Civilinė byla Nr. e2A-1023-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28669-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.9.; 3.3.1.18.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance, AB (buvęs pavadinimas - AB Bobutės paskola) ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BnP Finance, AB (buvęs pavadinimas - AB Bobutės paskola) 2015-08-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. 62,93 Eur skolos, 14,82 Eur kredito mokesčio, 19,17 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Nurodė, kad tarp ieškovo (vartojimo kredito davėjo) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2014-10-09 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 29,54 Eur kredito mokestį iki 2015-04-09. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

                            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovo A. Š. 62,93 Eur skolos, 14,82 Eur kredito mokesčio, 19,17 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 77,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovas netinkamai vykdė prievoles, todėl liko skolingas 62,93 Eur kredito ir 14,82 Eur kredito mokesčio, dėl to, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo jo prašomą skolą, kredito mokestį ir palūkanas. Įvertinęs ieškinio sumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, tai, kad teismui pateiktas šabloninis ieškinio pareiškimas, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti 121 Eur išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl jį sumažino iki 50 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisė 65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BnP Finance, AB prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl procesinių dokumentų rengimo išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad maksimalus užmokestis už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės už šiame akte nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, apeliantas pagrindė jas leistinais įrodymais, pateikdamas teismui 2015-08-19 PVM sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią, kad jis patyrė 121 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio surašymą. Sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimą sumą, teismas nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, pažeisdamas proceso teisės normas.

Atsiliepimas į apeliacinį  skundą  nepateiktas. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

      Skundas atmestinas.

          Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ( Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nurodyti tokie  kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama:

2.1. bylos sudėtingumą;

2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą;

2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje;

2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

2.5. ginčo sumos dydį;

2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį;

2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;

2.8. šalių elgesį proceso metu;

2.9. advokato darbo laiko sąnaudas;

2.10. kitas svarbias aplinkybes.

         Apeliantas nurodo, jog jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius,  tačiau šiuo argumentu  skundas negali būti tenkinamas,  nes  priteistino užmokesčio dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant  į Rekomendacijų  2 punkte nurodytus  kriterijus, tai, kad  prašoma priteisti  suma yra mažesnė  už nustatytą maksimalią sumą,  nėra  pagrindu priteisti  prašomo dydžio užmokestį.  

         Skunde nurodyta, jog sumažindamas prašytą priteisti  išlaidų už procesinių  dokumentų  parengimą sumą, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi  išlaidų  atlyginimo klausimu, t.y.  Vilniaus  apygardos teismo  2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje  byloje Nr.  2A-1899-585/2014,  suformuotos teisės  taikymo praktikos  šiuo klausimu.  Nurodytoje nutartyje, kuria buvo patenkintas apeliantės - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Bobutės paskola apeliacinis skundas ir priteista visa  išlaidų, turėtų apmokėjimui už teisines paslaugas, suteiktas ieškovei   UAB „Skolų valdymo biuras“  suma, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas visa apimtimi patenkino apeliantės materialinius subjektinius reikalavimus, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantė įgijo procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo teiginiu nėra suformuota teisminė praktika klausimu,  kokio dydžio  išlaidos, susijusios su  advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos  šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.  Tai, jog teigiama, kad visa apimtimi patenkinus materialinius  subjektinius reikalavimus,  šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,  nereiškia, jog suformuota taisyklė, kad visais  atvejais,  kai patenkinamas  šalies materialinis reikalavimas,  jam turi būti priteistos visos jo turėtos išlaidos teisinei pagalbai  apmokėti. Tai, kad vėliau  priimtose teismų  nutartyse  nesivadovaujama nuostata, jog pilnai  patenkinus  ieškinį, turi būti priteisiamos  visos šalies turėtos išlaidos teisinei pagalbai  apmokėti, leidžia daryti išvadą, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas ( Vilniaus  apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1779-160/2014). Spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko, teismas privalo vadovautis ne tik Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis bei jų pakeitimais dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat vertinti ir atsižvelgti į kitus kriterijus, svarbius teisingam klausimo dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo išsprendimui. Vilniaus  apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje  civilinėje byloje Nr. 2S-15-590/2015 nurodyta, jog kreditoriaus UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pareiškimo turinį, pareikšto reikalavimo dydį, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, teikiamų paslaugų pobūdį, padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 242 Lt sumos, skirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisimas iš skolininko pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje buvo patenkintas  kreditoriaus ieškinys  508,20 Lt sumai ir  patenkintas prašymas priteisti  dalinai – sumoje  50 Lt atstovavimo išlaidų kreditoriui iš skolininko. Tai leidžia daryti išvadą, kad  pagal suformuotą teisminę praktiką, teismas, patenkinęs ieškinį, priteisia  šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, ne visas prašomas priteisti  išlaidas, o atsižvelgia  į aukščiau  nurodytas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bei sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008).

  Nagrinėjamoje  byloje buvo patenkintas  ieškovo reikalavimas dėl 62,93 Eur skolos, 14,82 Eur kredito mokesčio, 19,17 Eur palūkanų, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo reikalavimas. Atsakovui nepateikus  atsiliepimo, buvo priimtas sprendimas už akių ir padaryta  išvada, kad 50 Eur atstovavimo išlaidų suma  atitinka  advokato darbo laiko sąnaudas tokioje byloje.  Ši išvada  nepagrįsta, kad  atitinka  formuojamą teismų praktiką,  nagrinėjant  analogiškus klausimus, todėl nėra pagrindo keisti teismo  sprendimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies   punktu,  n u t a r i a:

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą už akių  palikti nepakeistą. 

           Teisėja                                                                                                    Danutė Kutrienė