Administracinė byla Nr. N⁶⁶²-1983/2010

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Panevėžio miesto 2 policijos komisariato įgaliotas pareigūnas J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 29 d., 18.24 val., pastatė savo automobilį ant žalios vejos. Tuo J. Ž. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-31-2 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.17 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje.

Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu J. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, padarymą paskyrė 50 litų baudą.

 

II.

 

J. Ž. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti. Teigia, kad nepadarė ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo, nes automobilį ant vejos kelioms minutėms pastatė pažįstamas, kadangi prie namo nebuvo laisvos vietos. Pažymėjo, kad buvo priverstas pasirašyti nesurašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam nebuvo leista susipažinti su šio dokumento turiniu, nebuvo leista pateikti paaiškinimų Komisijos posėdyje. Nurodė, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad didelę dalį pensijos išleidžia sunkios ligos gydymui, turi skolų.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies, Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikino ir J. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 50 litų baudą. Teismas nurodė, jog J. Ž. nepateikė jokių įrodymų, kad automobilį ant vejos pastatė ne jis, o jo pažįstamas. Atkreipė dėmesį, kad jo paaiškinimai dėl šios aplinkybės nėra nuoseklūs. Darė išvadą, kad J. Ž. pasirinkęs gynybinę poziciją nesąžiningai naudojosi savo teisėmis. Konstatavo, kad byloje išnaudotos galimybės surinkti papildomus įrodymus ir patikrinti J. Ž. naujai pateiktus paaiškinimus. Atkreipė dėmesį, kad draudimą sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio, numato Kelių eismo taisyklių 155.5 punktas, o atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikoje eismo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės, darė išvadą, kad J. Ž. veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, o ne ATPK 161 straipsnį. J. Ž. teiginius apie bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo naikinti Komisijos nutarimą ir bylą nutraukti. Iš Komisijos posėdžio protokolo ir J. Ž. paaiškinimų darė išvadą, kad jam buvo suteikta teisė pasisakyti dėl esminių teisės pažeidimo aplinkybių ir išdėstyti poziciją dėl pareikšto kaltinimo. Konstatavo, kad kvalifikuojant veiką buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl nutarimą priėmė institucija, neturinti teisės spręsti tokias bylas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad J. Ž. turi sveikatos problemų, ne kartą baustas už Kelių eismo taisykles. Teismas nustatė J. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

 

III.

 

J. Ž. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad jo automobilis buvo pastatytas kieme kelioms minutėms (kol jis buvo pas savo pažįstamus bendradarbius). Prie automobilio liko A. S., nes kieme žmogus negalėjo užsivesti savo automobilio, todėl reikėjo patempti. Kadangi po to automobiliui skirta vieta jau buvo užimta, automobilį pastatė ant vejos, kur pastoviai yra statomi automobiliai. Pažymi, kad reikalavo, jog teisėja būtų nušalinta, tačiau tai nebuvo padaryta. Nurodo, kad prašė, jog byla būtų nagrinėjama apklausiant liudytoją A. S., tačiau tai taip pat nebuvo padaryta. Teigia, kad turi skolų, vos užtenka pinigų vaistams, ištvėrė dvi operacijas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas privalo įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

J. Ž. Komisijos posėdyje nepripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad automobilį buvo trumpam paskolinęs draugui. Skunde pirmosios instancijos teismui nurodė tas pačias aplinkybes. Apygardos administracinio teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį trumpam buvo paskolinęs A. S., kuris ir pastatė ant žalios vejos (b. l. 20). Apeliaciniame skunde J. Ž. nurodo analogiškas aplinkybes, kad pažeidimą padarė ne jis, o A. S.. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio taip pat matyti, kad J. Ž. prašė į teismo posėdį iškviesti A. S. (b. l. 20). Be to, J. Ž. kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą dėl liudytojo A. S. išvykimo į užsienį iki 2009 m. spalio 10 d. (b. l. 29), tačiau pirmosios instancijos teismas J. Ž. prašymo netenkino, kadangi nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. S. darbo vietą ir jo išvyką į užsienį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti J. Ž. parodymų prieštaravimai dėl to, kad automobilį ant žalios vejos pastatė ne jis, o jo pažįstamas, nėra esminiai, sudarantys neabejotiną pagrindą konstatuoti, kad J. Ž. nesąžiningai naudojasi savo teisėmis ir tokią versiją iškėlė tik kaip savo gynybinę poziciją. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau Komisijos posėdyje akcentavo, kad ne jis pastatė automobilį ant žalios vejos. Tą patį tvirtino ir skunde pirmosios instancijos teismui. Tai, kad galimai J. Ž. automobilį ant žalios vejos pastačiusio asmens pavardę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvardijo tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamą versiją. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Ž. skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės grindė ne tuo, kad automobilį neleistinoje vietoje pastatė kitas asmuo, o tuo, kad vadinamoji žalia veja, ant kurios administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu buvo pastatytas J. Ž. automobilis, yra pastoviai užstatoma gyventojų automobiliais, be to, yra derinamas projektas, kuriuo plečiamos mašinų stovėjimo aikštelės ir minėta veja rekonstruojama į automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, neapklausęs posėdyje svarbias aplinkybes bylos nagrinėjimui galinčio pateikti J. Ž. nurodyto A. S., apygardos administracinis teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N⁵⁷⁵-881/2009, N⁵⁷⁵-684/2009 ir kt.).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, tuo pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl apygardos administracinio teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

J. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                      Audrius Bakaveckas

 

 

    Artūras Drigotas

 

 

                                                                                                                               Stasys Gagys