Baudžiamoji byla Nr. 1-2389-598/2021

 Proceso Nr. 1-01-1-01493-2021-5

 Procesinio sprendimo kategorija 

 (S)

                                                                            1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.2.20.5.1;

                                              2.3.6.4.5.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, Renatai Tamašauskienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", deklaruotos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jonava, teistas:

1) 2018 m. vasario 23 d.  Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metų laisvės atėmimu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2) 2021 m. sausio 12 d.  Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  140 straipsnio 2 dalį  10 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant apribojimus:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

-uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

- tęsti darbą

2021 m. vasario 10 d. įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

         A. P. 2020 m. rugpjūčio 04 d. 15:28 val. iki 15:32 val. Kauno apskr. VPK Jonavos r. policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32489-20 metu, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, už žinomai melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie tai, kad nežinomas asmuo suklastojo dokumentus: 2017-12-06 automobilio Citroen C5 valst Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, į ją įrašydamas neteisingus duomenis, neva jis (A. P.) pirko iš D. S. minėtą automobilį ir suklastojo jo - pirkėjo (A. P.) parašą, bei suklastojo dokumentą - 2018-01-22 automobilio Citroen C5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prikimo-pardavimo sutartį, į ją įrašydamas neteisingus duomenis, neva jis (A. P.) pardavė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą automobilį ir suklastojo jo - pardavėjo (A. P.) parašą.

        Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nuėjo į VMI deklaruoti pajamų ir deklaravus pajamas laukė sugrąžinant mokesčius. Pasiteiravus pakartotinai, paaiškėjo, kad jis buvo įsigijęs automobili Citroen C5 ir jį pardavė. Nuvykus į VĮ „Regitra“, šis faktas pasitvirtino. Kreipėsi į PK, kad išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis jo vardu atsirado automobilis. Niekada savo vardu neturėjo automobilio Citroen C5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti kaip pirkimo-pardavimo sutartyse yra jo parašai. Niekada nepasirašinėjo ant tuščių blankų. Nežino koks pašalinis asmuo gali žinoti jo faktinę gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Vėliau VMI pateikė deklaraciją, kurioje patvirtino automobilio Citroen C5  valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, tai padarė norėdamas susigrąžinti mokesčius.

        Nors kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė baudžiamojoje byloje įrodyta surinktais ir teisiajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais.

        Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu nustatoma, kad A. P. 2020 m. rugpjūčio 4 d. 15.23 val. pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 235 straipsnio 1 dalyje, už žinomai melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką ir melagingų parodymų davimą. (b. l. 26)

        Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu nustatoma, kad A. P., pareiškė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 13.30 val. aš atvykau į Mokesčių inspekcijos Jonavos skyrių, tikslu išsiaiškinti, kodėl negavo piniginės išmokos ir tuo metu sužinojo, kad jo vardu yra registruotas automobilis Citroen C5, v. n. (duomenys neskelbtini). Tokio automobilio niekada nebuvo pirkęs ir mano, kad buvo pasinaudota jo asmens duomenimis, o ant pirkimo-pardavimo sutarčių suklastoti jo (A. P.) parašai. Prašo nustatyti įvykio kaltininką. Prie pareiškimo A. P. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir VMI pateiktų duomenų pažymą (b. l. 21-25)

        Kauno apskrities VMI 2021 m. kovo 4 d. raštu nustatoma, kad A. P., metinę gyventojo pajamų deklaraciją už 2018 metus pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d., kurioje nurodė ir pajamas gautas už parduotą automobilį Citroen C5. (b.l.61-71)

        Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad liudytojas D. S. pateikė 2017 m. gruodžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. 15.00 val. D. S. pardavė A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 (vieną šimtą) eurų . (b. l.35-36 ) 

        Specialisto išvada nustatoma, kad rankraštinis įrašas ir parašas, esantys 2017 m. gruodžio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje tarp D. S. ir A. P. (CITROEN C5, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), eilutėje „Transporto priemonę pirko“, yra atlikti A. P.. (b. l.49-51 )

        Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad liudytojas R. P. pateikė 2018 m. sausio 22 d. (2 lapai) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija, kuria nustatyta, kad 2018 m. sausio 22 d. 14.00 val. A. P. pardavė UAB "(duomenys neskelbtini)", kurią atstovavo direktorius R. P., automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 (vieną šimtą) eurų .(b. l. 41-44)

        VĮ "Regitra" raštu ir pateiktais dokumentais nustatoma, kad pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles dėl transporto priemonių registravimo, transporto priemonių savininkai, norėdami įregistruoti transporto priemonę, tiesiogiai atvykę į VĮ "Regitrą", turi pateikti prašymą, savo asmens dokumentą, transporto priemonės dokumentus. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu dėl automobilio CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptasi 2017 m. gruodžio 9 d. pateikiant prašymą Nr. 15057898 įregistruoti A. P. nauju šios transporto priemonės savininku, 2017 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pradavimo sutartį ir transporto priemonės registracijos liudijimą, bei 2018 m. sausio 23 d., pateikiant prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti, kad minėtas automobilis 2018 m. sausio 23 d. perleistas UAB "(duomenys neskelbtini)" ir pridedant prie prašymo 2018 m. sausio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. (b. l. 80-87)

        Specialisto išvada dėl rašysenos tyrimo nustatyta, kad parašai (A. P. vardu), esantys 2017 m. gruodžio 9 d. prašyme dėl transporto priemonės registracijos Nr. 15057898, 2018 m. sausio 23 d. prašyme dėl transporto priemonės registracijos Nr. 15178634-8, eilutėse „Prašymą teikiančio asmens (parašas)“, yra atlikti A. P.. (b. l.122-125 )

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas asmuo, kuris pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausimas kaip liudytojas.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą. Kaltinamojo A. P. apklausa buvo atlikta laikantis imperatyvių BPK 183 straipsnyje nurodytų liudytojų apklausos taisyklių ir tvarkos. Apklausos protokolas atitinka BPK 179 ir 183 straipsnių reikalavimus. Apklausus kaip liudytoją A. P. baudžiamojoje byloje, šiam apklausoje nurodžius melagingą informaciją, protokolą pasirašius, taip užtikrinant tariamą protokole minimos informacijos teisingumą, nusikalstama veika buvo baigta.

A. P. kaltu neprisipažino, tačiau byloje surinkti objektyvūs įrodymai įrodo jo kaltę. Specialisto išvadoje kategoriškai nurodyta, kad parašai (A. P. vardu), esantys 2017 m. gruodžio 9 d. prašyme dėl transporto priemonės registracijos Nr. 15057898, 2018 m. sausio 23 d. prašyme dėl transporto priemonės registracijos Nr. 15178634-8, eilutėse „Prašymą teikiančio asmens (parašas)“, yra atlikti A. P.. Kaltinamasis nesugebėjo logiškai paaiškinti kaip jo parašai, asmens duomenys galėjo atsirasti pirkimo-pardavimo sutartyse. Be to paties kaltinamojo aiškinimą, kad jis melagingai deklaravo įsigijęs automobilį Citroen C5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik norėdamas susigrąžinti mokesčius, nes buvo priverstas aplinkybių, teismas vertina kaip nepatikimą.

Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, ir jis yra baustinas. Jo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

 BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis A. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (b.l.138-141), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą baustas 2021m. sausio 5 d. pagal LR ANK 422 straipsnio 5 dalį  (vairavo būdamas neblaivus) ir skirta 800 eurų bauda, specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 1 m. Apie baudų sumokėjimą duomenų nėra. (b. l. 161-163). Kaltinamasis kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą ir padarė tiesiogine tyčia, teistas 2 kartus ir iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikalto dar kartą ir šios aplinkybės apibūdina kaltinamąjį, kaip asmenybę linkusį daryti nusikaltimus

Kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas ir tai yra sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė. Atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. P. paskirtą kardomąją priemonę  rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:

1) per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

2) per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3)dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes dalinai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant:

1) per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

2) per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3)dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2021 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                Banga Bartkienė