Baudžiamoji byla Nr. 1A-690-810/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28278-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1;

(S)

2.4.6.1.

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Svetlanos Jurgaitienės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Ingai Mieldažytei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistajam J. R., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš J. R. nukentėjusiajam V. B. priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš J. R. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 436,42 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 10 d., apie 00.30 – 01.30 val. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje – tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
1. Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nesivadovavo in dubio pro reo principu, nes nepašalino visų abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, liko neištirta M. M. nusikalstama veika ir V. B. sužalojimo mastas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. M. atžvilgiu, tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad V. B. tuo pačiu metu mušė du asmenys – J. R. ir M. M., kurių smūgiai sekė vienas po kito, beveik vienodo stiprumo, nes nukentėjusysis nurodo, kad nuo abiejų smūgių apsvaigo ir prarado orientaciją. Teigia, jog aplinkybę, kad smūgius nukentėjusiajam V. B. sudavė tiek J. R., tiek ir M. M., patvirtino nukentėjusysis V. B. ir liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Todėl, J. R. nuomone, akivaizdu, kad M. M. ir J. R. yra tolygūs nusikalstamos veikos vykdytojai, tačiau bylos nagrinėjimo metu kaltinimai pareikšti tik nuteistajam, taip užkertant kelią į teisingą bylos nagrinėjimą, įrodymų tyrimą. Byloje nenustatyta nuo kurio trauminio poveikio – M. M. ar J. R. suduoto smūgio – nukentėjusysis patyrė sužalojimą, kadangi ekspertas negalėjo pasakyti, nuo kurio smūgio V. B. lūžo žandikaulis. 
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo  J. R. gynėjas advokatas Linas Mažonas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą ir, siekiant patikslinti apeliacinio skundo aplinkybes, iš Jonavos rajono apylinkės teismo išreikalavo privataus kaltinimo bylą Nr. PK-234-217/2016.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, jog vertinant įrodymus įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės pažeistos nebuvo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-153-693/2017).
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtus ir patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino J. R. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
9. Atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog J. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą. Nors savo kaltės J. R. nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: specialisto išvadomis, nukentėjusiojo, liudytojų ir eksperto parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis.
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2001/2015(02) nustatyta, kad V. B. medicininiuose dokumentuose nustatytas šis sužalojimas: apatinio žandikaulio lūžis dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje. Nurodyta, jog sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui(-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu(-ais). Sužalojimo aprašymas, vaizdas, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas neilgai trukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu(-iais) daiktu(-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) trauminio(-ių) poveikio(-ių) į veido sritį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 60-61). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3065/2015(02) nustatytas V. B. apatinio žandikaulio lūžis dešinėje kampo srityje bei kairėje antro danties srityje. Sužalojimo vaizdas rodo, kad jis padarytas dėl trauminio(-ių) poveikio(-ių) į veido dešinę pusę (1 t., b. l. 65). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Gregore Abi Chakerį parodė, kad paprastai žandikaulis lūžta vieno smūgio pasėkoje. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ne mažiau vieno smūgio, suduoto į žandikaulio sritį, pasėkoje.
12. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog V. B. tuo pačiu metu mušė du asmenys – J. R. ir M. M., kurių smūgiai sekė vienas po kito, beveik vienodo stiprumo, tačiau byloje nebuvo nenustatyta, nuo kurio trauminio poveikio – M. M. ar J. R. smūgio – nukentėjusysis patyrė sužalojimą. Su tokiu nuteistojo argumentu sutikti negalima. Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos metu parodė, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam į dešinį žandikaulį kumščiu sudavė J. R., po ko nukentėjusysis prarado orientaciją, tačiau nenukrito. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad iš karto po to smūgį į veidą nukentėjusiajam sudavė M. M., tačiau nukentėjusysis negalėjo sukonkretinti, į kurią veido vietą buvo suduotas antras smūgis. Pats J. R. teigė nematęs, ar kas nors nukentėjusiajam sudavė smūgį, M. M. teisiamajame posėdyje neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgį. Liudytojai Š. V., ir G. V. patvirtino, jog V. B. buvo suduoti smūgiai, jis stovėjo lyg apsvaigęs, buvo susiėmęs už dešinio skruosto žandikaulio. Liudytojai T. V. ir R. M. taip pat parodė, jog  iš kitų asmenų žino, kad nukentėjusįjį sužalojo J. R. ir M. M., tačiau sužalojimo aplinkybių nematė. Taigi, vertinant, kurio trauminio poveikio – M. M. ar J. R. smūgio – pasėkoje nukentėjusysis patyrė sužalojimą, pažymima, jog nukentėjusysis aiškiai parodė, kad pirmas jam smūgiavo J. R., kuris kumščiu jam sudavė į dešinį žandikaulį ir nuo smūgio V. B. prarado orientaciją. Duomenų, jog M. M. nukentėjusiajam smūgiavo į žandikaulio sritį, byloje nėra. Tokių duomenų nebuvo gauta ir išreikalavus iš Jonavos rajono apylinkės teismo privataus kaltinimo bylą Nr. PK-234-217/2016, kurioje privataus kaltinimo tvarka M. M. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo V. B.. Procesas šioje byloje buvo nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju bei susitarus dėl žalos atlyginimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent J. R. nukentėjusiajam smūgiavo į dešinį žandikaulį. Nesant duomenų, kad M. M. smūgį nukentėjusiajam sudavė į dešinės pusės žandikaulį, negali būti sprendžiamas ir priežastinio ryšio dėl nukentėjusiajam V. B. padaryto sužalojimo klausimas. Byloje surinkti, išsamiai ir nešališkai ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent dėl J. R. suduoto smūgio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas.
13. Pasisakant dėl nuteistajam J. R. skirtos bausmės pažymima, jog skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę J. R. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. J. R. padarė 1 tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai kad J. R. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taip pat teisingai įvertino tai, kad J. R. baustas administracine tvarka, VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė, dėl priklausomybės ligų nesigydė. Be to, jis praeityje teistas, nedirbantis, nevedęs. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. R. pagrįstai skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, iš dalies sudedant subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra laikoma per griežta.
15. Pasisakant dėl galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, ko buvo prašoma apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pažymima, jog, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi,BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).
16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo resocializacija nėra galima be realaus laisvės atėmimo. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam praeityje tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d., tiek Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiais buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam paskirto pasitikėjimo nepateisino ir 2015 m. gegužės 10 d. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tuo tarpu atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016). Be to, J. R. baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog nėra pagrindo J. R. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                         Edita Dambrauskienė

Giedrius Endriukaitis

Svetlana Jurgaitienė