Civilinė byla Nr. e2-564-1099/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02746-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3;

 (S)

2.4.2.10; 2.6.8.4; 2.6.8.5; 2.6.8.9; 2.6.11.6;

3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės G. B. atstovui advokato padėjėjui Egidijui Nedzinskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“ atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“, uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sigma Ventus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo preliminariosios nepastatyto buto/turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, tretieji asmenys antstolis Vitalis Milevičius, notarė Rima Vižinytė, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, akcinė bendrovė Swedbank, Lloyd’s Insurance Company S.A. – AES Syndicate 5322.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovės (būsimos buto pirkėjos) ir atsakovės (buto statytojos) sudarytos preliminarios sutarties teisinės reikšmės bei vėlesnių to paties buto perleidimo kitiems asmenims sandorių (ne)galiojimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-9940 tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Pranašumas“ ir UAB ,,Dolika“ dėl UAB ,,Dolika“ nuosavybės teise nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. priklausiusio 1 (vieno) kambario 25 kv. m buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – automobilio stovėjimo aikštelės (automobilio statymo 1 (vienos) vietos, pažymėtos Nr. 5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (sklypo dalies), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-13-16978, sudarytą tarp UAB ,,Dolika“ ir UAB ,,Sigma Ventus“, dėl UAB ,,Sigma Ventus“ nuosavybės teise nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. priklausančio 1 (vieno) kambario 25 kv. m buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – automobilio stovėjimo aikštelės (automobilio statymo 1 (vienos) vietos, pažymėtos Nr. 5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (sklypo dalies), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), negaliojančiais; 2) pripažinti galiojančia bei patvirtinti, pripažįstant pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, ieškovės ir atsakovės UAB „Pranašumas“ 2020 m. balandžio 27 d. sudarytą preliminariąją nepastatyto buto/turto pirkimo-pardavimo sutartį 20200427/1, kurios pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise nupirko už 56 000 Eur 1 (vieno) kambario 25 kv. m butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – automobilio aikštelę (automobilio statymo 1 (vieną) vietą, pažymėtą Nr. 5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (žemės sklypo dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė įvykdė 2020 m. balandžio 27 d. preliminarios nepastatyto buto/turto pirkimo pardavimo sutarties 20200427/1, 7.4. straipsnio reikalavimus; 3) įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovei UAB „Pranašumas“ likusią 21 700 Eur buto kainos dalį per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodo, kad 2020 m. balandžio 27 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Pranašumas“ sudarė preliminarią nepastatyto buto/turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20200427/1 (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame bus ir 1 kambario butas (plotas 25 kv. m) su balkonu (plotas 2,8 kv. m), esantis pirmame aukšte iš keturių, iki 2020 m. liepos 30 d. įregistruoti šį namą Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) ne mažesniu nei 80 proc. baigtumu, pranešti ieškovei, sudaryti jai sąlygas apžiūrėti ginčo butą ir per 60 kalendorinių dienų nuo statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos sudaryti su ieškove pagrindinę šio turto pirkimo-pardavimo sutartį.

4.       Ieškovė aiškina, kad pagal preliminarios sutarties 4.1 punktą sutarta turto kaina su pilna apdaila 2 000 Eur už 1 kv. m, atitinkamai viso buto kaina – 50 000 Eur, o automobilio statymo vietos kaina – 6 000 Eur. Pasak ieškovės, preliminarios sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į ginčo butą ieškovei pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, kuri tuo pačiu reikš ir buto priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė nurodo, kad pagal preliminarios sutarties 4.3.2 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. priduoti pastatytą namą teisės aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai; pagal preliminarios sutarties 5 punktą jei pagrindinė sutartis yra nesudaryta dėl ieškovės kaltės, atsakovė nuostoliams atlyginti pasilieka 5 000 Eur sumą, o likusius pinigus atsakovė privalo grąžinti ieškovei per 30 dienų, o jei pagrindinė sutartis yra nesudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo grąžinti ieškovei šios sumokėtus pinigus ir sumokėti 5 000 Eur baudą. Ieškovė aiškina, kad preliminarios sutarties 6.1-6.2 punktuose buvo nustatyta, jog 5 000 Eur ieškovė sumoka preliminarios sutarties sudarymo dieną, 15 000 Eur – šalių susitarimu per 2 savaites nuo sutarties sudarymo, o likusią dalį – pagal faktinį plotą ir suėjusį terminą, kaip yra nurodyta preliminarios sutarties 4.1.1.1 punkte.

5.       Ieškovė teigia, kad ji 2020 m. balandžio 28 d. iš savo banko sąskaitos į atsakovės UAB „Pranašumas“ banko sąskaitą atliko 5 000 Eur pavedimą; 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 10 000 Eur; 2020 m. gegužės 27 d. – 1 000 Eur ir 2 000 Eur, o 2020 m. birželio 1 d. – 2 000 Eur. Ieškovė aiškina, kad nors ji nesilaikė preliminarios sutarties 6.2 punkte nurodytos atsiskaitymo tvarkos, tačiau atsakovė UAB „Pranašumas“ jokių pretenzijų dėl vėlavimo atsiskaityti nereiškė. Pasak ieškovės, 2020 m. liepos 30 d. ginčo namas buvo pastatytas, tačiau nebuvo užbaigti namo vidaus įrengimo darbai. Ieškovės teigimu, po preliminarios sutarties sudarymo ji ne kartą skambino atsakovės UAB „Pranašumas“ vadovui ir teiravosi apie statybos darbų eigą, o atsakovės vadovas teigė, jog įmonės padėtis yra sudėtinga, įmonei trūksta pinigų, be to, prasidėjus karantinui, darbuotojai iš užsienio valstybių išvyko iš Lietuvos. Ieškovė aiškina, kad atsakovės vadovo prašymu ji ne kartą atliko papildomus pinigų pervedimus atsakovei, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 5 000 Eur, 2021 m. kovo 15 d. – 3 000 Eur, 2021 m. kovo 26 d. – du kartus po 2 000 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. – 2 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 5 000 Eur. Pasak ieškovės, pagal preliminarią sutartį ji sumokėjo atsakovei UAB „Pranašumas“ bendrą 39 000 Eur sumą, kas sudaro 78 proc. ginčo buto vertės (be stovėjimo aikštelės kainos).

6.       Taip pat ieškovė aiškina, kad 2023 m. vasarą UAB „Pranašumas“ vadovas papasakojo ieškovei, jog įmonės situacija yra itin sudėtinga bei nurodė, kad praneš ieškovei jei įmonei bus keliama nemokumo byla. Anot ieškovės, 2023 m. lapkritį ji nuvyko į UAB „Pranašumas“ biurą, kur šios įmonės vadovas ir kitas darbuotojas J. J. N. paaiškino ieškovei, kad ginčo butas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra vertas 90 000 Eur, tačiau jei ieškovė sumokėtų kainų skirtumą, šio buto UAB „Pranašumas“ vis tiek negalėtų parduoti ieškovei, nes ieškovės sumokėtus 39 000 Eur UAB „Pranašumas“ išleido kitoms reikmėms, tačiau UAB „Pranašumas“ 2024 m. planuoja statyti daug nedidelių namukų, iš kurių vieną galėtų parduoti ieškovei. Ieškovė nurodo, kad ginčo buto raktus iš atsakovės ji gavo daug anksčiau – apie 2021 m. gruodžio mėn., ir nuo to laiko butu naudojosi ir jį valdė ieškovė; teigia, kad faktiškai ginčo bute dar nuo 2021 m. gruodžio 9 d. apsigyveno ieškovės giminaitis A. K.. Ieškovė akcentuoja, kad prieš šiam asmeniui įsikeliant gyventi į ginčo butą, butas buvo visiškai įrengtas (ieškovės lėšomis), apstatytas baldais ir pan.; aiškina, kad minėtas asmuo moka visus šio buto išlaikymo mokesčius. Pažymi, kad nurodytą butą ieškovė pirko savo ir savo šeimos poreikiams, taigi ji laikytina vartotoja, su kuria taip ir nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis; kita vertus, ieškovė yra įvykdžiusi preliminariosios sutarties sąlygas, sumokėjusi didžiąją dalį ginčo buto kainos, butas jai faktiškai perduotas ir naudojamas, todėl prašo pripažinti ieškovės nuosavybės teises į ginčo butą, pripažįstant preliminariąją sutartį pagrindine ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalį.

7.       Ieškovės teigimu, iš 2024 m. sausio 25 d. NTR išrašo ji sužinojo, kad ginčo butas su stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo dalimis nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Sigma Ventus“, įregistravimo pagrindas – 2023 m. rugsėjo 19 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas; taip pat iš to paties išrašo ieškovė sužinojo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Dolika“. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės UAB „Pranašumas“ ir UAB „Dolika“, sudarydamos 2021 m. lapkričio 16 d. ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, akcentuoja, kad ieškovei nebuvo pranešta apie šios sutarties sudarymą, teigia, kad šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas niekaip nepaveikė faktinės situacijos, nes ginčo bute ieškovės leidimu iki šiol gyvena A. K.. Ieškovė mano, kad minėta sutartis yra tariamas sandoris. Tariamu sandoriu ieškovė taip pat laiko 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-13-16978, kurio pagrindu ginčo butas buvo registruotas viešame registre UAB „Sigma Ventus“ vardu; teigia, kad šis sandoris nėra realiai vykdomas. Ieškovė mano, kad antstolis Vitalis Milevičius, neišsiaiškinęs faktinės situacijos, neatvykęs apžiūrėti ginčo buto ir pasirašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, padarė ieškovei žalą.

8.       Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad ieškovė su atsakove UAB „Pranašumas“, veikiančia per vadovą R. R. (tuo metu pavardė R.), sudarė preliminariąją sutartį dėl statomo ginčo buto (pirmame aukšte), automobilių stovėjimo aikštelės vietos ir žemės sklypo dalies; tuo pagrindu ieškovė sumokėjo ne tik sutartą avansą (20 000 Eur), bet, R. R. prašymu, ir didžiąją dalį sutartos ginčo turto kainos – bendrai 39 000 Eur, kol galiausiai suprato, jog yra apgaudinėjama ir nustojo mokėti, nes pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis vis nebuvo sudaroma; tuo labiau, jog apie Baltų gyvenvietę, kurioje buvo statomas ginčo butas, žiniasklaidoje pasirodė neigiami straipsniai. Paaiškino, kad ginčo buto raktai jai buvo perduoti dar 2021 m. gruodžio mėn., parodyta vieta automobiliui, ir nuo to laiko ieškovė visiškai perėmė ginčo turto valdymą ir naudojimą, mokėjo mokesčius už butą (kuriuos už metus apskaičiuodavo UAB „Pranašumas“ vadovas); 2021 m. gruodžio 9 d. su savo giminaičiu sudarė panaudos sutartį dėl minėto turto, kadangi tuo metu turėjo kitą jai priklausantį būstą. Anot ieškovės, R. R. 2023 m. pabaigoje pranešė, kad ginčo butas yra parduotas kitiems asmenims ir siūlė įsigyti kitą jo statomą namą, tačiau ieškovė nesutiko. Teigė, kad preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota, ji nežinojo apie tokį poreikį, be to, yra vartotoja, todėl manė, jog tai padarys UAB „Pranašumas“; taip pat galvojo, jog užteks ir šalių sudarytos preliminarios sutarties dėl ginčo turto įsigijimo. Patikslino, kad 2021 m. lapkričio 16 d. sutartį ir 2023 m. rugsėjo 19 d. aktą prašo pripažinti negaliojančiais tik dalyje dėl ginčo turto perleidimų, taip pat pripažįstant ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Nurodė, kad kadangi šiuo atveju pastatyto ginčo buto plotas sudaro 27,35 kv. m, mokėtina kaina už butą sudaro 54 700 Eur (preliminariojoje sutartyje buvo sutarta 2 000 Eur kaina už 1 kv. m), taip pat 6 000 Eur už parkavimo vietą, todėl likusi mokėtina suma sudaro 21 700 Eur. Pabrėžė, kad neprašo taikyti restituciją, nes šiuo atveju nukentėjo ieškovė, vėliau kiti nukentėję asmenys patys galės ginti savo galimai pažeistas teises.

9.       Atsakovė UAB „Sigma Ventus“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

10.       Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu turtas, įskaitant ir ginčo butą, buvo perleistas atsakovės UAB „Sigma Ventus“ nuosavybėn. Pasak atsakovės, už turtą ji bendrai sumokėjo 943 900 Eur, ši suma buvo panaudota padengti atsakovės UAB „Dolika“ įsiskolinimą kreditorei UAB „SME Capital 3“ ir antstolio Vitalio Milevičiaus išlaidoms vykdomojoje byloje. Atsakovė teigia, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. visą įsigytą turtą atsakovė nuomojo UAB „Gojaus dovanos“; nurodo, kad 2024 m. sausio 9 d. su UAB „Gojaus dovanos“ buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, kuri 2024 m. vasario 21 d. buvo nutraukta, tačiau turtas iki atsiliepimo surašymo dienos atsakovei nebuvo grąžintas.

11.       Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė, ginčydama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nenurodė kokiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnyje įtvirtintu pagrindu remiasi, todėl atsakovė negali tinkamai atsikirsti į ieškovės reikalavimus. Atsakovė pabrėžia, kad ji yra sąžininga sandorio šalis; pažymi, jog šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė. Taip pat atsakovė akcentuoja, kad ieškovės nurodyta preliminari sutartis nebuvo išviešinta viešame registre, todėl ieškovė negali ja remtis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Nurodo, kad nei atsakovei UAB „Sigma Ventus“, nei antstoliui Vitaliui Milevičiui nebuvo žinoma apie jokias preliminarias sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir kitų asmenų, dėl ginčo turto įgijimo. Be to, pasak atsakovės, ieškovė ieškinyje neteikia jokių argumentų dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto neteisėtumo pasekmių ir galimos restitucijos taikymo, nors minėtas sandoris buvo atlygintinas, jo vertė – 76 100 Eur (ginčo buto ir automobilių aikštelės su žemės sklypu dalies vertė).

12.       Atsakovės UAB „Sigma Ventus“ atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti (kas susiję su reikalavimais atsakovės atžvilgiu); iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Paaiškino, kad atsakovė veikia nekilnojamojo turto srityje; brokeris pasiūlė projektą išperkant nekilnojamąjį turtą – butus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos išnuomojant UAB „Gojaus dovanos“ (su UAB „Dolika“ susijusiai įmonei), o vėliau juos vėl perleidžiant UAB „Gojaus dovanos“ ar kitai susijusiai įmonei. Teigė, kad atsakovė UAB „Sigma Ventus“ tuo pagrindu paėmė paskolą iš AB Swedbank ir per antstolį (nes jau vyko priverstinis išieškojimas) išpirko nurodytą turtą; nors turtas iki pirkimo nebuvo apžiūrėtas, tačiau tai įprasta praktika; taip pat buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Gojaus dovanos“, kuri 2024 m. vasario mėn. buvo nutraukta. Pažymėjo, kad apie ieškovę ir jos užimtą ginčo butą sužinojo tik 2024 m. vasario mėn.; nieko apie preliminarią sutartį nežinojo, tuo labiau ji nebuvo išviešinta, todėl yra sąžininga ginčo turto savininkė. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovė naudojosi/naudojasi ginčo butu ir iki tam tikro galimai mokėjo komunalinius mokesčius už jį, nesukuria jai nuosavybės teisių į jį. Be to, anot atstovės, šiuo atveju ieškovės pasirinktas gynybos būdas yra netinkamas, ginčijamas aktas nebuvo tariamas/fiktyvus, buvo realiai įvykdytas; be to, net neprašoma restitucijos (tuo labiau ji negali būti taikoma prieš sąžiningus įgijėjus), todėl ieškinio tenkinimas sukurtų disbalansą, nes nuo R. R. ir su juo susijusių įmonių nukentėjo ir atsakovė UAB „Sigma Ventus“; ieškovė nesiėmė jokių veiksmų išviešinant preliminarią sutartį ar kitais būdais informuojant apie sutartinius santykius su UAB „Pranašumas“ (to nepadarė ir R. R.), tokiu būdu užkardant kitų ginčijamų sandorių sudarymui.

13.       Atsakovė BUAB „Dolika“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bauleta“, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

14.       Atsakovė nurodo, kad ieškinio argumentai yra nepagrįsti, ieškovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Pasak atsakovės, ta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Dolika“ atstovai neatvyko fiziškai apžiūrėti ginčo turto, neįrodo, jog tarp UAB „Pranašumas“ ir UAB „Dolika“ sudaryta ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra tariamas sandoris. Atsakovė akcentuoja, kad ginčijamos sutarties sudarymas, tinkamas atsiskaitymas pagal ją, nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimas viešame registre įrodo, kad ieškovės ginčijama sutartis buvo realiai įvykdyta. Atsakovė pabrėžia, kad nuosavybės teises į ginčo turtą ji įgijo 2021 m. lapkričio 17 d., o jų neteko 2023 m. rugsėjo 21 d., pardavus ginčo turtą vykdymo procese, taigi, ginčo butas UAB „Dolika“ priklausė beveik 2 metus. Pasak atsakovės, šios aplinkybės liudija, kad ieškovės ginčijama sutartis sukėlė teisines pasekmes ir buvo realiai įvykdyta. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog tiek UAB „Dolika“, tiek UAB „Sigma Ventus“ yra sąžiningi tretieji asmenys, kurie negalėjo žinoti apie 2020 m. balandžio 27 d. preliminarios sutarties sudarymą, kadangi minėta preliminari sutartis nebuvo išviešinta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė, prašydama pripažinti ginčo turto perleidimo sandorius negaliojančiais, nereiškia reikalavimo dėl restitucijos taikymo; taip pat pabrėžia, kad atsakovių UAB „Dolika“ ir UAB „Sigma Ventus“ atžvilgiu restitucija negali būti taikoma, nes byloje nėra ginčo dėl šių atsakovių sąžiningumo.

15.       Atsakovės BUAB „Dolika“ nemokumo administratorės UAB „Bauleta“ atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad atsakovės nemokumo administratorei nėra žinomos aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovės UAB „Pranašumas“ sudarytos preliminarios sutarties; tuo labiau, jog vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Pranašumas“ ir BUAB „Dolika“ veikų, todėl kratų metu iš esmės visi dokumentai buvo paimti ikiteisminio tyrimo institucijų. Teigė, kad ieškovė neįrodė ginčijamos 2021 m. lapkričio 16 d. sutarties tariamumo ar BUAB „Dolika“ nesąžiningumo; be to, ieškovė net neprašo restitucijos taikymo, kuri šiuo atveju, anot atstovės, net nėra galima, nes atsakovės buvo/yra sąžiningos.

16.       Atsakovė UAB „Pranašumas“ (tiek iki nemokumo bylos iškėlimo, tiek ir po to) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė; jos vadovas R. R. (dar iki bendrovei iškeliant nemokumo bylą 2025 m. sausio 2 d.) teismo posėdžių metu ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad UAB „Pranašumas“ statė daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį baigė statyti 2021 m. pabaigoje. Patvirtino, kad su ieškove buvo sudaryta ginčo buto (kuriam vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) preliminarioji sutartis; tuo pagrindu ieškovė mokėjo atsakovei dalines įmokas (bendrai 39 000 Eur); be to, po statybų pabaigos ir buto įrengimo (nebuvo įrengta tik virtuvė) ieškovei buvo perduoti ir sutarto buto raktai, skaičiuoti komunaliniai mokesčiai (įprastai už metus). Nurodė, kad atsakovei UAB „Pranašumas“ susidūrus su lėšų trūkumu, 7 butai, įskaitant ir ginčo butą, 2021 m. lapkričio 16 d. buvo parduoti kitai susijusiai įmonei UAB „Dolika“, siekiant gauti didesnį finansavimą (kreditą), tokiu būdu siekiant atsiskaityti su kreditoriais, panaikinti turto hipoteką ir perleisti butus juos rezervavusiems asmenims (įskaitant ir ieškovę). Patvirtino, kad ieškovei apie ginčo buto pardavimą UAB „Dolika“ nebuvo pranešta. Paaiškino, kad vėliau – apie 2022 m. spalio mėn. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui (tuo pagrindu uždėjus areštą visam turtui), ir UAB „Dolika“ kreditorei UAB „SME Capital 3“ pradėjus priverstinį išieškojimą, UAB „Dolika“ pasiūlė atsakovei UAB „Sigma Ventus“ laikinai nupirkti vykdymo procese realizuojamą UAB „Dolika“ turtą, o vėliau UAB „Dolika“ šį turtą išpirktų (tuo laikotarpiu mokant nuomą). Patvirtino, kad ginčo preliminarioji sutartis nebuvo išviešinta/įregistruota; jis apie ją apie buvo pranešęs UAB „Dolika“, ateityje planavo perleisti ginčo butą ieškovei (tuo labiau, jog ji visą laiką naudojosi tuo butu), tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių (įmonių bankrotų, areštų, ikiteisminio tyrimo ir kt.) nepavyko to nepadaryti, todėl pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Nesutiko, kad ginčijami sandoriai buvo fiktyvūs, kadangi jie realiai buvo vykdomi. Teigė, kad atsakovės UAB „Sigma Ventus“ atstovams buvo aprodytas perleidžiamas turtas, taip pat buvo abstrakčiai pranešta apie butuose gyvenančius nuomininkus.

17.       Trečiasis asmuo antstolis Vitalis Milevičius atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka (dalyje dėl 2023 m. rugsėjo 19 d. akto teisėtumo) ir prašo jį atmesti.

18.       Antstolis nurodo, kad vykdė priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkės UAB „Dolika“ vykdomosiose bylose Nr. 0013/23/00219, Nr. 0013/23/00802, Nr. 0013/23/00818, Nr. 0013/23/00822 ir Nr. 0013/23/01054. Pasak antstolio, 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymais buvo paskirta ekspertizė skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, be kita ko, ir ginčo turto, rinkos vertei nustatyti. Teigia, kad 2023 m. birželio 15 d. ekspertizės aktu Nr. 23-06-15KK ginčo butas buvo įkainotas 66 300 Eur suma; nurodo, kad 2023 m. birželio 16 d. patvarkymu antstolis išaiškino skolininkei teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Pasak antstolio, 2024 m. liepos 17 d. UAB „Dolika“ pateikė antstoliui prašymą parduoti areštuotą turtą, be kita ko, ir ginčo turtą, atsakovei UAB „Sigma Ventus“; aiškina, kad UAB „Sigma Ventus“ 2023 m. rugpjūčio 29 d. tinkamai įmokėjus viso parduodamo turto kainą, t. y. 943 900 Eur, 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo surašytas ieškovės ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Antstolio manymu, dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo kalbėti apie ginčijamo sandorio tariamumą ar fiktyvumą.

19.       Antstolis pabrėžia, kad jis veikia tik jam suteiktų įgaliojimų ribose, jis neturi įgaliojimų kvestionuoti viešame registre nurodytų duomenų tikrumo ar kaip nors tikrinti šiuos duomenis; pažymi, jog šiuo atveju ieškovės nurodyta preliminari sutartis nebuvo išviešinta NTR. Pažymi, kad ginčo turtas priklausė juridiniam asmeniui ir nebuvo laikomas gyvenamąja patalpa, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju antstolis neturėjo teisinio pagrindo apžiūrėti ginčo butą. Pasak antstolio, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo surašytas laikantis proceso įstatymo reikalavimų, aktas yra realiai įvykdytas, ginčo turtas parduotas už rinkos vertę, o už ginčo turto pardavimą yra atsiskaityta su sąžininga atsakovės UAB „Dolika“ kreditore ir padengtos vykdymo išlaidos, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės ginčijamą aktą negaliojančiu. Antstolio manymu, ieškovė pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.

20.       Trečiasis asmuo (bylos eigoje ieškovė pakeitė jo procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens) antstolis Vitalis Milevičius ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu – antstolio atžvilgiu, nesutiko. Nurodė, kad antstolis, prieš patvirtindamas ginčijamą 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patikrino viešą informaciją ir nenustatė jokių ribojimų – antstolis nežinojo ir negalėjo žinoti apie preliminarios sutarties sudarymą ar kitas aplinkybes, ribojančias akto sudarymą; be to, iki akto sudarymo buvo atliktas ir ginčo turto vertinimas, kurio vertė atitiko perleidžiamo turto kainą. Antstolio vertinimu, ginčo turtas buvo perleistas sąžiningam asmeniui – UAB „Sigmas Ventus“, aktas nebuvo fiktyvus/tariamas, o realiai įvykdytas.

21.       Trečiasis asmuo notarė Rima Vižinytė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškinio dalį dėl 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8-9940 pripažinimo negaliojančia; dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

22.       Notarė teigia, kad ieškinyje nėra nurodyti jokie argumentai, jog notarė neturėjo teisės patvirtinti ieškovės ginčijamą 2021 m. lapkričio 16 d. ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorį, ar kad notarė būtų pažeidusi kokių nors teisės normų reikalavimus. Aiškina, kad viešame registre nebuvo išviešinta 2020 m. balandžio 27 d. preliminarioji sutartis; vadovaujantis NTR duomenimis, sandorio sudarymo dieną ginčo turtas nuosavybės teise priklausė UAB „Pranašumas“, jokie ginčo buto suvaržymai nebuvo registruoti, t. y. butas nebuvo areštuotas, apsunkintas hipoteka ar pan., todėl notarė neturėjo pagrindo abejoti, ar ginčijamas sandoris nepažeis kitų asmenų interesų.

23.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Swedbank pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad tarp jo ir atsakovės UAB „Sigma Ventus“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 23-053366-IN, o tinkamam įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įregistruota UAB „Sigma Ventus“ nekilnojamojo turto, be kita ko, ir ginčo turto, hipoteka.

24.       Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

25.       Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo bute gyvena maždaug nuo 2021 m. gruodžio–2022 m. sausio mėn.; jis su ieškove 2021 m. gruodžio mėn. sudarė panaudos sutartį dėl minėto buto; raktus nuo ginčo buto jam perdavė R. R., kuris prisistatė statybų vadovu, taip pat parodė buto skaitiklius, parkingo vietą. Aiškino, kad komunalinius mokesčius jis apskaičiuodavo ir apmokėdavo ieškovei, kuri jam sakė, jog yra nusipirkusi minėtą butą. Liudytojas nežinojo apie buto perpardavimą, tik 2024 m. vasarą pirmą kartą atėjo vyras su reikalavimais dėl buto nuosavybės. Patvirtino, kad porą kartų kažkas fotografavo ginčo butą; R. R. turėjo raktus ne tik nuo ginčo buto, bet ir nuo visų namo butų.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

26.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 27 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Pranašumas“ sudarė preliminariąją nepastatyto buto/turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20200427/1, pagal kurią šalys susitarė per preliminarios sutarties 3 skyriuje nurodytą terminą sudaryti pagrindinę sutartį, kurios sąlygos nustatytos preliminariosios sutarties 4 skyriuje. Iš minėtos preliminariosios sutarties nustatyta, jog preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo parduoti turtą, kuris 1.1 punkte apibrėžtas kaip gyvenamosios paskirties 1 kambario butas (plotas 25 kv. m) su balkonu (plotas 2,8 kv. m) pardavėjo statomame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 0101/0071:511, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštas – pirmas iš keturių, kaip nurodyta projekto plane Priede Nr. 1 prie sutarties, kuris pardavėjui priklausys nuosavybės teise; balkono plotas į buto plotą neįskaičiuojamas; pirkėjas taip pat perka vieną parkavimo vietą, Priede Nr. 1 prie šios sutarties pažymėtą penktu numeriu; preliminarioje sutartyje taip pat nurodyta, jog perkamą turtą sudaro ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, kuri bus apibrėžta sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

27.       Šalių susitarimu, turto pardavimo kaina nustatyta preliminarios sutarties 4.1.1 papunktyje, nurodant, jog turto kaina su „pilna“ apdaila (pilnos apdailos specifikacija nurodyta Priede Nr. 2) yra 2 000 Eur/kv. m už perkamą 25 kv. m buto plotą, t. y. 50 000 Eur; jeigu parduodamo buto plotas pagal kadastrinių matavimų bylą bus didesnis, tuomet kaina bus perskaičiuojama vertei 2 000 Eur už 1 kv. m ploto, ir parkingo vietos kaina 6 000 Eur; bendra perkamo turto kaina yra 56 000 Eur.

28.       Pagal sutarties sąlygas atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo: pastatyti daugiabutį namą, kuriame bus turtas, ir įregistruoti jį NTR iki 2020 m. liepos 30 d.; pranešti ieškovei apie turto įregistravimą NTR ir sudaryti sąlygas jį apžiūrėti; sudaryti pagrindinę turto sutartį per 60 kalendorinių dienų nuo statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos; priduoti namą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (sutarties 3.1, 3.2 ir 3.3 ir 4.3.2 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, jog minėtos šalys (ieškovė ir atsakovė UAB „Pranašumas“) taip ir nesudarė pagrindinės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties.

29.       Į bylą pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina (ir byloje nekilo dėl to ginčo), kad vykdydama prisiimtus įsipareigojimus tiek pagal preliminariąją sutartį (6.1 ir 6.2 punktus), tiek pagal žodinius atsakovės UAB „Pranašumas“ vadovo R. R. prašymus, ieškovė atliko mokėjimus ir sumokėjo atsakovei UAB „Pranašumas“ bendrą 39 000 Eur sumą: 2020 m. balandžio 28 d. – 5 000 Eur; 2020 m. gegužės 6 d. – 10 000 Eur; 2020 m. gegužės 27 d. – 1 000 Eur ir 2 000 Eur, o 2020 m. birželio 1 d. – 2 000 Eur; 2020 m. gruodžio 21 d. – 5 000 Eur, 2021 m. kovo 15 d. – 3 000 Eur, 2021 m. kovo 26 d. – du kartus po 2 000 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. – 2 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 5 000 Eur.

30.       Nustatyta (ginčo dėl to byloje taip pat nekilo), kad 2021 m. gruodžio mėnesį ginčo butas (raktai nuo jo) faktiškai buvo perduotas ieškovei (jos giminaičiui – šioje byloje apklaustam liudytojui) valdyti ir naudoti, kurį ieškovė faktiškai valdo bei naudoja iki šiol; mokėjo (iki 2024 m.) už komunalines paslaugas.

31.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės UAB „Pranašumas“ ir UAB „Dolika“ 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-9940, pagal kurią, be kito turto, buvo parduotas ir ginčo turtas (ginčo butas su žemės sklypo ir stovėjimo aikštelės dalimis).

32.       2023 m. rugsėjo 19 d. antstolis Vitalis Milevičius, vykdęs priverstinį išieškojimą iš UAB „Dolika“ išieškotojai UAB „SME Capital 3“, surašė turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-13-16978, pagal kurį, be kito turto, UAB „Sigma Ventus“ buvo perleistas ir ginčo butas, taip pat automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalys; ginčo turto (buto, stovėjimo aikštelės 1/24 dalies ir žemės sklypo 35/2208 dalių bendra kaina – 76 100 Eur).

33.       AB Swedbank ir atsakovė UAB „Sigma Ventus“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. sudarė kredito sutartį Nr. 23-053366-IN; tinkamam įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti 2023 m. spalio 25 d. buvo (ir iki šiol yra) įregistruota UAB „Sigma Ventus“ nekilnojamojo turto, be kita ko, ir ginčo turto, hipoteka Nr. 6615.

34.       Nustatyta, kad UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „Gojaus dovanos“ (atstovaujamos R. R.) 2024 m. sausio 9 d. sudarė turto nuomos sutartį, pagal kurią, be kita ko, UAB „Sigma Ventus“ išnuomojo ginčo turtą (ginčo butą, taip pat automobilių aikštelės bei žemės sklypo dalis) UAB „Gojaus dovanos“ laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.; minėta nuomos sutartis 2024 m. vasario 21 d. buvo nutraukta.

35.       Ieškovė 2024 m. vasario 6 d. siuntė atsakovei UAB „Pranašumas“ pretenziją dėl pagrindinės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

36.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2191-936/2024 (dabartinis Nr. eB2-861-936/2025), UAB „Dolika“ iškelta nemokumo byla; nemokumo administratore paskirta UAB „Bauleta“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 22 d.

37.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1307-861/2025, UAB „Pranašumas“ iškelta nemokumo byla; nemokumo administratore paskirta UAB „VRBV“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 1 d.

38.       Į bylą pateikta tarp ieškovės ir A. K. sudaryta 2021 m. gruodžio 9 d. panaudos sutartis dėl ginčo buto, pagal kurią ieškovė perdavė minėtam asmeniui neatlygintinai ir neterminuotai naudotis ginčo butu.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties teisinio kvalifikavimo

39.       CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

40.       CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).

41.       Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad šalys sudarė būtent preliminariąją ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią faktiškai susitarė dėl pagrindinės ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo dalių, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos sąlygų.

Dėl vartojimo sutarties kvalifikavimo

42.       Viena vertus, CK 6.2281 straipsnio 4 dalyje nuo 2022 m. sausio 1 d., perkeliant, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. direktyvos 2011/83/ES (toliau – Direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę, nustatyta prekės sąvoka, t. y. tai : 1) materialus kilnojamasis daiktas; 2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis; 3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (toliau – skaitmeninių elementų turinti prekė). Ši prekės sąvoka atitinkamai nurodyta ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 12 dalyje (ginčui aktuali redakcija). Taigi, nurodytoje prekės sąvokoje įstatymų leidėjas nenumatė/nenumato nekilnojamojo turto, tokiu būdu iš esmės perkeldamas Direktyvos nuostatas, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog ji netaikoma dėl nekilnojamojo turto arba teisių į nekilnojamąjį turtą sukūrimo, įgijimo ar perdavimo (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies e punktas). Kita vertus, teismas pažymi, kad minėtos Direktyvos preambulėje nurodoma, jog ji buvo priimta atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto arba teisių į nekilnojamąjį turtą perdavimu arba tokio nekilnojamojo turto arba teisių sukūrimu arba įgijimu, sutartims dėl naujų būstų statybos arba dėl esminio esamų pastatų pertvarkymo, taip pat sutartims dėl gyvenamojo būsto suteikimo nuomos tikslais jau taikoma nemažai specialių nuostatų pagal nacionalinę teisę, t. y. iš esmės dėl minėtų sutarčių santykių reglamentavimo paliekant apsispręsti nacionaliniam teisiniam reglamentavimui. Taigi, faktiškai nei Direktyvoje, nei nacionalinėje Lietuvos teisėje nėra draudžiama sutartis, sudaromas dėl teisių į nekilnojamąjį turtą sukūrimo, įgijimo ar perdavimo, laikyti vartojimo sutartimis.

43.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aiškinamajame rašte dėl, be kita ko, CK 6.2281 straipsnio 4 dalies pakeitimo, nenurodyta jokių argumentų/motyvų, kodėl nekilnojamasis turtas nelaikytinas preke vartojimo sutarčių srityje; priešingai, pakeitimai orientuoti į didesnę vartotojų teisių apsaugą ir/ar siekį išplėsti vartotojų apsaugos taikymo sritis.

44.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad remiantis bendrosiomis pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis (CK 6.305-6.306 straipsniai) prekė yra kiekvienas daiktas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (fizinio ar juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir ši sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, būtina užtikrinti fizinio asmens (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus. Dėl to šiems teisiniams santykiams taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305-6.349 straipsniai), specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392-6.401 straipsniai), taip pat vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios teisės normos tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.188 straipsnis). Pirkėjo (vartotojo) prievolė negali atsirasti iš nesąžiningų, iškreiptų, primestų, neaiškių sutarties sąlygų. Dėl to tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio įvertina pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014). Be to, pažymėjo, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga užtikrinama ne tik sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį kaip pagrindinę, bet ir kaip papildomą, organizacinę sutartį, taip pat esant ikisutartiniams teisiniams santykiams (sudarant preliminariąsias sutartis). Taigi, kasacinis teismas konstatavo, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta vartojimo sutartimi, jei ji atitinka vartojimo sutarties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014; 2018 m. lapkričio 21 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

45.       Viena vertus, nurodyta teismų praktika buvo formuojama iki CK 6.2281 straipsnio 4 dalyje nurodytos prekės sąvokos nustatymo (nuo 2022 m. sausio 1 d.); kita vertus, teismas pažymi, kad ir po 2022 m. sausio 1 d. formuojamoje teismų praktikoje teismai ir toliau laikosi aukščiau nurodytos pozicijos, jog sutartys, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu/perleidimu ir pan. (be kita ko, ir preliminariosios), gali būti laikomos vartojimo sutartimis (jeigu nustatomi teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuoti vartojimo sutarties požymiai) (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-9439-592/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-470-852/2023; 2023 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-77-855/2023; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2733-866/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-613-459/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-34-480/2023). Atitinkamai teismas sprendžia, kad ir po CK 6.2281 straipsnio 4 dalyje nurodytos prekės sąvokos nustatymo/pakeitimo, preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo gali būti pripažinta vartojimo sutartimi, jei ji atitinka vartojimo sutarties požymius.

46.       Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl tais atvejais, kai tokia sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ir pirkėjui (fiziniam asmeniui), esant pažeistai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, turi būti taikoma įstatyme įtvirtinta vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga turi būti užtikrinta sudarant ne tik pagrindinę sutartį, bet ir preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, kuri, kaip minėta, laikytina organizacine sutartimi ir priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.

47.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys). VTAĮ pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 20, 25 dalys). Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019; 2020 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020). Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų.

48.       Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė ginčo butą siekė įsigyti savo ir savo šeimos poreikių tenkinimui (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad siekiant, jog vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018), taigi pareiga paneigti ieškovės kaip vartotojos prezumpciją šioje byloje tenka atsakovams. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės veiksmuose, sudarant preliminariąją sutartį, buvo versliškumo požymių, atsakovai tokių aplinkybių neįrodė (faktiškai ir neįrodinėjo), t. y. byloje nebuvo įrodyta, jog sudarydama preliminariąją sutartį ieškovė siekė patenkinti ne savo asmeninius poreikius, o su verslu susijusių komercinių tikslų.

49.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė pripažintina vartotoja, atitinkamai atsakovė UAB „Pranašumas“ – verslininke, todėl šalių sudarytą preliminariąją sutartį teismas kvalifikuoja vartojimo sutartimi ir atitinkamai ieškovei, kaip vartotojai, taikytina įstatyme nustatyta teisių apsauga.

Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo

50.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, o ieškinio motyvuose ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės prašė pripažinti jai nuosavybės teises pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį į šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

51.       Teismo vertinimu, nors ieškovė šiuo atveju savo reikalavimus ir jų pagrindą iš esmės suformulavo dviem būdais, tačiau galutinis ieškovės tikslas yra pakankamai aiškus, t. y. kad ginčo turtas būtų pripažintas jos nuosavybe, todėl teismas iš pradžių pasisako būtent dėl šio reikalavimo, t. y. dėl ginčo turto pripažinimo jai nuosavybės teise pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Teismas pažymi, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka pagal pareigas (lot. ex officio), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018). Tuo labiau, kaip minėta, ieškovė nors ieškinio rezoliucinėje dalyje prašė pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, tačiau, be kita ko, savo reikalavimus motyvuodama ir CK 6.401 straipsnio 5 dalį norma.

52.       Savo reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo jos nuosavybe ieškovė grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis: ieškovė yra sumokėjusi didžiąją dalį turto kainos, nurodytos preliminarioje sutartyje, turtas jai faktiškai buvo perduotas ir naudojamas, tačiau atsakovė UAB „Pranašumas“ preliminarioje sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo/nėra sudaryta ne dėl ieškovės kaltės.

53.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutartis – specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Tokią sutartį sudaręs pirkėjas disponuoja teise rinktis iš platesnio savo pažeistų teisių gynimo būdų spektro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020). Pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

54.       Pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalį pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminarioje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad preliminarioje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminarioje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.

55.       Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamąjį būstą, interesams užtikrinti, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties šalis – pirkėjas – visada yra fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-611/2017). Dėl to kasacinis teismas yra suformavęs ir teismų praktikoje įtvirtinęs aiškinimą, jog kai nekilnojamojo daikto pirkėjas – vartotojas – už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto ar kitų veiksmų, vartotojas gali būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą. Nesuteikus vartotojui šios apsaugos, verslininko nemokumo ir netinkamos veiklos rizika vartotojui būtų perkelta neproporcingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

56.       CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nėra reglamentuota pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo tvarka, kai pirkėjas yra sumokėjęs ne visą, o dalį sutartyje numatytos statybos kainos, tačiau kasacinis teismas, kaip minėta, yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalies formuluotė „visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja“ negali būti aiškinama taip, kad tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja, nes toks aiškinimas neatitiktų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos sutarties tikslo – aprūpinti fizinį asmenį (vartotoją) gyvenamuoju būstu, taip pat netinkamai paskirstytų šalių teises ir pareigas, nes sumokėjęs net ir didžiąją dalį statomo namo ar buto kainos pirkėjas neįgytų į šį daiktą jokių teisių bei jam tektų pardavėjo nemokumo rizika. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan. Be to, įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir pažodinis CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimas negalėtų lemti neigiamų padarinių ieškovei (vartotojai), jeigu sutartiniuose santykiuose ji elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, o visa pinigų suma už namą/butą buvo nesumokėta ne dėl jos, o dėl bendrovės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės – fizinio asmens (vartotojos) nenaudai CK 6.401 straipsnio nuostatų prasme negali būti priešpastatyti galimi neigiami padariniai dėl daiktinės teisės nustatymo nesumokėjus visos sumos už namą/butą (CK 6.206 straipsnis), todėl asmuo, sumokėjęs atskiro nebaigto statyti namo/buto visą ar didesnę dalį kainos, įgyja tam tikras daiktines teises į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

57.       Kaip minėta, šiuo atveju byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad ieškovė už ginčo turtą (kurio statybą iš esmės finansavo) yra sumokėjusi didžiąją dalį preliminarioje sutartyje nustatytos kainos; taip pat, kad butas buvo/yra realiai perduotas ieškovei naudotis vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio mėn. Taip pat ginčo nėra, kad pagrindinė sutartis preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nesudaryta dėl atsakovės UAB „Pranašumas“ neveikimo/kaltės.

58.       Viena vertus, nors kasacinio teismo aukščiau nurodytoje praktikoje vertinta pardavėjo – verslininko, nemokumo situacija, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir šiuo atveju pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (atsakovės UAB „Pranašumas“ vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau nesąžiningai ginčo turtą perleidžiant kitai susijusiai įmonei, kitų aplinkybių). Taigi, byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pardavėjos kaltės, todėl įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo prielaidos, reikalingos ieškovės nuosavybės teisei į turtą įgyti.

59.       Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismai civilinėse bylose, pvz. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-611-881/2023, ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-412-653/2024, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės panašios su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

60.       Vertinant atsakovių argumentus dėl preliminarios sutarties neišviešinimo viešajame registre, aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi aplinkybė, kad ieškovė (kaip ir pati pardavėja UAB „Pranašumas“) nebuvo išviešinusi preliminariosios sutarties sudarymo fakto, savaime nepaneigia jos, kaip nekilnojamojo turto įgijėjos, teisių bei teisėtų interesų, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog įstatymas nenumato prievolės viešinti preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-200-943/2019).

61.       Be to, kasacinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2024, kurios ratio decidendi iš dalies panašios su šios civilinės bylos ratio decidendi, t. y. kurioje kilo ginčas tarp tų pačių atsakovių (dalies jų) ir kito, kaimyninio, buto pirkėjo, atkreipė dėmesį į tai, jog CK 6.401 straipsnio 5 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis savaime suponuoja išvadą, jog tokio sandorio sudarymo momentu parduodamas nekilnojamasis daiktas (gyvenamasis namas ar butas) dar nepastatytas, todėl nesuformuotas kaip turtinis vienetas ir neįregistruotas NTR. Taigi, toks sandoris gali būti įregistruojamas tik tuomet, kai pats sutarties dalykas, t. y. gyvenamasis namas ar butas, yra suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ar kaip civilinių teisinių santykių objektu galintis būti nebaigtas statyti statinys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 32 punktas). Atsižvelgdamas į išdėstytą kasacinis teismas išaiškino, jog toks teisės aiškinimas, pagal kurį pirkėjas (vartotojas), pagal preliminariąją sutartį finansavęs gyvenamojo namo ar buto statybą, turi pareigą įregistruoti tokį sandorį, o neįvykdęs šios pareigos, negali remtis šiuo sandoriu prieš trečiuosius asmenis, reikštų ne tik tai, kad paneigiamas teisinis reguliavimas, pagal kurį tik į įstatymų nustatyta tvarka suformuotą ir įregistruotą nekilnojamojo turto objektą galį būti registruojamos teisės, bet ir tai, kad iš asmens reikalaujama neįmanomo (įregistruoti teises į objektą, kuris nėra įregistruotas dėl to, kad dar nėra sukurtas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2024).

62.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų (įrodymų), paneigiančių ieškovės, kaip turto savininkės, sąžiningumą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei, kaip vartotojai (silpnesniajai šaliai), negali būti perkeliami neigiami padariniai, už kurių atsiradimą ji nėra atsakinga. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, lemia poreikį ginti ieškovės, kaip sąžiningos turto savininkės ir vartotojos, o ne atsakovių – juridinių asmenų, teises.

63.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, o būtent, kad jau 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė buvo sumokėjusi didžiąją dalį ginčo turto kainos (t. y. iki jo perleidimo UAB „Dolika“), t. y. 39 000 Eur iš galutinės 60 700 Eur (54 700 Eur buto kaina + 6 000 Eur parkingo kaina) sumos (šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad preliminarioje sutartyje visa ginčo turto kaina buvo numatyta 56 000 Eur, tačiau ji padidėjo dėl faktiškai pastatyto didesnio ploto buto), turtas vėliausiai jau 2021 m. gruodžio mėn. buvo perduotas ieškovei, kuriuo ieškovė iki šiol naudojasi, jį įrengė, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Pranašumas“ kaltės/neveikimo, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir pripažinti jai nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 dalį automobilių aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 35/2208 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (šioje dalyje pažymėtina, kad ieškovė nebuvo aiškiai suformulavusi savo reikalavimų dėl stovėjimo aikštelės ir žemės sklypo konkrečių dalių, kadangi tiksliai jų nežinojo; teismas minėtas dalis nustatė remiantis byloje pateiktais įrodymais, t. y. ginčijamais sandoriais, vertinimo aktais ir kt.).

64.       Likusios ginčo turto kainos dalies nesumokėjimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo paneigti ieškovės, kaip sąžiningos vartotojos, nuosavybės teisę į turtą ir atmesti jos reikalavimą dėl nuosavybės teisių į visą ginčo turtą pripažinimo. Pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą, iš ieškovės priteistina likusi turto kaina, kuri pagal preliminarios sutarties 4.1.1. punktą sudaro 21 700 Eur (turto kaina 60 700 Eur - 39 000 Eur sumokėta turto kainos dalis). Dėl to, kam ši suma turėtų būti priteistina, teismas pasisakys toliau šiame sprendime, nagrinėdamas klausimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

65.       Be to, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

66.       CK

67.       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad šalys – ieškovė ir atsakovė UAB „Pranašumas“, nors sudarė preliminarią sutartį dėl būsimo turto pirkimo-pardavimo, kuria susitarė dėl būsimo turto pirkimo-pardavimo ir būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, faktinės aplinkybės, susijusios su šios sutarties vykdymu, patvirtina, kad dvišalis sandoris dėl turto pirkimo-pardavimo yra iš esmės įvykdytas (ieškovė yra sumokėjusi didžiąją dalį ginčo turto kainos, turtas jai faktiškai buvo perduotas), tačiau viena šalis – pardavėja atsakovė UAB „Pranašumas“ atsisakė sutartį įforminti notarine tvarka (o vėliau šį turtą dar ir pardavė kitam asmeniui). Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos faktinės aplinkybės, reikalingos ginčo preliminariai sutarčiai pripažinti pagrindine, t. y. sandoris yra dvišalis, abi sandorio šalys yra išreiškusios valią ne tik sudaryti sandorį, tačiau jį praktiškai yra ir įvykdžiusios (butas yra pastatytas, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ieškovė dar iki perduodant jai turtą buvo sumokėjusi didžiąją dalį kainos, turtas yra realiai perduotas ieškovei valdyti ir yra jos valdomas, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės UAB „Pranašumas“ kaltės (panašios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai – pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1468/2012; 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1423/2012).

68.       Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinus ieškovės nuosavybės teises į ginčo turtą (ir/ar pripažinus turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu), turi būti nustatytas ir įvardintas konkretus momentas, nuo kurio ieškovė šią nuosavybę įgijo ir/ar ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris būtų pripažintas galiojančiu. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo turto nuosavybė ieškovei/turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo 2021 m. gruodžio mėn., kai ieškovei ginčo turtas buvo perduotas realiai valdyti, o iki tos datos ieškovė buvo sumokėjusi didžiąją dalį turto kainos.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais

69.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijamus sandorius, t. y. 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-9940 ir 2023 m. rugsėjo 19 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-13-16978 (jų dalis dėl ginčo turto perleidimų), prašo pripažinti negaliojančiais kaip tariamus (CK 1.86 straipsnis).

70.       CK

71.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).

72.       Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

73.       Sprendžiant ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

74.       Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia, kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

75.       Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad atsakovių UAB „Pranašumas“ ir UAB „Dolika“ 2021 m. lapkričio 16 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-9940, pagal kurią, be kito turto, buvo parduotas ir ginčo turtas (ginčo butas su žemės sklypo ir stovėjimo aikštelės dalimis), buvo tariamas sandoris. Visų pirma, teismas pažymi, kad nors minėtoje sutartyje buvo nurodyta įsigyjamo turto kaina ir jo mokėjimo tvarka, tačiau atsakovės – nei UAB „Pranašumas“, nei UAB „Dolika“, nepateikė teismui įrodymų, jog minėtoje sutartyje nurodyta turto kaina buvo faktiškai sumokėta UAB „Pranašumas“, nors teismas bylos nagrinėjimo metu tokius įrodymus buvo įpareigojęs pateikti. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog nurodytų atsakovių atžvilgiu buvo/yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio dalis dokumentų buvo paimta kratų metu ikiteisminio tyrimo pareigų, savaime neatleidžia atsakovių nuo pareigos tokius įrodymus pateikti; be to, atsakovės net nepateikė įrodymų, jog dėl šių įrodymų gavimo buvo, pavyzdžiui, kreiptasi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl leidimo padaryti tam tikrų dokumentų kopijas, į notarę, tvirtinusią minėtą sutartį, ir pan. Antra, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad UAB „Pranašumas“ ir UAB „Dolika“ (iki nemokumo bylų iškėlimo) buvo susijusios įmonės (tą patvirtino ir R. R. bylos nagrinėjimo metu), faktiškai valdytos tų pačių vadovų – R. R. (buvusi pavardė R.) ir P. N. (skirtingais laikotarpiais šie vadovai minėtose įmonėse keitėsi). Trečia, R. R. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nurodyta 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis faktiškai buvo sudaryta iš esmės tik siekiant gauti didesnį finansavimą (kreditą); taigi, teismo vertinimu, buvo siekta ne perleisti ginčo turtą, o faktiškai suklaidinti turimus/būsimus kreditorius, siekiant papildomai pasiskolinti lėšų (ši aplinkybė, nors ir netiesiogiai, taip pat patvirtina aplinkybę, jog mažai tikėtina, kad abi susijusios įmonės, susiduriančios su finansiniais sunkumais, viena iš kitos pirktų turtą ir mokėtų viena kitai už jį pakankamai dideles sumas). Ketvirta, tas pats R. R. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad net ir po ginčijamos sutarties sudarymo buvo planuojama ateityje ginčo turtą perleisti ieškovei, kuri buvo sumokėjusi didžiąją dalį sutartos kainos (nors ji apie šią sutartį ir nebuvo informuota), tokiu būdu iš esmės pripažindamas, jog ginčijama sutartimi nebuvo siekiama perleisti ginčo turto.

76.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytos sutarties šalys, sudarydamos tokį sandorį, tik siekė sukurti išorinį teisinių santykių pasikeitimo vaizdą – dėl ginčo turto perleidimo, o faktiškai nesiekė tokių teisinių padarinių, o tik norėjo gauti papildomų lėšų iš būsimų kreditorių.

77.       Be to, teismo vertinimu, nurodyta sutartis (dalyje dėl ginčo turto perleidimo) yra niekinė bei negalioja ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).

78.       CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

79.       Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, ginčijamos sutarties sudarymo metu ginčo turtas iš tiesų buvo įregistruotas atsakovės UAB „Pranašumas“ vardu, tačiau, kaip minėta, su ieškove anksčiau buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuri (iki ginčijamos sutarties sudarymo) buvo sumokėjusi didžiąją dalį turto kainos, vėliau jai ginčo turtas faktiškai perduotas (nors ir po ginčijamos sutarties sudarymo), todėl teismas pripažįsta 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-9940 – dalyje dėl ginčo turto perleidimo, negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip pažeidžiančią CK 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, pagal kurį nuosavybės teisę į daiktą gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo.

80.       Viena vertus, atsižvelgiant į šio sprendimo 70-74 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl tariamo sandorio, ieškovės ginčijamą 2023 m. rugsėjo 19 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-13-16978 (jo dalį dėl ginčo turto perleidimų) nėra pagrindo pripažinti tariamu sandoriu, nes atsakovė UAB „Sigma Ventus“ faktiškai už jį sumokėjo (byloje nekilo dėl to ginčo), tuo pagrindu įgydama nuosavybės teises į perleidžiamą turtą (įskaitant ir ginčo turtą). Kita vertus, ginčijamas 2023 m. rugsėjo 19 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-23-13-16978 (jo dalis dėl ginčo turto perleidimo), nekartojant šio sprendimo 77-79 punktuose nurodytų aplinkybių ir teismų praktikos, laikytinas pažeidžiančiu imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes buvo realizuotas skolininkui (šiuo atveju UAB „Dolika“) nepriklausantis turtas, todėl yra pripažintinas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CK 1.80 straipsnio pagrindais.

81.       Teismas pažymi, kad, kaip minėta, ginčo turtui buvo/yra įregistruota nekilnojamojo turto hipoteka Nr. 6615 (AB Swedbank naudai), tačiau ieškovė šioje byloje neprašė jos panaikinti/pripažinti negaliojančia ir pan. (nors bylos nagrinėjimo metu buvo į tai ne kartą atkreiptas dėmesys), todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, nes tai išeitų už ieškinio ribų.

Dėl restitucijos taikymo

82.       Restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Restitucijos institutas reglamentuojamas CK šeštosios knygos X skyriuje. Tokia šio instituto vieta tarp CK normų rodo, kad restitucija yra prievolių teisės institutas ir kartu prievolinis teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

83.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl restitucijos instituto taikymo nurodoma, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

84.       Nors ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nesuformulavo reikalavimų dėl restitucijos taikymo, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, tačiau teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; kt.). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

85.       Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2012).

86.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aukščiau šiame sprendime nurodytus motyvus, sprendžia, kad pripažinus 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-9940 (jos dalį dėl ginčo turto perleidimo) negaliojančia, restitucija UAB „Pranašumas“ atžvilgiu netaikytina, nes, kaip minėta, minėta sutartis (jos dalis) šiuo sprendimu pripažinta tariamu sandoriu (pripažinus, jog šiuo sandoriu faktiškai nebuvo siekta perleisti ginčo turtą), tuo labiau byloje nesant įrodymų, jog UAB „Dolika“ faktiškai sumokėjo UAB „Pranašumas“ pagal nurodytą sutartį kažkokias sumas, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Pranašumas“ turėtų grąžinti UAB „Dolika“ kažkokią sumą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju tiek UAB „Pranašumas“, tiek UAB „Dolika“ pripažintini akivaizdžiai nesąžiningais asmenimis, nes žinodami apie sudarytą ginčo preliminariąją sutartį su ieškove, apie jos įmokėtą didžiąją dalį turto kainos, neinformavę ieškovės apie sudaromą ginčijamą sutartį, siekdami ne ginčo turto perleidimo, o iš esmės kitų tikslų (papildomų lėšų pasiskolinimo), elgėsi nesąžiningai.

87.       Pripažinus 2023 m. rugsėjo 19 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-23-13-16978 (jo dalį dėl ginčo turto perleidimo) negaliojančiu, teismo vertinimu, atsakovei UAB „Sigma Ventus“ grąžintinos jos sumokėtos už ginčo turtą lėšos – 76 100 Eur (už ginčo butą su žemės sklypo dalimi ir stovėjimo aikštelės dalimi). Teismas sprendžia, kad šio sprendimo 64 punkte nurodytą likusią turto kainą, kuri sudaro 21 700 Eur, ieškovė, kuriai šiuo sprendimu pripažintos nuosavybės teisės į ginčo turtą, įpareigotina sumokėti ne UAB „Pranašumas“ (su kuria buvo sudaryta preliminarioji sutartis), kuri, kaip minėta, nesąžiningai perleido ginčo turtą, o paskutinei ginčo turto savininkei, t. y. atsakovei UAB „Sigma Ventus“; atitinkamai likusi atsakovės UAB „Sigma Ventus“ sumokėtos kainos dalis už ginčo turtą – 54 400 (76 100 - 21 700) Eur, priteistina atsakovei UAB „Sigma Ventus“ iš atsakovės UAB „Dolika“. Teismo vertinimu, toks restitucijos būdas labiausiai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

88.        Be to, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė UAB „Sigma Ventus“ lėšas už ginčo turtą sumokėjo ne tiesiogiai atsakovei UAB „Dolika“, o į antstolio, vykdžiusio išieškojimą iš atsakovės UAB „Dolika“, depozitinę sąskaitą, kuris atitinkamai vėliau paskirstė įmokėtas lėšas (UAB „Dolika“ kreditoriams ir vykdymo išlaidoms), nesudaro pagrindo keisti nurodyto restitucijos būdo (t. y. įpareigojant antstolį ir/ar UAB „Dolika“ kreditorius grąžinti atsakovei UAB „Sigma Ventus“ nurodytas lėšas), kadangi lėšos buvo skirtos atsiskaitymui būtent su atsakove UAB „Dolika“, o kaip jos vėliau jau buvo panaudotos, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl restitucijos taikymo.

89.       Atsakovė UAB „Sigma Ventus“, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, be kita ko, rėmėsi aplinkybe, jog ji yra sąžininga ginčo turto įgijėja, todėl ginčo turtas iš jos negali būti atimtas, t. y. netaikytina restitucija pagal CK 6.222 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

90.       Atsakovės UAB „Sigma Ventus“ atstovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovė veikė/veikia nekilnojamojo turto srityje. Teismo vertinimu, verslo subjektas, kurio pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto vystymu/finansavimu ir pan., turi žinoti apie pardavėjų šioje verslo srityje įprastai taikomą praktiką, kai butai pardavinėjami iš anksto, t. y. dar neužbaigus statybų, sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis su būsto pirkėjais. Todėl tokiais atvejais profesionalus pirkėjas (atsakovė UAB „Sigma Ventus“, teismo vertinimu, šiuo atveju tokiu pripažįstama), siekdamas įgyti tokį turtą, turi pasidomėti ir įsitikinti, ar pardavėjo pasiūlytas pirkti konkretus nekilnojamasis daiktas, iš tikrųjų nėra parduotas kitiems asmenims. Teismo vertinimu, tam nepakanka patikrinti viešo registro duomenis ir remtis paties pardavėjo pareiškimais ir (ar) patvirtinimais. Tokią informaciją rūpestingas ir apdairus kreditorius gali objektyviai patikrinti ir kitais būdais (pavyzdžiui, kaip potencialus pirkėjas kreipdamasis į pardavėją dėl galimybės įsigyti konkretų butą (ar nerezervuotas), patikrindamas, ar faktiškai pastatytu butu niekas nesinaudoja, jo neįsirenginėja, jame negyvena ir pan.). Taigi, atsižvelgiant į nurodytos verslo srities ypatumus, pirkėjui, siekiančiam pagrįsti savo, kaip daiktinės teisės įgijėjo, sąžiningumą, tokiais atvejais turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, nes šiuose teisiniuose santykiuose veikia kaip profesionalas (verslininkas); toks pirkėjas turi pagrįsti, jog tinkamai įvykdė minėtą pareigą, t. y. ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių patikrinti, ar nėra pirkimo-pardavimo teisinių trūkumų, dėl kurių toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Neįrodžius tokių aplinkybių, pirkėjas negali būti laikomas sąžiningu prieš trečiuosius asmenis (panašios pozicijos panašaus pobūdžio bylose (dėl hipotekos kreditoriaus sąžiningumo) laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2024; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta Nr. e2A-609-464/2021; 2023 m. sausio 12 d. nutartis, priimta Nr. e2A-28-881/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-611-881/2023).

91.       Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Sigma Ventus“ atstovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino, kad prieš perkant ginčo turtą jis nebuvo apžiūrėtas, buvo pasitikėta tik tuo, jog turtas įgyjamas per antstolį, kuris privalo viską sutikrinti, todėl atsakovė negali būti laikoma sąžininga prieš trečiuosius asmenis. Tuo labiau, kad R. R. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo pranešęs atsakovei UAB „Sigma Ventus“ apie perleidžiamuose butuose, įskaitant ir ginčo butą, faktiškai gyvenančius asmenis, įvardinamas juos kaip nuomininkais; atsakovės UAB „Sigma Ventus“ atstovė patvirtino (neginčijo), jog ši informacija atsakovei iš tiesų buvo perduota, tačiau byloje nėra nustatyta, jog atsakovė būtų ėmusis dėl to kokių veiksmų (apžiūrėjusi butus, kreipusis į nurodytuose butuose gyvenančius asmenis ir pan.); be to, atsakovė, veikianti kaip savo srities profesionalė, iš esmės turėtų žinoti, jog turto pirkimas vykdymo procese, t. y. iš skolininko, iš kurio vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, įprastai susijęs su padidinta rizika, todėl tai irgi lemia poreikį itin atidžiai domėtis kontrahentu ir vertinti sudaromos sutarties sąlygas.

92.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

93.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

94.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

95.       Ieškovė patyrė byloje 4 685,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 538,25 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 1 147 Eur žyminis mokestis.

96.       Atsakovės BUAB „Dolika“ nemokumo administratorė pateikė prašymą atlyginti patirtas 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

97.       Atsakovė UAB „Sigma Ventus“ pateikė prašymą atlyginti patirtas 2 250,60 (1 258,40 + 290,40 + 363 + 338,80) Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

98.       Trečiasis asmuo notarė Rima Vižinytė pateikė prašymą atlyginti patirtas 1 664,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

99.       Teismo vertinimu, ieškovės, atsakovių ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

100.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistina 4 685,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 561,75 Eur iš kiekvienos atsakovės; tuo tarpu atsakovėms ir tretiesiems asmenims, nesutikusiems su ieškiniu, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

101.       Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių UAB ,,Pranašumas“ ir UAB ,,Dolika“, kurioms, kaip minėta, yra iškeltos nemokumo bylos, priteistinos iš jų bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

102.       Byloje iš viso patirta 112,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos turėtų būti priteistos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. po 37,37 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 96 straipsnis). Kita vertus, šiuo atveju UAB ,,Pranašumas“ ir UAB ,,Dolika“ yra iškeltos nemokumo bylos, todėl jos yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), atitinkamai šios išlaidos iš nurodytų atsakovių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“, uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sigma Ventus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo preliminariosios nepastatyto buto/turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, tretieji asmenys antstolis Vitalis Milevičius, notarė Rima Vižinytė, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, akcinė bendrovė Swedbank, Lloyd’s insurance company S.A. – AES Syndicate 5322, tenkinti.

Pripažinti ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/24 dalį automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 35/2208 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8-9940, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės ,,Pranašumas“, j. a. k. 303180994, ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Dolika“, j. a. k. 305390799, dalį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 dalies automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 35/2208 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento antstolio Vitaliaus Milevičiaus 2023 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-23-13-16978 dalį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 dalies automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 35/2208 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sigma Ventus“, j. a. k. 302869748, iš ieškovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 700 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) likusios turto kainos.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sigma Ventus“, j. a. k. 302869748, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dolika“, j. a. k. 305390799, 54 400 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) grąžintinos turto kainos dalies.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“, j. a. k. 302869748, uždarosios akcinės bendrovės ,,Dolika“, j. a. k. 305390799, ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Pranašumas“, j. a. k. 303180994 (bankroto proceso administravimui skirtų lėšų), ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 685,25 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 561,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 75 ct) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“, j. a. k. 302869748, valstybei 37,37 Eur (trisdešimt septynis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič