Civilinė byla Nr. 2-526-830/2012
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00410-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija:
114.11; 116.1; 128.15.2.
(S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 3 d.
Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,
sekretoriaujant Loretai Klezienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. M.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pareiškimu (b.l. 3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė S. M.; 2) po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jis (pareiškėjas), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog 1992-09-25 Biržų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui J. M. buvo leista privatinės nuosavybės teise įsigyti (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kurio kaina buvo 6453 rubliai. Būdamas gyvas tėvas šio sandorio įforminti nespėjo, tik jo vardu ši suma buvo sumokėta. Nei pareiškėjas, nei motina S. M. po tėvo mirties į notaro biurą nesikreipė. Visi po tėvo mirties likę jo daiktai liko S. M., o minėtu žemės sklypu pagal žodinę panaudos sutartį motina leido naudotis kaimynams.
Pareiškėjas yra S. M. sūnus ir daugiau įstatyminių bei testamentinių įpėdinių nėra. Pažymėjo, jog į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir po motinos mirties nesikreipė, tačiau palikimą pradėjo faktiškai valdyti.
Teismo posėdyje R. M. paaiškino, jog tikslina pareiškimą ir prašo nustatyti tik vieną juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos S. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jis (pareiškėjas), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Po motinos mirties jis prižiūrėjo ir rūpinosi paliktu motinos turtu. Nurodė, jog S. M. daugiau vaikų neturėjo. Šiuo metu R. M. yra vienintelis įpėdinis.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 20-21) neprieštaravo pareiškėjo prašymui ir šį klausimą dėl įrodymų vertinimo paliko spręsti teismui. Nurodė, jog bylos nagrinėjime atstovas nedalyvaus.
Pareiškimas tenkintinas.
(duomenys neskelbtini) mirė R. M. tėvas J. M., o (duomenys neskelbtini) ir motina S. M. (b.l. 6, 7, 8). 1992-09-25 Biržų rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui J. M. buvo leista privatinės nuosavybės teise įsigyti (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kurio kaina buvo 6453 rubliai (b.l. 9, 10-13). (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad po S. M. mirties visą jos turtą valdyti perėmė sūnus R. M. (b.l. 14). Po J. M. mirties palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė S. M.. Po S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini) Biržų rajono 1-ajame notaro biure nėra duomenų apie paveldėjimo bylos užvedimą (b.l. 31).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatymo nustatytą terminą siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimo priėmimo faktas teismo tvarka nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio reikalavimus, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. M. mirties. R. M. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti palikimą, t.y. rūpinantis ir disponuojant po motinos mirties likusiu nekilnojamuoju turtu bei siekiant įgyti nuosavybės teisę į šį turtą. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, todėl priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjui kreiptis tokio fakto nustatymui (CPK 444 str. 1 d.), o prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui turtinių teisių atsiradimą.
Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato galimybę nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teismo nuomone, prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę faktas pagal nurodytą faktą gali būti nustatomas, nes pareiškėjas negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Česlovas Kulikauskas