Civilinė byla Nr. e2-25397-1102/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19815-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.3; 2.3.3.4; 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

vertėjaujant vertėjai Helenai Žemaitel,

dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovui advokatui Mariui Barisevičiui, atsakovams S. (S.) P. ir V. G., išvadą teikiančios institucijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui S. (S.) P. dėl tėvystės nuginčijimo, ir atsakovui V. G. dėl tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

Ieškovė D. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. P. ir V. G., prašydama nustatyti, kad ieškovės sutuoktinis S. P. nėra vaiko E. P. tėvas; panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše atliktą įrašą apie E. P. tėvą; nustatyti, kad V. G. yra vaiko E. P. tėvas; suteikti E. P. pavardę „G.“.

Ieškinyje nurodė, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. P., dukters gimimas įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo įraše dukters motina įrašyta ieškovė, o dukters tėvu atsakovas S. P., kadangi ieškovė ir atsakovas S. P. yra sutuoktiniai, jų santuoka nėra nutraukta. ieškovė teigė, kad atsakovas S. P. negali būti dukters tėvas, kadangi nuo 2018 metų vidurio ieškovė su atsakovu neveda bendro santuokinio gyvenimo, ieškovei visą šį laiką buvo žinoma, kad tikrasis vaiko tėvas yra V. G.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje atlikto DNR tyrimo 2020 m. birželio 18 d. išvada patvirtina, kad V. G. yra vaiko tėvas.

Atsakovas S. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė jog pilnai sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog su ieškove D. P. bendro santuokinio gyvenimo nebeveda nuo 2018 metų vidurio, todėl pripažįsta, kad jis nėra ir negali būti vaiko E. P. tėvas. Atsakovas sutinka, kad vaikui būtų suteikta G. pavardė (2020 m. liepos 31 d. DOK-148328).

Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė jog pilnai sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog pripažįsta, kad yra ieškovės D. P. dukters tėvas. Šias aplinkybes patvirtina ir moksliniai tyrimai, kurioje konstatuota, kad atsakovo ir vaiko tėvystės tikimybė yra 99.999999999893 procentų. Atsakovas teigė, jog sutinka, kad dukrai E. būtų suteikta ieškovo pavardė – G. Tai užtikrins vaiko teisę į tapatybę ir teisę žinoti savo kilmę. Pažymėjo, kad šiuo metu gyvena kartu su ieškove D. P. ir kartu rūpinasi dukra E., todėl ieškinio patenkinimas pilnai užtikrins vaiko interesus (2020 m. liepos 31 d. DOK-157738). 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2020 m. liepos 22 d. išvadą Nr. 1SD-5102 (8.1.27 E) „Dėl nepilnametės E. P.“, 2020 m. liepos 20 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą (el. bylos priedas, b. l. 3–6). Tarnyba nustatė, kad nepilnametė E. P. kartu su mama D. P. ir V. G. gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai. Mažametė turi daug žaislų, ugdymosi priemonių, yra padarytas maniežas, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. D. P. yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 1079 Eur motinystės išmoką. Moters teigimu, tikrasis dukters tėvas yra V. G., kuris vaiką augina, prižiūri, juo rūpinasi, išlaiko. Namuose buvęs V. G. pripažino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, nurodė, kad jis rūpinasi vaiku, jį augina ir išlaiko. Tarnybos vertinimu, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnametės interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, visas pareigas vaiko atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, prašė suteikti nepilnamečiam vaikui tikrojo tėvo pavardę. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu – sutuoktiniu S. P. kartu negyvena nuo 2018 m. vasaros, veda bendrą ūkį su atsakovu V. G., pastarasis yra gimusios dukros tėvas, kuris rūpinasi vaiku, jį išlaiko. Ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovė neteikia patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų, neprašo priteisti iš atsakovų jos sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, pripažįsta, kad jis nėra vaiko tėvas, kadangi su ieškove seniai negyvena kaip sutuoktiniai, neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad džiaugiasi, jog turi dukrą, ja rūpinasi, nori suteikti vaikui kas geriausia, supranta ir prisiima visas savo kaip tėvo teises ir pareigas. Pageidauja, jog dukra turėtų jo pavardę.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė vertino, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra pareikštas išimtinai nepilnametės interesais, pažymėjo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai. Pažymėjo, kad atsižvelgus į bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus: nuginčyti atsakovo S. P. tėvystę, nustatyti atsakovo V. G. tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, pakeisti vaiko gimimo įrašo duomenis, suteikti vaikui tėvų prašomą pavardę.

Ieškinys tenkinamas. 

Atsakovams pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

1.       Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra E. P., kurios tėvu buvo įregistruotas ieškovės sutuoktinis – atsakovas S. P.. Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė D. P. (pavardė iki santuokos – S.) ir atsakovas S. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri registruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Proceso dalyviai patvirtino, kad santuoka nenutraukta. Kadangi ieškovei dukra gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas.

Šalys tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas S. P. nėra ieškovei gimusios dukters tėvas. Atsakovas S. P. negyvena kartu su vaiku, tarp vaiko ir ieškovės sutuoktinio nėra užsimezgęs ryšys. Byloje pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. birželio 18 d. išvada dėl atlikto DNR tyrimo (toliau – DNR tyrimo išvada) patvirtina, kad ieškovei D. P. gimusio vaiko E. P. biologinis tėvas yra V. G. su 99.999999999893 procentų tikimybe. Tai patvirtina, kad S. P. nėra ir negali būti nepilnametės mergaitės tėvas. Teismas vertina, kad atlikto DNR tyrimo išvada bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

2.       Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Remiantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. G. gyvena kartu, atsakovas rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla. DNR tyrimo išvada patvirtina, kad V. G. yra E. P. biologinis tėvas. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas yra V. G.. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas. 

Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo V. G. tėvystę nepilnametės E. P. (po šio sprendimo įsiteisėjimo – E. G.) atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

3.       Dėl pavardės suteikimo

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

Ieškovė prašė suteikti nepilnamečiam vaikui atsakovo V. G. pavardę, atsakovas V. G. sutiko su šiuo reikalavimu. Atsakovas S. P. šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus ir neprieštaravimus, ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina suteikdamas vaikui pavardę „G.“.

4.       Dėl bylinėjimosi išlaidų 

Teikdama teismui ieškinį ieškovė sumokėjo 225 Eur dydžio žyminį mokestį (2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4 banke „Swedbank, AB).

Ieškovė prašė nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų ir jų nepriteisti iš atsakovų. Ieškovės prašymas tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Byloje susidarė 6,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

Pažymėtina, kad už du neturtinio pobūdžio reikalavimus (nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę), dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis). Prašymas pakeisti vaiko pavardę laikytinas išvestiniu iš prašymo nustatyti tėvystę ir žyminiu mokesčiu atskirai neapmokestinamas, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) sprendžia, kad ieškovei gražintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 225 – 150 = 75 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atlikus užskaitą, ieškovei grąžintina 75 – 6,68 = 68,32 Eur. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. 

Nustatyti, kad atsakovas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Suteikti nepilnametei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „G.“.

Grąžinti ieškovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 68,32 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4 banke „Swedbank, AB. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remiantis įsiteisėjusiu sprendimu, asmeniui pateikus prašymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Teisėja              Eglė Mauricė