Civilinė byla Nr. 2A-327-178/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00349-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos

2.1.2.4.1.3; 2.5.39.2.6.1; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1906-343/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autonas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Gineso servisas“, trečiasis asmuo A. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškinyje ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė iš atsakovių UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“: 1) solidariai priteisti 52 580,31 Eur nuostolių atlyginimą; 2) solidariai priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2013 m. birželio 13 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens A. Ž., vairavusio transporto priemonę SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Ši Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus dėl 52 580,31 Eur ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris sumokėjo reikalaujamus 52 580,31 Eur. Ginčo eismo įvykis kilo trečiajam asmeniui A. Ž. einant UAB „Gineso servisas“ darbines pareigas. Transporto priemonė SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Autonas LT“. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens – šiuo atveju atsakovės UAB „Gineso servisas“, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – šiuo atveju UAB „Autonas“, raštu kreipėsi į bendraatsakoves reikalaudamas sugrąžinti sumokėtus 52 580,31 Eur. Reikalaujamos sumos bendraatsakovės ieškovu nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Gineso servisas“ ieškovui 52 580,31 Eur nuostoliams atlyginti ir 2 265,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atsakovės UAB „Autonas LT“ atžvilgiu atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl 2013 m. birželio 13 d. eismo įvykio kaltininko, taip pat dėl žalos dydžio. Byloje kilo ginčas, kas turi atlyginti žalą. Teismas sprendė, kad teisės aktai nenumato solidarios atsakomybės už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, nes apie solidarią atsakomybę šioje nutartyje nėra kalbama. Be to, nurodytoje byloje ir šioje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šis asmuo. Ieškovas neginčijo 2013 m. sausio 2 d. priedo (išperkamosios nuomos sutarties) prie nuomos sutarties, kuriame šalys susitarė dėl išperkamosios nuomos. Todėl teismas darė išvadą, jog vilkiką SCANIA R 124 LA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) privalėjo apdrausti būtent atsakovė UAB „Gineso servisas“, dėl to ji ir yra atsakinga už kilusią žalą, o ieškinys UAB „Autonas LT“ atžvilgiu atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas (toliau ir – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta ieškovo reikalaujamą nuostolių atlyginimą priteisti ir iš UAB „Autonas LT“, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Priešingai nei sprendė teismas, už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą, atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų bendraatsakovių neteisėtų veikų ir kaltės. Teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidari už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą, atsakomybė (2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1).
2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu prie nuomos sutarties, tariamai pakeičiančiu nuomos sutartį į išperkamosios nuomos sutartį, nes arba šis susitarimas iš viso realiai nebuvo sudarytas, kas labiau tikėtina, arba, jeigu toks sandoris ir buvo sudarytas, jis tariamas. Minėtą susitarimą atsakovė UAB „Autonas LT“ pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį. VĮ „Regitra“ apie jokį nuomos sutarties 2013 m. sausio 2 d. priedą nebuvo informuota. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta pagal teisinę prigimtį analogiška civilinė byla Nr. 2-21339-944/2014, į kurią UAB „Autonas LT“ minėto 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo neteikė, ieškinys buvo patenkintas priimant sprendimą už akių. Šiuo metu ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB „Translogus LT“. VĮ „Regitra“ pateikė tarp UAB „Autonas LT“ (o ne UAB „Gineso servisas“) ir UAB „Translogus LT“ 2015 m. balandžio 13 d. sudarytą ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovės itin glaudžiai susijusios, nes A. Ž. eismo įvykio metu dirbo tiek UAB „Autonas LT“, tiek UAB „Gineso servisas“, šios bendrovės nurodo ir tą patį savo buveinių adresą. 2013 m. sausio 2 d. priedo 4 punkte nurodoma, kad pasibaigus arba nutrūkus sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsiant grąžinti transporto priemonę nuomotojui, nors būtent nuosavybės teisės į nuomojamą transporto priemonę nuomininkui perėjimas turi esminę reikšmę, nustatant atsakingą už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenį. UAB „Gineso servisas“ paaiškinimai dėl sutarties priedo sudarymo nėra nuoseklūs ir vienareikšmiški. Jeigu sandoris ir būtų vertinamas kaip sudarytas, tai jis tariamas, nes bendraatsakoviai nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, bendraatsakovių sudarytas sandoris nebuvo realiai vykdomas – nuosavybės teisė UAB „Gineso servisas“ nebuvo perleista, atsakovių veiksmuose įžvelgtina teisės teorijoje aptariama aukščiausio lygio simuliacija. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja savo iniciatyva. Apie tokią bendraatsakovių veiklą, galimai turinčią nusikalstamos veikos (BK 182 str. arba 22 str. ir 182 str.) požymių, praneština prokurorui (CPK 300 str.).
3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pareiga įrodyti, jog tariamojo sandorio atveju sandoris buvo vykdomas, tenka ne ieškovui, o bendraatsakovėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Teismas turėjo tenkinti ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovių atliktus mokėjimus UAB „Autonas LT“ patvirtinančius dokumentus, galimai įrodančius, kad pinigai buvo mokami ne už transporto priemonės nuomą, o už išperkamąją nuomą. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Autonas LT“ prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliantas, apeliaciniame skunde ginčydamas teismo išvadą, kad atsakovių solidari atsakomybė galima, savo poziciją grindžia tais pačiais kaip ir ieškinyje argumentais, dėl kurių nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas labai aiškiai pasisakė. Net ir esant asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidariai atsakomybei, UAB „Autonas LT“ atsakomybė nekiltų, nes pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį ir 2013 m. sausio 2 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties pareigą sudaryti draudimo sutartį turėjo UAB „Gineso servisas“.
2. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. 2013 m. sausio 2 d. papildomame susitarime šalys yra aiškiai išreiškusios savo valią. Argumentas, kad UAB „Autonas LT“ tik su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013 m. sausio 2 d. papildomą susitarimą, neturi jokios įrodomosios galios, nes tik atsakovė turi teisę spręsti, kaip gintis nuo pareikštų reikalavimų. VĮ „Regitra“ užregistravus pradinę 2012 m. gruodžio 28 d. vilkiko nuomos sutartį ir  išdavus transporto priemonės registracijos liudijimą su spaudu, jog UAB „Gineso servisas“ yra transporto priemonės naudotojas, atsakovės neturėjo teisinės pareigos pateikti 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo, nes transporto priemonės naudotojas nepasikeitė. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-21339-944/2014 atsakovė UAB „Autonas LT“ dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių praleido terminą ir nepasinaudojo teise prašyti peržiūrėti sprendimą už akių, neturi jokios reikšmės šiai bylai ir pati savaime nepaneigia 2013 m. sausio 2 d. papildomo priedo sudarymo fakto. Atsakovių atstovai byloje patvirtino faktą, jog UAB „Gineso servisas“ neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį, ši sutartis yra nutraukta, ginčo transporto priemonė buvo grąžinta UAB „Autonas LT“ ir ši ją pardavė UAB „Translogus LT“. 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo 1 punkte šalys numatė, jog įvykdžius sutarties sąlygas ir sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, daiktas nuosavybės teise pereis UAB „Gineso servisas“, o tai yra esminis ir pagrindinis išperkamosios nuomos sutarties požymis. Tariamas sandoris yra nuginčijamas, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo sprendimu, esant tokiam ieškinio reikalavimui. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Nagrinėjamu atveju šalys realiai vykdė savo įsipareigojimus ir sandoriu aiškiai išreiškė savo tikrąją valią sudaryti papildomą susitarimą dėl vilkiko išperkamosios nuomos. Šalys, pasirašydamos 2013 m. sausio 2 d. susitarimą dėl išperkamosios nuomos, niekaip negalėjo numatyti ir siekti išvengti solidarios atsakomybės už žalą, kuri atsiras ateityje. Dėl tos pačios priežasties atsakovių elgesys negali būti vertinamas kaip simuliacija.
3. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Atsakovė neturi gintis nuo nepareikšto ieškinyje reikalavimo ir įrodinėti, jog sutartis buvo vykdoma.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar apeliantas (toliau – ir Biuras), atlyginęs eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui žalą už žalą atsakingą asmenį, gali TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti žalos atlyginimo solidariai iš už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, taip pat į bylą pateiktų įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – tik atsakovės UAB „Gineso servisas“ (už žalą atsakingo asmens) atžvilgiu, nes sprendė, kad tenkinti ieškinį solidariai abiejų atsakovių atžvilgiu nėra pagrindo. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl solidarios už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, atsakomybės

Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, analogiškomis aplinkybėmis spręsdamas dėl Biuro teisės reikalauti solidarios atsakomybės iš transporto priemonės savininko ir asmens, atsakingo už eismo įvykį, pasisakė, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas nurodė, jog TPVCAPDĮ formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Kasacinio teismo išaiškinimu, automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai formuojama ir kitose kasacinėse bylose (2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016), apie tai pažymima ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 (publikuota Teismų praktikoje Nr. 34).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisės aktai nenumato Biurui teisės reikalauti, kad žalą atlygintų solidariai už žalą atsakingas asmuo ir asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymą.

Dėl tariamojo sandorio

Nustačius, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų solidariai už žalą atsakingas asmuo ir asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kuri iš atsakovių turėjo pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Asmenys, turintys pareigą sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, yra nurodyti TPVCAPDĮ 4 straipsnyje. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (šiuo atveju – UAB „Autonas LT“). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (šiuo atveju taip sprendė pirmosios instancijos teismas UAB „Gineso servisas“ atžvilgiu). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui.

Ginčo atveju žalą sukėlęs vilkikas SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 28 d. sutartimi transporto priemonės savininkės atsakovės UAB „Autonas LT“ buvo išnuomotas atsakovei UAB „Gineso servisas“. Šios sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog už šios sutarties 1 punkte nurodytas transporto priemones UAB „Gineso servisas“ per mėnesį moka 500 Lt ir PVM ir dengia visas išlaidas, susijusias su dokumentų aprūpinimu, vykdant tarptautinius pervežimus.  Atsakovė UAB „Autonas LT“, nesutikdama su pareikštu Biuro reikalavimu jos atžvilgiu, su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013 m. sausio 2 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties, kuriuo šalys susitaria pakeisti 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties sąlygas dėl vilkiko SCANIA R 124 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio papildomo susitarimo 1 punkte šalys susitarė, jog nuomotojas, vadovaudamasis CK 6.567 straipsniu, perduoda atsakovei UAB „Gineso servisas“ lizingo (finansinės nuomos) pagrindu naudotis minėtą vilkiką su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą daiktas pereis atsakovei UAB „Gineso servisas“ nuosavybės teise, jei bus įvykdytos visos sutarties sąlygos ir sudarytas priėmimo-perdavimo aktas. Papildomo susitarimo 2 punkte šalys susitarė, kad už vilkiko išperkamąją nuomą atsakovė UAB „Gineso servisas“ moka 500 Lt ir PVM, o šis susitarimas dėl mėnesinio mokesčio galioja 12 mėnesių nuo šio priedo sudarymo. Papildomo susitarimo 5 punkte šalys taip pat numatė, jog lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties kaina nustatoma atskiru šalių susitarimu (toks į bylą pateiktas nebuvo). Apeliantas 2015 m. liepos 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl 2015 m. liepos 14 d. įvyksiančio teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje nurodė argumentus, kodėl bendraatsakovių sudaryta ginčo transporto priemonės lizingo (finansinės nuomos) sutartis yra (negaliojantis) apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 2 d.), kuriuo bendraatsakovė UAB „Autonas LT“ siekia išvengti savo prievolės prieš apeliantą. 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu apelianto atstovas patikslino, kad 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas (lizingo sutartis) vertintinas kaip tariamasis sandoris, tačiau reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu ieškinio forma nebuvo pareikštas.  

Kasacinio teismo praktika dėl sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų yra suformuota ir nuosekli. Kasacinio teismo nurodoma, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, kt.). Tariami sandoriai dažniausiai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes jie sudaromi tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, tikrieji jų sudarymo tikslai žinomi tik sandorio šalims, yra slepiami ir viešai neatskleidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad apeliantas teikė atitinkamus argumentus dėl sandorio pripažinimo tariamuoju, tačiau atskiro reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu nesuformulavo. Atsakovė UAB „Autonas LT“ savo poziciją byloje grindė tuo, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nebuvo pareikštas, todėl ji dėl šio argumento atsikirtimų ir įrodymų neteikia. Todėl, įvertinus aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatuoti 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo (lizingo sutarties) negaliojimą, nepažeidžiant rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12, 13 str.), nėra galimybės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pareiga įrodyti, kad sandoris vykdomas, tenka atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006), tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliantas reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu būtų pareiškęs laikydamasis įstatymo numatytos tvarkos.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).  Tokiais atvejais, kai šalis pateikia įrodymų, iš kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos šalies pateikto įrodymo patikimumo, tai šiais atvejais pareiga įrodyti patikimumą to įrodymo, kuriuo remiasi bylos šalis, tenka jai pačiai. Pažymėtina, kad įrodymo patikimumas gali būti įvertinamas ir nenustačius jo suklastojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Autonas LT“ pateiktas 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas turėjo būti įvertintas jo kaip įrodymo patikimumo aspektu.

Apeliantas, susipažinęs su atsakovės UAB „Autonas LT“ atsiliepimu, 2015 m. liepos 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš karto nurodė aiškią savo poziciją, jog 2013 m. sausio 2 d. papildomas bendraatsakovių susitarimas vertintinas kritiškai kaip galimai sudarytas atgaline data, siekiant išvengti atsakomybės taikymo atsakovei UAB „Autonas LT“ ir visą atsakomybę perkeliant atsakovei UAB „Gineso servisas“ (t. II, b. l. 84 – 87), kuri, beje, apelianto reikalavimo nagrinėjamoje byloje net neginčijo. 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu apeliantas suformulavo teismui prašymą išreikalauti iš atsakovių mokėjimo pavedimus, kurie galėtų pagrįsti ar paneigti 2013 m. sausio 2 d. lizingo sutarties vykdymą. Šio prašymo teismas netenkino, atsakovės minėtų mokėjimo nurodymų nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, dar prieš kreipdamasis į teismą, prašė atsakovių pateikti jų nurodomą išperkamosios nuomos sutartį (t. II, b. l. 88, 91), tačiau tokia sutartis apeliantui nebuvo teikiama ir pateikta tik iškėlus nagrinėjamą bylą su atsakovės UAB „Autonas LT“ atsiliepimu į ieškinį (t. II, b. l. 35 – 38, 39). Atsakovės taip pat nepateikė 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo 5 punkte numatyto šalių susitarimo, kuriame būtų aptarta lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties kaina, nors pagal kasacinio teismo praktiką esant lizingo teisiniams santykiams, lizingo davėjo pagrindinis interesas – gauti finansinę naudą iš investuotų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo vilkiko nuosavybės teisė atsakovei UAB „Gineso servisas“ taip ir nebuvo perleista, t. y. neatsirado tų teisinių pasekmių, kurių šalys siekė sudarydamos 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu – ginčo vilkiko nuosavybės teisę UAB „Autonas LT“ 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB „Translogus LT“ (t. II, b. l. 143). Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis VĮ „Regitra“ teikiama nebuvo, kai tuo tarpu 2012 m. gruodžio 28 d. susitarimo pagrindu atsakovė UAB „Gineso servisas“ transporto priemonės naudotoju buvo įregistruota (t. II, b. l. 15, 92 – 95), t.y. priešingai nei 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartis 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas nebuvo išviešintas. Apskritai verslo praktikoje vienos sutarties pakeitimas kita praėjus vos keturioms dienoms yra labiau išimtinis atvejis, tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nenurodė (ir šiuo metu nenurodo) jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų lėmusios poreikį skubos tvarka pakeisti išviešintą nuomos sutartį nebeviešintu susitarimu dėl vilkiko finansinės nuomos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės ir kitose bylose pagal analogiškus Biuro reikalavimus yra pateikusios atskirus 2012 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties papildomus susitarimus, sudarytus atskirai dėl kiekvienos transporto priemonės, kuria padarytos žalos atlyginimo klausimas konkrečiu atveju iškyla (t. II, b. l. 96, 97 – 98; apelianto pateiktas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1928-920/2016). Be to, atsakovės nurodė, jog jų sudaryta 2013 m. sausio 2 d. lizingo sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovė UAB „Gineso servisas“ tinkamai nevykdė šia sutartimi prisiimtos mokėjimų už nuomojamą transporto priemonę pareigos, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2013 m. birželio 13 d. eismo įvykio metu ši sutartis dar nebuvo nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1928-920/2016 patvirtina, kad tarp tų pačių šalių yra išnagrinėtas analogiškas ginčas dėl kita transporto priemone padarytos žalos atlyginimo Biurui, kuriame teismas sprendė, jog 2013 m. sausio 2 d. papildomas susitarimas perduoti vilkiką DAF XF105, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis lizingo pagrindu yra tariamasis sandoris, todėl teismas taikė niekinio sandorio teisines pasekmes. Atsakovai šio teismo sprendimo neginčijo, jis yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Ir nors minėtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi, nes jame įrodinėjimo dalykas buvo skirtingas – nurodytoje byloje buvo spręsta dėl teisiškai atskiro susitarimo, kuriuo susitarta lizingo pagrindu perduoti UAB „Gineso servisas“ kitą transporto priemonę nei nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.), tačiau ši aplinkybė taip pat verčia abejoti teismui pateikto 2013 m. sausio 2 d. papildomo susitarimo kaip įrodymo patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pirmiau paminėtas aplinkybes skundžiamame sprendime iš esmės nurodė, tačiau, motyvuodamas tuo, kad šis sandoris yra nuginčijamas, o apeliantas nepareiškė reikalavimo pripažinti  jį negaliojančiu, nurodė vertinantis jį tik kaip rašytinį įrodymą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tokiu atveju, atsižvelgiant  į apelianto nurodomas aplinkybes, jį turėjo vertinti, be kita ko, patikimumo aspektu.

Pareiga įrodyti, jog prievolė sudaryti draudimo sutartį iš savininko perėjo transporto priemonės naudotojai pagal lizingo sutartį, atiteko pačiai atsakovei UAB „Autonas LT“ tiek pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, jog pareiga įrodyti patikimumą to įrodymo, kuriuo remiasi bylos šalis, tenka jai pačiai, kai yra pateikiama įrodymų, iš kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to kitos šalies pateikto įrodymo patikimumo, tiek pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio nuostatas, reiškiančias, jog pareiga sudaryti draudimo sutartį tenka transporto priemonės savininkui, išskyrus kai yra sudaryta lizingo ar kita panašaus pobūdžio sutartis. Atsakovė UAB „Autonas LT“, esant abejonių 2013 m. sausio 2 d. susitarimo patikimumu, taip pat jai pačiai nurodžius, kad šis susitarimas buvo nutrauktas, turėjo pareigą įrodyti šio įrodymo patikimumą, taip pat kuriuo metu susitarimas buvo nutrauktas (ar galiojo ginčo eismo įvykio metu), tačiau šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, sprendžia, jog yra pagrindas 2013 m. sausio 2 d. papildomu susitarimu nesivadovauti ir Biuro reikalavimą priteisti žalą solidariai iš atsakovės UAB „Autonas LT“ ir UAB „Gineso servisas“ tenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas - taikytina solidari atsakovių atsakomybė (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Apeliacinis skundas paduotas tik atsakovės UAB „Autonas LT“ atžvilgiu. Jį tenkinus, apeliantui jo sumokėtas 1 340 Eur žyminis mokestis (t. II, b. l. 175) priteistinas iš šios atsakovės.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos pirmojoje instancijoje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, jas apeliantui ir valstybei priteisiant iš atsakovių po lygiai iš kiekvienos. Atsakovei UAB „Autonas LT“ iš apelianto išlaidos advokato pagalbai nepriteistinos. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r ė :

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gineso servisas“ (juridinio asmens kodas: 132601565) ir uždarosios akcinės bendrovės „Autonas LT“ (juridinio asmens kodas: 302920769):

1. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (juridinio asmens kodas: 125709291) solidariai 52 580,31 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų trisdešimt vieną eurocentą) nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (52 580,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvienos atsakovės - po 1 132,65 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt du eurus šešiasdešimt penkis eurocentus) bylinėjimosi išlaidų;
2. į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas: 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis -  „pašto išlaidos“) - iš kiekvienos atsakovės po 9,43 Eur (devynis eurus keturiasdešimt tris eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autonas LT“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 1 340 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                         Kazys Kailiūnas

Alvydas Poškus

Antanas Rudzinskas