Civilinė byla Nr. e2A-434-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00689-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.14; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m.  spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. P. ir M. P. ieškinį atsakovams antstolei J. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys G. S. firma, L. of L. sindikatai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai O. P. ir M. P. (toliau – ir ieškovai) ieškinyje teismo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei solidariai priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, 3 856 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo solidariai priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir antstolės J. Ž. 3 450 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovai 2019 m. lapkričio 28 d. dar kartą patikslino ieškinio reikalavimą ir iš atsakovių prašo solidariai priteisti 3 100 Eur turtinę žalą bei 2 000 Eur neturtinę žalą.

2.       Nurodo, kad 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-605-725/2017 dėl O. P., buvo areštuotas automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis savininkui M. P.. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis turėjo būti grąžintas savininkui. Minėtas teismo nuosprendis buvo apskųstas, ko pasėkoje 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iš dalies pakeitė Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir nusprendė automobilį konfiskuoti. 2017 m. birželio 9 d. ieškovė pateikė kasacinį skundą, kuriuo, be kita ko, prašė sustabdyti procesinių sprendimų vykdymą iki bus išnagrinėtas jos kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT) 2017 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės kasacinį skundą priėmė, sustabdė Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties vykdymą dalyje, kuria nuspręsta konfiskuoti M. P. vardu registruotą automobilį. Pažymi, kad nors ieškovė buvo nuvykusi į antstolės kontorą, su antstole kalbėjosi dėl savo bylos, tačiau ieškovei nebuvo suteikta informacija apie tai, jog 2017 m. birželio 23 d. išieškotojai VMI buvo perduotas areštuotas automobilis. Tikina, kad antstolė 2017 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Ieškovė 2017 m. liepos 12 d. dėl minėto patvarkymo pateikė skundą, tačiau antstolė 2017 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė jį tenkinti, nurodydama, jog 2017 m. birželio 22 d. buvo surašytas turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo transporto priemonė (duomenys neskelbtini) perduota VMI, todėl vykdomasis dokumentas įvykdytas 2017 m. birželio 22 dieną. Anot ieškovės, su šiais dokumentais nei ji, nei automobilio savininkas supažindinti nebuvo, apie automobilio perdavimo išieškotojai faktą ieškovai sužinojo tik 2017 m. liepos 22 d. gavę antstolės patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą. Ieškovė, sužinojusi faktą, kad automobilis perduotas VMI bei gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl vykdymo sustabdymo, 2017 m. liepos 28 d. kreipėsi į VMI, VMI Kauno skyrių ir antstolę, prašydama stabdyti vykdymo procesą. Tokį patį raštą su LAT nutartimi 2017 m. liepos 28 d. ieškovė išsiuntė ir elektroniniu paštu VMI ir VMI Kauno skyriui. Nurodo, kad 2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos nuosprendį dėl automobilio konfiskavimo ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Gavę šią nutartį ieškovai nuvyko į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šančių autoservisas“ automobilių stovėjimo aikštelę atsiimti transporto priemonę, tačiau buvo sužinota, kad automobilį perėmusi VMI jį pardavė. Taip pat paaiškėjo, kad M. P. priklausiusi transporto priemonė buvo realizuota 2017 m. liepos 14 d. už 3 500 Eur sumą. 2018 m. kovo 30 d. VMI priėmė sprendimą dėl konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto ar kitaip valstybei perduoto turto grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė grąžinti M. P. 3 290 Eur už realizuotą automobilį (duomenys neskelbtini).

3.       Atsakovė VMI atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-605-725/2017 O. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis M. P., buvo perduotas laikinai saugoti į Šančių autoserviso saugojimo aikštelę, o nuosprendžiui įsiteisėjus – turėjo būti grąžintas savininkui. Minėtas nuosprendis buvo apskųstas. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 31d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir konfiskavo M. P. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vadovaujantis įstatymais ir suformuota teismų praktika, konfiskavimo atveju nuosavybės teisės perėjimo valstybei momentu laikytinas sprendimo konfiskuoti daiktą įsiteisėjimo momentas. Šiuo atveju, Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d. ir nuo šios dienos nuosavybės teisės į konfiskuotiną transporto priemonę perėjo valstybei, o M. P. nuosavybės teisės į transporto priemonę pasibaigė. Teigia, kad 2017 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismas antstolei J. Ž. išsiuntė vykdomąjį raštą dėl M. P. vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir apie tai raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė Kauno apskrities VMI. Nagrinėjamu atveju, antstolei J. Ž. patikrinus aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje ir nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. birželio 16 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Taip pat antstolė 2017 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto, surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tikina, kad 2017 m. birželio 22 d. antstolė ir VMI atstovas apžiūrėjo transporto priemonę. Buvo nustatyta, kad automobilio kėbulas turi smulkių korozijos pažeidimų, pabraižymų, stipriai įbrėžtas automobilio bagažinės dangtis, galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas ir durelės, įlenktas galinis ratas, ratlankiai skardiniai, nėra raktelių ir ją įvertino 3 500 Eur suma, surašė turto apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota VMI. 2017 m. birželio 23 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) VMI minėtą transporto priemonę perdavė realizuoti G. S. firmai. Teigia, kad ieškovė prašymą sustabdyti vykdymo procesą antstolei pateikė tik 2017 m. birželio 26 d. Tuo tarpu 2017 m. liepos 17 d. gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, tą pačią dieną VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini) apie ją informavo G. S. firmą, tačiau buvo pranešta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos 14 d. buvo realizuotas. Atsakovės teigimu, perėmusi konfiskuotą transporto priemonę, ji teisėtai vykdė teisėtą sprendimą, todėl iš teisėtų veiksmų negali atsirasti atsakomybė. Šiuo atveju negali būti atlyginama žala, jei nėra aplinkybių, liudijančių, jog ji buvo padaryta.

4.       Atsakovė antstolė J. Ž. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ji 2017 m. birželio 16 d. gavo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. P. vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimo. 2017 m. birželio 20 d. turto arešto aktu Nr.(duomenys neskelbtini) ieškovų automobilis buvo areštuotas. Teigia, kad 2017 m. birželio 22 d. VMI iniciatyva pagal VMI viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtintas formas parengti standartiniai konfiskuotino turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo transporto priemonė perduota VMI. 2017 m. liepos 23 d. VMI perdavė automobilį G. S. firmai realizavimui. Teigia, kad 2017 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė prašymą sustabdyti vykdymo procesą vadovaudamasi tuo, kad yra paduotas kasacinis skundas. Antstolė 2017 m. liepos 5 d. patvarkymu atsisakė stabdyti vykdomąją bylą, be kita ko, nurodydama, kad kasacinio skundo padavimas nėra pagrindas vykdomosios bylos stabdymui. Nurodo, kad 2017 m. liepos 17 d. VMI gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį, kuria priimtas ieškovės kasacinis skundas ir nutarta sustabdyti nuosprendžio vykdymą. VMI tą pačią dieną raštu apie ją informavo G. S. firmą, tačiau pastaroji pranešė, kad ieškovų automobilis buvo realizuotas dar iki sužinojimo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Antstolės teigimu, vykdydama Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ji ir VMI veikė pagal įstatymo raidę ir įstatyme nurodytais terminais. Pažymi, kad nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties sustabdyti turto konfiskavimą, praėjo 28 darbo dienos, todėl ieškovai neturėjo ir negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių antstolės atžvilgiu, kurių pagrindu būtų galėję tikėtis, kad antstolė nesiims vykdymo veiksmų iki 2017 m. liepos 12 d. Priešingai, antstolė veikė įstatymų numatytų terminų ribose ir atliko jai įstatymų numatytą pareigą konfiskuotą turtą areštuoti ir perduoti VMI per įstatymuose nustatytus terminus. Antstolės veiksmai ar neveikimas nėra susiję priežastiniu ryšiu su tariamai patirta ieškovų žala. Taip pat ieškovai neįrodė neteisėtų antstolės veiksmų ir žalos buvimo fakto.

5.       Trečiasis asmuo L. of L. sindikatai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

6.       Trečiasis asmuo G. S. firma atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovių VMI ir antstolės J. Ž. ieškovams po 1 550 Eur turtinės žalos ir po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei po 757,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti VMI 2018 m. kovo 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti 756 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovių VMI ir antstolės J. Ž. nutraukė; priteisė iš atsakovės antstolės J. Ž. valstybei 17,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos advokatei E. M. Š. grąžino 20 Eur užstatą; grąžino ieškovei 69 Eur žyminį mokestį.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovui priklausė transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas automobilį įsigijo 2015 m. vasario 5 d. už 7 200 Eur. 2017 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-605-725/2017, minėta transporto priemonė buvo areštuota iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi M. P. vardu registruotą (duomenys neskelbtini) markės automobilį (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavo. Vykdydama teismo nutartį antstolė J. Ž. 2017 m. birželio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę areštavo, o 2017 m. birželio 22 d. perdavė VMI realizuoti. 2017 m. birželio 9 d. ieškovė pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, taipogi buvo prašoma sustabdyti minėtų procesinių sprendimų vykdymą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi sustabdė teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymą, o 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir paliko Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį be pakeitimų. 

9.       Konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovių VMI ir antstolės veiksmų realizuojant (parduodant) ieškovui priklausiusią transporto priemonę pagrįstumo ir teisėtumo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

10.       Sprendė, kad VMI apie ieškovės reiškiamas pretenzijas žinojo, todėl galėjo spręsti dėl automobilio realizacijos stabdymo. Neįvertinusi minėtų aplinkybių ir nelaukdama kol Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išspręstas ieškovės kasacinio skundo priėmimo, kuriame buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimas, VMI pradėjo automobilio realizaciją, t. y. perdavė jį G. S. firmai parduoti. Teismas vertino, kad VMI savo veiksmais pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėjo, kad šiuo atveju VMI – išieškotojas vykdymo procese, privalėjo domėtis vykdomosios bylos medžiaga, o antstolė privalo informuoti išieškotoją apie vykdomojoje byloje vykstančius veiksmus, galinčius turėti įtakos, šiuo atveju, konfiskuotos transporto priemonės realizavimui.

11.       Nustatė, kad apie tai, jog yra pradėtas transporto priemonės realizacijos procesas VMI ieškovų neinformavo, taip pat su jais nebendradarbiavo, siekdama gauti automobilio užvedimo raktelius, kas neabejotinai būtų padidinę parduodamo automobilio vertę.

12.       Nurodė, kad konfiskuotas turtas realizuojamas vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – taisyklės) (2016 m. sausio 6 d. redakcija įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.).

13.       Nustatė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo realizuota už mažesnę kainą nei rinkos vertė. VšĮ Emprekis pažyma patvirtina, kad 2017 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) rinkos vertė buvo 6 390 Eur, o VMI šią transporto priemonę įkainavo ir realizavo už 3 500 Eur. Šiais savo veiksmais VMI pažeidė Taisyklių 14, 15 punktus. Teismas vertino, kad realizuotas automobilis buvo geros būklės ir prekinės išvaizdos. Tai patvirtina fotonuotraukos, darytos 2017 m. vasario mėnesį prieš automobilio areštą ir anksčiau, bei darytos VMI automobilių saugojimo aikštelėje, taip pat VšĮ Emprekis pažyma, 2017 m. sausio 21 d. atliktos techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), automobilio įsigijimo 2015 m. vasario 5 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ginčo automobilis įsigytas už 7 200 Eur. Taip pat 2015 m. vasario 17 d. buvo įdėtas naujas akumuliatorius, įdėta signalizacija. Be to, automobilis buvo realizuotas mažiau nei per mėnesį nuo jo perdavimo, todėl teismo vertinimu, tai taip pat patvirtina, kad automobilio būklė buvo gera, o kaina per maža.

14.       Nurodė, kad antstolei 2017 m. birželio 20 d. surašius turto arešto aktą, ties grafa – viso areštuoto turto vertė, yra nurodyta, jog vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu, tačiau kitas patvarkymas nebuvo surašytas, todėl jo ieškovai negavo. Taip pat minėtame akte ir kituose antstolės siųstuose dokumentuose yra nurodomos skolininko teisės vykdymo procese, tokios, kaip galimybė teikti skundą, reikšti pastabas dėl turto vertės, sudaryti taikos sutartis ir kitos. Minėtos antstolės išaiškintos teisės bei galimybės, teismo vertinimu, klaidino ieškovus. Taip pat teismas nustatė, kad antstolė nepranešė ieškovams apie automobilio perdavimą VMI, kas šiame procese apsprendė greitą automobilio realizaciją, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir galutine nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl automobilio konfiskavimo.

15.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. liepos 5 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 20 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), atmesdama ieškovės prašymą stabdyti vykdymo veiksmus ir atsisakydama tenkinti ieškovės skundą bei persiųsdama jį į Kauno apylinkės teismą, antstolė nurodė, jog pagrindo stabdyti vykdomąją bylą dėl kasacinio skundo padavimo nėra, tačiau tik 2017 m. liepos 20 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas bei, kad transporto priemonė perduota VMI. Minėtus patvarkymus teismas vertino kaip prieštaringus, o 2017 m. liepos 5 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neišsamų.

16.       Sprendė, kad ieškovai dėl neteisėtų VMI ir antstolės veiksmų neteko transporto priemonės, kuri buvo realizuota mažesne nei rinkos verte – už 3 500 Eur, o atskaičius jos realizavimo kaštus, VMI sprendimu buvo grąžinta 3 290 Eur. Teismas nustatė, jog automobilio rinkos vertė buvo 6 390 Eur, todėl, atėmus už automobilį grąžintą sumą (3 290 Eur), ieškovai patyrė 3 100 Eur nuostolius, kuriuos solidariai priteisė iš atsakovių.

17.       Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas sutiko su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, jog automobilio neatgavę po 2018 m. sausio 9 d., jie susidūrė su nepatogumais, tokiais kaip kitos transporto priemonės skolinimasis, važinėjimas viešuoju transportu su mažamečiu vaiku ir naujagimiu, ko pasėkoje buvo patirta daug emocinių išgyvenimų, įtampos ir kt. Teismas vertino, kad ieškovų lūkesčiai po galutinio teismo sprendimo atgauti transporto priemonę buvo teisėti ir pagrįsti, tačiau jie nepasiteisino. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas iš atsakovių solidariai ieškovams priteisė po 1 000 Eur neturtinės žalos.

18.       Teismas nutraukė bylą dalyje dėl VMI 2018 m. kovo 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir 756 Eur žalos priteisimo už automobilį bei jame buvusius daiktus, kadangi ieškovai, tikslindami ieškinį, šių reikalavimų atsisakė.

                                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė antstolė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai nesivadovavo konfiskuoto turto perėmimą ir realizavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, neatsižvelgė į faktą, kad konfiskuoto turto savininku valstybė tampa jau nuo sprendimo, kuriuo paskirtas turto konfiskavimas, įsiteisėjimo dienos, ir, kad turto konfiskavimo procesas iš esmės skiriasi nuo turto pardavimo iš varžytinių proceso, todėl skolininkų teisės konfiskavimo procese negali būti prilygintos skolininkų teisėms išieškojimo procese. Dėl to atsakovės (-ų) pareigas teismas išplėtė taip, kaip įstatymas nenumato.

19.2.       Nepagrįsta atrodo teismo išvada, kad tariamas antstolės nepranešimas apie automobilio perdavimą VMI lėmė greitą automobilio realizaciją. Pabrėžia, kad antstolė vykdomojoje byloje privalėjo vykdyti tik arešto įregistravimo funkciją ir tą atliko per įstatymų numatytą terminą, o perėmimą per įstatyme numatytą terminą ir realizaciją vykdė VMI.  

19.3.       Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pagal raidę surašyti antstolio patvarkymai (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir turto arešto aktas) ir tai, kad vėliau nebuvo surašyti tokie patvarkymai, kurie nėra antstolio kompetencijoje (konfiskuoto turto vertinimas) galėjo suklaidinti ieškovus. Teigia, kad 2017 m. birželio 22 d. priėmimo-perdavimo akte aiškiai nurodyta, kad aktą dvejais egzemplioriais surašė VMI, vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu, LRV taisyklėmis ir VMI direktoriaus įsakymu patvirtinta forma. Tai reiškia, kad pats automobilio perdavimas nėra antstolio atliekamas veiksmas, kuris atliekamas surašant antstolio patvarkymą. Šį veiksmą ir jį įforminančius dokumentus inicijuoja, atlieka ir surašo VMI, vadovaudamasi ne CPK, o jos veiklą reguliuojančiu teisės aktu. Apeliantės teigimu, būtent VMI sprendžia ką informuoti apie jos atliktą veiksmą ir kam siųsti tokio dokumento kopijas. Tuo tarpu antstoliui nėra numatyta pareiga atskirai informuoti skolininką apie tarp dviejų valstybės institucijų – VMI ir automobilio saugotojo atliktą automobilio perdavimą, kai automobilis iš buvusio savininko yra paimtas dar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o ne antstolio.

19.4.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvęs savininkas nuo apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo praranda visas subjektines teises į turėtą turtą ir būtent teismo nuosprendžiu, o ne priėmimo-perdavimo aktu išnyksta/yra perduodamos jo nuosavybės teisės.

19.5.       Teismas netinkamai vertino priežastinį ryšį tarp ieškovų neva patirtos žalos ir kiekvieno atsakovo, pačių ieškovų ir trečiųjų šalių veiksmų, dėl to nepagrįstai pritaikė atsakomybę antstolei, nesant priežastinio ryšio tarp jos veiksmų/neveikimo ir ieškovų žalos. Pasak apeliantės, teisės aktai nenumato teisės į tokius nepagrįstus lūkesčius, kokius nurodė ieškovai (kad antstolė vertins ieškovų turtą, ieškovus kvies į vertinimą, stabdys vykdymą dėl kasacinio skundo padavimo ir pan.), bet aiškiai numato, kad automobilį pagal savo metodikas vertina VMI. Taigi, bet kokia žala, išplaukianti iš neva per mažos realizavimo kainos, jeigu ji ir buvo patirta, tiesiogiai priklausė tik nuo VMI atlikto konfiskuoto daikto įvertinimo.

19.6.       Šioje byloje VMI įrodinėjo, kad automobilis buvo vertas 3 500 Eur. Taip pat VMI savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose aiškiai nurodė metodiką, kuria rėmėsi nustatydama kainą, todėl darytina išvada, kad VMI būtų nustačiusi ir pardavinėjusi automobilį už 3 500 Eur net ir tuo atveju, jeigu antstolė būtų informavusi ieškovus apie automobilio perdavimą VMI. 

19.7.       Ieškovai jau 2017 m. liepos 7 d. žinojo, kad antstolė 2017 m. liepos 5 d. patvarkymu atmetė jų prašymą stabdyti vykdomąją bylą kasacinio skundo padavimo pagrindu. Vėliausiai nuo tada ieškovai žinojo ar privalėjo žinoti, kad vienintelis būdas sustabdyti realizavimą būtų jiems palanki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau jie nebuvo aktyvūs, procesu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nesidomėjo ir apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį VMI informavo tik 2017 m. liepos 28 d. (praėjus 17 dienų po jiems palankios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties). Pažymi, kad VMI apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį buvo informuota paties teismo dar 2017 m. liepos 17 d., tačiau automobilis buvo parduotas 2017 m. liepos 14 d. Akivaizdu, kad vienintelė teisinė galimybė sustabdyti pardavimą buvo pačių ieškovų valioje. Tokiu būdu ieškovai ne tik pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, bet ir iš esmės nulėmė nuostolių atsiradimą.

19.8.       Nustatant priežastis, dėl kurių ieškovai patyrė žalą, teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad automobilis buvo realizuotas vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas kasacine tvarka. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nesivadovavo kitoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kuris aiškiai implikuoja išvadą, kad esmine ieškovų žalos priežastimi buvo ne neva netinkamai antstolės ir/ar VMI įvykdytas nuosprendis dėl turto konfiskavimo, o paties nuosprendžio neteisėtumas. Apeliantės teigimu, atsakovu ar bent jau bendraatsakovu ieškovai turėjo traukti Lietuvos Respublikos valstybę, o to jiems nepadarius, ieškinys atsakovių atžvilgiu turėjo būti atmestas arba priteistina žala sumažinta.

19.9.       Ieškovai neginčijo paties automobilio pardavimo sandorio, tačiau, reikalaudami žalos atlyginimo, įrodinėjo, kad automobilis parduotas per pigiai. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu automobilis realizuotas per pigiai, jį įsigijęs asmuo nepagrįstai praturtėjo. Atsakovė šią aplinkybę nurodė net keliuose procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas nepagrįstai to nevertino. Teigia, kad, jeigu teismas visgi spręstų, kad būtent antstolė turėjo pareigą išsiųsti turto perdavimo akto kopiją skolininkui, tokios pareigos netinkamas atlikimas, byloje esant duomenų, kad ieškovai žinojo apie turto konfiskavimo vykdymą ir turėjo teisę susipažinti su vykdomąja byla, tačiau to nedarė, vertintinas kaip formalumas, nesukėlęs esminio ieškovų teisių pažeidimo.

19.10.       Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad ieškovai vykdymo procese neatliko esminės pareigos (aktyviai domėtis vykdymo eiga) ir nepasinaudojo esmine teise (susipažinti su vykdymo bylos medžiaga). Šiame kontekste teismas nevertino fakto, kad ieškovai tiek baudžiamojoje byloje visose instancijose, tiek vykdymo procese buvo atstovaujami advokato, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovai ir advokatas taip niekada ir neatvyko susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, nesidomėjo vykdymo eiga. Be to, ieškovai, padavę kasacinį skundą, visiškai nesidomėjo jo priėmimo klausimu.

19.11.       Teismas atsakovių atžvilgiu nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę, nors ieškovai net neįrodinėjo jos pagrindų. Pasak apeliantės, šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti solidarią atsakovių atsakomybę, kadangi jų veiksmai buvo vertinami per skirtingų pareigų vykdymą. Teismas, priteisdamas žalą ieškovams, privalėjo taikyti dalinę atsakomybę ir nurodyti, kas ir kiek konkrečiai kaltas dėl atsiradusios žalos.

19.12.       Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl konfiskuoto automobilio vertės. Apeliantės teigimu, teismas buvo subjektyvus ir grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas šių faktų: 1) fakto, kad automobilis buvo parduotas už jo rinkos vertę atitinkančią kainą; 2) teismas netinkamai interpretavo liudytojo R. G. parodymus; 3) teismas padarė nepagrįstą išvadą nustatydamas, kad realizuotas automobilis buvo geros būklės ir prekinės išvaizdos; 4) priteisdamas žalą teismas išskirtinai vadovavosi VšĮ Emprekis pažyma, kurioje nurodyta, kad atitinkamo automobilio kaina be PVM yra 5 281 Eur, o su PVM – 6 390 Eur. Apeliantė akcentuoja, kad ginčo automobilis buvo parduotas už 3 500 Eur be PVM. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu VMI ar jų pasamdytas vertintojas būtų vadovavęsis VšĮ Emprekis vertinimu, automobilį jie būtų pardavę be PVM, t. y. už 5 281 Eur, kadangi PVM ieškovams nepriklauso. Apeliantė pažymi ir tai, kad objektyviai vertinant byloje pateiktus analogiškų automobilių skelbimus, VMI ginčo automobiliui nustatyta kaina (3 500 Eur) buvo vos 22 proc. mažesnė nei analogiško modelio vidutinės kainos, apskaičiuotos pagal byloje pateiktus realius tokius automobilius parduodančių asmenų skelbimus. Be to, aplinkybę, kad VMI nustatyta automobilio kaina buvo objektyvi, įrodo faktas, kad ginčo automobilis buvo parduotas tik po 3 savaičių nuo prekybos pradžios.

19.13.       Teismas sprendime nurodė, kad apie tai, jog yra pradėtas transporto priemonės realizacijos procesas VMI ieškovų neinformavo, su jais nebendradarbiavo, siekdama gauti automobilio užvedimo raktelius, kas neabejotinai būtų padidinę parduodamo automobilio vertę. Apeliantės manymu, tokia teismo logika yra klaidinga, nes ja remiantis, VMI ir/ar antstolis konfiskavimo procese su kiekvienu buvusiu savininku privalėtų bendradarbiauti ir dėl automobilio remonto ar dėl kitų galimų vertės pagerinimų. Atsakovės įsitikinimu, teismas šią neteisingą prielaidą darė dėl to, kad turto konfiskavimo procedūrą nepagrįstai prilygino turto išieškojimui.

19.14.       Teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą iš atsakovės. Pažymi, kad nei turto skolinimosi, nei važinėjimo viešuoju transportu fakto ieškovai neįrodinėjo ir jokiais įrodymais nepagrindė, o teismas tų aplinkybių byloje netyrė. Teismas privalėjo vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir reikalavimą dėl neturtinės žalos visiškai atmesti arba atitinkamai sumažinti.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Teismas pagrįstai nustatė, jog antstolė savo veiksmais suklaidino ieškovus, neteikė jiems informacijos apie tai, jog ginčo transporto priemonė buvo perduota išieškotojai VMI, be to, nesiėmė prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Akivaizdu, kad būtent antstolės veiksmai sąlygojo tai, jog ieškovai negalėjo imtis jokių veiksmų sustabdyti transporto priemonės realizavimo procesą, teikti prašymų dėl transporto priemonės vertės ir kt.

20.2.       Ieškovai vykdomo procese buvo tiek aktyvūs, kiek tai leido jų turima informacija apie vykdomosios bylos eigą.

20.3.       Skunde nurodoma, kad vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovai įrodinėjo patirtą turtinę žalą buvo VšĮ Emprekis pažyma. Su šiuo argumentu ieškovai nesutinka. Tai, kad automobilis buvo geros būklės ir prekinės išvaizdos ieškovai įrodinėjo fotonuotraukomis, darytomis 2017 m. vasario mėnesį prieš automobilio areštą ir anksčiau, VšĮ Emprekis pažyma, kurioje nurodyta, jog ginčo transporto priemonės rinkos vertė 2017 m. liepos mėnesį buvo 6 390 Eur, 2017 m. sausio 21 d. atliktos techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita), automobilio įsigijimo 2015 m. vasario 5 d. pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ginčo automobilis įsigytas už 7 200 Eur, taip pat 2015 m. vasario 17 d. įdėtas naujas akumuliatorius, įdėta signalizacija. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovams buvo apsunkinta galimybė, atsižvelgiant į transporto priemonės individualias technines charakteristikas, pateikti transporto priemonės realią rinkos kainą pagrindžiančius įrodymus, kadangi transporto priemonė buvo realizuota.

20.4.       Teismas tinkamai nustatė ir vertino ieškovų patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį.

20.5.       Teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Antstolė turėtų atlyginti žalą už savo aplaidų ir neatsakingą darbą vykdymo procese, kadangi šiuo atveju teisėtas ir sąžiningas automobilio savininkas M. P. iš viso niekada nebuvo antstolės ir VMI atstovų informuotas, kad jam priklausanti transporto priemonė yra ne saugoma automobilių aikštelėje, o be jo žinios realizuota.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VMI prašo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Ieškovė prašymą sustabdyti vykdymo procesą antstolei pateikė 2017 m. birželio 26 d. Apie šio prašymo pateikimą antstolei nei VMI prie FM nei Kauno apskrities VMI informuota nebuvo, kaip nebuvo informuota ir apie antstolės 2017 m. liepos 5 d. patvarkymą dėl gauto prašymo. Teigia, kad 2017 m. liepos 17 d. VMI prie FM gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, tą pačią dieną VMI prie FM raštu apie ją informavo G. S. firmą, tačiau pastaroji pranešė, kad automobilis jau realizuotas.

21.2.       Nesutinka su teismo vertinimu, kad neteisėti VMI veiksmai pasireiškė tuo, kad ji apie pradėtą transporto priemonės realizacijos procesą neinformavo ieškovų, su jais nebendradarbiavo. Teigia, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 31 d. Nuo šios dienos nuosavybės teisės į konfiskuotiną transporto priemonę perėjo valstybei, o ieškovų nuosavybės teisės į transporto priemonę pasibaigė.

21.3.       Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 ir kiti teisės aktai nenumato VMI prie FM darbuotojams (pareigūnams) pareigos bendrauti su buvusiu konfiskuoto turto savininku.

21.4.       Nesutinka su teismo argumentu, kad neteisėti VMI veiksmai pasireiškė tuo, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo realizuota už mažesnę kainą nei rinkos vertė. Teigia, turto rinkos vertė buvo nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į visą automobilio techninį stovį.

21.5.       Perėmusi konfiskuotą transporto priemonę VMI prie FM teisėtai vykdė teisėtą sprendimą, todėl iš teisėtų veiksmų negali atsirasti atsakomybė. Šiuo atveju negali būti atlyginama žala, jei nėra aplinkybių, liudijančių, kad ji buvo padaryta.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

24.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25.       Nustatyta, kad ieškovas M. P. buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-605-725/2017, minėta transporto priemonė buvo areštuota iki įsiteisės teismo nuosprendis. Buvo paduotas apeliacinis skundas, kurį Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino iš dalies ir M. P. vardu registruotą (duomenys neskelbtini) markės automobilį (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavo. Vykdydama teismo nutartį antstolė J. Ž. 2017 m. birželio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę areštavo, o 2017 m. birželio 22 d. perdavė VMI (transporto priemonė buvo realizuota 2017 m. liepos 14 d. už 3 500 Eur). 2017 m. birželio 9 d. ieškovė pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, taipogi buvo prašoma sustabdyti minėtų procesinių sprendimų vykdymą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi sustabdė teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymą, o 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir paliko Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį be pakeitimų. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami, kad atsakovės VMI ir antstolė J. Ž. solidariai atlygintų ieškovams turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl transporto priemonės realizavimo.

26.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovių VMI ir antstolės J. Ž. ieškovams po 1 550 Eur turtinės ir po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Apylinkės teismas, vertindamas antstolės veiksmus nagrinėjamos bylos kontekste, konstatavo, kad antstolės 2017 m. birželio 20 d. turto arešto akte ir kituose antstolės siųstuose dokumentuose nurodytos skolininko teisės vykdymo procese (galimybė teikti skundą, reikšti pastabas dėl turto vertės, sudaryti taikos sutartis ir kt.) klaidino ieškovus. Taip pat teismas nustatė, kad antstolė nepranešė ieškovams apie automobilio perdavimą VMI, kas šiame procese apsprendė greitą automobilio realizaciją. Tuo tarpu vertindamas kitos atsakovės veiksmus, darė išvadą, kad pastaroji apie ieškovės reiškiamas pretenzijas žinojo, todėl galėjo spręsti dėl automobilio realizacijos stabdymo. Teismas vertino, kad VMI savo veiksmais pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendė, kad ieškovai dėl neteisėtų atsakovių veiksmų neteko transporto priemonės, kuri buvo realizuota mažesne nei rinkos verte.

27.       Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo pateikė tik viena iš atsakovių – antstolė J. Ž.. Apeliaciniame skunde ji laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai nesivadovavo konfiskuoto turto perėmimą ir realizavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, neatsižvelgė į faktą, kad konfiskuoto turto savininku valstybė tampa jau nuo sprendimo, kuriuo paskirtas turto konfiskavimas, įsiteisėjimo dienos, ir, kad turto konfiskavimo procesas iš esmės skiriasi nuo turto pardavimo iš varžytinių proceso, todėl skolininkų teisės konfiskavimo procese negali būti prilygintos skolininkų teisėms išieškojimo procese. Nagrinėjamu atveju antstolė vykdomojoje byloje privalėjo vykdyti tik arešto įregistravimo funkciją ir tą atliko per įstatymų numatytą terminą, o turto perėmimą per įstatyme numatytą terminą ir realizaciją vykdė VMI.

28.       Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad konfiskuoto turto realizavimą reglamentuojančiame CPK 692 straipsnyje aprašyti antstolio veiksmai konfiskavimo procese yra itin siauri, t. y. minėtame straipsnyje aiškiai numatyti tik du galimi antstolio veiksmai – areštas ir perdavimas. Tuo tarpu vadovaujantis ginčo metu galiojusiomis Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkto nuostatomis (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d.), matyti, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 papunkčiuose arba 157 punkte nurodytai institucijai. Pagal minėtų taisyklių 4.4. punktą, VMI, gavusi pranešimą apie valstybei perduotiną turtą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo turi iš perduodančiojo asmens jį perimti, įvertinti, prireikus atlikti jo ekspertizę ir surašyti turto perėmimo dokumentą. Jeigu mokesčių inspekcijai kyla abejonių dėl valstybei perduotino turto vertės, mokesčių inspekcija turi teisę su turtą vertinančia įmone Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti rašytinę sutartį dėl šio valstybei perduotino turto vertinimo. Šiuo atveju mokesčių inspekcija valstybei perduotiną turtą perima per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, surašydama turto perėmimo dokumentą. Taigi, minėtose taisyklėse akivaizdžiai nurodyta, kad VMI, o ne antstolė nustato parduodamo konfiskuoto turto vertę.

29.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad vykdomąjį dokumentą Kauno apylinkės teismas išdavė 2017 m. birželio 12 d., o antstolės kontoroje jis gautas 2017 m. birželio 16 d. Vadovaujantis CPK 653 straipsniu, vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Šiuo atveju, antstolė, laikydamasi įstatyme numatyto termino, patvarkymą dėl turto arešto priėmė 2017 m. birželio 20 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šios bylos kontekste antstolė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai, antstolė veikė savo įgaliojimų ribose ir privalėjo vykdyti tik arešto įregistravimo funkciją, ką ir atliko, o turto perėmimą per įstatyme numatytą terminą ir realizaciją vykdė VMI. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. birželio 22 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog aktą dvejais egzemplioriais surašė VMI, vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu, LRV taisyklėmis ir VMI direktoriaus įsakymu patvirtinta forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, kad automobilio perdavimas nėra antstolio atliekamas veiksmas, kuris atliekamas surašant antstolio patvarkymą. Šį veiksmą ir jį įforminančius dokumentus inicijuoja, atlieka ir surašo VMI, remdamasi ne CPK, o jos veiklą reguliuojančiu teisės aktu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymas nenumato antstolei pareigos atskirai informuoti skolininką apie tarp VMI ir automobilio saugotojo atliktą automobilio perdavimą, juolab, kai transporto priemonė iš buvusio savininko yra paimta dar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o ne antstolio.

30.       Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai iš antstolės priteisė žalos atlyginimą, ypatingai didelę reikšmę suteikdamas informavimo apie transporto priemonės perdavimą VMI faktui ir šią pareigą nepagrįstai priskirdamas antstolei. Nagrinėjamu atveju įrodžius, kad antstolė veikė jos įgaliojimų ribose, spręstina, kad antstolės civilinei atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovė VMI teismo sprendimo neskundė, o tik atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė poziciją jį tenkinti, daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovei VMI kyla pareiga atlyginti visą ieškovams skundžiamu teismo sprendimu priteistą žalą.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdant konfiskuoto turto realizaciją (CPK 692 straipsnis), todėl nepagrįstai konstatavo esant neteisėtus antstolės veiksmus, ko pasėkoje nepagrįstai iš jos priteisė žalos atlyginimą, t.y. dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad antstolė veikė savo įgaliojimų ribose, daro išvadą, kad teismo sprendimas dalyse dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolės keistinas, ieškinys antstolės atžvilgiu atmestinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pažymėtina ir tai, kad pirmojoje instancijoje iš antstolės buvo priteistos 17,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei ir po 757,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovams. Tenkinus apeliacinį skundą, ši sprendimo dalis taip pat panaikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė antstolė J. Ž. patyrė 3 291,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus, už teisines konsultacijas byloje, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą byloje (nustatyta iš į bylą pateikto 2020 m. vasario 26 d. prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų (DOK-27325). Atsižvelgiant į faktą, jog byloje ne kartą buvo tikslinamas ieškinys, į tai, kad atsakovės atžvilgiu reikalavimai atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos išlaidos yra pagrįstos, todėl solidariai priteistinos iš ieškovų. Be to, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kadangi vien už atsiliepimą į ieškinį gali būti priteista 3 156,75 Eur suma (2,5 x 1262,7 = 3156,75 Eur) (apskaičiuota vadovaujantis tuo, kad PVM sąskaita faktūra už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei už kitų veiksmų atlikimą išrašyta 2019 m. rugpjūčio 7 d., apmokėta – 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl apskaičiuota vadovaujantis 2019 m. I ketvirčio bruto - 1 262,7 Eur). 

33.       Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams iš atsakovių priteisė po 757,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus faktą, kad atsakovės antstolės J. Ž. atžvilgiu reikšti reikalavimai atmesti, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos per puse, priteisiant iš atsakovės VMI 757,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų  apeliacinėje instancijoje

34.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35.       Apeliaciniame skunde antstolė suformulavo prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus – 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 3 d. bankinio mokėjimo kopiją, iš kurių nustatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą buvo patirtos 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidos. Be kita ko, nustatyta, kad antstolę tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje atstovavo advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai įgalioti advokatai. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (2 420 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų jų dydį (1,7 x 1 398,5 Eur = 2 377,45 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį – ginčas nesudėtingas, tai, kad antstolę atstovavo tie patys advokatai, ieškinio sumą – nedidelė, sprendžia, jog šios išlaidos mažintinos iki 1000 Eur. Taipogi nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Viso bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1115 Eur. Atsižvelgiant į faktą, jog apeliacinis skundas tenkintas, atsakovės antstolės J. Ž. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų.

36.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai taip pat išreiškė prašymą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas patenkintas.

37.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

             Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.

             Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

              „Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas į. k. 188659752) ieškovų O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 100 Eur (trijų tūkstančių šimto eurų) turtinę ir 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

              Ieškinį atsakovės antstolės J. Ž. atžvilgiu atmesti.

              Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) ieškovų O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 757,50 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

              Sprendimo dalį, kuria byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutraukta palikti nepakeistą.

              Priteisti iš ieškovų O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės antstolės J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 3 291,20 Eur, t. y. iš kiekvieno po 1 645,6 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

              Priteisti iš ieškovų O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės antstolės J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 1115 Eur, t. y. iš kiekvieno po 557,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

                Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Algimantas Kukalis

                                                                                                                 Edvardas Paliokas

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė