Civilinė byla Nr. 2-97-812/2013

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04280-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2.; 44.5.2.16.; 116.1.;

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 4 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Daliai, Monkevičienei, Rūtai Plevokaitei,

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovei advokatei I. R.,

atsakovei J. P., jos atstovui advokatui A. B.,

nedalyvaujant AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams J. P., AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovė L. Š. prašo priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 5900 Lt neturtinę žalą ir iš atsakovės J. P. 41 250 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 20 d. 14 val. 34 min. Nemuno - Parko gatvių sankryžoje atsakovė J. P., vairuodama automobilį neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje pasikeitus šviesoforo signalams, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido jai iš dešinės pusės į reguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios ir ją parbloškė. 2011-03-28 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuotas J. P. KET 9, 28, 35, 133, 134, 165 punktų pažeidimas, J. P. nubausta administracine tvarka pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 500 Lt pinigine bauda. J. P. veiksmais ieškovei L. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - galvos sumušimas, potrauminio streso sindromas. 2010-12-20 VšĮ Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje ieškovei buvo atliktos juosmeninės - kryžmeninės dalies ir dubens rentgenogramos, diagnozuota juosmeninės dalies I - II ° skoliozė. Po įvykio ieškovė gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje nuo 2010-12-22 iki 2010-12-27. Gydymo metu ieškovei atlikta kraniograma bei kaklinės stuburo dalies rentgenograma – lūžimų nerasta, konsultuota psichologo, pravesta psichoterapija. Po stacionarinio gydymo ieškovei išliko baimės jausmas, sunkumas sukaupti dėmesį, įsiminti informaciją, užmigti, dėl ko ieškovė naudojo homeopatinius medikamentus, tačiau būklė nepagerėjo. 2011-04-05 ieškovei suteikta ambulatorinė psichiatro konsultacija, rekomenduotas sanatorinis gydymas ir psichologinė terapija. 2011-04-15 ieškovei suteikta reabilitologo konsultacija. I-ame reabilitacijos etape ieškovei suteiktos psichologo konsultacijos, taikyta psichoterapija, suteiktos rekomendacijos, tačiau pagerėjimo nebuvus, rekomenduotas sveikatą grąžinantis gydymas, siekiant sugrąžinti sutrikusias biopsichosocialines funkcijas. 2011-04-22 - 2011-05-14 ieškovė gydėsi „Palangos gintaro“ sanatorijoje. Sanatorijoje ieškovės savijauta pagerėjo, nes supo kita aplinka, automobilių nebebijojo, tačiau sugrįžusi į tą pačią aplinką ieškovė vėl pradėjo matyti tuos pačius vaizdus, bijojo eiti per gatvę. Grįžusi iš sanatorijos ieškovė toliau lankėsi pas psichologą. Dėl patirtos traumos gydosi iki šiol. Gydantis dėl autoįvykio patirtą sveikatos sutrikdymą ieškovė turėjo eilę nepatogumų, praleido pamokas, turėjo laikytis specialaus režimo, nuolat lankytis pas gydytojus, vartoti medikamentus. Šiuo metu dar nebuvo pas psichologą, bet planuoja eiti. Pas psichologą vyksta pokalbiai tam tikra metodika, po jų būna lengviau ir ramiau. Ieškovės sveikatos sutrikimus pastebėjo ir jos klasės vadovas H. L.. Šiuo metu ieškovė patiria mokymosi sunkumų – didelės apimties informacijos įsiminimui ji turi skirti daugiau laiko nei iki eismo įvykio, vargina nemiga. Atsakovė J. P., partrenkusi ieškovę, nesiekė jai padėti, po eismo įvykio neišlipo iš automobilio, vėliau nesidomėjo jos patirtais sužalojimais, jos neatsiprašė. Tuojau pat po eismo įvykio iš automobilio išlipo vyriškis, keleivis, kuris ją apšaukė. Policija, medikai į eismo įvykį iškviesti ieškovės iniciatyva. Tokie ieškovės veiksmai sukrėtė ieškovę, sumenkino ją kaip asmenybę. Dėl atsakovės J. P. veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Lt. Atsakovės J. P. civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Draudikas išmokėjo ieškovei patirtos neturtinės žalos dalį 2850 Lt, todėl liko neatlyginta 47 150 Lt neturtinė žala. Neturtinę žalą prašo priteisti iš draudimo bendrovės iki maksimalios sumos, o likusią dalį iš atsakovės J. P..

Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji 2010-12-20 važiavo Panevėžio m., Nemuno gatvės link, Nemuno – Parko gatvių sankryža. Ji važiavo tiesiai, link žiedo, degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu buvo labai slidu. Jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, padangos tvarkingos. Automobilis pradėjo slysti nuo vidurio sankryžos, jis tapo nevaldomas. Ji matė kaip pėsčioji išeina į perėją, bet ji net nepasuko galvos ir nepažiūrėjo į artėjantį nevaldomą automobilį. Įvažiuojant į sankryžą atsakovei degė žalias šviesoforo signalas, jis pradėjo mirksėti sankryžoje,  todėl atsakovė turėjo pabaigti manevrą. Įvažiavus į sankryžą, automobilis pradėjo slysti ir ji nežymiai automobilio šonu kliudė ieškovę, dėl ko ji pargriuvo pėsčiųjų salelėje į pusnį. Automobilis neapgadintas, net neįbrėžtas. Atsakovė patyrė didelį išgąstį, jos rankos ir kojos drebėjo, surakino visą kūną, todėl negalėjo pajudėti iš vietos ir neišlipo iš automobilio. Atsakovė važiavo su draugu, kuris išlipęs iš automobilio priėjo prie ieškovės ir klausė, kodėl ji nežiūri į kelią. Kadangi ieškovė iškvietė policiją, atsakovė papildomai pareigūnų į įvykio vietą nebekvietė.

Pripažįsta, kad ieškovė patyrė išgąstį, tačiau ji nebuvo sužalota, padaryta neturtinė žala ieškovei atlyginta draudimo bendrovės AAS “Gjensidige Baltic“. Jei ieškovė patyrė didesnę neturtinę žalą, mano, kad ją turi atlyginti draudimo bendrovė. Atsakovės pajamos minimalios, ji neturi jokio turto, šiuo metu yra nedarbinga dėl rankos lūžio, gyvena išlaikoma pensininko tėvo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gydymas, sekęs po stacionarinio gydimo VŠĮ Panevėžio ligoninėje, yra susijęs su eismo įvykio sukeltų pasekmių šalinimu. Ieškovė nepateikė jokių medicinos ekspertų ar specialistų išvadų, patvirtinančių, jog ieškovei atsiradusių ligų, nuo kurių ji buvo gydoma, priežastimi yra eismo įvykio metu patirta psichologinė trauma. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos psichologinė būklė yra prasta, kad ji lankosi pas gydytojus ir jai yra taikomas gydymas.

Atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė 2010-12-20 su E. Ž. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2010-12-20 Panevėžyje, įvyko eismo įvykis, kurio metu J. P., vairuodama transporto priemonę  R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už Nemuno ir Parko gatvių sankryžos esančioje pėsčiųjų perėjoje patrenkė pėsčiąją L. Š.. Atsakovė 2011-05-03 ieškovei išmokėjo 187,23 Lt keliones išlaidas į sanatoriją, 863,20 Lt ir 2056,80 Lt neturtinę žalą. Atsakovė, apskaičiuodama neturtinę žalą, vadovavosi eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis. Eismo įvykio metu L. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai nebuvo nustatytas nedarbingumas, žalą padariusio asmens kaltės forma buvo neatsargumas, o padariniai nebuvo labai sunkūs, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, o todėl atsakovė mano, kad išmokėta 2920 Lt suma ieškovei visiškai kompensavo ieškovės patirtą neturtinę žalą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005). Teismo funkcija – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, yra saistomas, viena vertus, kriterijų, atspindinčių visuomenės vertybinių sistemą ir sudarančių galimybę tinkamai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, kita vertus, neleidžiančių pernelyg siaurinti ar išplėsti civilinės atsakomybės taikymo ribų, lemiančių poreikį atsižvelgti taip pat į teisėtus žalą padariusio asmens interesus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų. Kiekvienu konkrečiu atveju juos parenka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 20 d. apie 14.34 val., atsakovė J. P., vairuodama automobilį R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įvažiavo į reguliuojamą Nemuno – Parko gatvių sankryžą Panevėžio m., mirksint žaliam šviesoforo signalui, sankryžoje pasikeitus šviesoforo signalams  nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido jai iš dešinės pusės į reguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios L. Š. ir ją parbloškė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata. Automobilis neapgadintas. Pažeidėja už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. padarymą nubausta administracine nuobauda - 500 Lt bauda. Pažeidėja nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti teisės pažeidimą ir jo dalyvius, šios aplinkybės pripažintos lengvinančiomis pažeidėjos atsakomybę. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta (b.l. 9). Iš VŠĮ ,,Panevėžio ligoninė“ Vaikų ligų skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ligoninėje buvo gydyta 2010-12-22 – 2010-12-27. Atsiųsta po įvykusios avarijos, kurios metu buvo pertrenkta mašinos, sunkiai psichologiškai pergyveno traumą, negalėjo užmigti naktį, pykino, 1 kartą vėmė, svaigo galva, be sąmonės nebuvo. Atvykus nustatyta bendra būklė – vidutinė, židininių - neurologinių simptomų nematyti. Nors skundėsi skausmu liemens kairėje pusėje po sumušimo, bet hematomų nebuvo matyti. Nustatyta diagnozė - galvos sumušimas, nukreipta psichologo konsultacijai, nes yra duomenų potrauminiam streso sindromui. Po pokalbių L. Š. nuotaika gerėjo. Kraniogramose bei stuburo kaklinės dalies "RO“ lūžio požymių nerasta. Išrašant namo dar kartą kalbėtasi su psichologe, kurios nuomone stacionarinio stebėjimo nebereikia, L. Š. pajėgi valdyti savo emocines reakcijas. Esant reikalui, pasikartojant baimei, rekomenduota ambulatorinė psichiatro konsultacija (b.l. 14). Iš 2012-11-27 Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro rašto (b.l. 119) nustatyta, kad L. Š. lankosi pas vaikų psichologę N. M. nuo 2011-03-31. Kreipėsi dėl 2010-12-20 patirto streso (autoįvykio įvykusio pėsčiųjų perėjoje). L. Š. nuo to laiko jaučia didelę baimę, nerimą, negali pati savarankiškai eiti į mokyklą, ją lydi tėvai arba draugė. Mergaitei tapo sunku sukaupti dėmesį, atlikti užduotis, kurias anksčiau atlikdavo lengvai. Vakarais jaučia didelę įtampą, sunku užmigti, nes persekioja avarijos vaizdai. Konsultuota gydytojo neurologo. Diagnozės: Potrauminio streso sutrikimas (F43.1); Elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje (F91.0); Atskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje (F93.0). Skirtas sanatorinis gydymas. Grįžus iš sanatorijos L. tęsė individualias psichologines konsultacijas. Įvykio baimė truputį sumažėjo, tačiau išlieka nuotaikų kaita, nepasitikėjimas savimi, sutrikęs miegas. Tęsiasi ir mokymosi sunkumai: sunku koncentruoti dėmesį, įsiminti datas, ilgesnius tekstus, skaičius. Emocinė būsena rodo padidintą jautrumą, nerimą aplinkos įvykiams. Kognityvinė būsena rodo nepasitikėjimą savimi, dėmesio ir atminties problemas. Socialinė - vargina miesto gatvių triukšmai ir visa, kas susiję su triukšmu. L. taikyta individualios psichologijos konsultacijos - psichodinaminis gydymas; Vaizdinių atkūrimo metodas; Sakinių užbaigimo metodas; Emocinės būsenos - nerimastingumo skalės. Konsultacijų metu atsirado pilnesnė pasąmoningų būsenų interpretacija. Atsirado ryšys tarp elgesio, jausmų ir kūno ypatumų įvertinimo. Paskutinis apsilankymas pas psichologę 2012-11-08. Pas psichiatrą nesilankė (b.l. 119). Analogiškos aplinkybės nurodytos UAB ,,Kniaudiškių šeimos klinika“ gydytojos R. K. rašte (b.l. 13). Iš 2012-11-15 Panevėžio J. B. gimnazijos IV klasės vadovo H. L. pažymos nustatyta, kad po nelaimingo įvykio (avarijos) laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki mokslo metų pabaigos (2011 m. birželio vidurio) galimai dėl sutrikdytos sveikatos pablogėjo L. Š. ugdymo rezultatai, susilpnėjo pasitikėjimas savimi, dėmesys, pastabumas, susilpnėjo atmintis. L. žymiai sunkiau įsisavindavo mokomąją medžiagą bei atlikdavo ugdymo užduotis. Bendravimas su mokytojais ir klasės draugais tapo nelabai reikšmingas. Mano, kad sveikatos sutrikdymas atsiliepė ugdymo rezultatams, nes jie pablogėjo. (b.l. 115). Byloje rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais pripažintina įrodyta aplinkybė, kad ieškovė L. Š. dėl eismo įvykio padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą.

Iš 2012-12-20 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis R. M. Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas nuo 2010-12-20 11.55 val. iki 2011-06-19 24.00 val. draudiko AAS „Gjensidige Baltic" (b.l. 78). LR CK 6.987 str. straipsnis nustato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kokia apimtimi ir kokio dydžio išmoką dėl draudiminio įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. AAS „Gjensidige Baltic", vadovaudamasis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. ieškovei atlygino neturtinę žalą, t.y. iš 2011-04-04 draudimo išmokos apskaičiavimo išvados matyti, kad neturtinę žalą sudaro 863,20 Lt (b.l. 81), kuri buvo atlyginta ieškovei 2011-04-12 mokėjimo nurodymu Nr. 48 (b.l. 85) bei iš 2011-05-05 draudimo išmokos apskaičiavimo išvados matyti, kad neturtinę žalą sudaro 2056,80 Lt (b.l. 82), kuri buvo atlyginta ieškovei 2011-05-09 mokėjimo nurodymu Nr. 17 (b.l. 86), viso 2920 Lt.

Kaip jau minėta ieškovei L. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata - diagnozuotas galvos sumušimas bei potrauminio streso sindromas (b.l. 11,17). Sveikata ieškovei sutrikdyta eismo įvykio metu, atsakovei J. P. pažeidus KET 9, 28,35, 33, 134, 165 punkto reikalavimus (b.l. 9), eismo įvykis sukeltas neatsargiais J. P. veiksmais, neturint tikslo pakenkti ieškovei. Nukentėjusiosios L. Š. kaltės dėl prisidėjimo prie žalos atsiradimo byloje aplinkybių nenustatyta. Po atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ apskaičiuotos ir išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo ieškovei L. Š. išliko nuotaikų kaita, nepasitikėjimas savimi, sutrikęs miegas, tęsėsi mokymosi sunkumai, todėl ji tęsė individualias psichologines konsultacijas. Paskutinis apsilankymas pas psichologę bylos duomenimis - 2012-11-08 (b.l. 119). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės patirta neturtinė žala yra didesnė nei apskaičiuota draudimo bendrovės ir nebuvo pilnai atlyginta. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad dėl eismo įvykio patirtas ieškovės sveikatos sužalojimas gali turėti ateityje kokius nors žymius turtinius ar neturtinius padarinius. Ieškovė po eismo įvykio baigė vairavimo kursus ir gavo vairuotojo pažymėjimą, mokosi gimnazijoje, teigia, kad yra gera mokinė. Vadovaujantis išdėstytu, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, ieškovės likusi neatlyginta patirta neturtinė žala vertintina 1000 Lt.

Pagal 6.254 str. 2 d. jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą ribojama konkrečiu 2500 Eur dydžiu (pagal oficialų Lietuvos banko lito ir euro santykį 1 euras – 3,4528 lito), dalis neturtinės žalos yra atlyginta (2920 Lt), todėl 1000 Lt neturtinė žala, kuri neviršija maksimalaus 2500 Eur įstatymo numatyto neturtinės žalos dydžio, priteisiama iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1), 1415 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (b.l. 7-8), 480 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 121).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (2 %), todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 28,30 Lt žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (9,60 Lt) iš atsakovų nepriteisiamos CPK 96 str. 6d. pagrindu.

Iš atsakovės J. P. nėra priteisiamas žalos atlyginimas, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2012-06-11 nutartimi (b.l. 20-21).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259 str.,  263 str., 270 str.,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. (duomenys neskelbtini) veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, įm. k. (duomenys neskelbtini) veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas po 29,15 Lt (dvidešimt devynis litus 15 centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2012 m. birželio 11 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, esančių pas atsakovę ir/ ar trečiuosius asmenis 41 250 Lt sumai areštą, uždraudžiant atsakovei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Turto areštų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                        Daina Lisaitė