TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant atsakovo A. Z. atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisės medis“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį išieškojimo ir atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aisės medis“ dėl sumažintos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio pakeitimo ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.               Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Aisės medis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021-06-08 sprendimą, kuriuo A. Z. atleidimas iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neteisėtu ir nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovui 821,60 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas dirbs darbininku 8 valandas per darbo dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o ieškovė jam mokės 610 Eur mėnesinį darbo užmokestį. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė ieškovei prašymą nutraukti darbo santykius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 127 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl skaudančios nugaros. Šiuo metu galiojančio DK 127 straipsnio 2 dalis reglamentuoja darbuotojo teisę pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų, todėl ieškovė suprato, kad galimai atsakovas prašymą rašė seno prašymo pavyzdžiu, nurodydamas senojo 2003 metų DK redakcijos 127 straipsnį. Nors iš bendravimo su atsakovu ir tai, kad jis nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kurie būtų pakankami pagrįsti, jog darbuotojas serga ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį, ieškovė suprato, kad šis darbuotojas aiškiai išreiškė savo valią būti atleidžiamas iš darbo savo noru. Todėl ieškovė darbo santykius (duomenys neskelbtini) nutraukė DK 55 straipsnyje numatytu pagrindu (darbuotojo iniciatyva). Dirbdamas pas ieškovę atsakovas tik vieną kartą buvo laikinai nedarbingas, o pasibaigus šiam nedarbingumo laikotarpiui ir išėjo iš darbo. Pats atsakovo laikinas nedarbingumas buvo nulemtas ne sveikatos sutrikdymo darbe, o dėl to, kad atsakovas buvo sumuštas ne darbo metu. Darbo ginčų komisijos posėdyje ieškovė aiškiai išreiškė siūlymą atsakovui grįžti į darbą, kur jam būtų suteiktos kitos fiziškai lengvesnės darbo sąlygos. Ieškovės vertinimu, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau ir – Klaipėdos DGK) netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neatsižvelgė į individualias faktines aplinkybes dėl atsakovo išreikštos valios nutraukti darbo sutartį savo noru be svarbios priežasties, o toks darbo ginčus nagrinėjančio organo priimtas formalus sprendimai yra nesuderinamas su teisingumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais. Be to, Klaipėdos DGK 2021-06-08 sprendime apskaičiuota, jog kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-04-26 iki Klaipėdos DGK sprendimo numatomo įsiteisėjimo dienos (duomenys neskelbtini) suma yra 1 643,20 Eur. Tačiau Klaipėdos DGK kompensacijos dydį mažino 50 procentų (įvertinusi, kad darbo santykiai šalis siejo itin trumpai (apie 7 mėnesius), į tai, kad atsakovas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo santykius, nors ir ne tuo pagrindu, kokiu jį atleido ieškovė, taip pat į ieškovės sunkią finansinę padėtį, į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimo metu įmonėje dirbo dar 11 darbuotojų, jų vidutinis darbuotojų darbo užmokestis 650 Eur). Kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, mokėtina neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, užtikrina dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą. Taigi už priverstinės pravaikštos laiką priteistina išmoka turi kompensuoti darbuotojo praradimus, ji nėra darbdavio nubaudimo priemonė, taip pat negali būti pagrindas darbuotojui nepagrįstai praturtėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo aiškiai išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva (DK 55 straipsnio 1 dalis), todėl, panaikinus Klaipėdos DGK sprendimą pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nebeliko pagrindo išieškoti atsakovui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, kadangi darbuotojas per tą laiką vis tiek nebūtų dirbęs, nes jo valia buvo nutraukti darbo santykius.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

3.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei prašymą nutraukti darbo santykius DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas prašyme nurodė 2003 m. DK redakcijos straipsnį. Ieškovė, kuris kaip darbdavė turi pareigą gerai žinoti ir išmanyti darbo santykius reglamentuojančias teisės normas turėjo suprasti ir, kaip matyti iš ieškinio turinio, suprato, jog atsakovas nurodė 2003 m. DK redakcijos straipsnį, todėl atitinkamai turėjo žinoti, jog atsakovas darbo santykius siekė nutraukti dėl svarbių priežasčių, kas pagal šiuo metu galiojančią DK redakciją atitinka ne DK 55 straipsnį, o DK 56 straipsnį. Atsakovas pažymėjo, kad jis prašyme nurodė ir priežastis, t. y. jog nuolat kenčia nugaros skausmus. Ieškovė nebuvo gavusi atsakovo sutikimo atleisti jį iš darbo kitu pagrindu nei atsakovas nurodė savo (duomenys neskelbtini) prašyme, todėl nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė darbo santykius DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. be teisėto pagrindo pablogino atsakovo padėtį). Pripažinus, kad komisijos sprendimas dalyje, jog ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė darbo santykius DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas, negali kilti jokių abejonių, kad tai buvo priverstinė pravaikšta, už kurią, vadovaujantis DK 218 straipsniu turi būti priteista kompensacija, ši kompensacija komisijos sprendimu buvo sumažinta. Sutinka su komisijos sprendimo motyvais, kad atsižvelgiant į darbo santykių nutraukimo aplinkybes bei ginčo nagrinėjimo metu šalių išsakytas pastabas ir priekaištus viena kitai, buvo pagrįstai įvertinta, jog atsakovą sugrąžinus į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams ginti pritaikytas alternatyvus teisių gynimo būdas, nustatytas DK 218 straipsnio 4 dalyje.

4.       Be to, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021-06-08 sprendimo dalį, kuria atsakovui A. Z. buvo sumažintas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis ir priteisti atsakovui iš ieškovės UAB „Aisės medis“ 1 643,20 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

5.       Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad Klaipėdos DGK neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, ir akcentavo iš esmės tik ieškovo interesus. Internetinės svetainės „www.rekvizitai.lt“ duomenimis 2021-08-13 UAB „Aisės medis“ įsiskolinimų Sodrai neturėjo. 2019 metais įmonės pardavimo pajamos siekė 300 000 Eur. Klaipėdos DGK išvada, kad įmonės padėtis yra sunki, kad priteisus visą kompensacijos sumą, gali nukentėti kiti darbuotojai, kad tai pažeistų teisingumo ir protingumo principus, yra niekuo nepagrįsta. Kompensacijos suma vertinant dabartinę ekonominę situaciją, valstybės nustatytas 2021 metais VDU dydis – 1 352,7 Eur, jokiu būdu negali būti laikoma per didele. Priverstinė pravaikšta užtruko 2,5 mėnesio, dėl ko atsakovas patyrė daug nepatogumų ir išgyvenimų. DK 218 straipsnis numato ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau Klaipėdos DGK to visiškai nevertino, priešingai – net nepagrįstai sumažino kompensacijos dydį. Klaipėdos DGK pabrėžė, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą atleisti iš darbo, tik ne tuo pagrindu. Atsakovas iš tikrųjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo kreipęsis medicininės pagalbos, nustatyta diagnozė – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Tačiau ši aplinkybė, nebuvo tinkamai įvertinta. Sutinka su Klaipėdos DGK sprendimo motyvais, kad atsižvelgiant į darbo santykių nutraukimo aplinkybes bei ginčo nagrinėjimo metu šalių išsakytas pastabas ir priekaištus viena kitai, atsakovą sugrąžinus į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Klaipėdos DGK sprendimo dalis, kuria atsakovui sumažintas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis, yra nepagrįsta, atsakovui priteistina visa kompensacijos suma.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo tai, kad atsakovas išreiškė valią nutraukti darbo santykius dėl to, jog jam dėl ligos buvo per sunku atlikti darbo funkcijas. Tačiau ieškovas darbo sutartį nutraukė darbuotojo prašymu, neieškodamas abipusio sutarimo. Darbdaviui taikomi didesni rūpestingumo kriterijai. Atsakovo išsilavinimas vidurinis, darbo funkcijų atlikimas specifinis, reikalaujantis fizinio darbo pobūdžio. Atsakovas prašymą atliesti iš darbo pats pildė prašymą, laisva forma. Darbo santykių nutraukimo metu atsakovas du kartus kreipėsi į medicininės pagalbos įstaigas, jam diagnozuota juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų atsakovo atstovas nurodė, kad komisija vadovavosi tik darbdavio interesais atkreipė dėmesį į atsakovo sunkią materialinę padėtį, tačiau neatkreipė dėmesio, kad paskutinį darbo užmokestį sumokėjo tik kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Kadangi komisija išimtinai vadovavosi tik darbdavio interesais, o tai pažeidžia teisingumo principą, todėl atsakovui turi būti priteista visa kompensacijos suma už pravaikštos laikotarpį, juolab kad darbo ginčų komisija nustatė, kad darbdavys akivaizdžiai pažeidė įstatymų reikalavimus sprendžiant atleidimo iš darbo klausimus.

7.       Ieškovė UAB „Aisės medis“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 2 dalies nuostatas ir CPK 1751 straipsnio 10 dalies

8.       Ieškovės UAB „Aisės medis“ atstovas į 2021-10-21 teismo posėdį (kaip ir į 2021-09-30 parengiamąjį teismo posėdį) neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam 2021-10-01 pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, nusprendžiama bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Faktinės bylos aplinkybės

9.       Tarp ieškovės UAB „Aisės medis“ (darbdavės) ir atsakovo A. Z. (darbuotojo) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), susiklostė darbo teisiniai santykiai. Šalių (duomenys neskelbtini) sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas dirbs darbininku 8 valandas per darbo dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o ieškovė jam mokės 610 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) dokumentas, kuriame atsakovas (darbuotojas) suformulavo prašymą atleisti jį iš darbo savo noru pagal 127 straipsnio 2 dalį, pasibaigus jo nedarbingumui, priklausantį atlyginimą bei atostoginius pervedant į banko sąskaitą. Minėtame prašyme darbuotojas taip pat nurodė, kad darbdavio įmonėje nuolatos jaučia nugaros skausmus ir dėl šios priežasties yra nedarbingas.

10.       Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė (darbdavė) su atsakovu (darbuotoju) darbo teisinius santykius nuo (duomenys neskelbtini) nutraukė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Apie atsakovo socialinio draudimo pabaigą informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

11.       Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino, kad A. Z. UAB „Aisės medis“ iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas buvo neteisėtai; nustatė, kad darbo sutartis tarp A. Z. ir UAB „Aisės medis“ nutraukta komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškojo iš UAB „Aisės medis“ A. Z. 821,60 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos; A. Z. reikalavimus dėl subsidijų UAB „Aisės medis“ mokėjimo atsisakė nagrinėti, kitus atsakovo reikalavimus atmetė.

12.       Toks darbo ginčų komisijos sprendimas netenkino abi šalis. Ieškovė UAB „Aisės medis“ nesutinka su atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumu, anot jos, darbo sutartis su atsakovu teisėtai ir pagrįstai buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Tuo tarpu atsakovas A. Z. kategoriškai teigia, jog jis neturėjo tikslo nutraukti su ieškove darbo teisinius santykius savo iniciatyva be svarbių priežasčių, kadangi jis šiuos santykius siekė nutraukti kitu, DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – negalint tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos. Be to, atsakovo įsitikinimu, darbo ginčų komisijos nepagrįstai 50 proc. sumažino kompensacijos dydį, todėl iš jam ieškovės priteistina 1 643,20 Eur kompensacija už privestinas pravaikštos laiką.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

13.       Kaip jau minėta, visų pirma, ieškovė įsitikinusi, darbo sutartis su atsakovu teisėtai ir pagrįstai buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, tačiau atsakovas kategoriškai teigia, jog jis neturėjo tikslo nutraukti su ieškove darbo teisinius santykius savo iniciatyva, todėl jis iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas neteisėtai.

14.       Remiantis DK 53 straipsniu, darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, be kita ko, nutraukdamas darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu (DK 55 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo rašytinis pareiškimas.

15.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę šiuo atveju turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004).

16.       Teismas sprendžia, kad šioje byloje siekiant nustatyti tikrąją atsakovo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo būtina vertinti paties atsakovo (duomenys neskelbtini) parašytą (suformuluotą) laisvos formos prašymą, kuriuo pastarasis išreiškė norą būti atleistas iš darbo savo noru pagal 127 straipsnio 2 dalį, pasibaigus nedarbingumui, priklausantį atlyginimą bei atostoginius pervedant į banko sąskaitą, nurodydamas, kad darbdavio įmonėje nuolatos jaučia nugaros skausmus ir dėl šios priežasties yra nedarbingas.

17.       Spręsdamas dėl darbuotojo valios dėl darbo santykių atsisakymo, teismas visų pirma pastebi, kad minėtame prašyme padaryta nuoroda į DK 127 straipsnio 2 dalį. Ir nors atsakovas nurodė, ne aktualią, tačiau iki (duomenys neskelbtini) galiojusią teisės normą, reglamentavusią darbo sutarties nutraukimo pagrindus, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas įvardijo būtent šio straipsnio 2 dalį, kuri numatė lengvatinę teisę darbuotojui prašyti darbo sutarties nutraukimo dėl ligos, trukdančios atlikti darbą. Minėtame prašyme darbuotojas taip pat nurodė, kad darbdavio įmonėje nuolatos jaučia nugaros skausmus ir dėl šios priežasties yra nedarbingas

18.       Antra, kaip matyti, atsakovas prašymą atleisti jį iš darbo motyvavo, nurodydamas, kad darbdavio įmonėje jis nuolatos jaučia nugaros skausmus ir dėl šios priežasties yra nedarbingas. Bylos svarstymui atsakovas su priešieškiniu (procesinio dokumento Nr. DOK-17036) taip pat pateikė medicininius dokumentus, leidžiančius spręsti apie tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovas kreipėsi dėl planinės medicininės pagalbos suteikimo ir jam buvo diagnozuota juosmens ir kitų tarpląstelinių diskų liga su radikulopatija. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje įvardintą atsakovo pareigų pavadinimą – darbininkas (1.2. sutarties punktas), į atsakovo atstovo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kad atsakovas, turėdamas vidurinį išsilavinimą, atlikdavo įmonėje darbo funkcijas, reikalaujančias būtent fizinio pobūdžio darbo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovo prašymas nutraukti darbo sutartį buvo pagrįstas jam diagnozuota liga, trukdančia tinkamai atlikti darbo funkcijas (CPK 185 straipsnis).

19.       Trečia, teismas atkreipia dėmesį, kad abu darbo sutarties nutraukimo pagrindai, įvardinti tiek DK 55 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte, reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva (darbuotojo noru) atvejus. Tik pirmuoju atveju darbo sutarties nutraukimas inicijuojamas nesant svarbių priežasčių (DK 55 straipsnio 1 dalis), o antruoju darbuotojas gali inicijuoti (pareikšti norą) nutraukti darbo sutarčiai susiklosčius svarbioms aplinkybėms, pavyzdžiui, ligai, neįgalumui, šeimos nariui turint specialiuosius poreikius ir kt. (DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi atsakovo prašyme nurodyta formuluotė „savo noru“ savaime neteikė pagrindo šio prašymo vertinti ir prioriteto teikti DK 55 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

20.       Galiausiai, šios bylos atveju ieškovė (darbdavė), ieškinyje nurodžiusi, kad įsitikino darbuotojo valia būti atleistam pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neteikė jokių duomenų šiam įsitikinimui pagrįsti, be to, ieškovės atstovas net nedalyvavo teismo posėdžiuose ir neteikė teismui paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti atitinkamas išvadas apie darbdavei išsakytą darbuotojo valią, susijusią su atleidimo pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21.       Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atleidimo iš darbo pagrindas, numatytas DK 55 straipsnio 1 dalyje, neatitinka tikrosios atsakovo valios, todėl konstatuoja, kad darbo sutartis su atsakovu DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta neteisėtai.

Dėl neteisėto atleidimo padarinių

22.       Atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, taikytini DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyti padariniai – priteistinas iš ieškovės atsakovui vidutinis jo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

23.       Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pvz., kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys taptų nemokus, dėl to nukentėtų kiti darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

24.       Dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010); darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011); ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę: darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); darbuotojui išmokėtos išeitinės išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2005). Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

25.       Teismas pripažįsta, kad darbo ginčų komisijos 2021-06-08 sprendimu parinktas (nustatytas) atsakovui priteistinos kompensacijos dydis yra tinkamas ir, kad buvo įvertinti bei aptarti visi reikšmingi kriterijai, sudarantys pagrindą kompensacijos dydį mažinti 50 proc. (1 643,20 Eur x 50 proc.), t. y,: tai, kad šalis darbo santykiai siejo trumpai (apie 7 mėnesius), tai, kad darbuotojas bet kuriuo atveju buvo išreiškęs valią nutraukti darbo santykius (nors ir ne tuo pagrindu, kokiu jį atleido); tai, kad internetinės svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis, patvirtina, kad įmonė darbo santykių laikotarpiu (ir nutraukus darbo santykius) turėjo socialinio draudimo skolų, kas parodo sunkią darbdavės finansinę padėtį; tai, kad įmonėje dirba tik 11 darbuotojų, kurių vidutinis darbuotojų darbo užmokesčio dydis – 650 Eur (neatskaičius mokesčių).

26.       Atsakovas priešieškinyje nenurodė kitų, reikšmingų kriterijų ir nepateikė įrodymų kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad nesumažintas kompensacijos dydis (1 643,20 Eur) atitiktų šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovas, remdamasis tos pačios internetinės svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis, akcentuoja, kad įmonės turtinė padėtis nėra sunki, kadangi įmonė nuo 2021-08-13 jau nebeturi įsiskolinimų Sodrai, o jos pardavimo pajamos siekia 300 000 Eur, teismo vertinimu, pardavimų pajamos (apyvarta) ir įsiskolinimų valstybės biudžetui padengimas, nepatvirtina įmonės finansinės veiklos rezultatų. Minėta, kad darbo komisija, spręsdama dėl darbdavės ekonominio pajėgumų vertino duomenų visumą, t. y, ir darbuotojų skaičių įmonėje bei jiems mokamą vidutinį darbo užmokestį, ir teismas tokiam komisijos vertinimui pritaria. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad darbuotojams kitose bylose priteisiamos kur kas didesnės analogiškų kompensacijų sumos teismas pažymi, kad kiekviena situacija vertinama pagal labai individualiais aplinkybes ir sprendžia, kad susiklosčiusios situacijos atveju pagrįstai buvo įvertinta ir neilgą darbo teisinių santykių trukmę bei paties darbuotojo valią nutraukti (nebetęsti) darbo santykius su darbdave. Nustačius, kad atsakovui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis (821,60 Eur) neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atsakovo priešieškinis atmestinas.

Dėl darbo ginčų komisijos 2021-06-08 sprendimo

27.       Taip pat pažymėtina, jog DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

28.       DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis).

29.       DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. DK 231 straipsnio 7 dalis numato, kad, teismo sprendimui ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

30.       Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškinys ir priešieškinis buvo paduotas tik dėl darbo ginčų komisijos 2021-06-08 sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad atsakovas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas buvo neteisėtai ir jam priteistina 821,60 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį, spręstina, kad kita komisijos 2021-06-08 sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus ieškinio pareiškimo teismui terminui.

31.       Teismas, iš naujo išnagrinėjęs darbo ginčą teisme, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama komisijos išvadoms ir sprendimui, privalo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš esmės pakartoti komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1515-796/2018 49 punktą). Todėl teismas, atmesdamas ieškovės ir atsakovo reikalavimus, atitinkamai išdėsto sprendimo rezoliucinę dalį, pakartodamas komisijos sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis)

33.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris ieškinio atmetimo atveju jai nekompensuotinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Atsakovas šioje byloje už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 600 Eur (kuo leidžia įsitikinti 2021-08-12 atstovavimo sutartis; 2021-10-20 pinigų paėmimo kvitas serija LAT Nr. 1095873, kurio suma 470 Eur; 2021-08-17 bankinio mokėjimo nurodymas, kurio suma 130 Eur).

35.       Nors teismas ir atsakovo (darbuotojo) priešieškinio reikalavimų netenkino, o jo atstovas nedetalizavo, kurią bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro atsiliepimo į ieškinį ir atstovavimas teisme išlaidos ir kokia šių išlaidų dalis skirta priešieškinio parengimui ir jo palaikymui teismo posėdyje, nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių atsakovas patyrė teisme bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, numatytą CPK 93 straipsnio 4 dalyje.

36.       Įvertinus, kad šį teisminį ginčą iniciavo ieškovė (darbdavė), kuri po ieškinio pateikimo laikėsi procesinio pasyvumo ir į teismo posėdžius neatvyko (dėl šios priežasties 2021-09-30 posėdis buvo atidėtas), įvertinus atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jo turtinę padėtį (apie kurią leidžia spręsti jo buvusio darbo užmokesčio dydis), tai kad jis ginčo atveju buvo silpnesnioji šalis (darbuotojas), o esminis reikalavimas (atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu) išspręstas būtent atsakovo naudai, o taip pat atsižvelgiant į EŽTT ir apeliacinės instancijos teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimais (žr. EŽTT 2013-07-18 sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1258-513/2019 47-50 punktus), teismas sprendžia, kad užtikrinant atsakovo teisę į teisminę gynybą teisinga ir protinga atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš teisminį procesą inicijavusios ginčo šalies (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovas A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisės medis“ (juridinio asmens kodas 300539399) iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas buvo neteisėtai.

Atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą negrąžinti ir nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisės medis“ (juridinio asmens kodas 300539399) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisės medis“ (juridinio asmens kodas 300539399) atsakovui A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 821,60 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą 60 euro centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisės medis“ (juridinio asmens kodas 300539399) atsakovui A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja                                                                                          Lina Nainienė