Civilinė byla Nr. e2YT-143-228/2020
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01534-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.2.8; 3.2.6.1.
(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 6 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Irena Stacevičienė,
sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. P., jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui,
suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. P. patikslintame pareiškime ir posėdžio metu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime ir posėdžio metu nurodė, jog ji su šeima (duomenys neskelbtini) metais iš Vilniaus rajono atvyko gyventi ir dirbti į Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kolūkį. Kolūkio vadovybė skyrė jai butą, esantį daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais buvo likviduotas (duomenys neskelbtini) kolūkis ir įkurta žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėja dirbo iki jos likvidavimo (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame pareiškėja gyveno, irgi buvo perduotas šiai bendrovei. Likviduojant žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo leista nusipirkti butą, kuriame pareiškėja gyveno, bei ūkinį pastatą. Pareiškėja butą nusipirko, tačiau pirkimo – pardavimo dokumentai nebuvo sutvarkyti.
Pagal VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo duomenis buto, kuriame gyvena pareiškėja, nei ūkio pastato su tremperiu nuosavybės teisės nėra registruotos.
Pareiškėja nurodė, jog gyvenamajame name, kuriame yra jos gyvenamasis butas, yra keturi butai, trys priklauso A. K.
Pareiškėja nurodė, jog ji ieškojo buto pirkimo – pardavimo dokumentų, tačiau jų rasti Vilniaus regiono valstybės archyvo Utenos filiale bei Utenos rajono savivaldybės archyve nepavyko. Iš Utenos rajono savivaldybės archyvo buvo gautas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perdavimo – priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog už pajus parduoti trijų ir keturių kambarių butai, taip pat (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog žemės ūkio bendrovės administratoriui perduodami trijų ir keturių kambarių du butai.
Pareiškėja nurodė, jog ji, manydama, kad butą ir ūkinį pastatą įsigijo už pajus, šį turtą nuo (duomenys neskelbtini) metų atvirai ir sąžiningai valdo. VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti nuosavybės teises, kadangi ji negali pateikti jokių nuosavybės įsigijimo dokumentų. Pagal pareiškėjos prašymą buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai. Pareiškėja mano, jog ji yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja, niekas kitas neturi daugiau teisių už ją į šitą butą ir ūkio pastatą, nežino jokių kliūčių, trukdančių įgyti nuosavybės teise į šiuos pastatus, nuo pat turto įsigijimo momento butą ir ūkio pastatą ji valdo atvirai, nesislapstydama, prižiūri jį ir remontuoja, moka mokesčius.
Kadangi pareiškėjos nuosavybės teisės nėra įregistruotos, todėl įgyjamosios senaties institutas yra pagrindas įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta, prašė bylą nagrinėt atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą į pirminį pareiškimą, taip pat ir į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog nustačius įstatymų keliamų sąlygų visumos buvimą, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas.
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Per nustatytą terminą po pranešimų specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos (2019-10-11 ir 2020-01-22) (LR CPK 532 str.) niekas nesikreipė ir pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.
Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. P. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, pateiktais iš Namų knygos, pareiškėja J. P. į (duomenys neskelbtini) kolūkio (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko gyventi iš Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini), tos pačios Namų knygos duomenimis pareiškėja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), Utenos rajone žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute, o (duomenys neskelbtini) metų Namų knygos Nr. 11 įrašytas įrašas, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) J. P. gyvena (duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjos pateikto Žemės ūkio bendrovės firmos „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo – priėmimo akto matyti, jog už pajus be kito turto (duomenys neskelbtini) padalinio bendrovės nariams buvo parduotas 3 kambarių butas ir 4 kambarių butas, iš (duomenys neskelbtini) BŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo akto bei turto, priklausančio ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ sąrašo Nr. 1 matyti, jog BŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ be kito turto perduotas 4 kambarių butas ir 3 kambarių butas. Iš nurodytų dokumentų turinio darytina išvada, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančio keturių butų gyvenamojo namo vienas 3 kambarių butas ir vienas 4 kambarių butas buvo perduoti bendrovės nariams už turėtus pajus, likę 3 kambarių butas ir 4 kambarių butas (duomenys neskelbtini) perduoti BŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.
Pateikta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, elektros energijos apskaitos patikrinimo pažyma, mokėjimo kvitai patvirtina, jog pareiškėjai elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, jog atlikti buto, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, jog 4 kambarių buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 107,27 kv. m, naudingas plotas 86,47 kv. m. Taip pat atlikti ir pagalbinio ūkio pastato su tremperiu kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, jog ūkio pastatui su tremperiu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomenų apie nuosavybės teisių į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ūkio pastatą su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą nėra.
Kiti trys butai, esantys gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruoti A. K. vardu, šiam asmeniui nuosavybės teise priklauso ir ūkinis pastatas su tremperiu, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2019-10-07 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjos J. P. prašymai įregistruoti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmesti, kadangi nepateiktas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos teisę paduoti prašymą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas butas ir ūkinis pastatas priklauso valstybei ar savivaldybei.
Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos.
Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno, o nuo (duomenys neskelbtini) metų turėjo valią valdyti 4 kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiais nekilnojamaisiais daiktais ji naudojosi viena, jais rūpinosi, remontavo: pastatė krosnį, pakeitė langus, mokėjo priklausančius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai I. B., kuri (duomenys neskelbtini) metais dirbo žemės ūkio bendrovėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ (vadovo pavaduotoja, vadove) bei A. K., gyvenantis tame pačiame gyvenamajame name, kuriame šiuo metu gyvena ir pareiškėja.
Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į nurodytus nekilnojamuosius daiktus ar jų dalis, kadangi byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjai už jos turėtus pajus perduotas valdyti minėtas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) metais.
LR CK 4.68 str. nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal LR CK 4.69 str. nuostatas neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.
Byloje nėra duomenų apie 4 kambarių buto ir ūkinio pastato su tremperiu, kurie yra (duomenys neskelbtini), priklausymą valstybei, savivaldybei ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. LR CPK 532 str., 533 str. nustatyta tvarka po pranešimų specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo 2019-10-11 ir 2020-01-22 apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžių dienos niekas pareiškėjos valdomo (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo.
Pagal LR CK 4.68 str. daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjos veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėja slaptai valdė ir valdo minėtą nekilnojamąjį turtą, atviro valdymo aplinkybes patvirtino liudytojai.
Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėja nekilnojamąjį turtą valdo nuo (duomenys neskelbtini) metų, jai perdavus šį turtą už pajus, tai yra nekilnojamąjį turtą valdo ir naudoja apie dvidešimt metų (LR CK 4.68 str., 4.71 str.), ką patvirtina ir pareiškėjos su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudaryta sutartis dėl elektros energijos naudojimo, 2005 metų elektros energijos apskaitos patikrinimo pažyma (duomenys neskelbtini) kaime, 2003, 2013 metų mokėjimo už sunaudotą elektrą kvitai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad minėto buto ir jam priklausančių statinių valdymas būtų nutrūkęs.
Taigi iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad yra visos LR CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra 4 kambarių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų, pareiškėja šį nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti sąžiningai, per šį laikotarpį pareiškėja daiktą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į jos valdomą turtą, nes priešingų duomenų byloje nėra, todėl nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (pareiškėjos pateikti įrodymai tai patvirtina) (LR CPK 533 str.), kad pareiškėja J. P. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 4 kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 533 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos J. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 4 kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą su tremperiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Irena Stacevičienė