Civilinė byla Nr. 2S-1088-1012/2024

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00345-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuotais asmenimis byloje esant antstolei T. G., A. T., V. A.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja G. A. pateikė skundą antstolei T. G. dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės patvarkymą ir grąžinti nuo G. A. sąskaitos nurašytą 829 Eur sumą į G. A. sąskaitą ir laikinai panaikinti areštą nurodytai sąskaitai, kad pareiškėja galėtų grąžinti minėtas lėšas A. T. Skunde nurodoma:

1.1.                      Suinteresuotas asmuo A. T. 2024 m. sausio 2 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos dėl žmogiškosios klaidos (mobiliajame telefone esančioje programėlėje suformavus netinkamą gavėją) be teisėto pagrindo pervedė 2 400 Eur sumą į pareiškėjos G. A. asmeninę banko sąskaitą. A. T. apie tai, kad per klaidą pervedė savo kaimynei G. A. 2 400 Eur sumą iškart po pervedimo informavo per „Messenger“ programėlę. A. T. kreipėsi į AB „Swedbank“, tačiau anuliuoti pavedimo nebepavyko.

1.2.                      G. A. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas antstolio E. S. kontoroje, dėl ko 2024 m. sausio 2 d. per klaidą be teisėto pagrindo A. T. G. A. pervestų piniginių lėšų (2 400 Eur) dalis (1 658 Eur) antstolio E. S. buvo nurašyta nuo skolininkės G. A. sąskaitos.

1.3.                      2024 m. sausio 5 d. A. T. pareiškimu kreipėsi į antstoli E. S., prašydama grąžinti pinigines lėšas į jai priklausančią sąskaitą, nes šios lėšos buvo per klaidą pervestos į G. A. sąskaitą, kuriai buvo uždėtas areštas ir lėšos nusirašė.

1.4.                      Antstolis E. S. 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu į gautą pareiškimą nusprendė grąžinti nuo skolininkės (G. A. sąskaitos nurašytą 1 658 Eur sumą į G. A. sąskaitą ir laikinai panaikinti areštą nurodytai sąskaitai, kad G. A. galėtų grąžinti minėtas lėšas trečiajam asmeniui (A. T.). Tą pačią dieną lėšos (1 658 Eur) buvo grąžintos į G. A. sąskaitą.

1.5.                      G. A. grąžino A. T. dalį per klaidą 2024 m. sausio 2 d. iš A. T. gautų piniginių lėšų, t. y. G. A. 2024 m. sausio 11 d. ir 2024 m. sausio 24 d. bankiniais pavedimais pervedė A. T. 740 Eur ir 829 Eur pinigines sumas, viso 1 569 Eur. Likusios per klaidą gautos pinigų sumos (831 Eur) G. A. iki šio skundo surašymo dienos A. T. negrąžino todėl, kad antstolė T. G. vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0045/22/00788 (skolininkas V. A. (G. A. sutuoktinis)), antstoliui E. S. grąžinus 1 658 Eur į G. A. sąskaitą, areštavo ½ dal į nuo 1 658 Eur sumos, t. y. 829 Eur. 2024 m. sausio 25 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo gauta 829 Eur nurašyta suma, kurios teisėta savininkė yra A. T.

1.6.                      2024 m. sausio 24 d. G. A. pateikė antstolei T. G. prašymą grąžinti iš jos sąskaitos nurašytą 829 Eur sumą, nes ši suma jai nepriklauso ir buvo per klaidą pervesta A. T. 2024 m. sausio 2 d. pavedimu. G. A. nepriklausančios 829 Eur sumos grąžinimas yra būtinas tam, kad ji galėtų šiuos pinigus grąžinti teisėtam jų savininkui – A. T.. Antstolė T. G. 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

1.7.                      829 Eur suma, antstolės nurašyta nuo G. A. sąskaitos nepatenka į įstatymuose ir kasacinio teismo praktikoje suformuotą pajamų apibrėžimą, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, nes minėtos lėšos nėra pareiškėjos gauta nauda, o tik per klaidą be teisėto pagrindo pervestos svetimos lėšos, nepriklausančios pareiškėjai ir grąžintinos teisėtai jų savininkei A. T.

2.       Suinteresuotas asmuo A. T. prašė skundą tenkinti ir patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, jog ji per apsirikimą pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą 2 400 Eur sumą. Pareiškėja jai grąžino 1 569 Eur sumą.

3.       Antstolė T. G. išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. vasario 26 d. patvarkymu skolininkės skundo netenkino motyvuojant tuo, kad:

3.1.                      Bylos duomenimis vien V. A. asmeninių lėšų ir/ar turto neužtenka skolos (išlaikymo įsiskolinimo) padengimui. Skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko V. A. turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-14762-1141/2023 pripažinta, kad skolininkui V. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. A., priklauso 1/2 dalis G. A. pajamų, gautų po santuokos su V. A. sudarymo.

3.2.                      Esant teisėtam pagrindui, 2024 m. sausio 22 d. buvo areštuotos lėšos pareiškėjos banko sąskaitose, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pritaikius areštą, pareiškėja nurodė antstolei, kad iš trečiojo asmens A. T. 2024 m. sausio 2 d. gavo 2 400 Eur. Ši suma buvo nurašyta antstolio E. S., tačiau grąžinta, kai antstolis 2024 m. sausio 23 d. pervedė pareiškėjai 1 658 Eur. Žinodama šias aplinkybes ir nelaukdama, kol bus nurašyta visa suma iš pareiškėjos banko sąskaitos, 2024 m. sausio 24 d. antstolė arešto mastą banko sąskaitoje pakeitė į 829 Eur (1/2 x 1 658 Eur), nes laikytina, kad pusė sąskaitoje esančių lėšų priklauso skolininkui. 2024 m. sausio 25 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo gauta 829 Eur nurašyta suma. Nurašius šias lėšas, areštas visose banko sąskaitose buvo automatiškai panaikintas ir šiuo metu pareiškėjos sąskaitos nėra areštuotos, todėl prašymas dėl sąskaitos apribojimų panaikinimo yra nebeaktualus.

3.3.                      Pareiškėja kreipėsi į antstolės T. G. kontorą su prašymu grąžinti jai pinigus, tačiau 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu jos prašymas netenkintas. Atsakyme pažymėta, kad antstolė neturi pareigos vertinti, kokiu pagrindu trečiasis asmuo perveda į kito asmens sąskaitą pinigines lėšas. Lėšos, esančios pareiškėjos sąskaitoje, yra jos lėšos, ne A. T. Antstolė turi vertinti tik tikslinės paskirties pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja sudarė taikos sutartį su A. T. dėl gautų pinigų grąžinimo. Taikos sutartis buvo patvirtinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2252-445/2024. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl A. T. įgijo teisę reikalauti iš pareiškėjos piniginių lėšų grąžinimo. Vadovaujantis tuo, teismas sprendė, kad antstolė nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjos ir A. T. sudaryta taikos sutartis, kuri šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, paneigia teismo padarytą išvadą, kad pervesdama pinigines lėšas į pareiškėjos sąskaitą, A. T. prarado nuosavybės teisę į šias lėšas.

6.2.                      Pareiškėja per klaidą be teisėto pagrindo iš suinteresuoto asmens A. T. gavusi 2 400 Eur neįgijo nuosavybės teisių į šias lėšas ir antstolė, iš minėtos sumos nurašytą 829 Eur sumą, privalo grąžinti natūra A. T.

6.3.                      Antstolei buvo pateikti tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens A. T. rašytiniai paaiškinimai apie tai, kad antstolės nurašytos lėšos nepriklauso pareiškėjai ir į jos sąskaitą pateko per klaidą be teisėto pagrindo. Tai patvirtina antstolio E. S. 2024 m. sausio 23 d. patvarkymas, kuriuo pareiškėjai grąžinta nurašyta 1 658 Eur suma.

7.       Antstolė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė:

7.1.                      Pervesdama pinigines lėšas į apeliantės sąskaitą, A. T. prarado nuosavybės teisę į šias lėšas. Pervesdama pinigines lėšas į apeliantės sąskaitą ir tokiu būdu nebegalėdama disponuoti šiomis lėšomis, A. T. įgavo reikalavimo teisę į šias lėšas, todėl reikalavimą dėl pervestų lėšų grąžinimo turi reikšti ne antstolei, o G. A., kuri šias lėšas gavo ir kurios interesų (jo sutuoktinio) tenkinimui šios lėšos buvo panaudotos.

7.2.                      A. T. buvo nerūpestinga ir neatidi pervesdama pinigus apeliantei, todėl antstolė negali būti laikoma kalta ir atsakinga už suinteresuoto asmens patirtą žalą. Jei apeliantė negrąžins gautų lėšų, A. T. interesai bus apsaugoti, nes ji galės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2024 m. vasario 21 d. teismo nutarties pagrindu ir skolos išieškojimo priverstine tvarka.

8.       Suinteresuotas asmuo A. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti ir patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, jog ji per apsirikimą pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą 2 400 Eur sumą.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodant, jog pareiškėja per klaidą ir be teisėto pagrindo iš suinteresuoto asmens A. T. gavusi 2 400 Eur neįgijo nuosavybės teisių į šias lėšas ir antstolė, nurašytą sumą, privalo grąžinti natūra A. T.

13.       Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, ir kt.).

15.       Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigos) atidarytose skolininko sąskaitose, apribojimą ir išieškojimą iš tokiose sąskaitose laikomų piniginių lėšų, reglamentuoja CPK 689 straipsnis, kuris nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), ar disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis).

16.       CPK 739 straipsnis nustato sumas, priklausančias skolininkui, iš kurių negalima išieškoti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas nustato, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

17.       Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir(ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

18.       Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog antstolė T. G. vykdo išieškojimą iš skolininko V. A. išieškotojos O. A. naudai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-14762-1141/2023 konstatuota, kad skolininkui V. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. A. (pareiškėja) priklauso 1/2 dalis G. A. pajamų, gautų po santuokos su V. A. sudarymo. Suinteresuotas asmuo A. T. 2024 m. sausio 2 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos dėl teigiamos žmogiškosios klaidos be teisėto pagrindo pervedė 2 400 Eur sumą į pareiškėjos G. A. asmeninę banko sąskaitą. Pareiškėjos atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas antstolio E. S. kontoroje, dėl ko 2024 m. sausio 2 d. nurodytų pervestų piniginių lėšų (2 400 Eur) dalis (1 658 Eur) antstolio E. S. buvo nurašyta nuo skolininkės G. A. sąskaitos. Antstolis E. S. 2024 m. sausio 23 d. patvarkymu į gautą pareiškėjos pareiškimą nusprendė grąžinti nuo skolininkės (G. A. sąskaitos nurašytą 1 658 Eur sumą į G. A. sąskaitą ir laikinai panaikinti areštą nurodytai sąskaitai, kad G. A. galėtų grąžinti minėtas lėšas trečiajam asmeniui (A. T.). Tą pačią dieną lėšos (1 658 Eur) buvo grąžintos į G. A. sąskaitą.

19.       Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad vykdomosios bylos Nr. 0045/22/00788 duomenys patvirtina, kad antstolė T. G. elektroninių ryšių priemonėmis kredito įstaigai pateikė nurodymą priverstinai nurašyti skolininkės (pareiškėjos) pinigines lėšas (CPK 689 straipsnis), o kredito įstaiga, nustačiusi, kad skolininkė turi lėšų, antstolės išieškomą sumą pervedė nurodymą pateikusiai antstolei. Antstolė, pritaikiusi areštą pareiškėjos banko sąskaitai, nuo jos nuskaitė 829 Eur (1 658 Eur / 2) sumą, laikytiną skolininko V. A. piniginėmis lėšomis.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolė būtų viršijusi jai įstatymu suteiktus įgaliojimus: pirma, antstolis pateikė nurodymą kredito įstaigai; antra, pareiškėjos (skolininko) nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima; trečia, antstolės kompetencijai nepriskiriama į skolininko sąskaitą įplaukiančių piniginių lėšų kilmės ir teisėtumo kontrolė.

21.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodyta Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartis, kuria patvirtinta pareiškėjos ir A. T. sudaryta taikos sutartis, šiuo atveju vertinant antstolės veiksmų teisėtumą, neturi teisinės reikšmės. Antstolė ginčijamo patvarkymo priėmimo metu vadovaujantis teisės aktais atliko vykdymo veiksmus, ėmėsi priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad minėta teismo patvirtinta taikos sutartimi pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. T. susitarė, kad pareiškėja turi prievolę grąžinti A. T. per klaidą be teisėto pagrindo gautą 831 Eur sumą, taikos sutartyje nurodytoms aplinkybėmis ar terminais. Tai sudaro pagrindą kreiptis ne į antstolį, vykdantį vykdomąją bylą pagal visai nesusijusį su nurodytomis aplinkybėmis vykdomąjį dokumentą, dėl išieškotų piniginių lėšų grąžinimo, o subjektui, kurio naudai iš esmės vykdytina prievolė, imtis atitinkamų priemonių dėl aptariamos sumos išieškojimo iš pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis antstolės veiksmai pripažinti teisėtais.

22.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                   Asta Jakutytė-Sungailienė