Baudžiamoji byla Nr. 1-224-927/2019

                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32536-2018-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 

          1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 2.3.6.4.5.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Irenai Adamovič,

dalyvaujant: prokurorėms Loretai Masiūlionytei, Jūratei Žvironienei,  

kaltinamajam V. D., 

nukentėjusiajai D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, našlys, vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė:

V. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis: 

2018 m. liepos 8 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo dukrą D. D., stumdydamas ir bandydamas išvaryti ją iš namų, abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis kartus į pilvą ir krūtinę, po to dešine koja spyrė į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. D. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. D. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad turi tris dukras, kartu su juo gyvena tik viena iš jų - nukentėjusioji D. D.. Įvykio dieną į svečius buvo atvažiavusi dukra J. D. su vyru. Jie šventė, vartojo alkoholį. Vakare užkūręs katilą, nuėjo miegoti. Vėliau atbėgo dukra D. D. ir pradėjo šaukti, kad katilas užvirė. Jis atsakė, kad dukra eitų, kur buvo susiruošusi, o jis pats viską sutvarkys. Papriekaištavo jai, kad galėjo patys viską sutvarkyti. Tarp jų įvyko konfliktas. Priėjo prie dukters. Nepamena visko, galimai pagalvojo, kad dukra puola jį, ji matyt, tą patį pagalvojo. Jie apsistumdė. Tačiau jokių smūgių dukrai nesudavė. Vėliau, sutvarkęs pečių, nuėjo į vonią. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė jį (b. l. 127).

Kaltinamojo parodymai prieštaringi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-75) jis nurodė, kad kai jis priėjo prie Darijos, kad pasišnekėtų, muštis su niekuo nenorėjo, jos draugas užsimojo kumščiu į jo pusę, norėjo jam suduoti, bet jis pasitraukė ir Darijos draugas jam nesudavė. Tada dukra taip pat pradėjo mosikuoti rankomis, jos draugas mosikavo kumščiais į jo pusę, stovėdamas jai už nugaros, o jis rankomis pradėjo atmušinėti jų smūgius. Galimai tuo metu netyčia galėjo pataikyti dukrai ranka į pilvą arba į krūtinę, bet tiksliai to neįsidėmėjo, nes suduoti jai tikslo neturėjo.

Kaltinamojo V. D. kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios D. D. pareiškimu (b. l. 13), parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13, 28-29) ir teisme, kad įvykio dieną su vaikinu buvo namuose. Tuo metu, kai žiūrėjo kino filmą, išgirdo, kaip vamzdžiuose gurguliuoja vanduo. Nuėjo į apačią ir atsuko vandenį. Tačiau vanduo pradėjo dar garsiau gurguliuoti. Tuomet ji nuėjo pas tėvą (teismo pastaba - kaltinamąjį V. D.) ir pasakė jam, kad per stipriai prikūrenta. Tėvas jai atsakė, kad jis sau prikūreno ir kad tai ne jos reikalas. Tuo metu ji su draugu A. N. stovėjo virtuvėje prie išėjimo. Tėvas, suspaudęs kumščius, pradėjo bėgti prie jų ir sudavė jai į krūtinę ir pilvą. Sudavė apie penkis kartus. Juto fizinį skausmą. Draugas norėjo ją išvesti, tempė atbulą ir tėvas spyrė jai į pilvą bei uždarė duris. Nuo smūgio taip pat pajuto fizinį skausmą. Iš karto paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Į medikus nesikreipė, nes skausmas, išgėrus vaistų, praėjo (b. l. 128). Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino patikrinimo vietoje metu (b. l. 30-37).

-liudytojo A. N. pranešimo informacija (b. l. 9) ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40) ir teisme, kad įvykio dieną su nukentėjusiąja D. D., kuri yra jo mergina, buvo namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Išgirdo, kad vamzdžiuose vanduo verda. Draugė nuėjo į rūsį pasižiūrėti. Buvo aukšta temperatūra. Atsuko karštą vandenį, kad sumažėtų karštis. Po 10 minučių karštis nesumažėjo. Tuomet jie abu nusileido pas draugės tėvą. Tėvas neklausė jų, pradėjo keiktis. Jis pradėjo draugę tempti prie išėjimo, nes bijojo sprogimo. Draugės tėvas bandė uždaryti duris, kumščiavo draugei į krūtinę. O kai nepavyko draugės išstumti, tėvas jai spyrė į pilvą. Jis ištempė draugę į kiemą ir iškvietė policiją. Draugė skundėsi, kad jai pilvą skauda. Ji išsigando, apsiverkė. Jis pasiūlė jai važiuoti į ligoninę, tačiau draugė pasakė, kad išgers vaistų ir jai praeis (b. l. 136-137);

-liudytojo E. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10-11) ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45-46) bei teisme, kad įvykio metu patruliavo su kolega D. V., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pranešėja (teismo pastaba - nukentėjusioji D. D.) nurodė, kad su tėvu kilo konfliktas dėl kūrenimo ir tėvas jai smogė į pilvą. Pasiūlė nukentėjusiajai medicininę pagalbą, tačiau ji atsisakė bei pasakė, kad pati kreipsis į medikus, jei jausis blogai. Kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusioji ir jos draugas buvo blaivūs. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, buvo matyti, kad įvyko konfliktas. Kaltinamąjį pažįsta, nes nuovadoje dirba apie 20 metų ir buvo kviečiamas ir anksčiau dėl jo smurto protrūkių (b. l. 138);

-liudytojo D. V. (D. V.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-49) ir teisme, kad įvykio dieną patruliavo su kolega E. P.. Gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykę į vietą kalbėjosi su nukentėjusiąja. Ji atrodė susijaudinusi, bijojo tėvo. Mergina jiems nurodė, kad susipyko su savo tėvu dėl katilo kūrenimo ir jie apsistumdė. Konflikto metu tėvas sudavė jai į krūtinę ir spyrė į pilvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo šalia nebuvo, jis prausėsi duše. Pokalbio metu kaltinamasis neneigė smurto panaudojimo fakto, su dukra kalbėjo agresyviai, sakė ,,aš čia šeimininkas“, kad tai jo dukra ir jis ją gali auklėti. Nukentėjusioji skundėsi pilvo skausmu. Jie pasiūlė iškviesti medikus, tačiau nukentėjusioji atsisakė (b. l. 139-140);

-tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo užfiksuota kokio pobūdžio smurtas buvo panaudotas prieš artimą asmenį (b. l. 10-11);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 20-22);

-garso įrašo iš Bendros pagalbos centro apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad 2018 m. liepos 8 d. 22.09 val. A. N. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneša, kad girtas tėvas išmetė seserį iš namų ir pradėjo muštynes (b. l. 52-54);

-vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė, jog ji gyvena su tėvu, kita sesė gyvena Norvegijoje, o dar kita - Klaipėdoje, tėvas jau ne pirmą kartą pakelė prieš ją ranką, spyrė jai į pilvą. Pareigūnas paklausia, ar tėvas jai spyrė į pilvą, ar davė su ranka. Į pokalbį įsiterpia vaikinas, kuris pasako, kad merginos tėvas su rankomis trenkė jai į pilvą. Nukentėjusioji pasakoja, kad tėvas pastūmė ją maždaug penkis kartus į pilvą, kad konfliktas kilo dėl per stipriai iškūrento pečiaus, tėvas pasidarė agresyvus, pradėjo greitai eiti link jos ir su visa jėga ją išstūminėjo (b. l. 56-57);

-alkoholio matuoklio duomenis ir patikros sertifikatu, kuriais užfiksuota, kad kaltinamojo iškvėptame ore 2018 m. liepos 8 d. 23.14 val. buvo nustatytas 1,32 promilės girtumas (b. l. 65-66).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpam jį susargdino ir tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Taigi, BK 140 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik kaltininko aktyviais tyčiniais smurtiniais veiksmais, sukeliančiais straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.

Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis fizinį skausmą savo dukrai D. D. sukėlė dviem veiksmais: 1. suduodamas kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į pilvą ir krūtinę, 2. spirdamas į pilvą.

Byloje ginčo nėra dėl to, jog 2018 m. liepos 8 d. 22 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir su juo gyvenančios dukters – nukentėjusiosios D. D. ir jos draugo, liudytojo A. N. – įvyko konfliktas dėl per stipriai kūrenamo pečiaus. Konfliktas baigėsi nukentėjusiajai suduotais smūgiais ir fizinio skausmo jai sukėlimu. Tačiau abu konflikte dalyvavę asmenys skirtingai apibūdina įvykių eigą. Kaltinamasis tikino, kad tyčia jokių smūgių dukrai nesudavė, tačiau neneigė, kad konflikto metu tarp jų įvyko susistumdymas. Taip pat nurodė, kad visko gerai nepamena. Kaltinamojo parodymai prieštaringi, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-75) jis nurodė, kad galimai atsimušdamas nuo nukentėjusiosios ir jos draugo smūgių, galėjo pataikyti dukrai ranka į pilvą arba į krūtinę. Visiškai kitaip aptariamo vakaro įvykius apibūdino nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad tėvas per stipriai kūreno namą, todėl ji nuėjo į apačią ir atsuko vandenį. Tačiau vanduo pradėjo dar garsiau gurguliuoti. Tuomet ji nuėjo pas tėvą ir pasakė jam, kad per stipriai prikūrenta. Tėvas jai atsakė, kad jis sau prikūreno ir kad tai ne jos reikalas. Tuo metu ji su draugu A. N. stovėjo virtuvėje prie išėjimo. Tėvas, suspaudęs kumščius, pradėjo bėgti prie jų ir sudavė jai į krūtinę ir pilvą. Sudavė apie penkis kartus. Juto fizinį skausmą. Draugas norėjo ją išvesti, tempė atbulą ir tuo metu tėvas spyrė jai į pilvą bei uždarė duris. Nuo smūgio taip pat pajuto fizinį skausmą.

Iš išdėstytų konflikte dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, kad jie skirtingai apibūdina kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, vienas kitą kaltina nederamų veiksmų atlikimu. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad nesutarimai tarp kaltinamojo ir jo dukters tęsiasi jau kurį laiką.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiose jautriose bylose, kai nesutaria ilgai pragyvenę kartu žmonės (šiuo atveju tėvas ir dukra), jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, abiem konflikto pusėms skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumą, teismui yra svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios, priešingai nei kaltinamojo, parodymai viso proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme) buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl šiuos parodymus teismas laiko teisingais, patikimais, o kaltinamojo išdėstytą poziciją, kad jis su dukra tik apsistumdė ir nesudavė pastarajai jokių smūgių ir nespyrė jai, pripažįsta jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įvykį matęs liudytojas A. N. teisme patvirtino, kad jis kartu su nukentėjusiąja nusileido iš antro aukšto ir nuėjo pas kaltinamąjį, tačiau, pastarajam išreiškus savo negąstavimus dėl galinčio susprogti katilo, jis pradėjo juos keikti. Tuomet jis pradėjo draugę tempti prie išėjimo, nes bijojo sprogimo, o kaltinamasis tuo metu bandė uždaryti duris ir kumščiavo draugei į krūtinę. O kai kaltinamajam nepavyko nukentėjusiosios išstumti, jis šiai spyrė į pilvą. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda pilvą. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Tiek ji, tiek liudytojas A. N. kreipdamasis į Bendrąjį pagalbos centrą, policijos pareigūnams, analogiškai paaiškino, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus (sudavė ne mažiau penkių kartų kumščiais į krūtinę ir pilvą bei vieną kartą spyrė į pilvą). Iškart po įvykio su nukentėjusiąja bendravę asmenys – policijos pareigūnai E. P. ir D. V., ne tik patvirtino nukentėjusiosios parodymus, o būtent, kad ji jiems nurodė, jog tėvas jai sudavė kumščiais penkis smūgius į krūtinės ir pilvo sritį ir vieką kartą spyrė į pilvą, bet ir apibūdino jos emocinę būseną, paaiškino, kad jiems atvykus nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi. Tokia jos būsena atsispindi ir vaizdo įrašų, kuriuos pateikė į bylą policijos pareigūnai, apžiūroje (b. l. 56-57). Bendraudamas su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja liudytojas A. N. taip pat nurodė, jog neblaivus kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją (b. l. 52-53).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas daro išvadą, įvertinus nukentėjusiosios bei jos draugo liudytojo A. N. parodymus (nukentėjusioji tvirtino jutusi skausmą, liudytojas A. N. patvirtino, kad nukentėjusioji verkė, gėrė vaistus nuo skausmo), atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų parodymais (nukentėjusioji nors ir atsisakė medikų pagalbos, tačiau tvirtino nuo smūgių jautusi skausmą), konkrečias smūgio sudavimo aplinkybes (nuo kaltinamojo suduotų smūgių į jautrias kūno dalis – krūtinę ir pilvą – nukentėjusioji verkė, ją reikėjo raminti, ji gėrė vaistus nuo skausmo, pati teisme patvirtino, kad pilvą skaudėjo apie savaitę).

Teismas pagrįstai daro išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus (šiuo atveju vyras), kuris suduoda jaunai merginai smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba jai bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju tėvas, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, suduodamas į skausmingas žmogaus (dukters) kūno vietas – krūtinę ir ypač pilvą, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras arba siekė jų išvengti.

Vertinant kaltinamojo parodymus, pastebėtina, kad jie nebuvo nuoseklūs. Jie kito ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad kaltinamasis pokalbio su jais metu neneigė smurto panaudojimo fakto ir pasakė, kad tai jo dukra ir jis ją gali auklėti. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo parodymų patikimumu todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji ir jos draugas jį puolė, dėl ko pastarasis buvo priverstas gintis. Pabrėžtina ir tai, kad dėl smurto artimoje aplinkoje atvykę pareigūnai patvirtino, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai ir buvo neblaivus, jam alkoholio matuoklio pagalba nustatytas 1,32 promilės girtumas, tuo tarpu nukentėjusioji ir jos draugas įvykio metu buvo blaivūs.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai – savo dukrai ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės ir daiktinių įrodymų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą - tyčią, nukentėjusiajai padaryto fizinio skausmo sunkumą ir liekamąsias skausmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir į šeimyninę padėtį (našlys, dirba), nebaustas administracine tvarka, neteistas (b. l. 92, 93), todėl įvertinus aplinkybių visumą ir vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta artima vidutinei su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Daiktinis įrodymas – CD-R diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. D. visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (2 paras) nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 10 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinį įrodymą – CD-R diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                      Jolanta Bagdonienė