Civilinė byla Nr. e2S-827-555/2019  

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15372-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.5.6; 3.4.5.19; 3.3.2.5

(S)                                                                        

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-673-615/2019 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti.

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio 46/100 nuosavybės teise priklausė L. G., gim. (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Buto dalies savininkė už tiektą šilumos energiją laiku su pareiškėja neatsiskaitė, todėl 2016 m. liepos 1 d. buvo susidaręs 2 873,74 Eur įsiskolinimas. Testamentų registro 2018 m. rugsėjo 25 d. išraše duomenų apie palikimo priėmimą nenurodyta. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, į bylą įtraukta kaip galimai būsima turto ir prievolių paveldėtoja po L. G. mirties. Apie L. G. mirtį pareiškėja sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėn. iš antstolio siųsto patvarkymo, kai jau buvo praleistas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditoriaus reikalavimą dėl susidariusios skolos palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pareiškėja įrodinėjo, kad ji tiekia šilumos energiją dideliam vartotojų kiekiui, dėl ko neturi galimybės sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį. Nemaža dalis vartotojų netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl nėra galimybės nuolat tikrinti, ar skolų turintys asmenys yra mirę. Dėl vartotojų gausos bei jų nuolatinės kaitos pareiškėja neturi fizinės galimybės operatyviai tikrinti visų vartotojų, įskaitant ir mirusių, kad galėtų per tris mėnesius pateikti kreditorinius reikalavimus. Dėl aukščiau nurodomų priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorinių reikalavimų palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti.

3.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) kuomet mirė L. G., rūpinosi skolos išieškojimu. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjo nurodomos priežastys yra subjektyvios – įmonė galėjo ir anksčiau patikrinti Gyventojų registro duomenis, todėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo laikyti objektyviai pateisinamu elgesiu, sudarančiu pagrindą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ši terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingo neveikimo. Pareiškėja nesirūpino skola nuo (duomenys neskelbtini) todėl pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, rūpestingai, aktyviai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos AB „Kauno energija“ pareiškimą atmetė.

5.       Teismas iš dalies sutiko, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laikė, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. 2018 m. gruodžio 27 d. mokesčių paskaičiavimo pažymoje matyti, kad vartotoja L. G. nuo 2003 m. spalio mėnesio buvo įsiskolinusi pareiškėjai. L. G. įspėjimai dėl skolos už patiektą šilumą apmokėjimo buvo pradėti siųsti nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ir buvo siunčiami kiekvieną mėnesį iki jos mirties, ką nurodė ir pati pareiškėja. Iš viso buvo išsiųsti 83 įspėjimai dėl skolos apmokėjimo. Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo galimybę rūpintis skolos atgavimu ar išieškojimu dar skolininkei esant gyvai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokių priemonių ji ėmėsi, todėl padarė išvadą, kad pareiškėja iš dalies pati prisiėmė riziką dėl šios skolos išieškojimo galimybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Kauno energija“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Byloje pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad iš L. G. žymi skolos dalis buvo priteista. Šį faktą patvirtina ir pareiškėjos 2018 m. gruodžio 27 d. teismui teiktame dokumente nurodyta aplinkybė, kad ji vykdė aktyvius skolos išieškojimo veiksmus. Praktiškai visos L. G. skolos yra priteistos. Dar esant gyvai L. G., pareiškėja ėmėsi visų įmanomų veiksmų skolai atgauti. Iš bendros įsiskolinimo sumos mirties dienai – 2 873,74 Eur, nepriteista skola sudarė tik 134,00 Eur ir 3,82 Eur delspinigių. Pareiškėja atliko kitus ikiteisminius skolos išieškojimo veiksmus, t. y. vartotojai kartu su sąskaitomis kiekvieną mėnesį buvo siunčiami įspėjimai ir raginimai.

6.2.                      Byloje yra pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja dėjo visas pastangas susidariusioms skoloms atgauti iš L. G.. Byloje buvo pateikti šiuos faktus patvirtinantys įrodymai (mokesčių paskaičiavimo pažyma, antstolio patvarkymo kopija, 2018 m. gruodžio 27 d. AB „Kauno energija“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“ ir jo priedai). Pareiškėja, prisiteisusi skolas ir perdavusi skolos išieškojimo veiksmus atlikti antstoliui priverstiniam išieškojimui, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad duomenų tikrinimą atliks būtent antstolis, kuris vykdė skolų išieškojimą. Pareiškėja tik gavusi iš antstolio informaciją apie L. G. mirtį, iškart kreipėsi į teismą.

7.       Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      L. G. mirė (duomenys neskelbtini) todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas. Šiuo atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėja dėl praleisto termino kreipėsi 2018 m. rugsėjo 25 d.

7.2.                      Antstolio – valstybės įgalioto asmens, kuris atlieka įstatymų jam nustatytas funkcijas, veikla savo esme negali dubliuotis su pareiškėjos vykdoma ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas. Pareiškėja veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

7.3.                      Pareiškėja turėjo įvertinti galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registro duomenų bazės ir pasitikrinti dėl L. G.. Be to, įsiskolinimai pareiškėjai buvo susidarę dar iki jos mirties, todėl skolos susidarymo faktas yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininkės duomenis Gyventojų registro tarnyboje. Pareiškėja nesidomėjo, kodėl skolininkė nereaguoja į įspėjimus ir raginimus padengti įsiskolinimą, todėl netinkamas įmonės veiklos organizavimas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Pareiškėja nesirūpino besikaupiančios skolos priežastims nustatyti.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

10.       CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau, kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

11.       Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

12.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas Nr. 24. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 46/100 buto dalys nuosavybės teise priklausė L. G., kuri nuo 2003 m. spalio mėn. nemokėjo už suteiktas paslaugas. Gyventojų registro išrašo duomenys patvirtina, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini) taigi, kreditorinis reikalavimas jos įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2016 m. spalio 19 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Palikimą po L. G. mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko – 2018 m. spalio 9 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Pareiškėja apie skolininkės mirties faktą sužinojo 2018 m. rugsėjo mėn., iš antstolio (kuris vykdė išieškojimą dėl priteistų skolų) atsiųsto patvarkymo. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, sprendė, kad ji nesiėmė visų galimų priemonių dėl skolos atgavimo ar išieškojimo dar skolininkei esant gyvai, todėl padarė išvadą, kad pareiškėja, kaip pelno siekianti įmonė, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo standartai, pati prisiėmė riziką dėl susidariusios skolos išieškojimo galimybių. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė (pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad, siekdama atgauti susidariusią skolą iš skolininkės, ji atliko aktyvius skolos išieškojimo veiksmus, t. y. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, vykdomųjų bylų užvedimo, tuo tarpu nepriteista skola sudaro tik 134,09 Eur ir 3,82 Eur delspinigių. 

15.       Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

16.       Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m.         vasario 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2066-249/2011, iš L. G. AB „Kauno energija“ naudai priteista 1 640,52 Eur (5 664,40 Lt) mokesčių už šilumos energiją, delspinigių, 5 procentai metinės palūkanos už priteistą sumą, 49,24 Eur (170,00 Lt) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (5,90 Lt) išlaidų dėl rašytinių įrodymų pateikimo teismui, sprendimas įsiteisėjo 2011 m. kovo 8 d. bei tą pačia dieną išduotas vykdomasis raštas; 2) Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė teismo įsakymą, civilinė byla Nr. eL2-23419-214/2015, kurio pagrindu nutarta iš L. G. AB „Kauno energija“ naudai išieškoti 1 042,28 Eur skolos, 36,55 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos, 6,00 Eur žyminio mokesčio, 51,43 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur kitų išlaidų, teismo įsakymas įsiteisėjo 2015 m. spalio 2 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, abiejų įsiskolinimų atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos. Šias aplinkybes patvirtina tiek VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, tiek Turto arešto registro išrašo duomenys, kuriuose dar iki skolininkės mirties yra išviešintas palikėjo (skolininkės) turto areštas.

17.       CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad šis sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje antstolis Nr. 3K-3-540/2011).

18.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad bendros įsiskolinimo sumos palikėjos mirties dienai – 2 873,74 Eur, nepriteista skola sudaro tik 134,09 Eur ir 3,82 Eur delspinigių. Vadinasi, atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte nurodytus išaiškinimus, didžioji dalis esamo įsiskolinimo jau yra išviešinta viešame registre dar iki skolininkės mirties, t. y. pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad apeliantė dar iki skolininkės mirties yra atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama atgauti didžiąją dalį skolos. Kita vertus, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad po skolininkės mirties, t. y. termino eigos metu, susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo apeliantės valios ir objektyviai sutrukdė jai laiku veiksmą, kuriam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

19.       Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantei, kaip pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, yra keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, o pasyvus ir nerūpestingas elgesys vertintinas kritiškai, tačiau šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad didžioji dalis įsiskolinimo iš skolininkės buvo priteista teismų procesiniais sprendimais, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, o turto areštas yra išviešintas viešame registre, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga reikalauti, jog apeliantė tokioms mažareikšmėms skoloms (likusiai visos skolos nepriteistai daliai) administruoti skirtų didesnį dėmesį, negu buvo skirtas mirusiosios skolai. Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad dėl dalies skolos buvo vykdomas išieškojimas, todėl apeliantė pagrįstai turėjo lūkestį iš antstolio gauti reikšmingą, jos teisėms ir pareigoms įtakos turinčią informaciją, o taip pat į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, apeliantė kreipėsi nedelsdama, tik gavusi informaciją iš antstolio apie skolininkės mirtį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas apeliantės pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat vadovaujasi aukštesnės instancijos teismų praktika, tačiau ginčo atveju nustačius, kad buvo išviešintas skolininkės turto areštas pagal atliekamus išieškojimus išieškotojos-apeliantės naudai, kas nebuvo atlikta teismo nurodytose nutartyse, spręstina, kad skiriasi šios ir skundžiamoje nutartyje nurodytų bylų ratio decidenti, todėl nėra pagrindo vadovautis jose padarytais išaiškinimais.

21.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios reikšmingos klausimui dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo išspręsti, todėl nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos AB „Kauno vandenys“ pareiškimas patenkinamas – atnaujinamas įstatymo nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui mirusios L. G. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankui, pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą patenkinti – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusios L. G. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui, pareikšti. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas