Civilinė byla Nr. e2-308-796/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00278-2023-1

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.2.3.2; 2.6.11.4.1

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 23 d.

Klaipėda

 

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Parkita“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl viešojo tarptautinio pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Technologinių paslaugų sprendimai“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Parkita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) nutraukti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos keleivinis transportas“ (perkančiosios organizacijos) organizuojamą viešąjį tarptautinį pirkimą „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pirkimas“ (pirkimo Nr. 686168) (toliau – ir Pirkimas); 2) ieškovei iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad:

1.1.                      Atsakovė 2023 m. rugsėjo 6 d. paskelbė apie Pirkimą pagal atsakovės direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas Pirkimo sąlygas: atsakovė Pirkimu siekia įsigyti transporto priemonių stovėjimo bilietų automatus (parkomatus) (toliau – Automatai). Pirkime dalyvavo ir ieškovė, ji 2023 m. spalio 10 d. pateikė savo pasiūlymą atsakovei. Atsakovė 2023 m. spalio 17 d. pateikė pranešimą Pirkime, juo Pirkimo laimėtoja paskelbė trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Technologinių paslaugų sprendimai“. Ieškovė 2023 m. spalio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus; su jais susipažinusi ieškovė nustatė, kad trečiasis asmuo galbūt neatitinka vieno iš Pirkimo sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų, dėl to trečiojo asmens pasiūlymas galbūt turėjo būti atmestas. Ieškovė 2023 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu pagal Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovės 2023 m. spalio 24 d. formalus atsakymas į ieškovės prašymą ieškovei neleido įsitikinti, ar iš tiesų trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės vertinimu dėl trečiojo asmens atitikties Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, taip pat, vertindama trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus ir jų atitiktį Pirkimo sąlygoms, nustačiusi, kad dalis Pirkimo sąlygų yra neteisėtos ir kad atsakovė neįgyvendino sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, 2023 m. spalio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją (toliau – Pretenzija), ja atsakovės reikalavo: a) panaikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju (kadangi, ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo neatitiko Pirkimo sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų); b) atsakovei nepagrindus, kad padarytus Pirkimo organizavimo pažeidimus dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų ir dėl sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymo galima ištaisyti nenutraukus Pirkimo, Pirkimą nutraukti.

1.2.                      Atsakovė 2023 m. lapkričio 8 d. raštu atmetė ieškovės Pretenziją. Atsakovė minėtame rašte paaiškino, kad, ieškovei Pretenzijoje iškėlus abejones dėl trečiojo asmens atitikties Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl papildomų dokumentų / paaiškinimų pateikimo; juos trečiasis asmuo pateikė ir papildomai pagrindė savo atitiktį numatytiems reikalavimams; atsižvelgdama į tai, atsakovė ieškovės reikalavimą panaikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju atmetė. Atsakovė taip pat nurodė paliekanti nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo, nes šis reikalavimas grindžiamas Pirkimo sąlygų neteisėtumu, o ieškovė yra praleidusi Pirkimo sąlygų ginčijimo terminą. Atsakovė dėl sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymo nepasisakė. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad, atsižvelgdama į papildomai pateiktus trečiojo asmens dokumentus, ji nebekvestionuoja trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygose numatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau toliau visiškai palaiko Pretenzijoje išdėstytą poziciją, kad dalis Pirkimo sąlygų buvo neteisėtos ir kad atsakovė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdė (tai yra alternatyvūs pagrindai Pirkimui nutraukti), dėl to teikia ieškinį, teismo prašydama nutraukti Pirkimą.

1.3.                      Ieškovė nurodo, kad ieškinio reikalavimas nutraukti Pirkimą grindžiamas tuo, jog Pirkimas buvo organizuojamas pagal Pirkimo sąlygas, kurios buvo neteisėtos, t. y. netikslios, neaiškios ir ribojančios tiekėjų konkurenciją (diskriminuojančios). Atsakovė nevertino ieškovės Pretenzijoje nurodytų argumentų dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir Pirkimo nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad ieškinys yra grindžiamas dviejų Pirkimo sąlygų neteisėtumu: pirma, tiekėjus diskriminuojančiu (ribojančiu jų konkurenciją) techninės specifikacijos reikalavimu, įtvirtintu 20.1 punkte; antra, neaiškiu ir netiksliu bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) keliamų reikalavimų neatitinkančiu kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjams, įtvirtintu 3.6.3 punkte. Ieškovė, pasisakydama dėl savo teisės ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą ir reikšti reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo, pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtintas ribojimas ginčyti ir vertinti pirkimo sąlygas dėl šių konkrečių Pirkimo sąlygų netaikytinas, kadangi nurodytas techninės specifikacijos reikalavimas akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, o apie kvalifikacinio reikalavimo tikrąjį turinį ieškovei tapo žinoma tik iš atsakovės atsakymo į Pretenziją.

1.4.                      Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas akivaizdžiai pažeidžia nediskriminavimo principą, nes riboja tiekėjų konkurenciją, kadangi tiekėjus pastato į nevienodą (nelygią) padėtį, t. y. tiekėjas, kurio Automatus dabar naudoja atsakovė, šiame Pirkime parduotinus Automatus privalėtų prijungti (tik ir būtent) prie dabar atsakovės naudojamos Automatų sistemos aptarnavimo ir stebėjimo programos (toliau – ASASP), o visi kiti tiekėjai šiame Pirkime parduotinus Automatus privalėtų prijungti prie naujos ASASP, specialiai tiekėjo parengtos atsakovei. Šios Pirkimo nuostatos diskriminacinis pobūdis pasireiškia bent trimis aspektais: tiekėjų pareigų, tiekėjų kaštų ir tiekėjų suvaržymo aspektais. Ieškovės teigimu, dėl šios Pirkimo sąlygos konstatuotinas viešojo intereso poreikis ir ribojimas ginčyti bei vertinti ją netaikytinas.

1.5.                      Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams yra neaiškus ir netikslus bei neatitinkantis VPĮ nustatytų reikalavimų. Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas numato: „Tiekėjo patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus), tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį“ (toliau – Kvalifikacinis reikalavimas). Ieškovės vertinimu, lingvistinis sisteminis ir loginis pirkimo sąlygų aiškinimo metodai rodo, kad Kvalifikaciniu reikalavimu yra reikalaujama, jog tiekėjas būtų įvykdęs sutartį dėl keleto Automatų pardavimo. Pretenzijoje ieškovė kvestionavo trečiojo asmens atitiktį Kvalifikaciniam reikalavimui. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, atsakydama į ieškovės Pretenziją, paaiškino, jog abi trečiojo asmens pateiktos sutartys yra tinkamos Kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti, ir atsakovė atskleidė tikrąjį aptariamos Pirkimo sąlygos turinį, t. y. kad Kvalifikaciniu reikalavimu yra reikalaujama, jog tiekėjas per paskutinius 3 metus būtų įvykdęs bent vieną Automatų pardavimo sutartį, kuria būtų parduotas bent vienas Automatas (o ne keletas). Ieškovės teigimu, ribojimas ginčyti ir vertinti šią Pirkimo sąlygą netaikytinas, kadangi šios sąlygos tikrasis turinys jai tapo žinomas tik iš atsakovės atsakymo į Pretenziją.

1.6.                      Ieškovės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės rodo Pirkimo 3.6.3 punkto sąlygos neaiškumą ir netikslumą. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, yra saistoma pareigos, kad Pirkimo sąlygos būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek pati Atsakovė, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, perskaitę konkrečią sąlygą, ją vienodai suprastų. Šios pareigos atsakovė neįvykdė, o tai sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą. Jeigu atsakovė šią pareigą būtų įvykdžiusi tinkamai ir aiškiai bei tiksliai suformulavusi Kvalifikacinį reikalavimą, tikėtina, kad Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.

1.7.                      Ieškovės teigimu, Kvalifikacinis reikalavimas neatitinka VPĮ 47 straipsnyje įtvirtintų principinių nuostatų, kadangi jis neleidžia perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjas iš tiesų yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimu siekiamą sudaryti sutartį. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į ketinamų įsigyti prekių ir paslaugų apimtį, Kvalifikacinis reikalavimas – kad tiekėjas per paskutinius 3 metus būti pardavęs bent vieną Automatą – laikytinas per žemu ir nepakankamu užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti Pirkimą, todėl toks reikalavimas neatitinka viešųjų pirkimų principų, o tai yra pagrindas nutraukti Pirkimą.

1.8.                      Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo pareigą motyvuotai pagrįsti, kodėl pirkimo objekto neskaido į dalis, tačiau neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, o tai yra savarankiškas pagrindas Pirkimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti. Kadangi Pirkimas yra tarptautinis, atsakovė turėjo Pirkimo objektą skaidyti į dalis arba Pirkimo dokumentuose pagrįsti, kad sprendimas pirkimo objekto neskaidyti į dalis yra paremtas svarbiomis aplinkybėmis. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad Pirkimo objektas yra „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatai (parkomatai)“. Pirkimo sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad „Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Vadovaujantis LR VPĮ 28 straipsnio 2 dalimi pateikiamas pagrindimas: pirkimo objektas nedalomas“. Taigi iš Pirkimo sąlygų 2.1 punkto ir 2.3 punkto atrodo, kad Pirkimo objektu yra tik (ir būtent) Automatai kaip prekės (daiktai). Ieškovė nurodo, kad, sistemiškai vertinant Pirkimo dokumentus, darytina išvada, jog Pirkimo objektas nėra (tik) patys Automatai kaip prekės (daiktai), o Pirkimo objektą sudaro bent keletas objektų (daiktai ir paslaugos): (i) Automatai; (ii) Automatų surinkimo, sumontavimo, išbandymo ir paleidimo bei apmokymo jais naudotis paslaugos; (iii) bekontakčių banko skaitytuvų integracijos su bankinių atsiskaitymų sistema paslaugos; (iv) Automatų integracijos su (prijungimo prie) ASASP paslaugos bei ASASP parengimo paslaugos (jeigu Automatai bus perkami iš naujo tiekėjo); (v) Automatų gedimų šalinimo (techninio aptarnavimo) paslaugos. Ieškovė pažymi, kad tai taip pat rodo, jog Pirkimo dokumentuose Pirkimo objektas yra apibrėžtas netiksliai ir neaiškiai (klaidinančiai).

2.       Atsiliepimu atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad:

2.1.                      Atsakovė pabrėžia, kad ieškovės argumentai tiek dėl techninės specifikacijos 20.1 punkto ir Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto sąlygų, tiek dėl neva neįvykdytos atsakovės pareigos pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymą (VPĮ 28 straipsnio 1 dalis) patenka į tą pačią kategoriją – visais šiais argumentais yra kvestionuojamas Pirkimo sąlygų teisėtumas, t. y. jų atitiktis VPĮ keliamiems reikalavimams, todėl ir ieškovės nurodomam kaip „alternatyviam pagrindui“ taikoma VPĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka ir terminai, kurių ieškovė privalėjo laikytis. Atsakovė nurodo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, ir prašo civilinę bylą nutraukti, kadangi ieškovė nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas, CPK 4232 straipsnio 3 dalis).

2.2.                      2023 m. rugsėjo 6 d. atsakovė paskelbė Pirkimo sąlygas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau – CVP IS). Ieškovė ir kiti tiekėjai ginčyti Pirkimo sąlygas galėjo iki 2023 m. rugsėjo 17 d. (imtinai). Nepaisant šio termino, ieškovė pirmą kartą Pirkimo sąlygas ginčijo 2023 m. spalio 30 d. pretenzija ir tik po to, kai atsakovė Pirkimo laimėtoju paskelbė trečiąjį asmenį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą praleido 43 kalendorinėmis dienomis. Ieškovė yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, jai turėtų būti žinomi viešojo pirkimo sąlygų ginčijimo terminai bei jų nesilaikymo pasekmės. Be to, ieškovė domėjosi Pirkimu, rengė pasiūlymą pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas, su jomis sutiko bei nustatytu terminu pateikė savo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nuo pat Pirkimo viešo paskelbimo CVP IS momento buvo žinoma apie Pirkimo objekto neskaidymą, apie techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimą bei Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą.

2.3.                      Ieškovė ieškinyje tik minimaliai užsimena, kad neva kitoks Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas ieškovei paaiškėjo po susipažinimo su trečiojo asmens pasiūlymu. Tačiau ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad atsakovė pagal tas pačias Pirkimo sąlygas būtų vertinusi ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus skirtingai, taikytų skirtingus reikalavimus ar pan. ir dėl skirtingo Pirkimo sąlygų aiškinimo Pirkime buvo iškraipyta konkurencija ir (ar) pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl nėra aišku, kokį savo teisių pažeidimą ieškovė bando įrodyti. Ieškovė nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą. Ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje negalėjo nurodyti jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių reikšmingą termino pareikšti pretenziją praleidimą. Atsakovės vertinimu, įvertinus Pirkimo procedūrų faktines aplinkybes ir ieškinio argumentus, civilinė byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu.

2.4.                      Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių priežasčių, dėl kurių ji nesutinka su atsakovės priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti ieškovės pretenziją dėl tariamo Pirkimo sąlygų neteisėtumo, kaip tai numato CPK 4232 straipsnio 3 dalis. Nesant šių argumentų ar jiems esant nepagrįstiems, teismas, vadovaudamasis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, civilinę bylą turėtų nutraukti. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad ribojimas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas vėlesnėje stadijoje, t. y. net po to, kai jau yra paskelbtas laimėtojas, yra netaikomas. Atsakovės vertinimu, ieškovė po to, kai 2023 m. spalio 17 d. sužinojo apie trečiojo asmens paskelbimą laimėtoju, reikšmingai praleisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkto terminą ginčyti Pirkimo sąlygas, be kita ko, deklaratyviai prisidengdama viešojo intereso apsauga ir neva netiksliomis Pirkimo sąlygomis, ieškinį pareiškė siekdama išimtinai savo ekonominių interesų gynybos. Atsakovės vertinimu, ieškovė ieškinyje cituojamą teismų praktiką dėl viešojo intereso apsaugos, imperatyvaus viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir kt. aiškina ir taiko itin selektyviai ir lanksčiai. Atsakovės teigimu, nors ieškovė ieškinyje referuoja į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, tačiau, priešingai nei aiškina ieškovė, kasacinio teismo išaiškinimai iš esmės paneigia nepagrįstą ieškovės poziciją. Ieškovė niekaip neįrodė, kuo pasireiškia poreikis apsaugoti viešąjį interesą. Pirkime dalyvavo tik ieškovė ir trečiasis asmuo, abu pateikė pasiūlymus bei abiejų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygas, kurias dabar ieškovė ginčija.

2.5.                      Vertinant pasiūlymus pagal kainos kriterijų, laimėtoju buvo pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas. Ieškovės argumentai dėl konkurencijos, kaip viešojo intereso, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kaip konkurencija buvo apribota, ypač įvertinus Pirkime pateiktus pasiūlymus ir jų vertinimo rezultatus.

3.       Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ prašo ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti (t. y. ieškinio 62 punkto pirmą reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; atmetus ieškinio 62 punkto pirmą reikalavimą, atmesti ieškinio 62 punkto trečią reikalavimą kaip išvestinį); trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

3.1.                      Ieškinyje neaiškiai apibrėžtos ginčo ribos, kadangi ieškinio 15 punkte ieškovė nurodo, jog ieškinys grindžiamas dviejų pirkimo sąlygų neteisėtumu – t. y. a) techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimo neteisėtumu ir b) 3.6.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neaiškumu, tačiau ieškinio B dalyje (nuo 32 punkto) pateikia motyvus dėl nepagrįsto pirkimo objekto neskaidymo į dalis.

3.2.                      Ieškovė praleido terminą ginčyti Pirkimo sąlygas, todėl ieškinys nenagrinėtinas, o byla nutrauktina CPK 293 straipsnyje numatytais pagrindais. Ieškovė ieškiniu nebeginčija to, kad trečiojo asmens pasiūlymas teisėtai ir pagrįstai išrinktas laimėtoju. Nėra ginčo, jog pirkimo sąlygos paskelbtos 2023 m. rugsėjo 6 d., todėl VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 10 dienų terminas ikiteismine, o vėliau – teismo tvarka ginčyti pirkimo sąlygas suėjo 2023 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė pretenziją atsakovei pateikė: a) po to, kai trečiasis asmuo buvo paskelbtas laimėtoju, o ieškovės pasiūlymas pirkime užėmė 2 vietą; b) 2023 m. spalio 30 d., t. y. daugiau nei mėnesiu praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą 10 dienų terminą ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškinio 7 priedas įrodo, kad ieškovės pretenzija dėl pirkimo sąlygų ginčijimo buvo palikta nenagrinėta, nenustačius pagrindo atnaujinti pretenzijų pateikimo terminą. Ieškiniu ieškovė nenurodo jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, neprašo praleisto pretenzijų pateikimo termino atnaujinti, todėl darytina išvada, kad atsakovė ikiteisminėje stadijoje pagrįstai paliko nenagrinėtą pretenzijos dalį dėl pirkimo sąlygų ginčijimo. Ieškovė neginčija, jog atsakovė pagrįstai pretenzijos dalį dėl pirkimo sąlygų ginčijimo paliko nenagrinėtą. Trečiasis asmuo vertina, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog ieškovė tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

3.3.                      Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, nes jos teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė ginčijamas pirkimo sąlygas kritikuoja remdamasi ne savo teisių pažeidimu, o abstrakčiu tiekėjų teisių pažeidimu. Pagal ieškovės inicijuotoje ir 2022 m. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑466‑796/2022 atskleistas aplinkybes paaiškėjo, jog ginčijamas techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimas buvo suformuluotas alternatyviai būtent dėl to, jog ieškovė pagal ankstesnius pirkimus yra įrengusi ir prie savo valdomos ASASP sistemos prijungusi parkomatus, prie kurios prieigą gali suteikti tik pati ieškovė savo nuožiūra. Kadangi ieškovė valdo jau veikiančią ASASP sistemą ir prie jos galėtų prijungti parkomatus, jei laimėtų pirkimą, tai ginčo pirkimo techninės specifikacijos 20.1 punkto sąlyga niekaip nepažeidė ieškovės teisės dalyvauti pirkime ir jį laimėti, nes ieškovė atitiko ir gali išpildyti pirmąją sąlygoje numatytą parkomatų prijungimo prie ASASP alternatyvą. Kadangi ginčo Pirkimo konkursiniame pasiūlyme ieškovė savo patirtį grindžia trimis įvykdytomis sutartimis, tai ginčo kvalifikacinis reikalavimas, nustatytas 3.6.3 punkte, niekaip nesuvaržė ieškovės teisės dalyvauti ginčo pirkime, pateikti pasiūlymą ir pagrįsti savo patirtį. Ieškinyje nepateikti jokie motyvai, kuriais ieškovė įrodinėtų, kad techninės specifikacijos 20.1 punktas ar kvalifikacinių reikalavimų 3.6.3 punktas pažeidžia jos galimybes dalyvauti pirkime, apskaičiuoti kainą, įrodyti patirtį ar pateikti pasiūlymą, dėl to ieškovei nepripažintinas materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti techninės specifikacijos 20.1 punkte bei kvalifikacinių reikalavimų 3.6.3 punkte nustatytas pirkimo sąlygas, todėl ieškinys atmestinas šiuo savarankišku pagrindu.

3.4.                      Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė ieškinio institutu naudojasi ne pagal paskirtį, o nesąžiningai, t. y. siekdama kenkėjiškų tikslų, dėl to, nustačius ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimą, ieškovei CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu skirtina bauda už naudojimąsi ieškinio institutu ne pagal paskirtį, jos dydis nustatytinas teismo nuožiūra.

3.5.                      Nurodo, kad tais atvejais, kai reikalingas papildomas aplinkybių vertinimas / nagrinėjimas, kaip yra ir šio ginčo Pirkimo atveju, nėra pagrindo nei konstatuoti akivaizdaus / neginčytino perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, nei atsiranda pareiga tokias aplinkybes tirti ex officio (pagal pareigas). Trečiojo asmens vertinimu, techninės specifikacijos 20.1 punkte nustatyta sąlyga, kuria teikėjai iš anksto informuoti apie galimas parkomatų prijungimo prie ASASP sistemos alternatyvas – nėra akivaizdžiai neteisėta ir nesuvaržė tiekėjų galimybių konkuruoti. Kvalifikacinių reikalavimų 3.6.3 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią iš tiekėjų buvo reikalauta įrodyti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra įvykdęs bent vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį, taip pat nėra akivaizdžiai neteisėta.

4.       Ieškovė MB „Parkita“ dublike nurodo, jog visiškai palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją ir reiškiamą reikalavimą nutraukti atsakovės organizuojamą Pirkimą ir ieškovei iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais nesutinka ir papildomai nurodo, kad:

4.1.                      Pirma, byloje analizuojami atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti ir dėl jų neteisėtumo bei to pasekmių teismas turi spręsti ex officio ir byla negali būti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto ir (ar) 4232 straipsnio 3 dalies pagrindu. Antra, jeigu ir būtų sprendžiama, kad teismui nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto vertinti ex officio, ieškovė vis tiek turi teisę ginčyti šią Pirkimo sąlygą teisme, o teismas – spręsti dėl jos neteisėtumo, kadangi tikrasis Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto turinys ieškovei tapo žinomas tik po ieškovės pretenzijos išnagrinėjimo (iš 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovės atsakymo į ieškovės 2023 m. spalio 30 d. pretenziją).

4.2.                      Kita vertus, ieškovės vertinimu, ji nėra praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto 10 dienų termino ginčyti Kvalifikacinio reikalavimo teisėtumą, kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje viešųjų pirkimų kontekste aiškinama, jog peržiūros procedūros terminai (ieškinių ir pretenzijų pateikimo) turėtų būti skaičiuojami nuo datos, kai sužinoma arba turėjo būti sužinoma apie tariamą pažeidimą. Anksčiausiai apie tai, kad Kvalifikacinis reikalavimo turinys yra neteisėtas, ieškovė galėjo numanyti iš atsakovės 2023 m. spalio 24 d. atsakymo į ieškovės 2023 m. spalio 23 d. prašymą paaiškinti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu dėl Kvalifikacinio reikalavimo; ieškovė pretenziją atsakovei pateikė 2023 m. spalio 30 d., taigi nepraleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto 10 dienų termino nuo tada, kai anksčiausiai galėjo numanyti apie Kvalifikacinio reikalavimo neteisėtumą (2023 m. spalio 24 d.).

4.3.                      Ieškovės teigimu, atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, jog neva ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, yra nepagrįsti. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas tiesiogiai pažeidžia ieškovės teises (riboja ieškovės konkurenciją), todėl ieškovė turi akivaizdų materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti šią Pirkimo sąlygą. Kaip išsamiai paaiškinta ieškinyje, 20.1 punkto Pirkimo sąlyga riboja tiekėjų konkurenciją ir taip pažeidžia nediskriminavimo principą, kadangi tiekėjus pastato į nevienodą (nelygią) padėtį, t. y. tiekėjas, kurio automatus dabar naudoja atsakovė, šiame Pirkime parduotinus automatus privalėtų prijungti (būtent) prie dabar atsakovės naudojamos ASASP, o visi kiti tiekėjai šiame Pirkime parduotinus Automatus privalėtų prijungti (būtent) prie naujos ASASP. Tokiu būdu ši Pirkimo sąlyga diskriminuoja tiekėjus bent trimis aspektais: pareigų, kaštų, suvaržymų.

4.4.                      Papildomai ieškovė paaiškina, kad ji yra Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punkte minimų šiuo metu atsakovės naudojamų 175 vnt. automatų tiekėja. Taigi, vadovaujantis aptariama Pirkimo sąlyga, ieškovės šiame Pirkime siūlomi automatai turėtų būti prijungiami prie esamos (dabar atsakovės naudojamos) ASASP. Atitinkamai, Pirkime pateiktame ieškovės pasiūlyme yra numatytas ieškovės siūlomų automatų prijungimas prie esamos ASASP. Pažymi ir tai, kad Pirkime ieškovės siūlomi automatai galėtų būti prijungti ir prie naujos ASASP, tačiau ieškovė buvo suvaržyta pateikti pasiūlymą, kuriame būtų numatytas ieškovės Pirkime siūlomų automatų prijungimas (tik ir būtent) prie esamos ASASP. Taigi aptariama Pirkimo sąlyga tiesiogiai riboja ieškovės konkurenciją, dėl to ieškovė turi akivaizdų materialinį teisinį suinteresuotumą ją ginčyti.

4.5.                      Ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmai organizuojant Pirkimą buvo akivaizdžiai neteisėti (Pirkimas vykdytas pagal akivaizdžiai neteisėtas sąlygas ir atsakovei akivaizdžiai neįvykdžius sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos), todėl yra pagrindas teismui, siekiant viešojo intereso apsaugos, dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo bei to pasekmių spręsti ex officio. Ieškovės įsitikinimu, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens pozicijos šiuo aspektu yra nepagrįstos. Ieškovės vertinimu, pirma, visi ieškinyje nurodomi Atsakovės veiksmai buvo akivaizdžiai neteisėti, t. y. nustatomi be papildomų aplinkybių tyrimo. Antra, ieškovės įsitikinimu, nustatytas Kvalifikacinis reikalavimas (t. y. kad tiekėjas būtų įvykdęs sutartį bent dėl vieno (ne keleto) automato pardavimo) neatitinka VPĮ 47 straipsnyje įtvirtintų principinių nuostatų, kadangi jis neleidžia atsakovei užtikrintai išsiaiškinti, ar tiekėjas iš tiesų yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimu siekiamą sudaryti sutartį. Ieškovės vertinimu, Kvalifikacinio reikalavimo neatitiktis VPĮ nustatytiems reikalavimams yra akivaizdus. Be to, Kvalifikacinis reikalavimas apskritai laikytinas neaiškiu ir netiksliu, todėl pripažintinas neteisėtu ir šiuo pagrindu. Trečia, ieškovės teigimu, yra akivaizdu, kad atsakovė neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, taip pat, jog atsakovė netiksliai ir neaiškiai apibrėžė Pirkimo objektą. Ieškovė nurodo, jog pagrindė, kaip ir kodėl nagrinėjamu atveju pasireiškia poreikis apsaugoti viešąjį interesą.

4.6.                      Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų neteisėtumas ir sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymas yra du skirtingi pagrindai, kuriais remiantis viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškinyje nurodė, kad sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymas yra alternatyvus Pirkimo nutraukimo pagrindas. Tokį ieškovės vertinimą pagrindžia teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑897‑381/2017) ir doktrina (VPĮ 28 straipsnis). Kita vertus, net jeigu ir būtų sprendžiama, kad, kaip nurodo atsakovė, aptariamas pagrindas nėra alternatyvus (t. y. patenka į pirkimo sąlygų neteisėtumo kvestionavimo kategoriją), tai nebūtų priežastis nevertinti atsakovės sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymo neteisėtumo ir to pasekmių. Ieškovė nurodo, kad dublike papildomai pagrindė, jog aptariamų atsakovės veiksmų – sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymas – neteisėtumas yra akivaizdus, taigi šiuos atsakovės veiksmus (neveikimą) teismas turėtų vertinti ex officio.

4.7.                      Trečiasis asmuo nepagrįstai prašo skirti baudą ieškovei už (tariamą) naudojimąsi ieškinio institutu ne pagal paskirtį. Ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas. Be to, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo spręsti ex officio, dėl to ieškinio pareiškimas bet kuriuo atveju negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesine teise.

5.       Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateikė tripliką, juo atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė papildomai nurodo, kad:

5.1.                      Ieškovė ieškinyje niekaip neatskleidė ir nemotyvavo, kaip techninės specifikacijos 20.1 punktas ar Pirkimų sąlygų 3.6.3 punktas pažeidė konkrečiai ieškovės teises, t. y. galimybes dalyvauti Pirkime, pateikti pasiūlymą, apskaičiuoti kainą ir atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta į esminę aplinkybę – ieškovė pateikė pasiūlymą, kuris atitiko Pirkimo sąlygas, tai reiškia, kad jokios ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir galimybės dalyvauti Pirkime nebuvo apribotos. Pirkimo sąlygos nėra akivaizdžiai neteisėtos ir nesuvaržė tiekėjų galimybių konkuruoti.

5.2.                      Ieškovė tik dublike, susipažinusi su atsakovės ir trečiojo asmens pozicijomis, papildomai bandė pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą nurodydama, kad techninės specifikacijos 20.1 punktas riboja ieškovės konkurenciją, tačiau ieškovė prieštarauja pati sau. Viena vertus, ieškovė teigia, kad būtent ji yra šiuo metu atsakovės naudojamų 175 vnt. automatų tiekėja, tai reiškia, jog ieškovė gali prijungti automatus prie esamos (naudojamos) automatų priežiūros ir stebėjimo sistemos, tačiau ieškovei buvo suvaržyta pateikti pasiūlymą „<...> kuriame būtų numatytas ieškovės Pirkime siūlomų automatų prijungimas (tik ir būtent) prie esamos ASASP“. Atsakovė pastebi, kad galbūt ieškovė padarė fakto ar rašybos klaidą ir turėjo omeny „prie naujos ASASP“, arba iš tiesų siekia, kad Pirkimu būtų galima prisijungti griežtai tik prie esamos ASASP, tačiau bet kuriuo atveju tai niekaip neapribojo ieškovės galimybių pateikti pasiūlymą, kadangi šiuo metu atsakovė naudoja ieškovės parkomatus. Atsakovės nuomone, ieškovė bet kokiomis (net ir nepagrįstomis) priemonėmis bando pagrįsti savo tariamai pažeistas teises, nors iš tiesų ieškovė kvestionuoja Pirkimo sąlygas tik dėl to, kad Pirkimą laimėjo ne ji, o trečiasis asmuo.

5.3.                      Atsakovė akcentuoja trečiojo asmens atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. kad ieškovės inicijuotoje 2022 m. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-466-796/2022 paaiškėjo, jog ginčijamas techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimas buvo suformuluotas alternatyviai būtent dėl to, kad ieškovė pagal ankstesnius pirkimus yra įrengusi ir prie savo valdomos ASASP sistemos prijungusi parkomatus, prie kurios prieigą gali suteikti tik pati ieškovė savo nuožiūra. Siekdama atverti galimybes platesnei konkurencijai, atsakovė suformulavo alternatyvią parkomatų įrengimo ir prijungimo prie naujos ASASP alternatyvą tiekėjams, kurie nėra susiję su ieškove ar negali gauti ieškovės sutikimo prisijungti prie ieškovės valdomos ASASP. Ginčo Pirkimo techninės specifikacijos 20.1 punkto sąlyga niekaip nepažeidė ieškovės teisės dalyvauti Pirkime ir jį laimėti, nes ieškovė atitiko ir gali išpildyti pirmąją sąlygoje numatytą parkomatų prijungimo prie ASASP alternatyvą. Taip pat Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo sąlygos niekaip nepažeidė ieškovės teisių, kadangi ji pateikė pasiūlymą visam Pirkimo objektui ir atitiko Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Ieškovė niekaip nepagrindė savo pažeistų teisių.

5.4.                      Atsakovė pažymi, kad teismo ex officio pareiga spręsti dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo aiškinama siaurai ir taikoma esant išskirtinėms faktinėms aplinkybėms, tokios šio ginčo atveju negali būti nustatytos. Atsakovės vertinimu, ieškovė, praleisdama VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą, neturi teisės kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumo, deklaratyviai prisidengdama viešojo intereso apsauga ir neva netiksliomis Pirkimo sąlygomis, po to, kai trečiasis asmuo 2023 m. spalio 17 d. buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju. Pažymi, kad atsakovė Pirkimo procedūrų metu tiekėjams neteikė Pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo, tiekėjai neuždavė klausimų, visos ieškovės kvestionuojamos Pirkimo sąlygos jai buvo žinomos nuo Pirkimo paskelbimo momento, ieškovė jų neginčijo, nekvestionavo, neprašė jų paaiškinti ar patikslinti, be kita ko, pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Atsakovė vertina, kad nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog ginčo byloje teismas turi pareigą spręsti ex officio dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

5.5.                      Atsakovė nesutinka, kad Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatytas ginčo Kvalifikacinis reikalavimas yra neaiškus ir netikslus. Pirma, atsakovė savo atsakyme į Pretenziją niekaip nepakeitė ir neatskleidė kitokio Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo turinio nei jis buvo nustatytas paskelbtose Pirkimo sąlygose. Abu Pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai savo patirtį grindė sutartimis, kurių pagrindu buvo perduotas daugiau nei 1 automatas, tad abu tiekėjai vienodai suprato ginčo sąlygą. Antra, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygas, todėl Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte vartojama daugiskaita ar vienaskaita niekaip neturėjo įtakos Pirkimo eigai ir jo rezultatams. Be to, ieškovė niekaip neargumentavo, kodėl ginčo reikalavimas neatitinka VPĮ 47 straipsnio reikalavimų. Ieškovės pozicija grindžiama tik jos pačios subjektyvia nuomone. VPĮ suteikia diskrecijos teisę pačiai perkančiajai organizacijai spręsti, kokia patirtis jai bus tinkama. Tuo atveju, jeigu ieškovė mano, kad ginčo reikalavimas yra per švelnus, ieškovė savo poziciją atsakovei turėjo ir privalėjo pateikti laikydamasi VPĮ 102 straipsnio terminų arba pateikdama prašymą patikslinti, pakeisti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto reikalavimą, tačiau to iki trečiojo asmens paskelbimo laimėtoju nepadarė.

5.6.                      Atsakovės vertinimu, ieškovė, tik pralaimėjusi Pirkimą, argumentais dėl Pirkimo objekto neskaidymo pasirinko formaliai kvestionuoti atsakovės veiksmus. Atsakovė pažymi, kad visos ieškovės nurodytos Pirkimo objekto sudėtinės dalys (pats parkomatas, jo surinkimas, integracija ir gedimų šalinimas) yra tiek tarpusavyje susijusios, kad elementarus paaiškinimas, jog Pirkimo objektas yra nedalomas, yra pakankamas, todėl atsakovė tinkamai įgyvendino VPĮ 28 straipsnio 2 dalies pareigą pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymą. Ieškovei žinoma (ji yra ne vieną tokią sutartį įvykdžiusi), jog faktiškai tik konkretus parkomatų tiekėjas gali juos pristatyti, atlikti jų integraciją, sumontuoti ir užtikrinti gedimų šalinimą. Prekių garantinės ir techninės priežiūros paslaugos yra standartinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, kildinamos iš pardavėjo pareigos garantuoti įprastam naudojimui būdingą prekių kokybę (CK 6.333–6.335 straipsniai). Atsakovė negalėtų atskirai įsigyti parkomatų garantinės priežiūros  rinkoje. Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Pirkimo objekto apibrėžimas ir nedalumas nesutrukdė ieškovei ir neapribojo jos galimybių dalyvauti ir pateikti Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančio pasiūlymo.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ triplike nurodo, jog su ieškinyje ir dublike išdėstytais reikalavimais nesutinka ir visa apimtimi palaiko savo atsiliepime nurodytus prašymus, t. y. atmesti ieškinio reikalavimus ir iš ieškovės priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, skirti baudą už naudojimąsi ieškinio institutu ne pagal paskirtį, siekiant kenkėjiškų tikslų. Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad:

6.1.                      Ieškovės argumentai nepagrindžia, jog perkančioji organizacija neteisėtai atsisakė nagrinėti jos pretenziją. Kadangi atsakovė pasiūlymų vertinimo stadijoje neturi galimybių ex officio peržiūrėti ir panaikinti pirkimo sąlygas (net ir gavusi tiekėjo pretenziją), tai ieškovės argumentai, susiję su teismo prerogatyva ex officio peržiūrėti akivaizdžiai neteisėtas pirkimo sąlygas, nepateisina ieškovės praleisto termino ginčyti sąlygas ikiteismine tvarka ir nepagrindžia ir neįrodo, jog perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo ieškovės pretenzija palikta nenagrinėta, buvo neteisėtas ar nepagrįstas.

6.2.                      Ieškovės teiginiai, jog Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto turinys ieškovei tapo žinomas tik po ieškovės pretenzijos išnagrinėjimo – nepagrįsti, kadangi: a) kaip nurodyta dubliko 13 punkte, ieškovei kvalifikacinis reikalavimas pasirodė aiškus; b) 3.6.3 punkto reikalavimas ieškovei buvo aiškus iki pat pasiūlymų vertinimo rezultatų paskelbimo, kadangi ieškovė pateikė konkursinį pasiūlymą ir savo atitiktį 3.6.3 punkto reikalavimui grindė trimis vykdytomis sutartimis; c) ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus ir įrašytas į eilę 2-uoju numeriu. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės sužinojimo apie pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto reikalavimo turinį momentas nustatytinas pagal tai, kada potencialus tiekėjas (šiuo atveju – ieškovė) suprato ir nusprendė pasinaudoti galimybe dalyvauti ginčo pirkime. Vertinant, ar ieškovės pretenzija ginčyti kvalifikacinį 3.6.3 punkto reikalavimą pateikta praleidus 10 dienų terminą (ir ar pagrįstai buvo palikta nenagrinėta), vėliausias momentas, kada ieškovė galėjo suprasti kvalifikacinį 3.6.3 punkto reikalavimą ir apsisprendė dalyvauti pirkime, yra ieškovės pasiūlymo pateikimo momentas, kuris, pagal ieškinio 2 priedą, buvo 2023 m. spalio 10 d. Net ir skaičiuojant pretenzijos dėl kvalifikacinio 3.6.3 punkto reikalavimo ginčijimo terminą pagal subjektyvų kriterijų, ieškovė vis tiek dvigubai praleido terminą ginčyti minėtą kvalifikacinį reikalavimą, todėl atsakovė pagrįstai paliko ieškovės pretenziją nenagrinėtą. Trečiasis asmuo vertina, kad dėl ieškinio argumentų, kuriais ieškovė po pasiūlymų įvertinimo ginčija pirkimo sąlygas, bei dėl ieškinio reikalavimo nutraukti pirkimą ieškovė nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti dėl praleisto termino, todėl byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

6.3.                      Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti kvalifikacinį 3.6.3 punkto reikalavimą, kadangi šį reikalavimą ieškovė atitiko ir jos pasiūlymas buvo įrašytas į eilę. Ieškovės teisės dalyvauti pirkime techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimas nepažeidžia bei neapriboja, dėl to ieškovei nepripažintinas materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti šį reikalavimą, o dubliku ieškovė nepagrindžia, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti šį techninės specifikacijos reikalavimą.

6.4.                      Ieškovės argumentai dėl pirkimo sąlygų vertinimo teismui ex officio nepagrįsti. Ieškovė nėra subjektas, kuris gali imtis viešo intereso gynybos, tad ieškovės ieškinys (kadangi grindžiamas išimtinai prašymu ginti viešą interesą) – nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškovė nėra suinteresuotas asmuo, turintis teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 293 straipsnio 1 punktas).

6.5.                      Dubliko 29 punkto teiginiai, kad ieškovės nurodytos ginčo Pirkimo sąlygos yra akivaizdžiai neteisėtos, todėl teismo ex officio pripažintinos negaliojančiomis, yra nepagrįsti. Trečiojo asmens teigimu, techninės specifikacijos 20.1 punktas ir Kvalifikacinis 3.6.3 punkto reikalavimas yra akivaizdžiai teisėti dėl atsiliepime ir triplike detalizuotų motyvų.

6.6.                      Trečiojo asmens teigimu, ieškovės argumentai dėl pirkimo objekto privalomo skaidymo į dalis nepagrįsti. Pirma, ieškinio ir dubliko argumentai nenagrinėtini teisme dėl anksčiau nurodytų motyvų. Antra, šiais argumentais grindžiamas ieškinys atmestinas, nes ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Pirkimo objekto apibrėžimas ir nedalumas nesutrukdė ieškovei ir neapribojo jos galimybių dalyvauti ir pateikti pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, todėl niekaip nepažeidė jos teisių. Trečia, ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė neįvykdė neskaidymo pagrindimo pareigos, kadangi neskaidymo pagrindinis motyvas (priežastis) yra nurodytas pirkimo sąlygose. Kadangi ieškovė neturi pagrindo ginčyti pirkimo sąlygų ir ieškinyje iš esmės remiasi teismo prerogatyva ex officio naikinti akivaizdžiai neteisėtas pirkimo sąlygas, tai ir šių pirkimo sąlygų, kuriose nurodytas minėtas neskaidymo pagrindimas, patikrinimo apimtis turėtų apsiriboti akivaizdaus neteisėtumo patikrinimu – t. y. ar ginčo pirkimo sąlygose nebuvo nurodyti neskaidymo į dalis motyvai. Kadangi neskaidymo į dalis motyvai pirkimo sąlygose buvo nurodyti, tai nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus pirkimo sąlygų neteisėtumo, o vertinimas, ar neskaidymo motyvas „pirkimo objektas nedalomas“ yra pagrįstas, reikalautų išsamaus techninių ir faktinių su pirkimo objektu susijusių aplinkybių vertinimo, kuris, pagal kasacinio teismo praktiką, nepatenka į ex officio patikrinimo apimtį.

6.7.                      Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė dirbtinai siekia „suskaidyti“ pirkimo objektą į dalis. Teigia, kad perkančioji organizacija, remdamasi teisiniu reguliavimu, pirkime dėl prekių pirkimo sutarties sudarymo turi diskrecijos teisę be jokio papildomo neskaidymo į dalis pagrindimo nustatyti, jog prekes įsigis kartu su prekių įdiegimo / įrengimo ir sumontavimo paslaugomis. Kadangi pareiga užtikrinti / garantuoti prekių kokybę kyla būtent prekių pardavėjui, tai nėra jokio teisinio pagrindo prekių garantinės ir techninės priežiūros paslaugas dirbtinai atskirti ir šią pareigą perkelti kitiems asmenims ir už ją mokėti papildomai, kartu nėra jokios pareigos atskirai pagrįsti, kodėl prekių garantinės priežiūros paslaugos nėra suskaidytos į atskirą pirkimo objektą. Atsakovė techninės specifikacijos 25 punkte nustatė pareigą 60 mėn. garantuoti parkomatų kokybę ir 26 punkte nustatė tokias garantinės priežiūros sąlygas, todėl atsakovė neprivalo prekių garantinės  priežiūros pareigos vykdymo atskirai pirkti rinkoje. Be to, trečiojo asmens siūlomų parkomatų garantinės priežiūros atsakovė net teoriškai negalėtų nusipirkti rinkoje iš kito tiekėjo. Kadangi ASASP sistema (perduodančia duomenis apie gedimus ir priežiūros poreikį) užtikrinamas techninės specifikacijos 26 punkte nurodytų garantinės priežiūros reikalavimų įgyvendinimas – t. y. užtikrinama, kad gedimai / veikimo sutrikimai būtų pašalinti kuo greičiau, tai nėra jokio pagrindo šį garantinio įsipareigojimo (šalinti gedimus kuo greičiau) vykdymą dirbtinai atskirti nuo parkomatų pardavėjui tenkančių pareigų ir jį perkelti kitiems rinkos dalyviams. Bekontakčių banko kortelių skaitytuvų prijungimas prie atsakovės pasirinkto banko bankinių atsiskaitymų sistemos yra prekės, atitinkančios nustatytus techninius reikalavimus, įrengimas / parengimas naudoti arba prekės komplektuojamosios dalies parengimas naudoti kartu su preke, o ne savarankiška paslauga.

7.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl triplikuose nurodytų teiginių. Nurodo, kad ieškovės teisės buvo pažeistos, kadangi ieškovei nebuvo galima pateikti pasiūlymo dėl Pirkime perkamų automatų prijungimo prie naujos (specialiai atsakovei parengtos) ASASP, nors ieškovės siūlomi automatai techniniu požiūriu galėtų būti prijungti ir prie naujos ASASP. Papildomai paaiškina, kad automatų prijungimas prie naujos ASASP yra pigesnė alternatyva nei automatų prijungimas prie dabar naudojamos ASASP. Taigi aptariama Pirkimo sąlyga akivaizdžiai diskriminuoja ieškovę, kadangi ji negali pasirinkti pigesnės automatų prijungimo prie ASASP alternatyvos. Priešingai nei suponuoja atsakovė ir trečiasis asmuo, ne tik konkretus automatų tiekėjas / gamintojas gali teikti automatus ir su jais susijusias paslaugas (kitaip tariant, automatus ir su jais susijusias paslaugas galima įsigyti atskirai, nes automatus ir susijusias paslaugas gali teikti skirtingi subjektai). Pavyzdžiui, pati ieškovė savo praktikoje yra teikusi (tik) atsarginių dalių teikimo ir techninės priežiūros paslaugas automatams, kurių tiekėja / gamintoja ieškovė nebuvo.

8.       Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje. Nurodo, jog siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą byloje turėtų būti įvertinta, ar atsakovė pagrįstai paliko ieškovės Pretenziją nenagrinėtą ir ar ieškovė apskritai turi teisinį suinteresuotumą šioje byloje. Tarnyba, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, mano, kad ieškovė nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pretenzijai pateikti, todėl atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą ieškovės Pretenzijos dalį dėl galbūt neteisėtų Pirkimo sąlygų palikti nenagrinėtą. Taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams tikrasis turinys jam tapo aiškus tik atsakovei pateikus Sprendimą dėl Pretenzijos. Išvadoje VPT pažymi, jog ieškovė neginčija atsakovės sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą, o kvestionuoja Pirkimo sąlygų teisėtumą praleidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pretenzijų pateikimo terminą, nors, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčijamos Pirkimo sąlygos neužkirto kelio ieškovei dalyvauti Pirkime, nesudarė kliūčių pateikti pasiūlymą ir ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, o atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymą, nusprendė, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus, įskaitant ir ginčijamus ieškinyje, reikalavimus ir įtraukė ieškovę į sudarytą pasiūlymų eilę.

9.       Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ byloje pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2024 m. sausio 12 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų ir VPT išvados byloje. Nurodo, kad VPT visiškai sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytomis pozicijomis. Išvadoje dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ir ikiteisminės ginčų tvarkos nesilaikymo pasisakyta tuo pačiu aspektu bei vadovaujantis ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria vadovaujasi ir atsakovė, todėl šiuo atveju egzistuoja pakankamai teisinių argumentų teismui ieškovės ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad minimos pirkimo sąlygos net hipotetiškai negalėjo turėti jokios neigiamos įtakos ieškovės teikiamo pasiūlymo sąlygoms. Ieškovė yra esamos ASASP valdytoja. Atitinkamai prijungimas prie esamos ASASP pareigų, kaštų, suvaržymų prasme yra paprastesnis (ir pigesnis) ieškovei, todėl šiuo aspektu jos teisės ar techninės, ekonominės galimybės teikti pasiūlymą nebuvo pažeistos. Techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimas neapribojo ir trečiojo asmens, t. y. tiekėjo, kuris turi diegti naują ASASP, galimybių teikti pasiūlymą pareigų, kaštų, suvaržymų prasme. Abu tiekėjai Pirkime pateikė savo pasiūlymus, kurie buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygas. Ieškovės argumentai dėl tariamai pažeistos pareigos tinkamai pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymą taip pat pareikšti pažeidus išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką (VPĮ 102 straipsnis). Šią aplinkybę patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje. Pastebi, kad iš ieškovės pozicijos nėra aišku, kaip ji pati pageidautų, kad būtų išskaidytas objektas. Ieškinyje teigia, kad Pirkimo objektas gali būti išskaidytas į itin smulkias ir absurdiškas dalis, rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad vis dėlto techninė  pagalba ir detalių tiekimas galėjo būti įsigyjamas atskira dalimi ir tai pagrindžia ieškovės pridedamos sutartys. Atkreipia teismo dėmesį, kad pridedamos sutartys sudarytos 2017 ir  2012 metais. Abi sutartys sudarytos galiojant neaktualiai VPĮ redakcijai (2017 metais buvo priimtas naujas viešuosius pirkimus reglamentuojantis įstatymas, kuriame iš esmės keitėsi viešųjų pirkimų vykdymo taisyklės) ir iš pateiktų sutarčių taip pat nėra aiškios jų sudarymo aplinkybės. Labiausiai tikėtina, kad šios sutartys sudarytos siekiant prižiūrėti senus, o ne naujus automatus, tuo tarpu Pirkimu siekiama įsigyti naujus parkomatus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys atmestinas

 

10.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. Centriniame viešųjų pirkimų portale buvo paskelbtas atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ organizuojamas viešasis tarptautinis pirkimas „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pirkimas (pirkimo Nr. 686168)“. Teismas pažymi, jog šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog viešasis pirkimas paskelbtas 2023 m. rugsėjo 6 d., tačiau iš skelbimo, įdėto Centriniame viešųjų pirkimų portale, nustatyta, jog jis paskelbtas 2023 m. rugsėjo 8 d. (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/?SelectedTextFilter=&Query=686168&OrderingType=0&OrderingDirection=0&IncludeExpired=true&Cpvs=&TenderId=&EpsReferenceNr=&DeadlineFromDate=&DeadlineToDate=&PublishedFromDate=&PublishedToDate=&IsGreenProcurement=false&PageNumber=1&PageSize=10). 2023 m. spalio 11 d. buvo paskutinė pasiūlymų pateikimo termino diena. Nustatytu terminu pasiūlymus pateikė ieškovė ir trečiasis asmuo. Ieškovė savo pasiūlymą pateikė 2023 m. spalio 10 d. 2023 m. spalio 17 d. atsakovė pateikė pranešimą Pirkime, kuriuo pripažino, kad abiejų dalyvių pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus ir, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo pateikė pigesnį pasiūlymą, paskelbė jį Pirkimo laimėtoju.

11.       Ieškovė 2023 m. spalio 17 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu susipažinimui pateikti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus. Susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, ieškovė nustatė, kad trečiasis asmuo galbūt neatitinka vieno iš Pirkimo sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų, dėl to trečiojo asmens pasiūlymas galbūt turėjo būti atmestas. Ieškovė 2023 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens pasiūlymo vertinimu Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų atžvilgiu. Atsakovė 2023 m. spalio 24 d. atsakė į ieškovės prašymą, nurodydama, kad „nenustatė trečiojo asmens neatitikimo nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams“.

12.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės vertinimu trečiojo asmens atitikties Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams atžvilgiu, taip pat nustačiusi, kad dalis Pirkimo sąlygų yra neteisėtos ir kad atsakovė neįgyvendino sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, 2023 m. spalio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria iš atsakovės reikalavo: 1) panaikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju (kadangi, ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo neatitiko Pirkimo sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų); 2) atsakovei nepagrindus, kad padarytus Pirkimo organizavimo pažeidimus dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų ir sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdymo galima ištaisyti nenutraukus Pirkimo, Pirkimą nutraukti.

13.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 8 d. raštu atmetė ieškovės Pretenziją. Atsakovė minėtame rašte pažymėjo, kad ieškovei Pretenzijoje iškėlus abejones dėl trečiojo asmens atitikties Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl papildomų dokumentų / paaiškinimų pateikimo. Trečiasis asmuo pateikė ir papildomai pagrindė savo atitiktį numatytiems reikalavimams. Atsižvelgdama į tai, atsakovė ieškovės reikalavimą panaikinti sprendimą dėl Trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju atmetė. Atsakovė 2023 m. lapkričio 8 d. rašte taip pat nurodė paliekanti nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo, nes šis reikalavimas grindžiamas Pirkimo sąlygų neteisėtumu, o ieškovė yra praleidusi Pirkimo sąlygų ginčijimo terminą. 

14.       Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti ieškovės pretenziją, ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo nutraukti Pirkimą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į ikiteisminės procedūros metu trečiojo asmens papildomai pateiktus dokumentus, ieškovė nebekvestionuoja jo atitikties Pirkimo sąlygose numatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau ieškovė toliau palaiko Pretenzijoje išdėstytą poziciją, kad dalis Pirkimo sąlygų buvo neteisėtos ir kad atsakovė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos neįvykdė. Ieškovė byloje įrodinėja, jog Techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas yra neteisėtas, nes pažeidžia nediskriminavimo principą ir riboja tiekėjų konkurenciją; Pirkimų sąlygų 3.6.3 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams yra neaiškus ir netikslus ir apskritai neatitinkantis VPĮ nustatytų reikalavimų; Ieškovė neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte yra akivaizdžiai netiksliai ir neaiškiai apibrėžtas pirkimo objektas, todėl šiame punkte nustatytos sąlygos yra neteisėtos. Nurodo, jog byloje analizuojami atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti ir dėl jų neteisėtumo bei to pasekmių teismas turi spręsti ex officio ir byla negali būti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto ir (ar) 4232 straipsnio 3 dalies pagrindu. Antra, jeigu ir būtų sprendžiama, kad teismui nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto vertinti ex officio, ieškovė vis tiek turi teisę ginčyti šią Pirkimo sąlygą teisme, o teismas – spręsti dėl jos neteisėtumo, kadangi tikrasis Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto turinys ieškovei tapo žinomas tik po ieškovės pretenzijos išnagrinėjimo (iš 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovės atsakymo į ieškovės 2023 m. spalio 30 d. pretenziją).

15.       Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nurodo, kad ieškovės argumentai tiek dėl Techninės specifikacijos 20.1 punkto ir Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto sąlygų, tiek dėl neva neįvykdytos atsakovės pareigos pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymą (VPĮ 28 straipsnio 1 dalis) patenka į tą pačią kategoriją – visais šiais argumentais yra kvestionuojamas Pirkimo sąlygų teisėtumas, t. y. jų atitiktis VPĮ keliamiems reikalavimams, todėl ir ieškovės nurodomam kaip „alternatyviam pagrindui“ taikoma VPĮ ir CPK nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka ir terminai, kurių ieškovė privalėjo laikytis. Atsakovė nurodo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo civilinę bylą nutraukti, kadangi ieškovė nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas, CPK 4232 straipsnio 3 dalis). Triplike atsakovė nurodė, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ taip pat nurodo, jog ieškovė praleido terminą ginčyti Pirkimo sąlygas, todėl ieškinys nenagrinėtinas, o byla nutrauktina CPK 293 straipsnyje numatytais pagrindais. Be to, ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, nes jos teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė ginčijamas pirkimo sąlygas kritikuoja remdamasis ne savo teisių pažeidimu, o abstrakčiu tiekėjų teisių pažeidimu. Pažymi, kad tais atvejais, kai reikalingas papildomas aplinkybių vertinimas / nagrinėjimas, kaip yra ir šio ginčo Pirkimo atveju, nėra pagrindo nei konstatuoti akivaizdaus / neginčytino perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, nei atsiranda pareiga tokias aplinkybes tirti ex officio (pagal pareigas). Trečiojo asmens vertinimu, techninės specifikacijos 20.1 punkte nustatyta sąlyga, kuria teikėjai iš anksto informuoti apie galimas parkomatų prijungimo prie ASASP sistemos alternatyvas – nėra akivaizdžiai neteisėta ir nesuvaržė tiekėjų galimybių konkuruoti. Kvalifikacinių reikalavimų 3.6.3 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią iš tiekėjų buvo reikalauta įrodyti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra įvykdęs bent vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį, taip pat nėra akivaizdžiai neteisėta.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo byloje

17.       Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.

18.       Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų ginčų bylose nuosekliai pabrėžiama tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 38 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 46 punktas).

19.       Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos, pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike), o atsakovė triplike nurodo, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, nes jos teisės nebuvo pažeistos. Ieškovė ginčijamas pirkimo sąlygas kritikuoja remdamasis ne savo teisių pažeidimu, o abstrakčiu tiekėjų teisių pažeidimu. Ieškovės subjektinės teisės nebuvo pažeistos, priešingu atveju ieškovė nebūtų galėjusi pateikti Pirkimo sąlygas atitinkančio ir konkurencingo pasiūlymo.

22.       Ieškovė su tokiu trečiojo asmens ir atsakovės aplinkybių vertinimu nesutinka. Nurodo, jog Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas tiesiogiai pažeidžia ieškovės teises (riboja ieškovės konkurenciją), todėl ieškovė turi akivaizdų materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti šią Pirkimo sąlygą.

23.       Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punkte numatyta, kad „Automatai turi būti prijungti arba prie esamos (naudojamos) automatų aptarnavimo ir stebėjimo sistemos perduoti ir priimti duomenis iš ASASP (jeigu automatai bus perkami iš to paties tiekėjo, kurio automatus šiuo metu naudoja Perkančioji organizacija) arba automatai turi būti integruoti į naują tiekėjo naudojamą ir užsakovui paruoštą ASASP (jeigu automatai bus perkami iš kito tiekėjo). Šiuo metu į Perkančiosios organizacijos naudojamą ASASP yra prijungti 175 vnt. rinkliavos bilietų automatų“. Teismas sutinka su ieškovės vertinimu, jog nurodomoje Pirkimo sąlygoje numatytos dvi Pirkimu įsigytinų automatų prijungimo prie ASASP (automatų sistemos aptarnavimo ir stebėjimo programa) opcijos, kurios priklauso nuo to, koks tiekėjas dalyvauja Pirkime: 1) jeigu Pirkime dalyvauja tiekėjas, kurio automatus dabar naudoja atsakovė, tuomet šiame Pirkime įsigytini automatai turės būti prijungti prie esamos (dabar atsakovės naudojamos) ASASP, prie kurios yra prijungti atsakovės jau turimi 175 vnt. automatų; 2) jeigu Pirkime dalyvauja tiekėjas, kurio automatų atsakovė nenaudoja, tuomet šiame Pirkime įsigytini automatai turės būti prijungti prie naujos (specialiai tiekėjo paruoštos atsakovei) ASASP.

24.       Ieškovės vertinimu, aptariama Pirkimo sąlyga riboja tiekėjų konkurenciją ir, atitinkamai, pažeidžia nediskriminavimo principą, kadangi tiekėjus pastato į nevienodą (nelygią) padėtį, t. y. tiekėjas, kurio automatus dabar naudoja atsakovė, šiame Pirkime parduotinus automatus privalėtų prijungti (būtent) prie dabar atsakovės naudojamos ASASP, o visi kiti tiekėjai šiame Pirkime parduotinus automatus privalėtų prijungti (būtent) prie naujos ASASP. Taigi ši Pirkimo sąlyga diskriminuoja tiekėjus bent trimis aspektais: pareigų, kaštų, suvaržymų. Papildomai ieškovė paaiškina, kad ji yra Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punkte minimų šiuo metu atsakovės naudojamų 175 vnt. automatų tiekėja. Taigi, vadovaujantis aptariama Pirkimo sąlyga, ieškovės šiame Pirkime siūlomi automatai turėtų būti prijungiami prie esamos (dabar atsakovės naudojamos) ASASP. Atitinkamai, Pirkime pateiktame ieškovės pasiūlyme yra numatytas ieškovės siūlomų automatų prijungimas prie esamos ASASP. Pažymi ir tai, kad Pirkime ieškovės siūlomi automatai galėtų būti prijungti ir prie naujos ASASP, tačiau, kaip paaiškinta, ieškovė buvo suvaržyta pateikti pasiūlymą, kuriame būtų numatytas ieškovės Pirkime siūlomų automatų prijungimas (tik ir būtent) prie esamos ASASP.

25.       Teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų faktinių aplinkybių nustatyta, jog ieškovė yra šiuo metu atsakovės naudojamų 175 vnt. automatų tiekėja (šią aplinkybę pripažįsta tiek ieškovė, tiek atsakovė). Kadangi automatus ir ASASP sistemą, kuriuos dabar valdo atsakovė, yra pardavusi ieškovė, ji prie atsakovės naudojamos ASASP galėtų prijungti parkomatus, jei laimėtų pirkimą, tai ginčo pirkimo Technines specifikacijos 20.1. punkto sąlyga niekaip nepažeidė ieškovės teisės dalyvauti pirkime ir jį laimėti, nes ieškovė atitiko ir gali išpildyti pirmąją sąlygoje numatytą parkomatų prijungimo prie ASASP alternatyvą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog Pirkimo sąlygose numatyta alternatyva pastato tiekėjus į nevienodą padėtį, teismo vertinimu, yra nepagrįsta. Kadangi, kaip jau nustatyta byloje, 175 vnt. automatų buvo įsigyti iš ieškovės ir prijungti prie jos sukurtos ASASP programos, tai Pirkimo sąlygose nenumačius alternatyvos kiti tiekėjai negalėtų dalyvauti Pirkime, jeigu negautų sutikimo naujai atsakovės įsigytus automatus pajungti į šiuo metu atsakovės naudojamą ASASP programą, arba jeigu nebūtų techninių galimybių naujai įsigytus aparatus pajungti į jau atsakovės naudojamą ASASP ir taip konkurencija būtų apribota iki vieno tiekėjo ir (ar) tiekėjai taptų priklausomi nuo nurodytų aplinkybių. Taip pat ekonomiškai neracionalus sprendimas būtų ieškovei, dalyvaujančiai viešuosiuose pirkimuose, jos siūlomų automatų neprijungti prie jau esamos ASASP, o integruoti į naują užsakovei paruoštą ASASP. Nors 2024 m. sausio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė teigia, jog automatų pajungimas prie naujos ASASP yra pigesnė alternatyva, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, jog ieškovė byloje nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad prijungimas prie esamos ASASP yra negalimas. Be to, ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl nesikreipė į Perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti, ar gali pateikti automatus su nauja užsakovei paruošta ASASP, o pateikė pasiūlymą, numatantį automatų integravimą į esamą atsakovės jau naudojamą ASASP.

26.       Ieškovė nurodo, kad pati atsakovė netiesiogiai yra pripažinusi, jog techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas yra neteisėtas. Paaiškina, kad, prieš pradėdama organizuoti šį Pirkimą, atsakovė buvo pradėjusi vykdyti analogišką pirkimą Nr. 642794, kuris atsakovės sprendimu buvo nutrauktas. Nutrauktajame pirkime techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas buvo toks pat kaip ir šiame Pirkime. Nutrauktajame pirkime ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo nutraukimo, kurioje ieškovė, be kitų argumentų, taip pat nurodė, kad techninės specifikacijos reikalavimo 20.1 punktas riboja tiekėjų konkurenciją ir yra diskriminacinio pobūdžio. Atsakovė patenkino šią ieškovės pretenziją ir pirkimą nutraukė. Ieškovės vertinimu, tokiais veiksmais atsakovė netiesiogiai yra pripažinusi techninės specifikacijos reikalavimo 20.1 punkto neteisėtumą. Tai, kad tokia pati sąlyga buvo palikta šiame Pirkime, ieškovės įsitikinimu, nereiškia, jog atsakovė ją laiko teisėta, – tai tik parodo atsakovės aplaidumą organizuojant Pirkimą. Susipažinus su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2023 m. sausio 23 d. atsakymu į pretenziją, nustatyta, jog perkančioji organizacija išanalizavusi pretenzijoje pateiktus motyvus ir argumentus, atsižvelgdama į kilusią riziką, jog tiekėjai gali pateikti tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, sutinka su tiekėjo pretenzija ir neginčija aplinkybės, jog pirkimo sąlygos nėra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos. Tikėtina, kad šių sąlygų pagrindu toliau vykdant viešojo pirkimo procedūras galbūt bus pažeisti LR viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principai. Įvertinus tai, jog ieškovė pretenzijoje dėl pirkimo Nr. 642794 sąlygų neteisėtumo kėlė klausimą ne tik dėl Pirkimo sąlygų 20.1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir dėl kitų pirkimo sąlygų (dėl bekontakčių banko skaitytuvų palaikymo, mokesčio įtraukimo į pasiūlymo kainą, dėl bekontakčių banko skaitytuvų integracijos išlaidų įtraukimo į pasiūlymo kainą, dėl parkomatų pristatymo termino ir kad pirkimo objektas yra apibrėžtas netiksliai ir neaiškiai), o perkančioji organizacija atsakyme tik abstrakčiai nurodė, jog neginčija aplinkybės, kad pirkimo sąlygos nėra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, tačiau nekonkretizavo kurios, ir naujame Pirkime paliko iš esmės analogišką 20.1 punkte numatytą pirkimo sąlygą, teismas neturi pagrindo sutikti, jog atsakovė pripažino Pirkimų sąlygos 20.1 punkto neteisėtumą.

27.       Trečiasis asmuo nurodo, jog ieškovės inicijuotoje ir 2022 m. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2 466 796/2022 nurodytos aplinkybės atskleidė, jog ginčijamas techninės specifikacijos 20.1 punkto reikalavimas buvo suformuluotas alternatyviai būtent dėl to, jog ieškovė pagal ankstesnius pirkimus yra įrengusi ir prijungusi parkomatus prie savo valdomos ASASP sistemos, prie kurios prieigą gali suteikti tik pati ieškovė savo nuožiūra. Siekdama atverti galimybes platesnei konkurencijai atsakovė suformulavo alternatyvią parkomatų įrengimo ir prijungimo prie naujos ASASP galimybę tiekėjams, kurie nėra susiję su ieškove ar negali gauti ieškovės sutikimo prisijungti prie ieškovės valdomos ASASP. Trečiasis asmuo prie tripliko nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomą aplinkybę. Lietuvos teismų  informacinėje sistemoje susipažinus su trečiojo asmens nurodoma byla nustatyta, jog ieškovė MB „Parkita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo viešajame pirkime „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pirkimas“ (toliau – Pirkimas) (pirkimo Nr. 575417) nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėtoja UAB „Technologijų paslaugų sprendimai“. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi trečiojo asmens pasiūlymas (t. y. siūlomų Automatų charakteristika) neatitinka Pirkimo dokumentų (t. y. techninės specifikacijos) reikalavimų. Trečiojo asmens siūloma prekė (Automatai) neatitinka techninės specifikacijos 7.5, 7.10, 20.1 punktuose keliamų reikalavimų, dėl to, atitinkamai, trečiojo asmens pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėjusiu. Pirkimo procedūros metu atsakovė galbūt neužtikrino VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimo, neužtikrinto sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, jog atsakovė, pakeisdama techninės specifikacijos 10.1 punktą, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, neužtikrino jų įgyvendinimo ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir viešąjį pirkimą nutraukė. Teismas sprendime pažymėjo, jog, priėmus procesinį sprendimą viešąjį pirkimą nutraukti, neteko prasmės ieškovės ieškinyje keliami klausimai, tai yra trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis / neatitiktis techninės specifikacijos 7.5, 7.10 ir 20.1 punktų reikalavimams, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, jog nepasisakė ir dėl techninės specifikacijos 20.1 punkto, kuris buvo suformuluotas taip pat kaip ir šio Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 20.1 punktas.

28.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės išdėstytais argumentais, jog Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 20.1 punktas tiesiogiai pažeidė ieškovės teises ir ribojo konkurenciją.

29.       Teismas pažymi, jog nors ieškovė taip pat ginčija Pirkimo sąlygą, numatytą 3.6.3 punkte, ir kad ieškovė neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo, tačiau nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėtų, kaip šios nuostatos pažeidė ieškovės teises ir kliudė ieškovei dalyvauti viešajame pirkime ir kaip ginčydama šias dvi sąlygas ieškovė įgyvendina savo materialinį teisinį suinteresuotumą.

30.       Pagal viešai prieinamus duomenis ieškovė nuo 2015 metų yra sudariusi daugiau nei 80 viešojo pirkimo sutarčių, todėl sutiktina su atsakovės nurodytu motyvu, kad ieškovė yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė. Ieškovė susipažino su pateiktomis Pirkimo sąlygomis ir nuo pat susipažinimo momento žinojo apie Pirkimo objekto neskaidymą, apie techninės specifikacijos 20.1 punkto ir Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas paruošė ir 2023 m. spalio 30 d. pateikė pasiūlymą ir tik pasiūlymui nelaimėjus, pradėjo ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą.

31.       Ieškovė taip pat nurodo, jog ieškinio tenkinimas kartu neišvengiamai prisidėtų ir prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo ir tinkamo procedūrų vykdymo ir vien šis siekis pagrindžia jos teisinį suinteresuotumą. Teismas pažymi, jog įstatymai numato subjektus, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir užtikrinti Pirkimo procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams. Ieškovei nėra suteikta tokia teisė, be to, ir kasacinis teismas savo nutartyse nurodo, jog tiekėjų siekis viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punktas). Kitaip tariant, tiekėjui nėra pripažįstamas teisinis suinteresuotumas, kuris grindžiamas ne savo subjektinių teisių pažeidimu, o bendru siekiu užtikrinti sąžiningą ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymą, perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimą (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.11.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nepagrįstais pripažįstami ieškovės dublike nurodyti argumentai, kad jos teisinis suinteresuotumas pagrįstas sąžiningos konkurencijos užtikrinimu ir tinkamu procedūrų vykdymu.

32.        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje. 

33.       Kadangi ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėdama savo materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą kaip vieną iš motyvų nurodo (dubliko 22–24 punktai), jog nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas teismui dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo spręsti                    ex officio, todėl teismas pasisakys dėl termino ginčyti pirkimo sąlygas praleidimo / nepraleidimo ir ar yra /nėra pagrindas atsakovės veiksmus teismui vertinti ex officio.

Dėl termino ginčyti Pirkimo sąlygas

34.       Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

35.       Teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, todėl, siekdami efektyviai apginti savo galbūt pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

36.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pirkimas CVP IS buvo paskelbtas 2023 m. rugsėjo 8 d., tai reiškia, kad su Pirkimo paskelbimu tiekėjams buvo išviešintos ir Pirkimo sąlygos, kuriomis vadovaudamiesi tiekėjai galėjo pateikti pasiūlymus Pirkime ir  (arba), nesutikdami su atsakovės paskelbtomis Pirkimo sąlygomis, jas ginčyti. Pirkimo sąlygų 14.2.2 papunktyje (taip pat kaip ir Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nustatyta, kad „Tiekėjas, vadovaudamasis LR VPĮ 102 straipsniu, turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai <...> per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus <...>“. Taigi ieškovė pretenzijas dėl galbūt neteisėtų Pirkimo sąlygų galėjo teikti iki 2023 m. rugsėjo 18 d. (įskaitytinai). Kaip jau nustatyta byloje, ieškovė Pretenziją atsakovei pateikė 2023 m. spalio 30 d., atsakovė 2023 m. lapkričio 8 d. rašte nurodė paliekanti nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo, nes šis reikalavimas grindžiamas Pirkimo sąlygų neteisėtumu, o ieškovė yra praleidusi Pirkimo sąlygų ginčijimo terminą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pretenzija pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą 41 diena.

37.       Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą pretenzijos pateikimo termino praleidimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias ir išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo nuspręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. 

38.       Pažymėtina, jog, kiek tai susiję su terminu ginčyti Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 20.1 punkte išdėstytą reikalavimą, taip pat tai, kad atsakovė neįvykdė sprendimo neskaidyti pirkimo į dalis pagrindimo, ieškovė net neginčija, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą skųsti Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Ji taip pat nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių ir neprašo jo atnaujinti. Tačiau, ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo spręsti ex officio. Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas akivaizdžiai pažeidžia nediskriminavimo principą, Pirkimo sąlygų 3.6.3 punktas akivaizdžiai neatitinka VPĮ nustatytų reikalavimų ir atsakovė akivaizdžiai neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, todėl toks atsakovės veiksmas (o tiksliau – neveikimas) laikytinas akivaizdžiai neteisėtu. Kadangi byloje analizuojami atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, dėl jų neteisėtumo bei to pasekmių teismas turi spręsti ex officio.

 

Dėl teismo pareigos spręsti dėl Pirkimo sąlygų ex officio

 

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, išaiškino, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas); teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos savo praktikoje laikosi ir Teisingumo Teismas, kuris 2004 m. vasario 12 d. sprendime Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93 išaiškino, jog tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos.

40.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-3-84-248/2015).

41.       Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymo priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui.

42.       Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas).

44.       Ieškovė nurodo, kad Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų 20.1 punktas akivaizdžiai riboja tiekėjų konkurenciją ir, atitinkamai, pažeidžia nediskriminavimo principą, kadangi tiekėjus pastato į nevienodą (nelygią) padėtį. Teismas pažymi, jog dėl šios Pirkimo sąlygos teisėtumo jau pasisakė šio sprendimo 23–28 punktuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog Pirkimo sąlygose numatyta alternatyva pastato ieškovę į nevienodą padėtį, teismo vertinimu, yra nepagrįsta, o sąlygoje numatyta alternatyva suteikia galimybę didesniam skaičiui tiekėjų dalyvauti vykdomame viešajame pirkime. Pažymėjo, jog ieškovė byloje nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad prijungimas prie esamos ASASP yra negalimas arba yra ekonomiškai mažiau naudingas nei automatų integravimas į naują ASASP.

45.       Ieškovė nurodo, jog Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjams yra neaiškus ir netikslus ir akivaizdžiai neatitinka VPĮ nustatytų reikalavimų,

46.       Nustatyta, jog Pirkimų sąlygų 3.6.3 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas, kuris numato, jog „tiekėjo patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus), tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį“. Pirkimo sąlygose nurodyta, jog kartu su pasiūlymu pateikiamas per paskutinius 3 metus tinkamai įvykdytų sutarčių sąrašas. Įrodymui apie tinkamai įvykdytas sutartis tiekėjai pateikia įvykdytų sutarčių kopijas, abiejų sutarties šalių pasirašytą perdavimo–priėmimo aktą, kuris turi būti be pastabų dėl prekių ar suteiktų paslaugų kokybės, ir užsakovo pažymą, kurioje turi būti nurodyta, ar tiekėjas tinkamai įvykdė sutartį.

47.       Ieškovė nurodo, jog, susipažinus su Pirkimo sąlygomis, ieškovei kvalifikacinis reikalavimas pasirodė aiškus, t. y. kad juo yra reikalaujama, jog tiekėjas per paskutinius 3 metus būtų bent viena pirkimo–pardavimo sutartimi pardavęs keletą (t. y. daugiau nei vieną) automatų (tokį vertinimą pagrindžia tiek lingvistinis, tiek sisteminis, tiek loginis pirkimo sąlygų aiškinimo metodai). Tačiau atsakovės 2023 m. lapkričio 8 d. raštu pateikti išaiškinimai atskleidė, kad kvalifikaciniu reikalavimu reikalaujama, jog tiekėjas būtų įvykdęs sutartį bent dėl vieno (ne keleto) automato pardavimo.

48.       2023 m. spalio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu Dėl informacijos patikslinimo. Ieškovė nurodė, jog „Sutartis ir aktas tarp VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ ir UAB „Technologiniai sprendimai“ senesni nei trys metai, o daugiau papildomų aktų per pastaruosius tris metus, pagal šią Sutartį negavome, todėl laikytina, kad remtis šia sutartimi apie Pardavėjo kvalifikaciją negalima. Ar teisingai suprantame, kad šia sutartimi apie Pardavėjo kvalifikaciją remtasi nebuvo?“ 2023 m. spalio 24 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsakydamas į ieškovės užklausimą atsakė, kad „pirkimų dokumentų 3.6.3 punkte nustatytu kvalifikacijos reikalavimų prašoma per paskutinius 3 metus būti tinkamai įvykdžius sutartį. Perkančioji organizacija, savo kompetencijos ribose, įvertinusi UAB „Technologiniai sprendimai“ pasiūlymą, nenustatė tiekėjo neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams“. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2023 m. spalio 24 d. atsakymu ir trečiojo asmens atitikties Pirkime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams vertinimu, taip pat nustačiusi, kad dalis Pirkimo sąlygų yra neteisėtos ir kad atsakovė neįgyvendino sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, 2023 m. spalio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė: panaikinti sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo Pirkimo laimėtoju (kadangi, ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo neatitiko Pirkimo sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų); atsakovei nepagrindus, kad padarytus Pirkimo organizavimo pažeidimus dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų ir sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis, pagrindimo pareigos neįvykdymo galima ištaisyti nenutraukus Pirkimo, Pirkimą nutraukti.

49.       2023 m. lapkričio 8 d. rašte VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nurodė, jog laimėtoja pripažinta UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ (toliau – laimėtojas) pasiūlyme deklaravo, jog yra tinkamai įvykdęs vieno parkomato pardavimo ir įrengimo sutartį su UAB ,,Baltijos pašvaistė“ bei 50 vnt. parkomatų pardavimo ir įrengimo sutartį su BĮ „Parkavimas Kaune“. Laimėtojas kartu su pasiūlymu pateikė parkomatų įrengimo ir pardavimo patirtį patvirtinančius įrodymus – t. y. sutartis, kurių objektas buvo parkomatų įrengimas ir perdavimas užsakovams, bei užsakovų atsiliepimus apie tinkamai įvykdytas sutartis. Pagal kartu su pasiūlymu pateiktą 2021 m. gruodžio 23 d. BĮ „Parkavimas Kaune“ atsiliepimą perkančioji organizacija nusprendė, jog iki 2021 m. gruodžio 23 d. laimėtojas tinkamai įvykdė sutartį dėl 50 parkomatų pardavimo ir įrengimo. MB „Parkita“ pretenzijoje iškėlus abejones dėl sutarties su BĮ „Parkavimas Kaune“ įvykdymo momento ir laimėtojo įrengtų parkomatų kiekio per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino dienos, perkančioji organizacija kreipėsi į laimėtoją, iš kurio gavo: 1) atsakymus, jog pagal sutartį su BĮ „Parkavimas Kaune“ laimėtojas parkomatus įrenginėjo ir perduodavo užsakovui pagal pateiktus atskirus užsakymus, o per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino dienos iš 50 parkomatų įrengė 8 parkomatus; 2) tai patvirtinantį įrodymą – 2021 m. liepos 9 d. Parkavimo automatų priėmimo–perdavimo aktą prie sutarties Nr. VP-68 (CPV IS pranešimas su priedu buvo pridėtas prie pretenzijos). Laimėtojo pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog laimėtojas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino (nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2023 m. spalio mėn.) yra įvykdęs bent vieną parkomatų pardavimo sutartį, kadangi 2021 m. rugpjūčio 23 d. baigė vykdyti sutartį su UAB „Baltijos pašvaistė“ dėl l parkomato įrengimo ir 2021 m. liepos 9 d. įvykdė paskutinių 8 parkomatų įrengimo ir perdavimo darbus pagal sutartį su BĮ „Parkavimas Kaune“. Kadangi laimėtojo pasiūlyme pateikto užsakovės BĮ „Parkavimas Kaune“ 2021 m. gruodžio 23 d. atsiliepimo duomenis dėl 50 parkomatų įrengimo patvirtina pretenzijos nagrinėjimo metu gauti laimėtojo paaiškinimai bei papildomai pateiktas 2021 m. liepos 9 d. Parkavimo automatų priėmimo– perdavimo aktas, perkančioji organizacija nenustatė pagrindo pakeisti, panaikinti ar kitaip vertinti savo sprendimo dėl laimėtojo pripažinimo atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus bei laimėtojo išrinkimo, todėl šią pretenzijos dalį nuspręsta atmesti.

50.       Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir iš jos matomą Pirkimo eigą, nurodė, jog nesutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams tikrasis turinys jai tapo aiškus tik atsakovei pateikus Sprendimą dėl Pretenzijos. Iš Pirkimo sąlygos 3.6.3 punkto formuluotės matyti, kad tiekėjai grįsdami atitiktį nustatytam Kvalifikacijos reikalavimui galėjo: 1) būti tinkamai įvykdę bent vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį per paskutinių 3 metų laikotarpį ir pardavę vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatą (parkomatą), tiek 2) būti tinkamai įvykdę bent vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį per paskutinių 3 metų laikotarpį ir pardavę keletą transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų), tiek ir 3) būti tinkamai įvykdę daugiau nei vieną transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pardavimo sutartį per paskutinių 3 metų laikotarpį ir pardavę keletą transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, vertindamas ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus, būtų juos vertinusi skirtingai ir (ar) nesilaikydama iš anksto Pirkimo sąlygose išviešinto Kvalifikacijos reikalavimo turinio, tai galbūt būtų lėmę ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių sprendimų priėmimą. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos ir procesiniuose dokumentuose bylos šalių pateikiamų argumentų matyti, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymo dalies, kuria reikalavimas panaikinti sprendimą dėl laimėtojo išrinkimo, laimėtojo pasiūlymo atmetimo ir naujos pasiūlymų eilės nustatymo netenkintas, teismui net neskundžia.

51.       Byloje nustatyta, jog abu Pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai savo patirtį grindė sutartimis, kurių pagrindu buvo parduotas daugiau nei 1 automatas, taigi abu tiekėjai vienodai suprato ginčo sąlygą. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygas, todėl Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte vartojama daugiskaita ar vienaskaita niekaip neturėjo įtakos Pirkimo eigai ir jo rezultatams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, kad Pirkimo sąlygose nustatyto Kvalifikacijos reikalavimo turinys tiekėjams akivaizdžiai galėjo būti neaiškus, dviprasmiškas ar kaip nors ribojantis tiekėjų, taip pat ir ieškovės galimybes dalyvauti Pirkime ar pažeidžiantis jų teises ir teisėtus interesus.

52.       Ieškovė taip pat nurodo, jog Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas neatitinka VPĮ 47 straipsnyje įtvirtintų principinių nuostatų, kadangi jis neleidžia perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjas iš tiesų yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimu siekiamą sudaryti sutartį. Šiuo Pirkimu siekiama įsigyti labai didelį kiekį automatų (net iki 140 vnt.), be to, Pirkimu taip pat siekiama įsigyti ir automatų (parkomatų) surinkimo, sumontavimo, išbandymo, paleidimo, apmokymo jais naudotis paslaugas, taip pat gedimų šalinimo (techninio aptarnavimo) bei kitas paslaugas. Būtent atsižvelgdama į tokią didelę ir plačią ketinamų įsigyti prekių ir paslaugų apimtį, atsakovė privalėjo nustatyti reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai, kurie sudarytų sąlygas užtikrintai išrinkti tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti ketinamą sudaryti sutartį. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į ketinamų įsigyti prekių ir paslaugų apimtį, kvalifikacinis reikalavimas – kad tiekėjas per paskutinius 3 metus būti pardavęs bent vieną automatą – laikytinas per žemu.

53.       Trečiasis asmuo byloje nurodo, jog reikalavimas būti įrengus bent vieną parkomatą nėra akivaizdžiai neteisėtas dėl to, jog yra per „švelnus“ ar per „silpnas“, kadangi, viena vertus, reikalaujamos patirties apimties nustatymas ar sprendimas atverti platesnes galimybes konkurencijai priklauso perkančiosios organizacijos diskrecijai ir reikėtų atlikti atskirą vertinimą, ar tokia diskrecija buvo pasinaudota pagrįstai (todėl nėra pagrindo ex officio konstatuoti akivaizdaus ginčo reikalavimo neteisėtumo); kita vertus, reikalavimas būti įrengus bent vieną parkomatą nėra diskriminuojantis ieškovo ar kitų tiekėjų, kadangi yra minimalus ir atveria maksimalias galimybes kuo platesniam tiekėjų ratui konkuruoti. Kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punkte, 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties Nr. e3K-3-330-248/2020 41 punkte: „<...> tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu. <...>“, tai ieškovo argumentai, kuriais siekiama susiaurinti galimą konkurenciją ginčo pirkime, neįrodo akivaizdaus ginčijamo reikalavimo neteisėtumo, todėl taip pat nesuponuoja teismo pareigos dėl šio ginčijamo reikalavimo spręsti ex officio.

54.       Atsakovė nurodo, jog ieškovė niekaip neargumentavo, kodėl ginčo reikalavimas neatitinka VPĮ 47 straipsnio reikalavimų. Ieškovės pozicija grindžiama tik jos pačios subjektyvia nuomone, tuo tarpu VPĮ nenustato reikalavimų, kokios tiksliai prekių perdavimo (pardavimo) patirties perkančioji organizacija turi reikalauti iš tiekėjų. VPĮ suteikia diskrecijos teisę pačiai perkančiajai organizacijai spręsti, kokia patirtis jai bus tinkama. Tuo atveju, jeigu ieškovė manė, kad ginčo reikalavimas yra per švelnus, ieškovė savo poziciją atsakovei turėjo ir privalėjo pateikti laikydamasi VPĮ 102 straipsnio terminų arba pateikdama prašymą patikslinti, pakeisti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto reikalavimą, tačiau to iki trečiojo asmens paskelbimo laimėtoju nepadarė.

55.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga veikti ex officio (pvz. konstatuoti sąlygų ar kitų veiksmų / sprendimų (ne)teisėtumą) kyla tada, kai yra pagrindo manyti egzistavus labai aiškų ir neginčytiną atsakovės veiksmų neteisėtumą, kurį būtų galima nustatyti be atskiro nagrinėjimo. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. e3K-3-185-916/2022 40 punktas, nutarties Nr. e3K-3-78-248/2020, 67 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui yra pakankamas ar ne, yra būtinas papildomas ir išsamus įvairių faktinių aplinkybių (tokių kaip – kokia įprastinė Perkančiųjų organizacijų praktika tokiuose konkursuose, trečiojo asmens pajėgumų vertinimas: ar ji bus pajėgi pristatyti 140 vnt. automatų, juos surinkti, sumontuoti, išbandyti, paleisti, apmokyti jais naudotis, taip pat užtikrinti gedimų šalinimo (techninio aptarnavimo) paslaugų suteikimą analizavimas, taip pat šalis, reiškianti tokį reikalavimą, turėtų nurodyti, koks kvalifikacinis reikalavimas, jos vertinimu, būtų pakankamas ir neapribotų sąžiningos tiekėjų konkurencijos).

56.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas vertina, jog nėra nustatytas akivaizdus Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte nurodyto reikalavimo neteisėtumas ar neatitikimas VPI 47 straipsnio reikalavimams, kurį teismas turėtų pripažinti negaliojančiu ex officio.

57.       Ieškovė taip pat nurodo, jeigu ir būtų sprendžiama, kad teismui nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto vertinti ex officio, ieškovė vis tiek turi teisę ginčyti šią Pirkimo sąlygą teisme, o teismas – spręsti dėl jos neteisėtumo, kadangi tikrasis Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto turinys ieškovei tapo žinomas tik po ieškovės pretenzijos išnagrinėjimo.

58.       Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, jog Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte išdėstytas kvalifikacinis reikalavimas jai buvo aiškus ir suprantamas iki pat pasiūlymų vertinimo rezultatų paskelbimo, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, neteikė atsakovei klausimų, prašymų paaiškinti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte išdėstytą reikalavimą, pati ieškovė pateikė konkursinį pasiūlymą ir savo atitiktį 3.6.3 punkto reikalavimui grindė trimis su Palangos, Neringos ir Šiaulių savivaldybėmis įvykdytomis sutartimis, ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus. Vadinasi, ieškovė labai gerai suprato Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto reikalavimus ir pateikė šį reikalavimą atitinkantį konkursinį pasiūlymą.

59.       Byloje ieškovė įrodinėja, jog atsakovė akivaizdžiai neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, todėl toks atsakovės veiksmas (o tiksliau – neveikimas) laikytinas akivaizdžiai neteisėtu. Ieškovė nurodo, jog iš Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.3 punktų atrodo, kad Pirkimo objektu yra tik (ir būtent) automatai, kaip prekės (daiktai), tačiau, sistemiškai vertinant Pirkimo dokumentus (žr. pirkimo–pardavimo sutarties projekto 7.2.2 punktą), darytina išvada, kad Pirkimo objektą sudaro ne tik pačių automatų įsigijimas, bet ir jų surinkimo, išbandymo, sumontavimo ir paleidimo bei apmokymo jais naudotis paslaugos, todėl Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.3 punktai yra neaiškūs ir netikslūs.

60.       VPĮ 28 straipsnio 2 dalis numato, jog Perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/24/ES (toliau – direktyva) 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog: „<...> perkančiosios organizacijos nurodo pagrindines savo sprendimo neskaidyti sutarties į pirkimo dalis priežastis, kurios įtraukiamos į pirkimo dokumentus <...>“. Sutiktina su trečiojo asmens pozicija, jog šis reguliavimas reiškia, kad teisės aktai nenustato perkančiųjų organizacijų pareigos nurodyti išsamius pirkimo objekto neskaidymo į dalis motyvus ir reikalauja nurodyti tik pagrindines priežastis.

61.       Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad Pirkimo objektas yra „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatai (parkomatai)“. Pirkimo sąlygų 2.3 punkte numatyta, kad „Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Vadovaujantis LR VPI 28 straipsnio 2 dalimi pateikiamas pagrindimas: pirkimo objektas nedalomas“.

62.       Iš Pirkimo sąlygų 2.3 punkto nustatyta, jog Perkančioji organizacija vadovaudamasi LR VPI 28 straipsnio 2 dalimi pateikia Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimą: pirkimo objektas nedalomas, todėl teismas nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog Perkančioji organizacija akivaizdžiai neįvykdė sprendimo pirkimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos.

63.       Ieškovė ieškinyje taip pat teigia, kad atsakovė turėjo pareigą motyvuotai pagrįsti, kodėl pirkimo objekto neskaido į dalis ir vardija argumentus, kad pirkimo objektas yra dalus ir susideda ne tik iš automatų, bet ir paslaugų, susijusių su automatų pastatymu, integravimu ir technine priežiūra pirkimu. Šiems argumentams ir neskaidymo motyvui „pirkimo objektas nedalomas“ patvirtinti arba paneigti yra būtina išsamiai analizuoti ir aiškintis daug techninių ir faktinių su pirkimo objektu susijusių aplinkybių, tokių kaip: ar yra įmanoma, jog vienos bendrovės atsakovei parduotus automatus, surinktų, pajungtų, išbandytų ir paleistų kitų bendrovių darbuotojai, dar kitos bendrovės darbuotojai apmokytų, kaip dirbti su įsigytais automatais, dar kita bendrovė juos taisytų ir remontuotų, nes, jeigu viešasis pirkimas būtų suskaidytas į dalis, neatmetama galimybė, jog skirtingus viešuosius pirkimus galėtų laimėti skirtingi tiekėjai, o tai, pagal kasacinio teismo praktiką, nepatenka į ex officio patikrinimo apimtį.

64.       Tiekėjų pažeistų teisių gynybos tinkamumas, inter alia, vertinamas, atsižvelgiant į tiekėjų iniciatyvumą viešųjų pirkimų procedūros metu. Šiame kontekste Teisingumo Teismo pažymėta, kad teisinio saugumo principu reikalaujama, jog pagal nustatytą tvarką gauta informacija ar informacija, kuri galėjo būti taip gauta, dalyvis nebegalėtų remtis kaip pagrindu pareikšti ieškinį praėjus nacionalinėje teisėje nustatytam terminui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą byloje Idrodinamica Spurgo Velox ir kt., C-161/13). Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Uniplex, C-406/08).

65.       Teismas pažymi, kad ginčo išsprendimui yra svarbi aplinkybė, jog Pirkimo sąlygos nebuvo keistos ar tikslintos, ieškovė pirkime pateikė savo komercinį pasiūlymą. Vadinasi, ieškovė galėjo ir buvo išsamiai susipažinusi su Pirkimo sąlygomis ir, jeigu vertino, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios ar pažeidžia VPĮ principus ir (ar) nuostatas, turėjo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti pretenziją Perkančiajai organizacijai. Pažymėtina, jog iš pačios ieškovės prie ieškinio pateiktos              2023 m. sausio 23 d. Pretenzijos ankstesniame analogiškame pirkime ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2 466 796/2022 pateikto ieškinio nustatyta, kad ieškovė jau tada vertino, jog Pirkimo sąlygų 20.1 punkte nurodytos pirkimo sąlygos yra neaiškios ir netikslios, taip pat kad Perkančioji organizacija neįvykdė sprendimo objekto neskaidyti į dalis pagrindimo pareigos, tačiau susipažinusi su šio pirkimo sąlygomis jų neginčijo VPĮ nustatyta tvarka ir terminais ir pradėjo jas ginčyti, tik kai nelaimėjo Pirkimo. Teismo vertinimu, kaip ieškovė šiame ieškinyje nurodė, jos vertinimu, neteisėtas Pirkimo sąlygas ir ginčija Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimo neišsamumą, tai galėjo padaryti ir įstatymo nustatyta tvarka laikantis VPĮ 102 straipsnyje nustatytų terminų.

66.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ginčyti pirkimo sąlygas ir ja negalima pasinaudoti; ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir nėra tinkamas subjektas, galintis ginti viešąjį interesą; ieškovė nepagrįstai teigia, jog pirkimo sąlygos yra akivaizdžiai neteisėtos, todėl nėra pagrindo ieškinyje ar dublike nurodytais motyvais teismui ex officio šias sąlygas pripažinti negaliojančiomis, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

67.       Atsiliepime ir triplike trečiasis asmuo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“, remdamasi argumentais, kad ieškovė ieškinio institutu naudojasi ne pagal paskirtį, nesąžiningai (siekdama kenkėjiškų tikslų) pareiškė prašymą, nustačius ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimą, ieškovei CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu skirti baudą už naudojimąsi ieškinio institutu ne pagal paskirtį, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

68.       Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

69.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti nusprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

71.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

73.       Pažymėtina, kad teikdama teismui ieškinį ieškovė realizavo CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą. Teismas neturi duomenų, jog reikšdama ieškinį ir inicijuodama šią civilinę bylą, ieškovė siekė vilkinti viešojo pirkimo procedūras ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės ieškinys yra atmetamas, nagrinėjamu atveju nėra pakankama pripažinti, jog ginčydama viešojo pirkimo teisėtumą, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės ir trečiojo asmens prašymai dėl baudos skyrimo netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

75.       Kadangi ieškovės ieškinys netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

76.       Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ byloje pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 8 518,40 Eur išlaidas advokato pagalbai.

77.       Trečiasis asmuo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ pateikė prašymą paskirstyti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatus. Nurodo, jog už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 1 669,80 Eur, už tripliko rengimą – 2 057 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, iš viso 3 726,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienus metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

79.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, atstovų į bylą pateiktų procesinių dokumentų skaičių (tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo į bylą pateikė po atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė ir rašytinius paaiškinimus dėl byloje pateiktos VPT išvados ir ieškovės rašytinių paaiškinimų), vertina, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

80.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ su trečiuoju asmeniu UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ nesudaryti viešųjų pirkimų sutarties (viešasis pirkimas „Transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų (parkomatų) pirkimas“, pirkimo Nr. 686168), o jeigu sutartis jau yra sudaryta, sustabdyti atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir trečiojo asmens UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ sudarytos viešųjų pirkimų sutarties vykdymą, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu ieškinys atmetamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis šia įstatymo norma Klaipėdos apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Parkita“, juridinio asmens kodas 303063884, atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“, juridinio asmens kodas 142133780, 8 518,40 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš mažosios bendrijos „Parkita“, juridinio asmens kodas 303063884, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių paslaugų sprendimai“ 3 726,80 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

 

Teisėja                                                Kristina Domarkienė