Civilinė byla Nr.2-237-372/2008
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
11.9.10.8,15.5,113.1,113.9
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,
sekretoriaujant Ignei Urlakienei,
dalyvaujant ieškovei V. V. ,
atsakovės atstovei Ritai Valkiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei UAB „Gabretė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos ir
n u s t a t ė :
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo už darbo drausmės pažeidimą negaliojančiu, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į atleidimu iš darbo darbuotojo pareiškimu nuo 2007-06-04 dienos ir priteisti 3000 Lt neturtinės žalos. Ji nurodė, kad pas atsakovą iš esmės dirbo buhaltere nuo 2004-11-12. Kai darbdavys ėmė nemokėti atlyginimo, ji ėmė reikšti pretenzijas. Tada direktorius ją gąsdino, kad atleis iš darbo, tačiau tai vykdavo tik tada, kai jis būdavo neblaivus. Kai dėl atlyginimo nemokėjimo ieškovė kreipėsi į darbo inspekciją, sužinojo, kad yra atleista iš darbo, nors visada dirbo, jokių pravaikštų nebuvo padariusi. Apie tai, kad buvo atleista, buvo informuota Sodra. Ieškovė nurodė, kad atlyginimas nuo 2007 m. sausio mėnesio liko neišmokėtas, tačiau svarbiausia jai pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nes kiltų problemų dėl įsidarbinimo kitoje darbovietėje. Ieškovė nurodė, kad ji vieną kartą jau bandė įsidarbinti pagal skelbimą, tačiau tada nesutarė dėl atlyginimo dydžio, dėl atleidimo formuluotės problemų nekilo. Ji jaučiasi nuskriausta, nes niekada nebuvo problemų dėl jos darbo, nors prieš tai dirbo banke.Ji mano, kad turėtų būti priteista 3000 Lt neturtinės žalos.
Atsakovo atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Ji pripažįsta, kad buvęs vadovas ieškovę atleido iš darbo, pažeisdamas įstatymus. Tačiau ji nesutinka, kad turėtų būti priteista neturtinė žala. Ji nurodė, kad įmonė bankrutavo, todėl atsiskaityti su ieškove bus galima tik pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2004 metų lapkričio mėnesio 12 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje „Gabretė“ buhaltere-administratore 2007 metų birželio 29 d. vykdant tikslinį darbo inspekcijos patikrinimą pas atsakovą pagal ieškovės skundą dėl atlyginimų nemokėjimo, paaiškėjo, kad ieškovė nuo 2007 m. gegužės 29 d. yra atleista iš darbo už pravaikštas,
nors visada dirbo savo darbą. Apie tai ieškovė nebuvo informuota, ji nerašė jokio pasiaiškinimo darbdaviui, negavo įsakymo kopijos. Ieškovės teigimu, darbdavys su ja susidorojo dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą. Dėl atsakovo kaltės ieškovė nurodė turėjusi neturtinės žalos, kurią įvertino 3000 Lt.
Kaip matyti iš teismui pateikto UAB „Gabretė“ direktoriaus 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr.2007-1 „Dėl V. V. atleidimo iš darbo“ matyti, jog ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – dėl neatvykimo į darbą be svarbios priežasties ( b.l.23). Tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad prieš tai ieškovė būtų įpareigota pasiaiškinti dėl savo veiksmų, lygiai kaip ir tai, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad jai toks įsakymas būtų buvęs įteiktas. DK 240 straipsnis reglamentuoja drausminės nuobaudos skyrimo tvarką Šio straipsnio 1 dalyje pažymėta, jog darbdavys turi raštu pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo, o tik pastarajam nustatytu terminu tai neatlikus, drausminė nuobauda gali būti skiriama. Skiriant drausminę nuobaudą, darbuotojui darbdavio įsakymo kopija turi būti įteikiama pasirašytinai ( DK 240 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu byloje atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įvykdė visus įstatymo reikalavimus. Teismas įvertina ir tą faktą, kad darbdavio įsakyme visiškai neaišku, kada ieškovė atliko veiksmus, dėl kurių galėjo būti atleista iš darbo, kadangi konstatuojama tik atleidimo faktas ir šio veiksmo pagrindas. Nėra nuneigta ir tai, kad atleidimo iš darbo faktą ieškovė sužinojo tik iš Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūno, kuris atliko tikslini atsakovo veiklos tyrimą (b.l.3). Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo direktorius nieko nepaaiškino , jis tik pateikė dokumentus ir pranešė, kad įmonei iškelta bankroto byla ( b.l.32-33). Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas pripažįsta savo veiksmų nepagrįstumą. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus įgaliotinė taip pat pripažino, kad pats atleidimas yra neteisėtas. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė galėtų būti grąžinta į darbą ( DK 297 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas nustatė, kad įmonei iškelta bankroto byla ( b.l.32-33), todėl grąžinti į darbą ieškovės neįmanoma dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytų ekonominių ir organizacinių priežasčių. Tokiu atveju priimamas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir darbo sutartis nutraukiama nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nors ieškovė po dviejų teismo nurodymų patikslinti reikalavimus to nepadarė, teismas tokio pobūdžio bylose privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva apginti silpnosios darbo santykių šalies interesus. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovei priteisiama dviejų mėnesių išeitinė pašalpa, kurią sudaro 4000 Lt suma. Pripažinus neteisėtu atleidimą iš darbo, iš atsakovo ieškovei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ( DK 297 straipsnio 4 dalis).Paskaičiavimus teismas atlieka pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 21 d įsakymu Nr.A1-340 ir 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.A1-377 nustatytus metinių vidutinio mėnesio darbo dienų skaičių koeficientus. Tokiu atveju atsakovas ieškovei privalo sumokėti 17542,64 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos atsakovas privalo mokėti po 96,36 Lt vidutinio ieškovės darbo dienos uždarbio sumą. Tačiau atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl priteistos sumos yra įtrauktinos į kreditorių sąrašą ir ieškovė kaip kreditorė turėtų gauti šias sumas, jei administratorius turės lėšų atsiskaityti su kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Dirbdama buhaltere, ieškovė turėjo galimybę įvertinti atsakovo finansinę būklę ir jo turimo turto išteklius, iš kurių ir bus atsiskaitinėjama su visais kreditoriais, o ne tik su ieškove. Dėl šios priežasties neįmanoma įpareigoti atsakovą skubiai priteisti CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sumos, nes būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai.
Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Ieškovė reikalauja priteisti 3000 Lt neturtinės žalos, tačiau neįrodė, kuo ji pasireiškė. Ieškovė teigė, kad po atleidimo iš darbo ji bandė įsidarbinti vienoje bendrovėje, kurios pavadinimo nenurodė. Tačiau ji pati patvirtino, kad šioje bendrovėje niekas neklausė jos atleidimo pas atsakovą aplinkybių, o neįsidarbino tik todėl, jog nesutarė dėl galimo atlyginimo dydžio. Taigi, negalima teigti, kad ji buvo sukompromituota kitų darbdavių akyse ir tai
pablogino jos reputaciją. Jos teiginys, kad atleidimas iš darbo paliko ją be pragyvenimo šaltinio nepagrįstas, kadangi tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad atsakovas nemokėjo darbo užmokesčio keletą mėnesių ir dėl to ji buvo priversta kreiptis į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnus ( b.l.3). Priteisdamas neturtinės žalos ieškovui, teismas privalo išsiaiškinti keturis esminius dalykus : ar buvo padaryti neteisėti veiksmai ( CK 6.246 straipsnis), ar dėl jų buvo kaltas atsakovas (CK 6.248 straipsnis), koks buvo neteisėtų veiksmų ir kaltės priežastinis ryšys ( CK 6.247 straipsnis) ir žalos atsiradimo faktas ( CK 6.249 straipsnis). Bent vienos nurodytos aplinkybės nebuvimas nesuteikia pagrindo atlyginti, be kita ko, ir neturtinę žalą ( 6.250 straipsnis). Įvertinus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nenustatė ieškovės nurodytų aplinkybių, galėjusių padaryti jai neturtinės žalos Išeiti už ieškinio ribų ir analizuoti kitus galimus neturtinės žalos padarymo faktus teismas negali, jis privalo vertinti pačios ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas neturtinės žalos atsiradimo motyvus, kurie sprendime išanalizuoti.
Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 79,96 straipsniai), kurias sudaro ieškovės nemokėtas 646,28 Lt žyminis mokestis ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 268-207 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti, kad ieškovė V. V. iš darbovietės UAB „Gabretė“ buhalterės-administratorės pareigų 2007 .m. gegužės 29 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atleista neteisėtai, į darbą negrąžinti ir laikyti, kad darbo sutartis su ja nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Iš atsakovo UAB „Gabretė“ ieškovei V. V. priteisti :
- Dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 4000 Lt išeitinę išmoką;
- Vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2008 m. vasario 14 d. – 17542,64 Lt;
- Atsakovę UAB „Gabretė“ įpareigoti ieškovei V. V. išmokėti vidutinį darbo užmokestį po 96,36 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2008 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Gabretė“ 662,21 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja B.Simonaitienė