Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-838-123/2011
Teisėja J. Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-10719-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorijos
35.3.6; 35.5; 118.3; 43.2; 121.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės,
sekretoriaujant Ievai Mockutei,
dalyvaujant ieškovei D. Š.
ieškovės atstovui advokatui A. D.,
atsakovo atstovui advokatui V. Ž.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo pasekmių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 10 320,97 Lt sumą, 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki visiško sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jos buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-02-08 sprendimu, santuokos nutraukimo byloje turtas nebuvo padalytas. Butas įgytas santuokos metu padalytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimu, nustatyta naudojimosi juo tvarka. Iki buto padalijimo jis priklausė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis. Atsakovas privalėjo vykdyti prievoles, kylančias iš jo, kaip buto bendrasavininko, teisių, t. y. jis privalėjo proporcingai savo daliai atsakyti pagal prievoles tretiesiems asmenims, mokėti išlaidas buto išlaikymui, nors dėl asmeninių priežasčių šiame bute ir negyveno. Atsakovas nevykdė savo pareigos mokėti komunalinius bei kitus mokesčius, todėl šią pareigą buvo priversta vykdyti ieškovė. Bendrai ieškovės sumokėta mokesčių suma už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2010-06-30 sudaro 20 641,93 Lt, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovei pusę šios sumos – 10 320,97 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei D. Š. iš atsakovo S. Š. priteisė 8 004,08 Lt nuostolių, susijusių su bendro turto – buto, išlaikymu laikotarpiu atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 551 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš ieškovės D. Š. valstybei priteisė 70 Lt, iš atsakovo S. Š. – 240 Lt žyminio mokesčio. Teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 dėl turto padalijimo ieškovui S. Š. priteista 46/100 dalis buto (vertė 64 400 Lt), atsakovei D. Š. priteista 54/100 dalis buto (vertė 75 600 Lt). Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentas, jog ieškovė pateikė ieškinį dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, kai sprendžiamu klausimu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010, yra nepagrįstas. Ieškinio dalykas ir pagrindas minėtoje ir šioje byloje nesutampa, todėl nustatė, kad nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą pagrindo nėra. Dalijant butą buvo nukrypta nuo numatyto lygių dalių principo ir ieškovei priteista 54/100 buto dalis, nustačius, kad tokios buto dalys (46/100 ir 54/100) atitinka paties S. Š. pateiktą buto padalijimo planą, t. y. sutampa buto idealioji ir realioji dalys. Nustatant ieškovei didesnę turto dalį, į jos už nurodytą laikotarpį sumokėtą mokesčių už atsakovą dalį atsižvelgta visiškai nebuvo. S. Š. neprašė teismo priteisti piniginės kompensacijos už D. Š. tenkančią didesnę buto dalį, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas, ir nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimu ieškovei gavus didesnę buto dalį, yra išspręstas D. Š. sumokėtų mokesčių atlyginimo klausimas. Teismas, nustatydamas nuostolių, susijusių su bendro turto išlaikymu, dydį, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovo bute nuo 2002-03-01 iki 2006-04-30 gyveno šalių sūnus su šeima ir mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė dalį – 8 004,08 Lt nuostolių, susijusių su bendro turto išlaikymu, atlyginimą.
Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-06 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, iš ieškovės atsakovui priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-06 sprendime nepripažįsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-30 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 išdėstytų faktinių aplinkybių ir teismo vertinimų, turinčių prejudicinę reikšmę dėl įvykdytos kompensacijos S. Š. priklausančio nekilnojamojo turto sąskaita. Esminis nukrypimas nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo buvo D. Š. prašymo pasekmė. Sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir jų prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės valdymu, kartu vienas kitam buvo padalytos lygiai ir negrįžtamai, nustačius dalytino turto balansą, t. y. į jį įtraukus D. Š. deklaruojamus nuostolius. Teismas analizavo ir vertino būtent sumokėtų mokesčių ir kitų patirtų išlaidų buto išlaikymui dydį, kad tomis išvadomis būtų galima remtis nustatant dalijamo buto dalių proporcijas. Byloje nagrinėjami reikalavimai dėl šeimos turto, todėl ieškovės reikalavimams turi būti taikoma ieškinio senatis, numatyta CK 3.129 straipsnyje. Teismas neteisingai aritmetiškai apskaičiavo 8 004,08 Lt skolą ir nurodo, kad skaičiavimo ydingumą paaiškins teisme. D. Š. priteisto buto dalies skirtumas (11 200 Lt) visiškai kompensuoja S. Š. 8 004,08 Lt skolą ir palūkanas ieškovei už buto išlaikymą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-06 sprendimą palikti nepakeistą. Civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 teismas neatsižvelgė į D. Š. prašymą paskirti jai didesnę turto dalį jai vienai vykdant prievolę išlaikyti apeliantui priklausančio buto dalį, ir padalijo butą nustatydamas kiekvienam iš šalių nuosavybės teisę į kitas, atsakovo pasiūlytas dalis. Jei teismas būtų paskyręs ieškovei jos prašomą turto dalį, ieškovė nebūtų turėjusi teisės prašyti atlyginti nuostolius.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrą turtą (CK 4.76 str.) bylos šalims 2001-10-23 nutraukus santuoką ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2010-06-30 sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 padalijus santuokoje įgytą turtą. Apelianto manymu D. Š. deklaruojami nuostoliai butui išlaikyti buvo įtraukti į dalytino turto balansą, todėl jos reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo pasekmių pašalinimo negali būti tenkinamas.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 matyti, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakė dėl sąlygų, kai turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nurodė, kad S. Š. neatleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo turtą, taip pat konstatavo, jog D. Š. mokėjimai pagal pateiktą suvestinę dėl sumokėtų sumų ir kiti įrodymai už sumokėtas rinkliavas negali būti vertinami kaip visi būtini ir pagrįsti nuostoliai išlaikant turtą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis ir joje išdėstyti teismo argumentai – teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus ir įstatymai bei teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, ir kiti teisiniai argumentai yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 str. 4 d.). Turto išlaikymo išlaidos susidarė iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 priėmimo, iš teismo 2010-06-30 sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad D. Š. patyrė išlaidų bendram turtui išlaikyti.
Iš civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 S. Š. pareikšto patikslinto ieškinio matyti, kad jis prašė priteisti jam ½ dalį buto ir nustatyti naudojimosi butu tvarką – ieškovui S. Š. paskirti naudotis 18,37 kv.m. gyvenamąja patalpa, plane pažymėta indeksu 60-3, atsakovei D. Š. paskirti naudotis 11,31 kv. m. ir 13,49 kv. m. gyvenamosiomis patalpomis, kurių indeksai 60-2 ir 60-4, likusias patalpas, buto plane pažymėtas indeksais 60-1, 60-5, 60-8, 60-10, 60-6, 60-9, 60-7 palikti bendram naudojimui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-30 sprendimu butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo taip: ieškovui S. Š. priteisė 46/100 dalis buto (vertė 64 400 Lt), atsakovei D. Š. priteisė 54/100 dalis buto (vertė 75 600 Lt) ir nustatė naudojimosi butu tvarką. Taigi iš esmės teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, nes pripažino S. Š. asmeninės nuosavybės teisę ne į ½ dalį buto, kaip to prašė ieškovas, o į 46/100 buto dalis. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, jog teismas padalijo butą atsižvelgdamas į atsakovo pasiūlytas dalis, nespręsdamas klausimo dėl buto išlaikymo nuostolių D. Š. priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad teismas dalydamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, kuri apima ir sutuoktinių reikalavimo teises dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, išsprendė bendro turto išlaikymo klausimus priteisdamas S. Š. 46/100 buto dalis, t. y. nukrypdamas nuo sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis principo (CK 3.123 str.).
Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje reiškia ieškinį atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), tačiau nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, ir šios aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju konstatuoti negalima. Atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), tačiau šiuo atveju S. Š. pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su turto išlaikymu ir išsaugojimu, tiesiogiai nustato CK 4.76 straipsnis. Be to, ieškiniai dėl nepagrįsto praturtėjimo galimi tik tais atvejais, kai ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, šiuo atveju toks būdas buvo ir ieškovė jau yra juo pasinaudojusi turto padalijimo byloje.
Ieškovė savo reikalavimą nagrinėjamoje byloje ir turto padalijimo byloje grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. aplinkybe, kad buvęs sutuoktinis S. Š. nevykdo pareigos išlaikyti bendrą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš esmės sutampa ieškovės ieškinio dalykas – ieškovė reikalauja priteisti iš S. Š. jos patirtas išlaidas bendram turtui išlaikyti (turto padalijimo byloje atsižvelgiant į jos patirtas išlaidas nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant jos dalį bendrojoje nuosavybėje). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 yra tapatūs, 2010-06-30 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-470-637/2010 yra įsiteisėjęs, ir tai sudaro pagrindą nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto išdėstytais argumentais ir konstatuoja, kad yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 p.), todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos priteistos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės D. Š. valstybei priteistina 310 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas jai buvo atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutartimi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-07 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 240 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už paduodamą apeliacinį skundą iki nutarties (sprendimo) priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl patenkinus atsakovo apeliacinį skundą 240 Lt žyminio mokesčio priteistina iš ieškovės valstybei, iš viso iš ieškovės valstybei priteistina 550 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 500 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti, iš viso 1 500 Lt (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 3 d., 94 str. 1 d.).
Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės D. Š. į valstybės biudžetą 550 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės D. Š. atsakovui S. Š. 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Danguolė Martinavičienė