BylaNr. 1S-304-495/2016
Proceso Nr. 1-01-1-19428-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.12.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016m. rugsėjo 15d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Imbraso skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016m. rugpjūčio18d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų perduota prokurorui.
Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
A. V. kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 4 d., laikotarpiu nuo 19.36 val. iki 22.28 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su E. L. metu, tyčia rankomis ir kojomis bei nenustatytu daiktu sudavė daugybę, tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje ir smakre, poodinę kraujosruvą kairio užausio srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruvas veide ir galvoje, kraujo patekėjimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešiniojo pusrutulio momeninėje skiltyje, pjautinę žaizdą kaklo kairėje, durtinę- pjautinę žaizdą kaklo dešinėje- sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę- pjautinę žaizdą kaklo dešinėje su dešinės jungo venos sužalojimu-sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį, po ko, slėpdamas nusikaltimo pėdsakus apipylė E. L. lavoną degiu skysčiu ir padegė, padarydamas pomirtinius III-IV laipsnio odos nudegimus, apimančius 75 proc. kūno paviršiaus ploto dėl ko negalima pilnai nustatyti E. L. padarytų sužalojimų kiekio, lokalizacijos, sunkumo laipsnio ir taip tyčia nužudė E. L..
Ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teisme gauta 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 88-89).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl E. L. nužudymo nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu atmestas įtariamojo A. V. gynėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi A. V. gynėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimų panaikinimo perduotas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
Kaltinamojo A. V. gynėja I. Karšul2016 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą perduoti bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. priėmė protokolinę nutartį netenkinti šio gynėjos prašymo.Vilniaus apygardos teisme 2016 m. liepos 21 d. buvo gautas pakartotinis kaltinamojo gynėjos I. Karšul prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų perdavė prokurorui. Nutartyje nurodė, kad skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir išsprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šiuo atveju byla buvo perduota teismui neišlaikius įstatyme numatytos procedūros, nesuteikus galimybėsįtariamajam ir jo gynėjui apskųsti prokuroro nutarimą įstatyme numatyta tvarka, ką analogiškoje situacijoje pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-628/2016. Teismas konstatavo, kad skundo dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu neišnagrinėjimas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu.Neišsprendus kaltinamojo A. V. gynėjos skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. T. atžvilgiu pagrįstumo yra pažeidžiamos kaltinamojo (tuo metu - įtariamojo) procesinės teisės skųsti prokuroro nutarimą. A. T. procesinis statusas turi esminės reikšmės nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės ir yra svarbus A. V. ginantis nuo jam pareikšto kaltinimo. Todėl buvo būtina leisti gynybai pasinaudoti teise apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip tai numato BPK bei sulaukti jo sprendimo dėl nutarimo pagrįstumo. Tačiau šioje byloje kaltinamasis aktas surašytas ir perduotas teismui dar nesibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimo procesui, tuo buvo apribota kaltinamojo (įtariamojo) ir gynėjos teisė skųsti prokurorų nutarimus, su kuriais jie nesutinka. Ikiteisminio tyrimo metu numatytų procedūrų nesilaikymas lėmė esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus, susijusius su kaltinamojo teise į gynybą. Teismas sutiko su kaltinamojo gynėjos prašymo argumentu, kad bylą iš esmės nagrinėjantis apygardos teismas neturi įstatymo jam suteiktos teisės nagrinėti skundo dėl ikiteisminio tyrimo metu paduoto skundo ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nutartyje nurodė ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas perduodamas kaltinamojo A. V. gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos prokurorės 2015m. lapkričio 13d. nutarimo panaikinimo Vilniaus apygardos teismui nutartyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-30 konsultacija. Tačiau apygardos teismas, atsižvelgęsį aplinkybes, susijusias su įtariamojo teise į gynybą bei BPK ikiteisminio tyrimo metu numatytų procedūrų atlikimu užbaigiant ikiteisminį tyrimą, suabejojo paminėtos 2003 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijos pagrįstumu. Be to, pažymėjo, kad šiuo atveju svarbus yra ne tik siekis baigti byloje ikiteisminį tyrimą per kuo trumpiausią laiką bei operatyviai perduoti bylą teismui, bet yra reikšmingas ir proceso dalyvių skundų nagrinėjimas, paliekant galimybę ir laiko aukštesniojo prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei sulaukti jo sprendimo dėl apskųsto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Prokuroras nesutinka su teismo BPK 218 str. 7 d. įtvirtintos nuostatos aiškinimu, kad visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Prokuroras nurodo, kad BPK 218 str. 7 d. numato, jog „atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą“. Taigi šioje straipsnio dalyje kalbama apie būtinus atlikti iki kaltinamojo akto surašymo veiksmus, nurodytus BPK 218 straipsnio 1-6 dalyse, kur nurodoma, kad kaltinamąjį aktą surašyti ir bylą su kaltinamuoju aktu į teismą galima perduoti išnagrinėjus prašymus, kurie paduodami pabaigus ikiteisminį tyrimą (t. y. prašymai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 str. 3 d.) ar prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 str. 5 d.)), o ne prašymai, pateikti ikiteisminio tyrimo metu ar dėl ikiteisminio tyrimo. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorui, kaip vieną iš argumentų pateikė, teismo teigimu, analogišką nagrinėjamam atvejui Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. liepos 19d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-628/2016. Prokuroro nuomone, ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nėra analogiška aptariamai situacijai, kadangi tuo atveju byla prokurorui buvo grąžinta ne teisminio nagrinėjimo metu, tačiau dar parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje. Be to,minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo iš bylos, kurioje veika buvo padaryta asmenų, kurių veiksmai neabejotinai buvo susiję tarpusavyje.
Nagrinėjamu atveju, iš kaltinimo formuluotės matyti, kad kaltinamojo (A. V.) ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (A. T.), veiksmai nėra betarpiškai susiję, kadangi iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, jog nužudymas nebuvo padarytas kelių asmenų bendrų veiksmų pasėkoje. Pasak prokuroro, A. V. veiksmų vertinimas nepriklauso nuo A. T. veiksmų vertinimo.
Prokuroro nuomone, įstatyme numatytos apskundimo tvarkos absoliutus neįgyvendinimas ne visuomet reiškia esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Kiekvieną kartą privalu vertinti, kiek asmens teisės galimai yra suvaržytos iš esmės, o ne formaliai. Šiuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, A. V. teisės apskųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą suvaržymas šios bylos kontekste nebuvo esminis jo teisių suvaržymas ir tai, priešingai nei nurodė teismas, netrukdo bylą nagrinėti teisme.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje byla grąžinama prokurorui tik išimtiniais atvejais. Be to, Vilniaus apygardos teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu, susipažino su teismui pateiktais dokumentais ir priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo metu aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. T. atžvilgiu ir skundo dėl tokio sprendimo padavimas ikiteisminio tyrimo teisėjui, Vilniaus apygardos teismui buvo žinomos, o kaltinamojo A. V. gynėjos analogiškas skundas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų jau buvo pateiktas ir to paties teisėjo buvo atmestas. Prokuroro nuomone, skundžiamąteismo sprendimą sąlygojo ne nagrinėjamoje byloje nustatytos naujos aplinkybės, kurias būtų galima vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, o priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuris nėra analogiškas ir kuriuo negalima besąlygiškai remtis nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.
BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
BPK XVI skyriuje reglamentuota ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu. BPK 218 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga (BPK 220 straipsnio 1 dalis).
Skunde prokuroras nesutinka su teismo BPK 218 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimu, kad visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai.Tačiau svarbu pažymėti, kad skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis. Remiantis BPK 63 straipsnio 1 dalimi, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, turi teisę apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, dėl E. L. nužudymo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 180-181). Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. V. gynėja pateikė skundą (t. 3, b. l. 139-141), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu buvo atmestas (t. 3, b. l. 142-144).Aukštesniojo prokuroro nutarime išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka, nutarimas A. V. gynėjai įteiktas 2015 m. lapkričio 17 d. A. V. gynėja, nepažeisdama BPK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų, 2016 m. lapkričio 18d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui prašydama panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimus. Tačiau nepaisant to, 2015 m. lapkričio 23 d. byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla 2015 m. lapkričio 24d. išsiųsta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 20).
Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo surašytas ir byla perduota teismui nepasibaigus skundo ikiteisminiame procese nagrinėjimui, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintas prokurorų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta įtariamojo ir jo gynėjosteisė į paduoto skundo išnagrinėjimą bei pažeista įtariamojo A. V. teisė į gynybą. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kaip nurodo skunde prokuroras, kad nagrinėjamu atveju įstatymų garantuojamos įtariamojo bei jo gynėjos teisės nebuvo esmingai suvaržytos.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. A. V. gynėjos skundą, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19428-15 surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.Tokiu būdugynėjos skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo teisėjo likoneišnagrinėtas ir dėl skundžiamų prokuroro nutarimų teisėtumo bei pagrįstumo nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, kas sudaro sąlygas abejoti dėl A. T. procesinio statuso. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog skundo dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu neišnagrinėjimas gali turėti esminės reikšmės nagrinėjant baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu, tai yra A. T. procesinis statusas yra svarbus A. V. ginantis nuo jam pareikšto kaltinimo.Svarbu pažymėti, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, teisme nagrinėjamoje byloje A. V. atžvilgiu,A. T. yra įtrauktas įliudytojų sąrašą (t. 5, b. l. 5). Tuo pačiu egzistuoja neįsiteisėjęs prokuroro nutarimas, kuriuo jam yra panaikintas įtariamojo procesinis statusas. Taip susidaro dviprasmė procesinė situacija, kai BPK nustatyta tvarka nepatikrinus prokuroro nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimą A. T. atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo, A. T. teismui perduotoje baudžiamojoje byloje būtųapklaustas liudytoju dėl galbūtjo padarytos nusikalstamos veikos.
Prokuroras skunde nurodo, kad įstatyme numatytos apskundimo tvarkos neįgyvendinimas ne visuomet reiškia esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, tačiau šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK numatytų procedūrų nesilaikymas lėmė įstatymo garantuojamų proceso dalyvių teisių suvaržymą, susijusį su kaltinamojo teise į gynybą bei kliudo teisingo sprendimo byloje priėmimui. Apygardos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad svarbus yra ne tik siekis per kuo trumpiausią laiką baigti ikiteisminį tyrimą ir operatyviai bylą perduoti teismui, tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir proceso dalyvių skundų išnagrinėjimo procesas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Ir nors įstatymas įpareigoja prokurorą per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, tačiau neabejotinai svarbu užtikrinti ir kaltinamojo teisę į teisingą, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą, t. y. proceso operatyvumo principas negali būti svarbesnis už proceso teisėtumo principą.
Nors prokuroras skunde akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 30 d. konsultaciją Nr. B3-255, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo konsultacijos nėra teisės šaltinis, todėl tiesiogiai jomis remtis nėra pagrindo. Be to, šioje konsultacijoje yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti skundžiami prokuroro nutarimai, nurodyti BPK 62 straipsnio 1 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi išnagrinėti skundus dėl prokuroro nutarimų, paduotus, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokurorai neturėtų priimti sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo, kol nustatyta tvarka neišnagrinėti proceso dalyvių paduoti skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų. Skundai dėl prokuroro nutarimų, paduoti po to, kai ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla perduota į teismą, perduodami nagrinėjančiam bylą teismui. Aptariamu atveju, įtariamojo gynėjos skundas dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo buvo paduotas dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, tai yra iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui, todėl ir ikiteisminis tyrimas šiuo atveju negalėjo būti užbaigtas iki proceso dalyvių paduotų skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išnagrinėjimo.
Skunde prokuroras nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nenustatė kliūčių ją nagrinėti teisme. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė,o taip pat tai, jog analogiškas gynėjos prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas, nereiškia,kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje negali būti nustatyta, jog padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai dėl kurių bylą būtina perduoti prokurorui. Konstitucinė teismo prievolė yra visapusiškai ir objektyviai iširti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus imtis visų BPK numatytų priemonių, kad būtų nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro argumentu, kad teismas, priimdamas sprendimą grąžinti bylą prokurorui, nepagrįstai vertino kaip analogišką susidariusią procesinę situaciją, kuri buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartyje (baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-628/2016). Tačiau, svarbu pažymėti, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, šia paminėta nutartimi rėmėsi tik pabrėždamas aplinkybę, jog byla ir šiuo atveju teismui buvo perduota neišlaikius visos įstatyme numatytos prokuroro proceso veiksmų apskundimo procedūros.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į teisingą, išsamų teisminį bylos nagrinėjimą ir tuo pačiu konstatavęs esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.Todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 dienos nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Imbraso skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė