Administracinė byla Nr. AS-211-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04984-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – sodų bendrija „Karklas“, V. S., M. G.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. 1SS-2486-(10.5) dalį, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja yra užėmusi 335 kv. m valstybinės žemės ploto, dėl pridedamos situacijos schemos, bei dalį, kurioje nepagrįstai vadovaujamasi žemės sklypo Nr. 78 privatizavimo schema.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad NŽT rašte konstatuota aplinkybė dėl savavališkai užimamos valstybinės žemės ploto pati savaime pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Skundžiamu raštu pareiškėjai nebuvo sukurtos specifinės, naujos teisės ar pareigos, t. y. minėtas raštas neturi poveikio pareiškėjos teisiniam statusui. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamas raštas yra laikytinas informacinio pobūdžio raštu, negalinčiu būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Skundžiamas raštas nelaikytinas ir administracinės procedūros sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, nes jis nebuvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos skundą. Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl teisinių pasekmių nesukeliančio (informacinio) rašto teisėtumo, pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų iš esmės apginti negalėtų, todėl teismo procesas būtų iš esmės beprasmis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėja nurodo, kad nėra neteisėtai pasisavinusi žemės, siekiamame apskųsti rašte pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. Š. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad ginčijamas atsakovo raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Iš ginčijamo NŽT 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. 1SS-2486-(10.5) (b. l. 13–14) matyti, kad juo pareiškėja yra informuojama apie patikrinimo vietoje komisijos (toliau – ir Komisija) nustatytas aplinkybes, t. y. jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (jo faktiškai naudojamos ribos) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų šių žemės sklypų ribų. Atsižvelgusi į tai, Komisija žemės sklypo savininkams pasiūlė kreiptis į matininką, kuris atliktų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, vadovaujantis sodininkų bendrijos „Karklas“ suplanavimo projekte nurodytais sprendimais. Komisija nustatė, kad dalis pareiškėjai priklausančio sklypo patenka į gretimo sklypo ribas bei į valstybinę žemę (dalis šiltnamio). NŽT atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad atsakovas pradėjo administracinių bylų teisenas dėl galimo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ir ją įgyvendinančių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 ir 6.1 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t. y., asmenis, pažeidusius šiuos reikalavimus, patraukti juos atsakomybėn, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnį atsako asmenys, kurie savavališkai užėmė bei naudoja žemės, miško, vandens telkinius ir vengia juos grąžinti.

Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami ATPK ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgus į ginčijama akto pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjos ginčijamas atsakovo raštas, nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teisės ar pareigas ar taikantis administracinę atsakomybę. Kaip yra nurodyta siekiama nuginčyti rašte, dėl rašte išdėstytų aplinkybių inicijuojamos administracinių teisės pažeidimų bylos, būtent kuriose pareiškėja galės ginti savo teises, be kita ko, ginčydama atsakovo nustatytas faktines aplinkybes bei teikdama savo įrodymus.

Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teismuose tvarka yra reglamentuota ATPK ir negali būti tapatinama su ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje nagrinėjimo tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.). Pagal ATPK nuostatas, ginčus dėl nutarimų, priimtų administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėtumo yra priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (ATPK 291 str.). Vis dėlto pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje.

ATPK 287 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos nutarimų rūšys, kurias gali priimti administracinio teisės pažeidimo bylą, išnagrinėjusi institucija, o būtent: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Iš šio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad įrodymai, užfiksuoti įvairaus pobūdžio dokumentuose ir kita informacinė medžiaga, sudaranti faktinį administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindą, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku teisme, bylą nagrinėjant pagal ATPK taisykles, kol nėra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokio pobūdžio dokumentai gali būti tik įrodymų vertinimo dalyku teisme, sprendžiant ginčą iš esmės dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. jie gali tapti vertinimo dalyku teisme tik po to, kai yra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja, yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nepaisant tos aplinkybės, kad ginčijame akte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokios pat pozicijos, vertinant atsakovo surašytus įpareigojimus, susijusius su savavališku žemės užėmimu, kuriais nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., administracines bylas Nr. A858-1049/2010; Nr. A858-2638/2011; Nr. A438-1825/2012).

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutarties paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

              Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas