Civilinė byla  Nr. 2S-729-392/2020

      Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00021-2020-1

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2019 m. spalio 28 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290 rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta „skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti“ ir įpareigoti antstolę Svetlaną Kastanauskienę patvarkymo dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti rezoliucinėje dalyje įrašyti identifikuotą turtą dėl kurio vertės nustatymo skiriama pakartotinė ekspertizė. Nurodo, kad antstolė 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę pareiškėjos turto vertei nustatyti, kurio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad bus vertinamas konkretus pareiškėjos (skolininkės) nuosavybės teise valdomas turtas – ¼ dalis 0,2260 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ¼ dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nustatant R. B. turto vertę pirmą kartą ekspertizės objektas buvo 0,2260 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nei patvarkyme dėl turto vertės nustatymo nei jo pagrindu atliktoje turto vertės ekspertizės išvadoje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjai priklausanti turto dalis yra neatidalinta. Tai, kad turtas yra neatidalintas, lemia turto vertės pokyčius, kurie turi būti aptarti ekspertizės akte, nurodant konkrečiai, kokia yra R. B. nuosavybės teise valdomo turto (¼ dalis) vertė. Tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas pirmiausia yra antstolio pareiga, ir tai yra susiję tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, užtikrinant, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas operatyviai ir efektyviai. 2019 m. spalio 28 d. antstolės patvarkyme nėra konkretizuotas koks R. B. priklausantis turtas bus vertinamas, todėl yra pagrindas antstolės patvarkymą pakeisti įpareigojant antstolę patvarkymo rezoliucinėje dalyje įrašyti identifikuotą skolininkei priklausantį turtą, kurio vertei nustatyti skiriama ekspertizė.

2.       Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2020 m. sausio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290 vykdo priverstinį 39 113,16 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės R. B. UAB „Karakurtas“ naudai. Vykdymo procese skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkei priklausantį turtą ¼ dalį žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 7 d. antstolė patvarkymu skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. 2019 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-104 viso nekilnojamojo turto – 0,2260 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė – 34 000 Eur. Skolininkei priklauso ¼ dalis šio nekilnojamojo turto, todėl nustatyta, kad skolininkės rinkos turto vertė – 8 500 Eur. Išieškotojas 2019 m. spalio 7 d. pateikė skundą dėl antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo, kuriuo skolininkės turto vertė nustatyta 8 500 Eur. Antstolė tenkino išieškotojo skundą ir 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Skolininkė 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė skundą dėl antstolės 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu paskirtos pakartotinės ekspertizės. Antstolė pasiūlė skolininkei pateikti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais (turtu) tvarką, bet skolininkė naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nepateikė. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-942-335/2019 nustatyta, kad R. B. priklauso ¼ dalis 0,2260 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Skolininkei priklausanti idealioji turto dalis yra nustatyta, todėl nors skolininkė nėra nustačiusi bei pristačiusi nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, skolininkės turtas gali būti realizuojamas iš varžytynių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės patenkino iš dalies. Patikslino antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2019 m. spalio 28 d. patvarkymo Dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19-56-23160 rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: „Skirti pakartotinę ekspertizę turto: 0,2260 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Ekspertizę pavesti atlikti UAB „OBER-HAUS“, (duomenys neskelbtini)“.

4.       Teismas nustatė, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290 pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų vykdomąją raštą civilinėje byloje Nr. e2-161-964/2018 vykdo priverstinį 39 113,16 Eur dydžio skolos išieškojimą iš skolininkės R. B. išieškotojos UAB „Karakurtas“ naudai. Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-942-335/2019 nustatyta, kad R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. B. priklauso ¼ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 7 d. antstolė patvarkymu (v. b. II t. b. l. 10) skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. 2019 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-104 (v. b. II t. b. l. 62-23) nustatyta, kad viso ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 34 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolė patvarkymu dėl turto vertės nustatymo (v. b. II t. b. l. 68) patvarkė, kad skolininkei R. B. priklausančio turto – ¼ dalies 0,2260 ha ploto žemės sklypo, ¼ dalies gyvenamojo namo, ¼ dalies kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 8 500 Eur. 2019 m. spalio 7 d. išieškotojas pateikė skundą (v. b. II t. b. l. 88-80) dėl antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu nustatytos skolininkei priklausančio turto vertės. Antstolė 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu (v. b. II t. b. l. 99) tenkino išieškotojo skundą dėl antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo ir 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu (v. b. II t. b. l. 107) skyrė pakartotinę ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti.

5.       Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Teismas nustatė, kad antstolė 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu pasiūlė skolininkei nustatytu naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Duomenų, kad skolininkė naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką būtų pateikusi, byloje nėra. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms – nustatytai idealiajai skolininkės priklausančio turto daliai (¼ dalis), skolininkei nepateikus ir nesant nustatytai naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais (visu turtu) tvarkai, antstolė neturėjo jokio pagrindo patvarkyme skirti ekspertizę nurodyti, jog turi būti nustatyta tik ¼ dalies (nes ji nėra konkretizuota) skolininkei priklausančio turto vertė. Tokiu būdu turi būti nustatyta visa minėto nekilnojamojo turto vertė ir tik po to skolininkei priklausančios turto dalies (¼) vertė.

6.       Įvertinęs ginčijamo antstolės patvarkymo rezoliucinę dalį, teismas konstatavo, jog yra pagrindas patvarkymo rezoliucinę dalį tikslinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėja (apeliantė) R. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, nurodant, jog pakartotinė ekspertizė skiriama R. B. turtui – ¼ daliai 0,2260 ha žemės sklypo, ¼ daliai gyvenamojo namo, ¼ daliai inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinti. Atskirojo skundo argumentai:

7.1.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė teismo sprendimo vykdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą nutartį, kuria tik iš dalies tenkino R. B. prašymą dėl teismo antstolės veiksmų ir tokiu būdu nepagrįstai paneigė apeliantės teisėtus lūkesčius dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.

7.2.       Apeliantės nuomone, teismas netinkamai išsprendė ekspertizės turto vertei nustatyti klausimą, - nutarė, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo patvarkyme skirti ekspertizę nurodyti, jog turi būti nustatyta tik skolininkei priklausančio turto vertė. Pirmą kartą vertinant pareiškėjos turtą, ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, jog ekspertizės objektas 0,2260 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) k. v. ir pastatas bei inžineriniai tinklai. Ekspertizės išvadoje nebuvo jokių duomenų apie turto, kuris bus parduodamas varžytynių metu, vertę. Ši vertė buvo nustatyta ne turto vertintojų, o savarankišku antstolės 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu, pagrįstu vienintelius argumentu, kad skolininkei priklauso ¼ ekspertizės objekto vertės. Kadangi 2019 m. spalio 28 d. patvarkyme dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo taip pat nėra konkretizuota, jog bus vertinamas pareiškėjai nuosavybės teise valdomas turtas, apeliantė prašo įpareigoti teismo antstolę pateikti patvarkymą, kuriame būtų nurodytas konkretus apeliantei priklausantis turtas, kurio vertei nustatyti skiriama pakartotinė ekspertizė.

7.3.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė neturėjo jokio pagrindo patvarkyme skirti ekspertizę nurodyti, jog turi būti nustatyta tik ¼ dalis skolininkei priklausančio turto. Parduotino iš varžytynių, apeliantei priklausančio turto vertę turi nustatyti turto vertintojas-ekspertas, jei vykdomojoje byloje yra iškilęs principinis klausimas dėl skolininkei priklausančios turto vertės. Taigi skolininkei priklausančios turto dalies įvertinimą turi atlikti asmuo, kuriam antstolis turto vertei nustatyti paveda atlikti turto vertinimo ekspertizę.

8.       Suinteresuotas asmuo antstolė Svetlana Kastanauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį. Nurodo, kad teisės aktai nenumato antstolei teisės ar pareigos nustatinėti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, todėl antstolė be skolininkės pateiktos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, patvarkyme dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, savarankiškai, viršijant antstolei suteiktus įgalinimus, nurodyti konkrečiai kurią nekilnojamojo turto dalį valdo skolininkė negali. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, jog nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką yra visų pirma skolininkės teisė, siekiant už kuo aukštesnę kainą parduoti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tačiau ši pareiga nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką nepriskiriama išieškotojui ar antstolei. 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu skolininkei pasiūlyta pristatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau ji naudojimosi tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nepateikė. Pažymi, jog nustatant tik skolininkei priklausančios ¼ dalies turto vertę, ekspertui turi būti žinoma kuri realiai skolininkei priklausanti turto dalis priklauso skolininkei. Kaip ir buvo minėta skolininkė nepristatė nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarkos, todėl ekspertui nežinant kuri realioji dalis priklauso skolininkei, jis negali nustatyti tik ¼ dalies turto vertę. Šiuo atveju ekspertas turi nustatyti viso nekilnojamojo turto vertę, o tik vėliau galima bus išskirti skolininkei priklausančios ¼ dalies vertę, todėl skolininkės teiginys, jog ekspertas turi nustatyti tik ¼ dalies turto vertę, nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdomojoje byloje Nr. 0056/18/01290  vykdo Utenos apylinkės teismo vykdomąją raštą civilinėje byloje Nr. e2-161-964/2018 dėl 39 113,16 Eur dydžio skolos išieškojimo iš skolininkės R. B. išieškotojos UAB „Karakurtas“ naudai. Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-942-335/2019 nustatyta, kad R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. B. priklauso ¼ dalis žemės sklypo, ¼ dalis gyvenamojo namo bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 7 d. antstolė patvarkymu skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. 2019 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-19-104 nustatyta, kad viso ekspertizės objekto rinkos vertė – 34 000 Eur. 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolė patvarkymu dėl turto vertės nustatymo nustatė, kad skolininkei R. B. priklausančio turto – ¼ dalies 0,2260 ha ploto žemės sklypo, ¼ dalies gyvenamojo namo, ¼ dalies kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, rinkos vertė – 8 500 Eur. Antstolė 2019 m. spalio 28 d. patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti.

11.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog antstolė nepagrįstai patvarkyme skirti pakartotinę ekspertizę skolininkės turto vertei nustatyti, nenurodė, jog turi būti nustatyta tik ¼ dalies skolininkei priklausančio turto vertė. Pažymėjo, jog parduotino iš varžytynių, apeliantei priklausančio turto vertę turi nustatyti turto vertintojas-ekspertas, jei vykdomojoje byloje yra iškilęs principinis klausimas dėl skolininkei priklausančios turto vertės. Taigi skolininkei priklausančios turto dalies įvertinimą turi atlikti asmuo, kuriam antstolis turto vertei nustatyti paveda atlikti turto vertinimo ekspertizę.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).  Nustatant tik skolininkei priklausančios ¼ dalies turto vertę, ekspertui turi būti žinoma kuri realiai skolininkei priklausanti turto dalis priklauso skolininkei. Antstolė be skolininkės pateiktos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, negali savarankiškai, viršijant jai suteiktus įgaliojimus, patvarkyme dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo nurodyti konkrečiai kurią nekilnojamojo turto dalį valdo skolininkė.

13.       Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi nustatyta, kad R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. B. priklauso ¼ dalis žemės sklypo, ¼ dalis gyvenamojo namo bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių. Apeliantė nepateikė naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė neturėjo jokio pagrindo patvarkyme skirti ekspertizę nurodyti, jog turi būti nustatyta tik ¼ dalies (nes ji nėra konkretizuota) skolininkei priklausančio turto vertė. Nustačius visą minėto nekilnojamojo turto vertę,  bus galima (elementariu dalybos veiksmu) nustatyti skolininkei priklausančio turto dalies (¼) vertę.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius