Civilinė byla Nr. 2A-2560-611/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03914-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

                            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui V. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., I. S., K. S., L. P., Z. G., D. G.-Giedrimienė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų priva­lomųjų techninių dokumentų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame kitos paskirties žemės skly­pe (duomenys neskelbtini), pastatė 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau - Statybos įstatymas) statytojas turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, pastatė nesudėtingą statinį, kuriam pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Pagal statybos techninį reglamentą „Statybą leidžiantys dokumentai”, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, rašytiniai pritari­mai supaprastintam statybos projektui, privalomi. 2012-06-04 savavališkos statybos aktu nustatyta, kad atsakovas savavališkai pastatė pavėsinę, neturėda­mas statybas leidžiančių dokumentų. Nustačius pažeidimą, atsakovui buvo surašytas 2012-07-04 reikalavimas „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir nustatytas terminas iki 2013-01-04 likviduoti savavališ­kos statybos padarinius. Tačiau šio reikalavimo atsakovas neįvykdė, šio reikalavimo terminas atsakovui nebuvo pratęstas. 2013-01-09 Reikalavimo pašalinti sa­vavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad at­sakovas neįvykdė reikalavimo. Pažymėjo, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo (toliau - Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas) 28 str. nuosta­tos numato galimybę statytojui savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projekti­nę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nu­statyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstra­vimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įsta­tymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ir specia­liuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovas nepasinaudojo šia suteikta galimybe ir negavo statybą leidžiančio dokumento.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savavališkai pastatytų statinių nugriovimas vykdomas nustatyta tvarka, laikantis nustatytų reikalavimų - pagal statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”. Kai reikalavimas (nugriauti savavališkai pastatytą statinį) yra neįvykdytas, inspekcija dėl įpareigojimo Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui nurodo pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip per mėnesį nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turi teisę kreiptis į teismą. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio teisinių argumentų, jie prieštarauja CPK 135 straipsnio reikalavimams. Ieškinyje turi būti nurodytos visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškovas, priimdamas sprendimą nepratęsti termino atsakovui reikiamai dokumentacijai pateikti, elgėsi neproporcingai, nepagrįstai ir neteisėtai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos seniūno pavaduotojas K. K. raštu patvirtino, kad supaprastinti statybų reikalavimai taikomi ir pavėsinei, kurią tuo metu V. P. ketino įsirengti nuosavame sklype, ir kad neprieštarauja, jog V. P. įsirengtų pavėsinę šalia savo namų.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

            Tretieji asmenys Z. G. ir D. G.-Giedrimienė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovo prašomas nugriauti statinys nepažeidžia ir neįtakoja jų teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą V. P. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės skly­pe, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pa­vėsinę bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leido ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. P.. Be to, priteisė iš atsakovo V. P. 74,64 Lt į valstybės biudžetą už procesinių dokumentų siuntimą.

Teismas nustatė, kad atsakovas, neturėdamas normatyviniuose dokumentuose nurodytų priva­lomųjų techninių dokumentų, aukščiau minėtame bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame kitos paskirties žemės skly­pe pastatė 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. statytojas turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Analo­giška teisinė reglamentacija nurodoma ir minėto įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.. Atsakovas, pažeisdamas nuro­dytas teisės aktų nuostatas, pastatė nesudėtingą statinį. Pagal LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas” 2 lentelės „Inžineriniai statiniai” 17.2.1 eilutę, 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinė priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 str. 1 d. 4 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 3.1. papunktį, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, rašytiniai pritari­mai supaprastintam statybos projektui, privalomi. Atsakovas neturėdamas rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui savavališkai vykdė statybos darbus. Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-04 reikalavimo „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ atsakovas neįvykdė, todėl teismas įpareigojo atsakovą tokį savavališkai pastatytą statinį nugriauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 235 str. ir 185 str. įtvirtintą pareigą ištirti byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos išanalizuoti ir įvertinti, kadangi tik apsiribojo ieškovo ieškinio teiginių perrašymu. 2008-07-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos raštu seniūno pavaduotojas K. K. patvirtino, kad supaprastinti statybų reikalavimai taikomi ir pavėsinei, kurią tuo metu atsakovas dar tik ketino įsirengti. Tuo pačiu raštu seniūnija patvirtino, kad neprieštarauja, kad atsakovas įsirengtų pavėsinę. Šis individualus administracinis aktas turi būti prilygintas teismo sprendime minimam rašytiniam pritarimui supaprastintai statybai pagal 2010-09-28 Aplinkos ministro įsakymą Nr.D 1-827.
2. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovo dar 2008 metais gauto rašytinio pritarimo pavėsinės statybai nepakanka, privalėjo nurodyti konkrečią teisės akto nuostatą, kuri aiškiai būtų reglamentavusi arba draudusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos valstybės tarnautojui raštu pritarti pavėsinės statybai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas negali būti priešinami.
3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo pavėsinė stovi kultūros paveldo objekto teritorijoje, o teismas to tinkamai neįvertino. Ieškovas taip pat neturėjo jokio pagrindo 2012 m. birželio mėnesį vykti pas atsakovą ir apžiūrinėti pavėsinę, nes per 3 metus laiko, t.y. nuo to momento, kai V. P. pastatė pavėsinę, joks skundas dėl to nebuvo ieškovui pateiktas. Todėl ir surašyti savavališkos statybos akto ieškovas neturėjo teisinio pagrindo.
4. Atsakovo kaimynė J. B. galimai yra ieškovo savavališko statybos akto surašymo iniciatorė. Ieškovas J. B. dėl jos skundo dėl tariamai neišlaikytų atstumų tarp atraminės sienelės ir tvoros įrodinėja, kad jei dėl pavėsinės ar kitų statinių skundas nebuvo paduotas per 1 metus nuo jų pastatymo, skundas net nenagrinėtinas inspekcijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas apie tai savo sprendime net nepasisakė.

              Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2013-01-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.5 p. nurodyta, kad žemės sklypui, kuriame yra ginčo statinys, yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – sklypas ir pastatas tvarkomi laikantis paminklotvarkos sąlygų. 2012-06-04 savavališkos statybos akte taip pat konstatuota, kad nesudėtingas statinys pastatytas Vilniaus senamiesčio teritorijoje. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.
2. Atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos rašytas „Dėl sandėliuko atstatymo“ pirmosios instancijos teisme buvo vertintas, tačiau negali būti pripažįstamas teisės aktuose numatytu statybos darbams vykdyti privalomu gauti statybą leidžiančiu dokumentu. Rašte nurodant, kad atsakovo pavėsinės statybai keliami supaprastinti statybos reikalavimai, nėra paminėta, kad atsakovo ketinamai statyti pavėsinės statybai nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o tik pabrėžiama, kad pareiškėjas statybos darbus atliktų nepažeisdamas nustatytų reikalavimų. Atsakovas nepateikė nei supaprastinto statybos projekto, nei šiam projektui būtinų rašytinių pritarimų.
3. Atsakovo nurodomoje Inspekcijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr.1V-84 patvirtintų „Asmenų, prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių“ 39.15.3 papunktyje numatyta, kad 1 metų terminas taikomas inspekcijai vykdant statybos teisėtumo kontrolę vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 5 p., kuriame kaip statybą leidžiantys dokumentai nurodomi – rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. Ginčo atveju taisyklių 39.15.3 papunktis netaikomas.
4. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl termino reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti pratęsimo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

              Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

              Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje keliamas ginčas dėl atsakovo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytos pavėsinės statybos teisėtumo.

Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame kitos paskirties žemės skly­pe, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę (t.I, b.l. 4-6). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas 2012-06-04 savavališkos statybos aktu Nr.SSA-00-120604-00199 konstatavo, kad atsakovas šią pavėsinę pastatė savavališkai, neturėda­mas statybas leidžiančių dokumentų (t. I, b.l.7-8) ir 2012-07-04 surašė reikalavimą „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, nustatant atsakovui terminą iki 2013-01-04 likviduoti savavališ­kos statybos padarinius (t. I, b.l.9). Inspekcijos pareigūnas, patikrinęs, kaip vykdomas 2012-07-04 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2013-01-09 surašė reikalavimo pašalinti sa­vavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr.RPA-00-130109-00013, kuriuo nustatė, kad at­sakovas neįvykdė reikalavimo (t. I, b.l. 15).

Pažymėtina, kad remiantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi pavėsinės statybos ir savavališko statybos akto surašymo metu) 3 str. 2 d. 2 p. bei 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo pastatyta pavėsinė, kurios aukštis 2,03 m., ilgis – 3,38 m., o plotis – 2,18 m. pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 p. ir LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr.D1-812 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., naujo nesudėtingo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal šio įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., tokio statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Be to, remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 3.1. papunkčiu, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, rašytiniai pritari­mai supaprastintam statybos projektui, yra privalomi. Iš byloje ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-01-28 išrašo (t. I, b.l. 19-21) matyti, kad žemės sklypas, kuriame yra atsakovo ginčo statinys, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir kartu su pastatu tvarkomas laikantis paminklotvarkos reikalavimų, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini apelianto teiginiai, neva byloje nėra įrodymų, kad atsakovo pavėsinė stovi kultūros paveldo objekto teritorijoje. Įvertinus aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas, prieš statydamas ginčo pavėsinę, turėjo turėti pavėsinės statybą leidžiantį dokumentą. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnija 2008-07-25 raštu patvirtino, kad neprieštarauja, kad atsakovas įsirengtų pavėsinę ir toks raštas turi būti prilygintas rašytiniam pritarimui supaprastintai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal 2010-09-28 Aplinkos ministro įsakymą Nr.D 1-827. Vis dėlto atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo nurodomo rašto metu galiojęs LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR.1.01.07:2002 numatė, kad nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas (STR 1.01.07:2002 12.1.1. p.). Toks rašytinis pritarimas reikalaujamas ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose (STR 10.07.01:2010 6 priedo 3.1. p). Iš apelianto minimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos rašto matyti, kad seniūno pavaduotojas tik nurodė, kad seniūnija neprieštarauja, jog atsakovas statytų pavėsinę, tačiau pažymėjo, kad darbai turi būti atliekami nepažeidžiant Statybos techninio reglamento (t. I, b.l. 60). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, apelianto minimas Rasų seniūnijos raštas negali būti laikomas rašytiniu pritarimu nesudėtingo statinio statybai aukščiau minėtų Statybos techninių reglamentų prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, statydamas pavėsinę (duomenys neskelbtini), neturėjo statybai reikiamo leidžiančio dokumento, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o tokia pavėsinė laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.).

Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. Atkreiptinas dėmesys, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. ir kt. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pavėsinę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas nagrinėjamu atveju nėra proporcingas savavališkos statybos padarinių ir visuomenės interesų mastui. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas dar 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad proporcingas sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) yra tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Tuo tarpu šiuo atveju nesudėtingo pastato – pavėsinės – statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra galima, tačiau jos statybai reikalingi tik aukščiau minėti statybą leidžiantys dokumentai, todėl šio statinio nugriovimas, nesuteikus atsakovui galimybės sutvarkyti projektinės dokumentacijos, yra neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams. Statybos įstatymo 28 str. numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...> tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus bei tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nesudėtingo statinio statyba yra galima, atsakovui turi būti suteikta galimybė sutvarkyti pavėsinės statybos dokumentus. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su atsakovo kaimynės J. B. skundais, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasi auškčiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, leidžiant atsakovui per 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti pavėsinės statybą leidžiantį dokumentą. Neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, atsakovas įpareigotinas nugriauti savavališkai pastatytą žemės skly­pe (duomenys neskelbtini) 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pa­vėsinę bei sutvarkyti statybvietę, o to neįvykdžius – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies tenkino ieškinį, tačiau perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, kurias šalys patyrė pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo, nes šiuo atveju ieškinio dalinis tenkinimas nepaneigia ieškovo reikalavimo dėl savavališkos statybos pagrįstumo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Apelianto išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, priteistinos iš ieškovo paskirstant šias išlaidas šalims po lygiai, t.y. iš ieškovo priteistina pusė atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumos (t. I, b.l. 184).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį patenkinti iš dalies. Leisti atsakovui V. P. per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos LR Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pa­vėsinei žemės skly­pe, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o to nepadarius per nustatytą terminą – įpareigoti atsakovą V. P. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą žemės skly­pe (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pa­vėsinę bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,38 m ilgio, 2,18 m pločio, 2,03 m aukščio pavėsinę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. P..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 73 Lt (septyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui V. P..

Teisėjai                            Romualda Janovičienė

Andžej Maciejevski

Alma Urbanavičienė