Administracinė byla Nr. I-3057-402/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01727-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjui R. Z. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-10).
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-10) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 (kalinimo datos apytikslės) jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerose Nr. 104, 63, 57, 49 ir kt., kurių gyvenamasis plotas buvo apie 20 kv. m. ir jose buvo laikoma nuo 8 iki 10 asmenų. Teigia, kad neskaičiuojant baldų, kameroje vienam asmeniui teko mažiau grindų ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Nurodė, jog kamerose buvo tamsu. Langai nešvarūs, todėl nepraleidžia šviesos. Taigi jo gyvenimo sąlygos kalinimo įstaigoje visą jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniškos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, žemino jo garbę bei orumą ir kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir vertina 30 000 Eur.
Nurodė, kad nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 (kalinimo datos apytikslės) jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose Nr. 1, 3, 4, 12, 7 ir kt., kurių gyvenamasis plotas buvo apie 7 kv. m. ir jose buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų. Teigia, kad neskaičiuojant baldų, kameroje vienam asmeniui teko mažiau grindų ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Nurodė, jog kamerose buvo tamsu. Langai nešvarūs, todėl nepraleidžia šviesos. Taigi jo gyvenimo sąlygos kalinimo įstaigoje visą jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniškos, žeminančios, kas sukėlė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, žemino jo garbę bei orumą ir kas akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje ir vertina 10 000 Eur.
Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b.l. 44-51) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2008-07-17 iki 2011-02-02. Pripažįsta, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys, be to, laikomų kameroje asmenų skaičius per parą kito, daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims teko daugiau kameros ploto. Nurodė, kad Šiaulių TI deda pastangas, kad suimtieji ir nuteistieji per mažo ploto sąlygomis būtų kuo trumpiau, atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ir įrenginių užimtumo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas kameros plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Šiaulių TI papildomai pažymėjo, jog Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461, 1.1. punktas ir HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiame kontekste akcentavo, jog Šiaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate ir dėl pastato statuso (įtrauktas į Kultūros vertybių registrą) jame draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys darbai, t. y. negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, taigi, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, Šiaulių TI netaikytini, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo neužtikrinant tinkamos ventiliacijos kamerose bei kamerų sanitariniuose mazguose, natūralios apšvietos, santykinės oro drėgmės bei temperatūros. Nurodė, kad kamerų langai yra skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kamerų dirbtinis apšvietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiškai niokoja kameras, gadina elektros instaliaciją, daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles ir pan., todėl atlikti remontai neturi ilgalaikio efekto. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų yra abstraktūs, nedetalizuoti, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI bei kitas kompetentingas institucijas. Nurodė, kad Šiaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo nukreipto išimtinai prieš pareiškėją. Pareiškėjo laikymas netinkamomis sąlygomis buvo su pertraukomis, jam nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šiaulių TI pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Atsakovo atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b.l. 62-63) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015-03-16, todėl vadovaujantis LR CK 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d. dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundas nagrinėjamas už areštinėje pareiškėją laikytas dienas po 2012-03-16. Turimais duomenimis nuo 2012-01-01 pareiškėjas Klaipėdos aps. VPK areštinėje laikomas nebuvo. Informacijos apie pareiškėjo buvimą areštinėje, t.y. kokiose ar kokio dydžio kamerose buvo laikomas, kiek ir kurie asmenys buvo laikomi kartu su pareiškėju nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 pateikti negali, nes vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 (VŽ 32-1534) ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98, bei Klaipėdos miesto (apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 2006-2015 metų dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais „Asmenų laikomų policijos areštinėje paskirstymo knygos" saugomos tris metus ir yra sunaikintos. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų laikomas Klaipėdos aps. VPK areštinėje netinkamose ar blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys. Teismo prašo taikyti pareiškėjo reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovų reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais – laikotarpiu nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 (kalinimo datos apytikslės) jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 (kalinimo datos apytikslės) jam būnant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje ( toliau – Klaipėdos apskr. VPK) netinkamomis sąlygomis, t.y. jis buvo laikomas perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos. Atsakovo atstovai prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiais nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25 jam būnant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Ginčui aktualiais laikotarpiais galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Šiaulių TI ir Klaipėdos apskr. VPK areštinėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Šiaulių TI ir Klaipėdos apskr. VPK administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Šiaulių TI ir Klaipėdos apskr. VPK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2008-07-20 iki 2011-01-29 ir nuo 2008-07-09 iki 2011-01-25) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2015-03-16 (b.l. 11), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų, už skunde nurodytus laikotarpius.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė