Civilinė byla Nr. e2-909-600/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20956-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,
sekretoriaujant Justinai Palskei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Upos“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – BMB) „Upos“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo A. K. 8 671,47 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodo, kad 2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2904-640/2018, ieškovei iškelta bankroto byla, ieškovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriumi buvo atsakovas A. K.. Bankroto administratorius 2018 m. kovo 20 d. raštu informavo atsakovą apie šio pareigą perduoti ieškovės dokumentus ir turtą. Atsakovui nereaguojant į bankroto administratoriaus raštą, bankroto administratorius nuvyko ieškovės buveinės adresu, tačiau nerado nei dokumentų, nei turto. Susisiekti su atsakovu telefonu ir suderinti susitikimo laiką bankroto administratoriui nepavyko.
3. Ieškovės įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 5 221,47 Eur; iš jų 4 041,40 Eur sudaro pagrindinis reikalavimas, t. y. įmokos darbuotojams, ir 250,28 Eur sudaro delspinigiai; 360,30 Eur – valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokos už MB narį, 569,49 Eur – privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokos MB narį. Su bendrovės kreditoriais nėra įmanoma atsiskaityti, nes bendrovės turtas ir dokumentai nėra perduoti bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau bankroto administratoriui nėra žinoma šios transporto priemonės buvimo vieta.
4. Atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui ieškovės turto ir dokumentų. Be to, atsakovas nesilaikė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. MB „Upos“ nuo pat jos įsteigimo neteikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl ieškovės tiksli finansinė padėtis nėra žinoma. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus duomenimis, visi MB „Upos“ darbuotojai atleisti nuo 2017 m. birželio 13 d., o įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui susidarė nuo 2017 metų pirmojo ketvirčio, kas reiškia, kad BMB „Upos“ nemoki tapo dar 2017 metų pirmąjį ketvirtį, kadangi bendrovė taip ir nesugebėjo padengti įsiskolinimo VSDFV Vilniaus skyriui. Nesant darbuotojų bendrovės veikla yra neįmanoma, todėl akivaizdu, kad bendrovė buvo palikta „likimo valiai“ – veikla nebuvo vykdoma, o su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. Šios aplinkybės pagrindžia, kad bankroto byla ieškovei iškelta per vėlai.
5. Dėl atsakovo veiksmų atsiradusius nuostolius sudaro 1 450,00 Eur žala už neperduotą turtą, t. y. automobilį, ir 5 221,47 Eur nepadengti įsipareigojimai ieškovės kreditoriams. Be to, į žalos dydį įskaičiuotina ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta administravimo sąmatos suma, kurią sudaro 1 100,00 Eur atlyginimas bankroto administratoriui ir 900,00 Eur bankroto proceso išlaidos.
6. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įtekti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą, atsiradusią atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir nurodo, kad nuostolius sudaro kreditorinių reikalavimų suma, nuostoliai už negrąžintą bendrovės turtą – automobilį, ir bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma.
8. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, įstatymas nustato juridinio asmens vadovui pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai.
9. Vis dėlto, šios pareigos nevykdymas savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kiekvienu atveju tokiais veiksmais padaro juridiniam asmeniui materialinę žalą. Siekdamas įrodyti žalos padarymo faktą, į teismą besikreipiantis bankrutuojantis juridinis asmuo privalo įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose.
10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vertindamas ar dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo atsirado žala, teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
11. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2904-640/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00047-2018-7), ieškovei iškelta bankroto byla. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „Atsižvelgiant į tai, kad teisme nėra gauta jokių duomenų apie įmonę, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą bus remiamasi viešai skelbiamais duomenimis. Iš viešų registrų duomenų matyti, kad MB „Upos“ nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymo, VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės duomenų (balanso) neteikė. Taip pat, nei atsakovė, nei jos vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar automobilių. Įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui 2018 m. kovo 2 d. duomenimis sudaro 4071,88 Eur. Taigi, matyti, kad įmonė skolos nepadengia, t.y. įmonė negeba vykdyti įsipareigojimų ir neturi turto iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi pastangas atsiskaityti su kreditoriumi ar kitais būdais taikiai išspręsti susidariusios skolos klausimą. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turimą turtą sąskaitose ar kasose, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą.“
12. 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV Vilniaus skyrius su 4 166,43 Eur finansiniu reikalavimu, ta pačia nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtina 2 000,00 Eur administravimo išlaidų suma, iš kurių 1 100,00 Eur sudaro atlyginimas bankroto administratoriui ir 900,00 Eur sudaro išlaidos bankroto procesui. 2019 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas ieškovei padidintas iki 5 221,47 Eur. 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas tenkino ieškovės bankroto administratoriaus prašymą nutraukti supaprastinto bankroto proceso procedūrą.
13. Iš byloje esančio VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. DV-S-5782 Dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad ieškovės skola bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 4 071,88 Eur, iš jų 3 916,15 Eur sudarė skola už valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus už laikotarpį nuo 2017 metų sausio iki 2017 metų birželio, 155,73 Eur sudarė delspinigiai, apskaičiuoti už laiku nesumokėtus valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Rašte VSDFV Vilniaus skyrius taip pat nurodė, kad iki 2018 metų antrojo ketvirčio VSDFV Vilniaus skyriui nebuvo pateikti duomenys apie ieškovės valdybos narius. Sužinojęs, kad valdybos nariu yra atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius apskaičiavo įmokas už valdybos narį (atsakovą): 360,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmoką už 2017 m. spalio 3 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir 569,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoką už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. kovo 18 d. Šios įmokos taip pat įskaičiuotinos į kreditorinio reikalavimo sumą. VSDFV Vilniaus skyrius taip pat nurodė, kad 2018 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (7.1E) VRE_SP1-5604 patikslinti duomenys apie ieškovės buvusių darbuotojų draudžiamąsias pajamas, dėl ko padidėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų skola už ieškovės darbuotojus – nuo 3 916,15 Eur iki 4 041,40 Eur; atitinkamai, perskaičiavus valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, delspinigiai padidėjo iki 250,28 Eur.
14. Iš byloje esančio „Sodros“ apdraustųjų asmenų sąrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 6 d. nustatyta, kad laikotarpio pradžioje MB „Upos“ dirbo 9 darbuotojai. 2017 m. sausio 9 d. atleistas vienas darbuotojas, 2017 m. sausio 31 d. – 4 darbuotojai, 2017 m. balandžio 24 d. įdarbinti 2 darbuotojai, 2017 m. gegužės 1 d. atleisti 3 darbuotojai, iš jų ir vienas, įdarbintas 2017 m. balandžio 24 d. 2017 m. gegužės 15 d. įdarbintas vienas darbuotojas. Vienas ieškovės darbuotojas atleistas 2017 m. gegužės 19 d., o 2017 m. birželio 30 d. atlesti 2 darbuotojai. Nuo to laiko vieninteliu bendrovės darbuotoju buvo atsakovas.
15. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pirmos registracijos data – 1995 m. sausio 24 d. Ieškovės atstovas nurodo, kad šio automobilio nepavyko rasti ieškovės registruotos buveinės adresu. Siekdamas išsiaiškinti šios transporto priemonės buvimo vietą, bankroto administratorius kreipėsi į policiją. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato veiklos skyrius 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 10-S-1022-03 (11-88-10-35) Dėl pareiškimo patikrinimo informavo bankroto administratorių, kad (...) pareigūnai, nuvykę atsakovo deklaruotu gyvenamuoju adresu nustatė, kad atsakovas šiuo adresu negyvena. Atsakovo žmona nurodė, kad atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje. Susisiekus su atsakovu telefonu, šis pareigūnams paaiškino, kad minimą transporto priemonę 2018 metų kovo pradžioje pridavė į metalo laužo supirktuvę Ukmergėje. Iš ieškovės pateiktų interneto tinklalapyje patalpintų skelbimų turinio matyti, kad automobilio VW Transporter, pagaminto 1995 metais, kaina rinkoje svyruoja nuo 1 400,00 Eur iki 1 500,00 Eur.
16. Teismo vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka konstatuoti faktui, kad ieškovė patyrė 1 450,00 Eur turtinę žalą dėl atsakovo neperduotos transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad ši transporto priemonė yra registruota ieškovės vardu, ieškovė tikėtinai pagrindė šios transporto priemonės kainą ir dėl to byloje nėra ginčo, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas perdavė šią transporto priemonę ieškovės bankroto administratoriui (CPK 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 450,00 Eur žalai atlyginti tenkinamas.
17. Ieškovės teigimu, jos patirtus nuostolius taip pat sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 5 221,47 Eur skola VSDFV Vilniaus skyriui. Kaip minėta (žiūrėti šio sprendimo 11 punktą), teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vadovo civilinė atsakomybė už netinkamą pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiranda tik dėl konkrečių nuostolių padidėjimo nuo to laiko, kai bendrovė tapo nemoki, iki to laiko, kol buvo inicijuota tos bendrovės bankroto byla. Ieškovė nurodo, kad ji tapo nemoki nuo 2017 metų pirmojo ketvirčio, t. y. būtent tada, kai susidarė skola VSDFV biudžetui. Su tokia pozicija negalima sutikti. Iš byloje esančio Sodros išrašo nustatyta, kad ieškovė visus darbuotojus atleido tik 2017 m. birželio 30 d., o iki tol ieškovė, nors ir atleido dalį darbuotojų, tačiau 2017 metų balandį ir gegužę įdarbino naujus darbuotojus. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės finansinę padėtį, skolas partneriams ar darbuotojams nuo įmonės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuos duomenis, įrodinėdama, kad atsakovas padarė bendrovei žalos, turėjo pateikti ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė tapo nemoki 2017 metų pirmąjį ketvirtį.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė nevykdė veiklos nuo 2017 m. birželio 30 d., kai buvo atleisti visi jos darbuotojai, išskyrus atsakovą. Šios aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad nuo to momento ieškovė nebevykdė veiklos ir buvo nemoki. Iš byloje esančio Sodros rašto (žiūrėti šio sprendimo 14 punktą) matyti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė yra skolinga 360,30 Eur VSD įmokų, o už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. kovo 18 d. – 569,49 Eur PSD įmokų. Šios sumos yra įtrauktos į VSDVF Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimą ieškovei, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad 360,30 Eur skola už VSD įmokas susidarė tuo metu, kai ieškovė nebevykdė veiklos, ši suma laikytina ieškovės nuostolių padidėjimu ir priteistina iš atsakovo.
19. Be to, iš atsakovo priteistina dalis skolos už PSD įmokas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. sausio 9 d., t. y. iki dienos, kai Vilniaus apygardos teisme buvo užregistruotas ieškinys dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) siekė 380,00 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur; skola už PSD įmokas sudaro 569,49 Eur, kas reiškia, kad PSD buvo skaičiuojamas nuo MMA (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 ir 12 dalis, redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), nes priešingu atveju skolos suma būtų didesnė. Už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d., skaičiuojant PSD nuo MMA sumos, gaunama 205,20 Eur (380,00 Eur padauginta iš 9 procentų ir padauginta iš 6 mėnesių); už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. – 10,45 Eur (400,00 Eur padauginta iš 9 procentų, padalinta iš 31 dienos ir padauginta iš 9 dienų). Iš viso už nurodytą laikotarpį gaunama 215,65 Eur suma, kuri yra priteistina ieškovei iš atsakovo.
20. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 575,95 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kreditorės reikalavimų padidėjimas nuo to laiko, kai bendrovė tapo nemoki, iki tol, kol buvo inicijuota ieškovės bankroto byla. Reikalavimas priteisti likusią byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalį atmestinas, nenustačius, kad tarp atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo iš šių nuostolių yra priežastinis ryšys.
21. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų, patvirtintų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, kuria nutarta taikyti ieškovei supaprastinto bankroto proceso procedūrą. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi, įstatymas suteikia bankroto administratoriui teisę gauti savo patirtų nuostolių atlyginimą iš bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės vadovo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ĮBĮ 10 straipsnio 11dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis. Taigi tik šioje normoje įvardyti asmenys (kreditorius ir administratorius), kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę išsiieškoti šias išlaidas iš asmenų, pažeidusių pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).
23. Nagrinėjamu atveju šias bankroto administratoriaus išlaidas prašo priteisti ieškovė – bankrutavusi bendrovė, kuri, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, nėra tinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, kadangi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus patirtų išlaidų turi tik pats šias išlaidas patyręs bankroto administratorius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur administravimo išlaidų paliekama nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 12 punktas).
24. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2 025,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. liepos 24 d. d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 671,47 Eur sumą. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 2 025,95 Eur, t. y. 23 procentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą priteistina 46,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
26. Byloje patirta 14,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistini 23 procentai nuo šios sumos, t. y. 3,32 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinio reikalavimą dėl 2 000,00 Eur administravimo išlaidų priteisimo ieškovei BMB „Upos“, j. a. k. 304406510, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą.
Priteisti ieškovei BMB „Upos“, j. a. k. 304406510, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 025,95 Eur (du tūkstančius dvidešimt penkis Eur 95 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 025,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 49,32 Eur (keturiasdešimt devynis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė