Civilinė byla Nr. 2S-266-777/2018

              Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00802-2017-1              Procesinio sprendimo kategorijos:

              3.1.14.3; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.3.2.4.; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017-11-21 nutarties dėl pareiškimo priėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2017-11-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjas 1992-06-02 iš Šilalės rajono Padievyčio tarybinio ūkio už 10 132 rublius 40 kapeikų įsigijo butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini) r. (toliau – butas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-21 nutartimi pareiškėjui nustatė 14 dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti galiojančia Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu ir leisti nekilnojamąjį objektą įregistruoti VĮ Registrų centre.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina ne ta tvarka, todėl pareiškėjas su reikalavimu pripažinti, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nustačius, kad asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turi būti taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas ir nustatytas terminas Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (Civilinio proceso kodekso 115, 138 straipsniai).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus, be to, kartu su ieškiniu turi būti pateikti įrodymai, kad yra sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –  CPK) 111, 113, 115 straipsniai).
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog į bylą turi būti įtraukta Šilalės rajono savivaldybė ir pateikti įrodymai: 1992 metų sutartyje nurodytas Padievyčio tarybinio ūkio 1991-12-02 įsakymas Nr. 88; gyvenamojo namo įkainojimo aktas, kurį butų galima įskaityti, ir kita.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-11-21 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
9. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina ne ta tvarka, o su reikalavimu pripažinti, kad buto pirkimo– pardavimo sutartis yra galiojanti, turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
10. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepradėjęs nagrinėti bylos nusprendė, kad apeliantas turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, nors CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisės norma teismui ne tik leidžia, bet ir įpareigoja jį išspręsti kilusį ginčą (jei toks atsirastų) dėl teisės nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis                                    Nr. 3K-3-295/2011).
11. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė trūkumų ir to, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį.

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio                    1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 445 straipsnyje reglamentuota, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui būtinos tokios sąlygos: prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
14. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog apeliantas kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialą (toliau – VĮ Registrų centras) prašydamas įregistruoti nuosavybės teisę į butą. VĮ Registrų centras nurodė, jog pareiškėjo sutartis, kurios pagrindu prašoma įregistruoti nuosavybės teisę į butą, neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (Nekilnojamojo turo registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktas), todėl apelianto prašymo netenkino (b. l. 10). Iš apelianto pateiktos 1992 metų sutarties matyti, jog Šilalės rajono Padievyčio tarybinio ūkio atstovas – pardavėjas ir apeliantas – pirkėjas sudarė sutartį, kuria pirkėjas  nupirko butą už                     10 132 rublius 40 kapeikų. Ši sutartis pasirašyta pardavėjo atstovo ir apelianto. Sutartyje nurodyta, jog šią sutartį tvirtina Šilalės rajono Laukuvos apylinkės viršaičio pavaduotoja L. R., tačiau jos parašo sutartyje nėra, taip pat nėra nurodytas registro numeris ir valstybinio mokesčio suma.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas savo teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti ne vadovaudamasis CPK XXV skyriaus nuostatomis, bet ginčo teisenos tvarka, kadangi dėl apelianto pateiktos sutarties turi būti sprendžiama vadovaujantis CK IV skyriaus nuostatomis.
16. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 7 dalies norma, teismui pradėjus nagrinėti bylą ypatingąja teisena, šis klausimas turi būti išnagrinėtas ypatingąja teisena neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagal apelianto pareiškimą nepradėjo nagrinėti bylos ypatingąja teisena, o tik sprendė pareiškimo priėmimo klausimą, todėl apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 443 straipsnio 7 dalies norma ir bylos nenagrinėjo ypatingąja teisena, atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs apeliantui terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento turinio trūkumus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis  1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų (Šilalės rajono apylinkės teismo) 2017-11-21 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                       Jolanta Gailevičienė