N. D. pranešė policijai. 2010 m. vasario 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno centro policijos komisariato Centro policijos nuovados nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. D. pareiškimo. Automobilio vertinimo ataskaita patvirtina, jog automobilio atkuriamasis remontas ekonominiu požiūriu netikslingas. Neapgadintos transporto priemonės vertė apžiūros dieną sudaro 4990 Lt, apgadintos transporto priemonės liekamoji vertė 1030 Lt. Bendras patirtas nuostolis, įskaitant vertinimo paslaugas ir automobilio transportavimą, sudaro 4310 Lt. Dar 242 Lt kainavo automobilio transportavimas. Želdinių įstatyme numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus ir kt. Žala padaryta dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymų priskirtas funkcijas ir pareigas. LR Civilinio kodekso 6.271 str. numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti savivaldybės iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Prašo skundą tenkinti. Taip pat prašo grąžinti žyminio mokesčio permoką ir priteisti 100 Lt žyminio mokesčio sumą bei 1210 Lt advokato paslaugoms apmokėti iš atsakovo.
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. 2004 m. rugsėjo 24 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyrių dėl 4 medžių genėjimo. Aplinkos apsaugos skyrius pagal pateiktą prašymą 2004 m. rugsėjo 29 d. išdavė leidimą Nr. 36-6-471 VĮ Registrų centro Kauno filialui vieną išpuvusią liepą 80 cm skersmens nupjauti ir 3 medžius genėti. Todėl mano, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas buvo atsakingas už šio medžio nukirtimą. LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą, išskyrus 11 punkte nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 29 d. išrašė leidimą Nr. 36-6-471, vadinasi tinkamai atliko teisės aktų pavestas funkcijas ir laikėsi aprašo nustatytos tvarkos. Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą ir ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra neteisėto veikimo bei kaltės, taip pat priežastinio ryšio. Prašo skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovė su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p. numato, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacija ir apskaita yra savarankiška Konstitucijos ir įstatymų nustatyta savivaldybės funkcija. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 10 str. 1 p. nustato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimą ir apskaitą, stebi jų būklę, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Žala pareiškėjui padaryta dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymų priskirtas funkcijas ir pareigas. Atstovė taip pat nurodo, kad VĮ Registrų centras nėra žemės sklypo, kuriame augo nulūžęs medis savininkas, nevaldo šio sklypo patikėjimo teise ar kitu teisiniu pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, kad su pareiškėjo skundu sutinka. 2008 m. kovo 17 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartis. Sudaryta sutartimi atsakovas neperleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo teisių ir pareigų tvarkyti želdynus ir želdinius, esančius Kauno mieste, o tik pasitelkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrų konkrečiai aptartų paslaugų suteikimui. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė už netinkamai prižiūrėtus želdinius ir želdynus galėtų kilti tik dėl želdinių ir želdynų, kuriuos ji buvo įpareigota tvarkyti pagal atsakovo pateiktus užsakymų sąrašus bei išduotus leidimus. Atsakovas nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugos tvarkyti medžių, augančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga dėl nukritusio medžio pareiškėjui padarytos žalos.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D.Pakėnas teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui turėtas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Lt.
Tretysis suinteresuotas asmuo N. D. su pareiškėjo skundu sutinka. Nurodo, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra tėtis R. D., o jis naudojasi minėtu automobiliu. 2010 m. vasario 22 d. apie 16 val. jis pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie 16.38 val. pažiūrėjęs per langą pamatė, kad nulūžęs medis nugriuvo ant jo pastatyto automobilio bei kitų automobilių.
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą už tai, kad jos teritorijoje nuvirtęs medis apgadino šalia stovėjusią transporto priemonę. Pareiškėjas R. D., vadovaudamasis CK 6.271 str. nuostatomis (žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės), mano, kad turtinę žalą – 4552 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2010 m. vasario 22 d. apie 16 val. N. D. pastebėjo, jog ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune yra užvirtęs medis ir stipriai apgadinęs šią transporto priemonę.
Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis (duomenys neskelbtini), Kaune ant transporto priemonės nuvirto be pašalinio poveikio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina žalos dydį. Atsakovas neginčija paties įvykio fakto ir, iš esmės, žalos dydžio, manydamas, kad Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą saugoti, tvarkyti želdynus ir želdinius, ir būtent dėl šios priežasties negali būti atsakinga už padarytą žalą. Be to, atsakovo atstovės nuomone, žemės, kurioje nuvirto medis, naudotojas yra ne Kauno miesto savivaldybė, bet VĮ Registrų centro Kauno filialas, kuris ir privalo atlyginti žalą.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas būtent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 26 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o būtent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo metu VĮ Registrų Kauno filialas nebuvo žemės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini) Kaune, savininkas, šios valstybinės žemės nenuomavo, nevaldė patikėjimo teise. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad tretysis suinteresuotas asmuo šią žemę naudojo įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais pagrindais, todėl negali būti atsakingas už želdinių priežiūrą ir tuo pačiu už netinkamai prižiūrėtų želdinių – nuvirtusios liepos padarytą žalą.
Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, taip pat nei nuosavybės, nei patikėjimo teise nepriklauso ir atsakovui - Kauno miesto savivaldybei, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikšminga, kadangi nagrinėjamu atveju valstybinis žemės sklypas yra atsakovo teritorijoje. Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje K. Donelaičio gatvėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens – VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymu atsakovas buvo išdavęs leidimą kirsti medžiui, kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę, tačiau ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebūdama medžio nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavusi leidimą jį pašalinti privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių patikrinti, ar leidime nurodytas medis nukirstas. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjui – R. D. iš atsakovo priteistinas 4552 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, kurioje nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės.
Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą, skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b.l. 6). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 1, 6 d.). Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusius su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2010 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (T. 1, b.l. 41), 2010 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 567508 (T. 1, b.l. 42).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėją teisme atstovavo advokatas P. Vaicekauskas, kurio įgaliojimus patvirtina 2011 m. gegužės 24 d. atstovavimo sutartis (T. 2, b.l. 49). Advokatas parengė teismui ieškinį (T. 1, b.l. 3-5), atstovavo teisme (T. 1, b.l. 60-61; 95-97; T. 2, b.l. 16-19; 54-58).
Aptartų ištirtų įrodymų visuma, teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti iš atsakovo 1210,00 Lt dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
ABTĮ 48 str. 2d. trečiuosius suinteresuotus asmenis priskiria prie administracinės bylos proceso šalių. Akivaizdu, jog dalyvavimas proceso šalimi byloje, bylos išsprendimas, kurioje keliamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, yra tiesiogiai susijęs su pastarųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl jie savo interesų gynimui turėjo teisę pasinaudoti advokato pagalba ( ABTĮ 49 str. 1d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Domu Pakėnu (T. 2, b.l. 48). UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo advokatui D.Pakėnui 1000,00 Lt, iš kurių 750,00 Lt sudaro už atsiliepimą į ieškinį ruošimas, 125,00 Lt už susipažinimą su byla ir gautų dokumentų analizę, 125,00 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktus už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei atstovavimą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2640,00 Lt: atsiliepimo į skundą surašymas sudaro 3 MMA (minimali mėnesinė alga) (2400,00 Lt), advokatas posėdyje dalyvavo 1 valandą, todėl pagal Rekomendacijų 8.18 punktą tai sudaro 0,15 MMA (120 Lt).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.18, 9 punktais bei atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, bylos sudėtingumą ir jos apimtį, teisminio proceso trukmę, posėdžių, kuriuose dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas, skaičių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti 1000,00 Lt atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88, 44, 45 straipsniais, teisėjas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Priteisti R. D. iš Kauno miesto savivaldybės 4552,00 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du litus) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188764867) 1210,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų R. D..
Pritiesti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188764867) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) žyminį mokestį, sumokėtą 2010 m. balandžio 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas