Civilinė byla Nr. 2-96-804/2012 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01395-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 114.4. 116.1.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. spalio 25 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,

sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant ieškovo UAB „Avelita“ atstovui adv. Rimgaudui Černiui,

atsakovų UAB „Dairema“ ir D. T. atstovui adv. Eligijui Karbauskui, atsakovo AB Lietuvos draudimas atstovei Viktorijai Katilienei, atsakovų UAB „Rinal“ ir A. R. atstovui adv. Andriui Juoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Avelita“ ieškinį atsakovams UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB Lietuvos Draudimas, UAB „Rinal“, A. R., tretiesiems asmenims A. K. ir UAB „SCA Hygiene Products“ dėl nuostolių priteisimo ir

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „Avelita“ prašo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“ iki 2010-12-17), D. T., R. T., AB Lietuvos draudimas, UAB „Rinal“ ir A. R. 63 832, 96 Lt nuostolius, patirtus dėl krovinio praradimo, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas ieškovo prašymu 2011-08-03 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – solidariai areštavo atsakovų nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 63 832,96 Lt sumai.

Savo ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2010-07-02 su D. T. IĮ „Dairema” (toliau – UAB “Dairema”) sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl UAB „SCA Hygiene Products” krovinių pristatymo bendrovėms į CMR važtaraščiuose nurodytas vietas – UAB „Tamro“ adresu 9-ojo forto g. 90, Kaunas (2010-07-03 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Slaugivita” adresu Rekyvos g. 24b, Šiauliai (2010-07-03 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB EVD adresu V.A. Graičiūno g. 2A, Vilnius (2010-07-03 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal sutartį kroviniai turėjo būti pristatyti iki 2010-07-06 12 val. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo pristatyti, nes kaip vėliau paaiškėjo, buvo prarasti faktinio vežėjo. Ieškovas kreipėsi į policiją. Įtarimai buvo pareikšti vienam asmeniui – A. K., kuris pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2011-12-23 nuosprendžiu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu) (toliau – baudžiamoji byla). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB “Dairema”, kuriai krovinį vežti patikėjo ieškovas, krovinį perdavė vežti UAB „Rarkas“ pagal 2010-07-02 krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o pastaroji perdavė vežti faktiškai vežimo paslaugą atlikusiai bendrovei – UAB „Rinal”. Ieškovas teigia, kad UAB „Dairema” ir UAB „Rinal” veikė aplaidžiai, neįsitikinę UAB „Rarkas” patikimumu. Ieškovas mano, kad UAB „Rarkas” yra faktiškai neveikianti bendrovė, ir tuo buvo galima įsitikinti tiek pagal valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiamus duomenis apie PVM mokėtojus (UAB „Rarkas” PVM mokėtojo kodas buvo panaikintas dar 2005-06-01), tiek pagal Juridinių asmenų registro pateikiamus duomenis, iš kurių matyti, kad ši bendrovė jokių duomenų apie veiklą ir finansinę situaciją neteikia, t.y. ir veiklos nevykdo, nuo 2009-10-28).

Ieškovas pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes daro išvadas, kad UAB „Rinal”, veikdama su nusikaltimą suplanavusiais asmenimis, paėmė krovinį ir jį nugabeno pagal nusikaltimą suplanavusių asmenų nurodymus ir perdavė neidentifikuotam asmeniui, pasivadinusiam M. U., kuris buvo atpažintas kaip A. K.. Nors kroviniui priimti reikėjo parašų ir įgaliojimų, krovinį atvežęs A. R. (UAB „Rinal” vadovas ir faktiškai krovinio vežimą atlikęs asmuo) šių aplinkybių nefiksavo: nepareikalavo iš M. U., UAB „Rinal” atstovu prisistačiusio asmens, pasirašyti ir pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, pateikti reikiamus įgaliojimus. Faktiškai vežimą atlikęs vežėjas tokio vežimo neturėjo teisės atlikti, veikė suklastotų dokumentų pagrindu (UAB „Rarkas” vardu niekas iš turinčių teisę nepasirašinėjo jokių dokumentų), krovinį atidavė nežinomiems, neidentifikuotiems asmenims, nenustatęs jų tapatybės ir nesiėmęs jokių priemonių patikrinti faktinį krovinį priimantį asmenį ar UAB „Rarkas”. Dėl nurodytų veiksmų krovinio savininkas UAB „SCA Hygiene Products“ patyrė žalą, pasireiškiančią nuostoliais dėl krovinio praradimo. Pagal šios bendrovės 2010-08-10 pretenziją ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuostolių suma sudarė 150 038,25 Lt (pagal rinkos vertę). Atitinkamai sumai pretenzijos 2010-07-29 raštu buvo pateiktos ir vežėjams (UAB „Rarkas”, UAB „Rinal” ir UAB „Dairema”). Vėliau, UAB „SCA Hygiene Products” sumažino savo pretenziją iki 63 832,96 Lt. Šią sumą ieškovas kaip vežėjas UAB „SCA Hygiene Products” atžvilgiu iš esmės padengė 2010-09-30 mokėjimu (62 549,17 Lt) ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš kitų subjektų jo atžvilgiu esančių vežėjais, jų atsakomybę apdraudusios bendrovės bei dėl krovinio dingimo atsakingų asmenų. Ieškovė UAB „Rarkas” ir A. K. atžvilgiu reikalavimų nereiškia, nes šie asmenys sąmoningai nusikalstamai buvo prisiėmę teisinę civilinę atsakomybę, žinodami, kad ir pripažinus juos atsakingais, realiai iš jų išsiieškoti nuostolius galimybės nebus.

Ieškovas nurodo, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai, nes krovinys buvo vežamas iš Olandijos į Lietuvą todėl esminiams šalių santykiams taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau CMR konvencija) ir kiek ji nereglamentuoja konkrečių santykių – Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal CMR konvencijos 36 str. ieškinys gali būti reiškiamas keliems vežėjams, kurie krovinį vežė, tačiau nedetalizuoja galimų tokio ieškinio reikalavimų, todėl jie nustatytini pagal CK, kurio 6.6 str. 3 d. nurodo, kad skolininkų pareiga solidari, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu ar kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006 vežėju ir tuo pačiu vežimą atlikusiu asmeniu suprantamas ne tik asmuo, kuris faktiškai atliko vežimą bet ir asmuo, kuris įsipareigojo atlikti vežimą. Ieškovo atžvilgiu įsipareigojimą vežti prisiėmė UAB „Dairema”, o faktiškai vežė UAB „Rinal”. Taigi, šie du vežėjai kaip bendrai ieškovui atlikę paslaugą ir savo veiksmais prisidėję prie žalos atsiradimo, pripažintini solidariai atsakingi ieškovui dėl žalos, atsiradusios praradus krovinį, atlyginimo. Be to, pagal CMR konvencijos 17, 18 str. dėl krovinio nepristatymo vežėjo kaltė preziumuojama – pristatymo įrodinėjimo našta tenka vežėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 31 23 p.). Papildomai prie dviejų pagrindinių atsakovų (UAB „Dairema” ir UAB „Rinal”) nuostoliai priteistini kitais civilinės teisės pagrindais ir iš kitų asmenų, kurie papildomai atsako kartu su vienu iš minėtų atsakovų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas D. T. IĮ „Dairema” yra pagal Individualių įmonių įstatymo 2 str. neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kas pagal CK 2.50 str 4 d. reiškia įmonės savininkų subsidiarią atsakomybę. Individualios įmonės savininkas yra fizinis asmuo (jei nėra sudaręs santuokos), o kai santuoka sudaryta – ji priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir abu sutuoktiniai laikomi įmonės savininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005). Pagal Gyventojų registro 2010-09-28 duomenis D. T. vyras yra R. T., todėl jis trauktinas atsakovu. A. R. traukiamas atsakovu ir iš jo priteistini nuostoliai, kadangi jis kaip fizinis asmuo dalyvavo atiduodant krovinį nusikaltimą darantiems asmenims, ne pirmą kartą ir be jokio patikrinimo tiek krovinį gaunančių asmenų tapatybės, tiek krovinio pristatymo sąlygų. Tokiais veiksmais A. R. prisidėjo prie nusikalstamos veikos, jos padarytų nuostolių, o tai pagal CK 6.279 str. 4 d. lemia jo civilinę atsakomybę – solidariai atsakyti su kitais atsakingais už nuostolius asmenis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju jis veikė turėdamas specialų teisinį statusą – buvo UAB “Rinal” vadovas ir vienintelis akcininkas, o tai lemia jo ir atsakomybę kaip nesąžiningo bendrovės vadovo, juridinio asmens dalyvio (CK 2.50 str. 3 d.). Nuostoliai kartu su UAB „Rinal” solidariai priteistini ir iš AB Lietuvos draudimas, kadangi ji apdraudė UAB „Rinal” civilinę atsakomybę dėl jai patikėto krovinio praradimo

Atsakovai UAB „Dairema“ ir D. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad minėta įmonė yra pertvarkyta ir jos teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Dairema”, prašo ieškinį atmesti, siūlo ieškovui pakeisti UAB “Dairema” į tinkamą atsakovą, į bylos nagrinėjimą įtraukti UAB “Rarkas”, pakeisti atsakovus D. T. ir D. T. IĮ „Dairema“ teisių perėmėju UAB “Dairema”. Atsakovai mano, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija. Kaip matyti pagal faktinę situaciją ieškovas pateikė užsakymą krovinio pervežimui atsakovui UAB „Dairema". Savo ruoštu UAB „Dairema" pateikė užsakymą vykdyti UAB „Rarkas", UAB „Rarkas” atitinkamai UAB „Rinal”, kuris turėjo pervežęs krovinį pristatyti jį krovinį turinčiam teisę gauti asmeniui. Atsakovai nesutinka, kad jiems taikytina civilinė atsakomybė ir jie solidariai atsakingi už patirtą žalą, kadangi atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškinio pagrindą nurodo, kad perduotas vežti krovinys yra pagrobtas nusikalstamu būdu, o nustatytas asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl mano, kad šiuo atveju pagal ieškovo reikalavimą ir turėtų atsakyti nusikalstamą veiką padaręs (padarę) asmuo (asmenys). Atsakovai teigia, kad tik organizavo krovinio vežimą, nes UAB „Dairema” vežimo paslaugų neatlieka, tam neturi transporto priemonių. Šiuo atveju UAB „Dairema” iš esmės suteikė tik ekspedijavimo paslaugą. (Lietuvos Respublikos CK 6.824 str.) UAB „Dairema” gavo užsakymą iš ieškovo, kuriuo neįsipareigojo pati pervežti krovinio. Ieškovas ginčą kelia iš vežimo teisinių santykių, kuriuos kaip minėta reguliuoja CMR konvencija, CK. Vežėjo civilinė atsakomybė yra reglamentuota konvencijos IV skyriuje. Minėto skyriaus 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti."

Atsakovai teigia, kad šiuo atveju paties ieškovo pateiktos įvykio faktinės aplinkybės įrodo, kad UAB „Dairema" negalėjo kontroliuoti įvykių eigos ir pasekmių, krovinys prarastas dėl UAB „Dairema" darbuotojų veiksmų ir pasekmių atsiradimui neturėjo galimybės užkirsti kelio. Atsakovai nesutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, teiginiais, kad UAB „Dairema" neįsitikinusi UAB „Rarkas" nei patikimumu, nei gebėjimu ar galėjimu pervežti krovinį (ar turi transporto priemonę, ar turi leidimus verstis krovinių vežimo veikla ir [...]. Tokiems ieškovo teiginiams nėra jokio faktinio pagrindo. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas dėjo pastangas, kad būtų tinkamai organizuotas pervežimas. Ieškovas pateikdamas užsakymą pervežimui nebuvo nurodęs jokių papildomų reikalavimų dėl krovinių pervežimo, t.y. ieškovas net nereikalavo, kad vežėjas privalomai turėtų civilinės atsakomybės draudimą. Tuo tarpu atsakovas UAB „Dairema" organizuodama ir siekdama tinkamai atlikti vežimą įtraukė papildomą sąlygą į vežimo sąlygas, kad vežimas būtų atliekamas vežėjo turinčio galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip atidaus rūpestingo asmens dedančio pastangas tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Kadangi ieškovo užsakyme nebuvo ribojimo, susijusio su vežėjų pasirinkimu, tai ieškovo argumentai, kad atsakovai veikė aplaidžiai (nesidomėjo, ar UAB “Rarkas” turi transporto priemonę, leidimus verstis krovinių vežimo veikla, draudimo dokumentus) yra nepagrįsti. Taip pat atakovams keliamos pretenzijos, jog šie nepatikrino veikusių asmenų tapatybės ir t.t. Tuo tarpu visos aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovas paaiškėjo tik atlikus tyrimą teisėtvarkos pareigūnams. Atsakovai mano, kad jei UAB „Dairema” būtų laikoma vežėju CMR konvencijos prasme, tai ji atleistina nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2p. Atsakovai nurodė, kad ieškovas nepateikė ieškinio dydį patvirtinančių įrodymų (pvz., sutartis, užsakymas, sąskaita faktūra kiti duomenys), kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikrąjį žalos dydį ir sprendžiant ginčą apskaičiuoti prievolės dydį remiantis CMR konvencijos nuostatomis.

Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad 2010 m. liepos mėn. 2 d. UAB „Rinal” sudarė su UAB „Rarkas” krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Rinal” už atlygį įsipareigojo pervežti krovinį iš pakrovimo vietos 'Nabuurs, Hoogveld 21, NL-6598 Heijen) į pristatymo vietą (UAB „Rarkas" Kaunas, Elektrėnų g. 9). Atsakovas A. R. atvyko nurodytu laiku paimti krovinio, krovinys buvo pakrautas į Sutartyje nurodytą automobilį bei buvo išrašyti krovinį lydintys tarptautinio krovinių vežimo keliais važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad Sutartyje ir važtaraščiuose buvo nurodytos skirtingos krovinio pristatymo vietos, atsakovams jokių abejonių nesukėlė ir negalėjo sukelti. UAB „Rarkas" atstovu prisistatęs asmuo paaiškino, kad visą krovinį būtina pristatyti į UAB „Rarkas" sandėlį, o iš jo UAB „Rarkas" ar jo pasitelktas trečiasis asmuo, krovinį pristatys važtaraščiuose nurodytais adresais. Ieškovo teiginiai, kad atsakovai krovinį pristatė kitam nei važtaraščiuose nurodytam asmeniui laikytini deklaratyviais. Manytina, kad ieškovas galimai klaidingai supranta ir interpretuoja krovinio gabenimo sutarties ir važtaraščio tarpusavio santykį bei jų teisinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad važtaraštis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio mėn. 5 d. nutarimas Nr. 31, 2001). Taigi, aiškinant Sutarties ir važtaraščio tarpusavio santykį ir jų teisinę reikšmę, manytina, visais atvejais atsakovai turėjo vadovautis Sutarties nuostatomis, o ne važtaraščio turiniu ir atsižvelgiant į CK 6.193 str. 5 d. įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles. Tai, kad Sutartis buvo sudaryta prisidengiant UAB „Rarkas” vardu, atsakovai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę sieja su šiomis aplinkybėmis: (i) UAB „Rinal” tariamai neturėjo teisės atlikti krovinio vežimo; (ii) UAB „Rinal” tariamai veikė suklastotų dokumentų pagrindu, (iii) atsakovai tariamai krovinį atidavė nežinomiems, neidentifikuotiems asmenims, (iv) atsakovai tariamai nesiėmė priemonių patikrinti faktinį krovinį priimantį asmenį ir UAB „Rarkas”; (v) atsakovai tariamai nesiėmė priemonių patikrinti UAB „Rarkas" nurodymus dėl krovinio. Priešingai nei teigiama ieškinyje: (i) UAB „Rinal" turėjo teisę ir teisinį pagrindą (Sutartis) atlikti krovinio pervežimą; (ii) Sutarties suklastojimo faktas, UAB „Rinal" negalėjo būti žinomas jos sudarymo metu ir tapo žinomas tik ikiteisminio tyrimo metu; (iii) atsakovai krovinį de facto pristatė sutartyje nurodytu adresu ir perdavė jį UAB „Rarkas" sandėlininku pristačiusiam asmeniui M. U., kuris pasirašė krovinių gabenimo važtaraščiuose; (iv) atsakovai patikrino UAB „Rarkas" juridinių, asmenų, registre ir tai, kad UAB „Rarkas" nebuvo pateikęs juridinių asmenų, tvarkytojui savo finansinės atskaitomybės už 2009 m. nekėlė ir negalėjo kelti jokių abejonių dėl UAB „Rarkas" teisės užsakyti krovinio pervežimą; (v) atsakovai neturi pareigos ir juolab teisės revizuoti ar tikrinti krovinio gabenimo užsakovo nurodymus, įtvktintus Sutartyje, dėl krovinio, kurie atitiko prieš tai UAB „Rinal", UAB „Rarkas” pavedimu, atlikto pervežimo metu UAB „Rarkas” duotus nurodymus. Sprendžiant iš ieškinio turinio ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teismai vežėjo atsakomybę pagal CMR konvenciją turi traktuoti kaip sutartinę, bet ne deliktinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio mėn. 5 d. nutarimas Nr. 31, 2001 m.). Kadangi ieškovą ir UAB „Rinal” apskritai nesaisto jokie sutartiniai santykiai, o kita vertus Sutartį UAB „Rinal” įvykdė tinkamai ir laiku, UAB „Rinal” atžvilgiu sutartinė civilinė atsakomybė ex lege netaikytina. Taip pat atsakovai pareiškė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad: „teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vedėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei. <...> Kiti asmenys (ekspeditoriai, agentai ar pan.) gali pareikšti ieškinį vežėjui tuo atveju jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teises." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisęjų senato 2001 m. birželio mėn. 5 d. nutarimas Nr. 31, 2001 m.). Atsakovai teigia, kad ieškovas CMR konvencijos prasme nėra laikytinas: krovinio siuntėju; krovinio gavėju; asmeniu, sudariusiu su vežėju (UAB „Rinal”) vežimo sutartį ir atlyginusiu gavėjui ar siuntėjui nuostolius. Taigi, ieškovas CMR konvencijos prasme laikytinas kitu asmeniu, galinčiu pareikšti ieškinį vežėjui (UAB „Rinal") tik tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido ją ieškovui. Tuo tarpu kartu su ieškiniu nebuo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimo teisės į vežėją (UAB „Rinal") įgijimo iš tokią teisę turinčio asmens faktą. Reminatis išdėstytais motyvais ieškinys ir jame keliami reikalavimai UAB „Rinal” atžvilgiu nelaikytini pareikštais tokią teisę turinčio asmens.

Atsakovas AB Lietuvos draudimas savo atsiliepime prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „SCA Hygiene Products” bei UAB “Rarkas”, ieškinį AB Lietuvos draudimas atžvilgiu atmesti. Atsakovas nurodo, kad AB Lietuvos Draudimas apdraudė vežėjo (atsakovo) UAB „Rinal" atsakomybę už gabenamą krovinį Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 (2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01) sąlygomis. Atsakovas mano, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo dydžio, su ieškiniu pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja 63.832,96 Lt nuostolių atlyginimo. Svarbu taip pat pažymėti, jog ieškovas nurodo, kad reikalavimų UAB „Rarkas" bei A. K. atžvilgiu nereiškia tik todėl, kad šie asmenys ieškovo nuomone yra nemokūs. Manome, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad A. K. yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, t.y. nustatytas galimai ieškovui žalą padaręs asmuo, o šiame ieškinyje praktiškai nėra nurodyti faktiniai ar juridiniai pagrindai atsakovų civilinei atsakomybei kilti (tik „savanaudiškas veikimas", „nepakankamas atidumas", „aplaidumas" ir pan.) Atsakovo nuomone, UAB „Rinal" krovinį gabeno pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Rarkas", pagrindu. Šioje sutartyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta - Elektrėnų g. 9, Kaunas. Šia sutartimi prisiimtą prievolę bendrovė įvykdė – pristatė krovinį nurodytu adresu. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiai bendrovei kyla civilinė atsakomybė dėl krovinio praradimo. Taip pat pažymėtina, jog UAB „Rinal" negali būti laikomas nei paskutiniuoju vežėju, nei vežėju, kuris vykdė pervežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą (CMR Konvencijos 36 str.). UAB „Rinal" tinkamai įvykdė UAB „Rarkas” pateiktą užsakymą ir pristatė krovinį užsakyme nurodytu adresu – atitinkamai, krovinys buvo perduotas UAB „Rarkas" dispozicijon. UAB „Rinal" buvo patikėta atlikti krovinio pervežimą tik tam tikroje maršruto dalyje. Atitinkamai, ieškovas negali pagrįsti savo pozicijos, jog UAB „Rinal" vykdant pervežimą atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio paradimą. Jeigu vežėjas, nurodytas CMR važtaraštyje, veža ne pats, o paveda vežti kitam asmeniui, kuris nenurodytas važtaraštyje, ir nesurašomas krovinio priėmimo aktas, kaip tai numato CMR Konvencijos 35 str. 1 p., važtaraštyje nurodytas vežėjas yra vežėjas pagal CMR Konvenciją. Šiuo konkrečiu atveju važtaraščių 16-oje skiltyje įrašytas vežėjas yra ieškovas - UAB „Avelita". Tokiu būdu UAB „Rinal" atsakomybė vertintina ne pagal CMR konvencijos nuostatas, o pagal pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „Rarkas", sąlygas. Svarbu pažymėti, kad AB „Lietuvos draudimas" ir UAB „Rinal" sutartinės atsakomybės sąlygos bei apimtis nesutampa. T.y., net jei šioje byloje būtų nustatyta, kad UAB „Rinal" kyla civilinė atsakomybė - tai savaime nereiškia, kad AB „Lietuvos draudimas" kyla pareiga vykdyti draudimo sutartimi prisiimtą prievolę. Būtina įvertinti, ar įvykis pagal draudimo sutarties sąlygas laikytinas draudžiamuoju. Tuo atveju, jei Teismas nustatytų, kad UAB „Rinal" laikytina vežėju pagal CMR Konvencijos nuostatas - ir prarado krovinį atiduodama jį neteisėtam gavėjui, AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu reikalavimas būtų pareikštas nepagrįstai ir neteisėtai. Draudimo taisyklių II d. 5.1.12 p. numato, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas vežėjo atsakomybės atsiradimas dėl krovinio atidavimo neteisėtam gavėjui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dalis ieškinyje nurodomų aplinkybių yra grindžiamos CMR važtaraščiais (duomenys neskelbtini), kurie surašyti ne valstybine kalba, o jų vertimas nepateiktas, todėl jų pateikimas į bylą be nustatyta tvarka patvirtinto vertimo prasilenkia su Civilinio proceso kodekso 198 str. 2 d. nuostatomis.

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 141 str. 1 d. ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Ieškovas 2012-10-05 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimų, kuriuo tikslina reikalavimą atsakovo AB Lietuvos draudimas atžvilgiu, tačiau iki pareiškimo pateikimo jau buvo įvykęs viešas teismo posėdis. Pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimų netenkinamas, kadangi aplinkybės dėl kurių tikslinamas reikalavimas AB Lietuvos draudimas atžvilgiu ieškovui jau buvo žinomos nuo ieškinio pateikimo dienos (t. I,b.l. 53).

Dėl CMR konvencijos taikymo

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001-06-15 nutarimu Nr. 31, „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)", Teismas ex officio turi patikrinti, ar konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nustatant tai, būtinas šių sąlygų visetas, t.y. ar: buvo vežama kelių transporto priemone; buvo vežama už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos; krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra Konvencijos narė.

Remiantis bylos duomenimis  ir tai, kad krovinys buvo vežamas tarptautiniu maršrutu Olandija – Lietuva, konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas atitinka visas nurodytas sąlygas ir jam taikoma CMR konvencija.

CMR konvencija tarptautinio pervežimo dalyviais nurodo: krovinio siuntėją, gavėją, vežėją, taip pat vežėjo agentus, darbuotojus, atstovus ir kt., kroviniu disponuojančius asmemis. Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju.  Krovinio gavėjas yra asmuo, kurio naudai sudaroma vežimo sutartis, jis nurodytas važtaraštyje arba vežimo sutartyje. Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečios bylos aplinkybes. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Vadovaujantis CMR konvencijos 12 str. 1 p. kroviniu disponuojantis asmuo yra siuntėjas. Siuntėjas netenka disponavimo kroviniu teisės, nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba kai gavėjas veikia pagal teises, numatytas CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte.

Konstatuotos bylos aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis darytina išvada, kad UAB „SCA Hygiene Products“ buvo siuntėjas, UAB „Avelita“ vežėjas, kuris atliko ekspedijavimo paslaugas, UAB „Dairema“ vežėjas, kuris atliko ekspedijavimo paslaugas, UAB „Rarkas“ vežėjas, kuris atliko ekspedijavimo paslaugas, UAB „Rinal“, faktinis vežėjas.

Remiantis bylos duomenimis konstatuotina, kad ieškovas 2010-07-02 su UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“) sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl UAB „SCA Hygiene Products” krovinių pristatymo į CMR važtaraščiuose nurodytas krovinių pristatymo vietas – UAB „Tamro" adresu 9-ojo forto g. 90, Kaunas (2010-07-03 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Slaugivita” adresu Rekyvos g. 24b, Šiauliai (2010-07-03 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB EVD adresu V.A. Graičiūno g. 2A, Vilnius (2010-07-03 CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal sutartį kroviniai turėjo būti pristatyti iki  2010-07-06 12 val. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo pristatyti, nes kaip vėliau paaiškėjo, buvo prarasti. Nepristačius krovinio gavėjams, ieškovas kreipėsi į policiją. Įtarimai buvo pareikšti vienam asmeniui – A. K., kuris pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2011-12-23 nuosprendžiu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrime metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turą, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui prisitatęs neva jis yra UAB „Rarkas“ atstovas, galintis pervežti krovinį, 2010-07-02 internetu sudarė įvairių higienos prekių reikmenų krovinio, priklausančio UAB „Avelita“, pervežimo iš Olandijos į Lietuvą sutartį su IĮ „Dairema“. Savo ruožtu jis nusamdė UAB „Rinal“, kuri krovinį atgabentų ir iškrautų Kuane. Tiksliau nenustatytu laiku nurodė krovinio transportavimo bendrovės darbuotojams minėtą krovinį iškrauti Elektrėnų g. 9, Kaunas, esančiose patalpose, o jis apsimetęs UAB „Rarkas“ darbuotoju suklaidino UAB „Rinal“, krovinį prieėmė ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo, didelės 56 389,17 Lt vertės krovinį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Rarkas“ jokios veiklos, taip pat ir krovinių pervežimo, nevykdė, darbuotojų neturėjo, o tai parodo, kad ši įmonė buvo kaip priedanga siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Ieškovas iš pradžių buvo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau vėliau jį atsiėmė.

Teisiniai argumentai

Ieškovas atsakovais patraukė UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“), IĮ savininkę D. T., jos sutuoktinį R. T., UAB „Rinal“, šios įmonės savininką A. R..

Ieškovas teigia, kad D. T. ir jos sutuoktiniui R. T. civilinė atsakomybė kyla, kadangi pagal Individualių įmonių įstatymo 2 str. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kas pagal CK 2.50 str 4 d. reiškia įmonės savininkų subsidiarią atsakomybę. Individualios įmonės savininkas yra fizinis asmuo (jei nėra sudaręs santuokos), o kai santuoka sudaryta – ji priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir abu sutuoktiniai laikomi įmonės savininkais.

Šie ieškovo teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kad D. T. ir R. T. santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 2010-08-30, o VĮ Registrų centras duomenimis D. T. IĮ „Dairema“ buvo pertvarkyta į UAB Dairema“ 2010-12-17. Ieškovas ieškinį pateikė 2011-06-15, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių į bylą pateikė 2010-09-02 ir 2010-09-21 duomenis.

Ieškovė atsakovų UAB „Rinal“ ir šios įmonės savininko A. R. solidariąją civilinę atsakomybę kildina iš 1956 m. CMR konvencijos 36 str. (ieškinys gali būti reiškiamas keliems vežėjams, kurie krovinį vežė) ir  CK 6.6 str. 3 d. (skolininkų pareiga - solidari) bei CK 6.279 str. 4 d. (A. R., tariamai prisidėjo prie nuostolių atskadimo ir tai lemia pastarojo civilinę atsakomybę - solidariai atsakyti su kitais atsakingais asmenimis) ir CK 2.50 str. 3 d. (A. R., kaip tariamai nesąžiningam UAB „Rinal” vadovui ir dalyviui taikytina civilinė atsakomybė)

Ieškovo teiginiai dalyje dėl A. R. solidariąją civilinę atsakomybę pagal CMR konvencijos 36 str., CK 6.6 str. 3 d., CK 6.279 str. 4 d. ir CK 2.50 str. 3 d. taikymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. CMR konvencijos 36 str. ir CK 6.6 str. 3 d. numato civilinę atsakomybę vežėjui ar skolininkui, kas šiuo atveju yra UAB „Rinal“, todėl atskirai A. R. civilinė atsakomybė nekyla. Civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui numato CK 2.50 str. 3 d. , kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, tačiau jokie A. R. nesąžiningi veiksmai šioje byloje nebuvo įrodyti, todėl nėra pagrindo taikyti CK 2.50 str. 3 d. CK Trečiame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ įtvirtinta 6.279 str. 4 d. nuostata taikoma, „jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atiyginimą, tačiau nustatoma, kad žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu <...>." Pažymėtina, kad atsakovų UAB „Rinal“ ir A. R. veiksmai nelaikytini skirtingais. A. R., atlikdamas krovinio pervežimą veikė UAB „Rinal” vardu ir interesais, t.y. atsakovų veiksmai yra absoliučiai identiški, todėl jau vien tik šiuo aspektu A. R. atžvilgiu CK 6.279 str. 4 d. nuostatos netaikytinos. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001-06-15 nutarimu Nr. 31, „Dėl Lietuvos teismų  praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ teismai vežėjo atsakomybę pagal CMR konvenciją turi traktuoti kaip sutartinę, bet ne deliktinę.

Net jei D. T. ar A. R. galėtų būti traukiami civilinėn atsakomybėn vadovaujantis tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001-06-15 nutarimu Nr. 31, „Dėl Lietuvos teismų  praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ pažymėtina, kad esant ginčui dėl nuostolių, patirtų vežimo metu, ieškinys turi būti reiškiamas vežimo įmonei (vežėjui), bet ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui. CMR konvencija numato ypatingas taisykles, kurių nenustato joks kitas teisės aktas. Esant kolizijai tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privalu remtis CMR konvencija, vadovaujantis principu lex specialis generali derogat.

Pažymėtina, kad AB “Lietuvos draudimas” trauktina atsakovu tik tuo atveju, jeigu UAB ”Rinal” yra tinkamas atsakovas, kuriam kyla civilinė atsakomybė. Teismas laiko pagrįstais AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, kad pagal CMR konvencijos 4 str., važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuris nepaneigia vežimo sutarties buvimo ir aiškinimo pagal CMR konvenciją, o nurodo, kad vežimo sutarčiai taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos. Todėl vadovaujantis CMR konvencijos 6, 7 str. siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytos krovinio priėmimo vietos ir datos bei jo pristatymo vietos. Santykiuose tarp UAB „Rinal” ir UAB „Rarkas” krovinio pervežimo sutartis yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatytos vežimo sąlygos. Vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 2 d., vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė. Šiuo atveju iki CMR važtaraščių perdavimo UAB „Rinal“, kroviniu disponuojantis asmuo buvo, „Rarkas“, todėl UAB „Rinal“ vykdydama krovinio vežimo sutartyje nurodytas sąlygas elgėsi teisėtai.

Ieškovas kaip vežėjas UAB „SCA Hygiene Products” atžvilgiu iš esmės padengė nuostolius, atsiradusius dėl prarasto krovinio, ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš kitų subjektų jo atžvilgiu esančių vežėjais, jų atsakomybę apdraudusios bendrovės bei dėl krovinio dingimo atsakingų asmenų.

CMR konvecija numato, jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Pagal Konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų ve?ime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu ir bylos nagrinėjimu.

CMR konvecijoje numatyta, jei vienas iš vežėjų yra kaltas dėl žalos padarymo, jis yra asmeniškai atsakingas už nuostolių atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar žalą atlygino jis pats ar kitas vežėjas. Todėl jei žalą atlygino kitas vežėjas, pastarasis turi regreso teisę reikalauti viso žalos ir kitų nuostolių atlyginimo iš kaltojo vežėjo. UAB “Rarkas” pripažintinas kaip vienas iš vežėjų, o remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. K. veikė UAB „Rarkas“ vardu, taip suklaidindamas UAB „Rinal“. Kadangi A. K. pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2011-12-23 nuosprendžiu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu), todėl vežėjas, atlyginęs nuostolius, t.y. UAB „Avelita“ turi regreso teisę reikalauti viso žalos ir kitų nuostolių atlyginimo iš kaltojo vežėjo, t.y. UAB “Rarkas” vardu veikusio A. K..

CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovas pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes daro išvadas, kad UAB „Rinal”, veikė su nusikaltimą suplanavusiais asmenimis, vežimą atliko neturėdamas tam teisės, veikė suklastotų dokumentų pagrindu (UAB „Rarkas” vardu niekas iš turinčių teisę nepasirašinėjo jokių dokumentų), krovinį atidavė nežinomiems, neidentifikuotiems asmenims, nenustatęs jų tapatybės ir nesiėmęs jokių priemonių patikrinti faktinį krovinį priimantį asmenį ar UAB „Rarkas”. Konstatuotina, kad tai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kadangi baudžiamojoje byloje kaltu pripažintas ir nuteistas vienas klatinamasis. UAB “Rinal” nebuvo įtariamuoju ir neveikė su nusikaltimą suplanavusiais asmenimis. Be to baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis manipuliavo ir suklaidino tiek UAB “Rinal”, tiek kitus asmenis, kurie atliko tokius vežimus kaip UAB “Rinal” ir dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado žala ne tik ieškovui bet kitiems baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisias pripažintais asmenimis. Šie ieškovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal CMR konvenciją teismui turi būti pateikti CMR važtaraščių originalai ir jų vertimas į lietuvių kalbą arba tinkamai patvirtinti, dokumento įrodomąją galią turintys nuorašai. CPK 198 str. 2d. nurodo, kad jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Ieškovas pateikė tik važtaraščių patvritintas kopijas, be vertimų į lietuvių kalbą. Todėl negalima visapusiškai ir išsamiai įvertitni visos važtaraščiuose pateiktos informacijos.

Ieškovas prašo priteisti 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašymas netenkintinas. Vadovaujantis CMR konvencija tuo atveju, jei šalys susitarė dėl didesnės palūkanų normos arba ieškovas reikalauja taikyti didesnę palūkanų normą, teismas turi taikyti 5 procentų metinių palūkanų normą

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš ieškovo priteistinos atsakovų ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 268, 270, 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „Dairema“ bylinėjimosi išlaidas – 5 500 Lt.

Priteisti iš ieškovo valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 256,88 Lt.

2011-08-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas               Ričardas Prašmuntas