Civilinė byla Nr. 3K-3-164/2011(S)

                            Procesinio sprendimo kategorija

                                    118.3

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m.  balandžio 11 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas)  ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vevira“  kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieškinį atsakovams D. R. ir I. R.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus ir tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Revi“ buvo iškelta bankroto byla; kartu su kitais trečiosios eilės kreditoriais bankroto byloje patvirtintas ir advokatų                    I. R. ir D. R. kontoros „Rhetor R&R“ 20 931,74 Lt finansinis reikalavimas. 2006 metų pradžioje ieškovas perėmė daugelio kreditorių finansinius įsipareigojimus, apmokėjo visų trečiosios eilės kreditorių reikalavimus ir pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis. Siekdamas perimti atsakovų finansinį reikalavimą UAB „Revi“ bankroto byloje, ieškovas 2006 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu į AB SEB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria turi teisę naudotis advokatų kontoros „Rhetor R&R“ advokatai I. R. ir D. R., pervedė 20 931,74 Lt; 2006 m. vasario 15 d. įteikė advokatų kontorai „Rhetor R&R“ raštišką pasiūlymą perleisti kreditoriaus reikalavimą, kartu pateikdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Advokatai atsisakė perleisti savo reikalavimo teises ir grąžinti pervestus pinigus.

Ieškovas, siekdamas atgauti pervestus pinigus, 2006 m. kreipėsi į teismą; Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį dėl                  20 931,74 Lt priteisimo iš advokatų kontoros „Rhetor R&R“, 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.  Pagal šį sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame skolininku nurodyti advokatų kontora  „Rhetor R&R“ ir advokatas I. R. Kilus neaiškumų dėl sprendimo vykdymo, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. liepos 26 d. nutartimi išaiškino, kad sprendimas byloje pagal ieškovo UAB ,,Vevira“ ieškinį atsakovui advokatų kontorai „Rhetor R&R“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo turi būti vykdomas, nukreipiant išieškojimą tik į teismo sprendime nurodytą skolininką advokatų kontorą „Rhetor R&R“ ir negali būti nukreiptas į kitus subjektus. Kadangi išieškojimas iš juridinio asmens teisių neturinčio asmens (advokatų kontoros  „Rhetor R&R“) buvo negalimas, tai antstolis galutinio sprendimo nebevykdė.

Negalėdamas iš juridinio asmens teisių neturinčios advokatų kontoros išsiieškoti skolos, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas  CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.240 straipsnio 1 dalies  pagrindu priteisti 20 931,74 Lt ir 2145,80 Lt palūkanų solidariai iš atsakovų I. R. ir D. R. Ieškovo teigimu, jis neturėjo su advokatų kontora „Rhetor R&R“ ir jos advokatais tarpusavio santykių, todėl negalėjo turėti ir finansinių įsipareigojimų. Atsakovai turi grąžinti be pagrindo įgytą pinigų sumą. Ieškovas nurodė, kad  atsakovai, advokatų kontoros „Rhetor R&R“ advokatai, veikia partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, todėl yra savarankiški teisinių santykių dalyviai ir civilinės atsakomybės subjektai.

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2- asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų 20 931,74 Lt ir 2145,80 Lt palūkanų, penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Revi“ iškelta bankroto byla, trečios eilės kreditoriumi patvirtinta advokatų kontora „Rhetor R&R“, kuriai ieškovas 2006 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu pervedė 20 931 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodęs, jog mokama už UAB „Revi“ pagal kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2006 m. vasario 15 d. advokatų kontoroje „Rhetor R&R“ įteiktas ieškovo prašymas pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį, apmokėjimo nuorašas ir reikalavimo perleidimo sutartis; atsakovai pripažįsta, kad šią sumą gavo be įstatyme nustatyto ar sutartinio pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovai, ne pagal paskirtį gavę pinigus, sąžiningai ir teisingai elgdamiesi privalėjo grąžinti lėšas ieškovui. Įvertinęs įsiteisėjusį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. galutinį sprendimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjama byla nėra tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu kaip byla, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, todėl netenkino atsakovų prašymo nutraukti bylą. Teismas nustatė, kad advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitoje, į kurią ieškovas pervedė pinigus, esančiomis lėšomis galėjo disponuoti bet kuris atsakovas – tiek I. R., tiek D. R. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovai turėjo galimybę žinoti apie nepagrįstai gautas lėšas nuo jų gavimo dienos, ir, vadovaudamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, priteisė solidariai iš atsakovų ne tik nepagrįstai pervestas lėšas, bet ir 2145,80 Lt palūkanų nuo prašymo įteikimo dienos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovų 692,33 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino dalį atsakovų apeliacinio skundo, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Kolegija nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 priimtu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. galutiniu sprendimu buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. preliminarus sprendimas priteisti iš atsakovo D. R., I. R. advokatų kontoros „Rhetor R&R“ ieškovo UAB „Vevira“ naudai 20 931,74 Lt, kaip be pagrindo įgyto turto. Nagrinėjamoje byloje ieškovas antrą kartą pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir anksčiau nagrinėtoje byloje. Byloje nustatyta, kad ieškovas, siekdamas perimti kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, lėšas pervedė į atsakovų D. R., I. R. advokatų kontoros „Rhetor R&R“ sąskaitą;  Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 atsakovas yra D. R., I. R. advokatų kontora „Rhetor R&R“, kuri su banku yra sudariusi kliento aptaranavimo sutartį ir į kurios sąskaitą yra buvo pervesta 20 931,74 Lt. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog D. R., I. R. advokatų kontora „Rhetor R&R“ turi juridinio asmens teises ir D. R., I. R., kaip fizinių asmenų, užsiimančių profesine advokatų veikla, turtas yra atskirtas nuo šios advokatų kontoros turto. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo teisinį šalių tapatumą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006, kurioje atsakovas yra D. R., I. R. advokatų kontora „Rhetor R&R“, ir nagrinėjamoje byloje. Konstatavusi teisinį šalių tapatumą, tapatų ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti nagrinėjamą bylą, nes yra įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. galutinis sprendimas. Priėmusi sprendimą nutraukti bylą, kolegija nevertino kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. 

Kolegija atmetė V. P. atstovo advokato J. Sakavičiaus prašymą pakeisti pagal 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieškovą bankrutuojančią UAB „Vevira“ į V. P., nes nutrauktinoje civilinėje byloje negalimas procesinių teisių perėmimas ir nėra tam teisinio pagrindo.  

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Vevira“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat įtraukti suinteresuotą asmenį V. P. į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1) dėl netinkamo CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punkto ir nutraukti nagrinėjamos bylos. Kasatorius mano, kad advokatų kontora „Rhetor R&R“ ir šios kontoros advokatai I. R. ir D. R. civilinės atsakomybės prasme negali būti laikomi tapačiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 1 d.  galutinio sprendimo, pagal kurį be teisinio pagrindo įgytas lėšas galima išieškoti tik iš konkretaus asmens – advokatų kontoros „Rhetor R&R“; iš kitų asmenų išieškojimas pagal šį sprendimą negalimas.

Draudimo pareikšti tapatų reikalavimą tikslas yra išvengti tapačių reikalavimų tam pačiam atsakovui du kartus, kartu užkirsti kelią peržiūrėti pirmojo teismo sprendimo teisėtumą, jei jis yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje aišku, kad negali kilti nė vieno iš šių padarinių, nes išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. galutinį sprendimą yra neįmanomas. Kasatorius pažymi, kad advokatų kontora yra advokatų veiklos forma, todėl jos dalyvis negali būti tapatinamas su jos veiklos būdu. Be to, ankstesni teismų procesiniai sprendimai, kuriais uždraustas sprendimo vykdymas pagal teismo sprendimą iš advokatų kaip asmenų, patvirtina, kad atsakomybės prasme advokatų veiklos forma nėra tapati  advokato atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų dėl to, jog atsakovų turtas atskirtas nuo advokatų kontoros „Rhetor R&R“, laikytinas teisiškai nereikšmingu, nes advokatų kontora, neturėdama juridinio asmens teisių, savo vardu negali turėti kokio nors turto. Apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. galutinio sprendimo ir šį sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjusio Vilniaus apygardos teismo    2007 m. gruodžio 12 d. nutarties motyvų, kuriuose nurodyta, kad advokatai (atsakovai šioje byloje) ir advokatų kontora „Rhetor R&R“ negali būti sutapatinami. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu neišspręstas kasatoriaus ir atsakovų ginčas, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė CPK 293 straipsnio 3 dalies nuostatą;

            2) dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad teismų praktikoje nespręsta bylų dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu identiškomis nagrinėjamai bylai aplinkybėmis, kai ginčas dėl šalių tapatumo kyla tarp advokatų kontoros ir advokato. Kasatoriaus nuomone, šiam ginčui turėtų būti taikoma teismo praktika dėl išieškojimo iš individualios įmonės savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009), nes teisinių padarinių klausimas panašus tiek sprendžiant ginčus dėl individualios įmonės savininko atsakomybės, tiek šį ginčą. Kasatorius nurodo, kad cituojamoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, ar galima reikšti ieškinį bankrutavusios įmonės savininkui, jeigu individualios įmonės bankroto byloje buvo pareikštas kreditoriaus reikalavimas, kylantis iš tų pačių faktinių santykių, ir konstatuota, kad prievolinių teisinių santykių aspektu laikytina, jog ginčas kilęs ne tarp tų pačių šalių; bankroto byloje materialinis teisinis santykis buvo tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės; nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas atsakovui kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų. Kasatorius pažymi, kad cituojamoje ir nagrinėjamoje byloje neįmanoma patenkinti reikalavimų užbaigtoje civilinėje byloje, todėl kreditorius turi teisę inicijuoti naują bylą skolininko dalyviui.

           

            Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

 

            2011 m. kovo 18 d. atsakovas I. R.  kasacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes kitoje civilinėje byloje jis ginčija kasatoriaus UAB ,,Vevira“ ir     V. P. 2010 kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, be to, dėl tos pačios sutarties suklastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

  

 

Dėl ieškinių, pareikštų advokatų kontorai ir partnerystės pagrindais veikiantiems advokatams, tapatumo

 

            Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – ginčo šalių tapatumo, kaip sąlygos nutraukti civilinę bylą,  vertinimas. Teismų praktikoje yra suformuluotos aktualios šio klausimo sprendimui teisės aiškinimo ir taikymo nuostatos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad  teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Dėl šios teisės normos tikslų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad ji yra skirta tam, jog dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, nes, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad būtų taikomas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, turi būti konstatuotas ieškinių tapatumas ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š.  v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus žaluma“ v. B. S., N. B., bylos Nr. 3K-3-357/2009; kt.).

            Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ankstesnėje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkinti kasatoriaus UAB ,,Vevira“ reikalavimai dėl 20 931,74 Lt, kaip be pagrindo įgyto turto, grąžinimo iš atsakovo advokatų kontoros „Rhetor R&R“, tačiau šio teismo sprendimo vykdymas, kaip konstatuota teismų nutartyse dėl vykdymo išaiškinimo, negalimas, nes skolininkas advokatų kontora „Rhetor R&R“ neturi civilinio teisnumo (nėra juridinis asmuo), o advokatams D. R. ir I. R. teismo sprendimas teisinių padarinių nesukėlė. Priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylą, apeliacinės instancijos teismas aplinkybes, kad  D. R.  ir I. R. advokatų kontora „Rhetor R&R“ neturi juridinio asmens teisių ir D. R., I. R., kaip fizinių asmenų, užsiimančių profesine advokatų veikla, turtas neatskirtas nuo šios advokatų kontoros turto, pripažino pakankamu pagrindu bylos šalių tapatumui pagal CPK 293 straipsnio  1 dalies 3 punktą konstatuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, lėmusį neteisėtos nutarties nutraukti civilinę bylą priėmimą, dėl to susiklostė neleistina procesinė situacija, kliudanti kasatoriui įgyvendinti teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Pagal Advokatūros įstatyme įtvirtintą reglamentavimą (Advokatūros įstatymo 27, 28 straipsniai) partnerystės pagrindais veikiančių, neįkūrusių profesinės bendrijos  advokatų kontora yra viena iš advokatų profesinės veiklos formų. Tokia advokatų kontora nėra juridinis asmuo, todėl savo vardu negali įgyti ir turėti teisių bei pareigų, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis).  Taigi, juridinio asmens teisių neturinti advokatų kontora negali būti tinkama bylos  šalis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje netinkama bylos šalis nebuvo pakeista tinkama, o advokatai                 D. R. ir I. R. nebuvo patraukti atsakovais kaip fiziniai asmenys, banko sąskaitos, į kurią pervestos ginčo lėšos, savininkai. Nekonstatavus, kad šie asmenys dalyvavo ankstesnėje civilinėje byloje procesiniu šalies statusu, nėra pagrindo konstatuoti šalių tapatumo, kaip vienos iš ieškinių tapatumo sąlygų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nutraukė civilinę bylą, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kasatoriaus prašymas įtraukti suinteresuotą asmenį V. P. į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu netenkinamas, nes naujų dalyvaujančių asmenų įtraukimas į bylą kasacinėje instancijoje negalimas.

Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, teisėjų kolegija pasisako, kad kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje esantis išaiškinimas neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje – jis priimtas byloje dėl išieškojimo iš individualios įmonės savininko; individualios įmonės ir advokatų kontoros veiklos teisinis reguliavimas yra skirtingas, taigi, kasatoriaus nurodyta byla iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos tiek teisine problematika, tiek faktinėmis ginčo aplinkybėmis.

 

Dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo sustabdyti civilinę bylą. Kasacijos dalykas šioje byloje yra patikrinti, ar pagrįstai konstatuotas ieškinių tapatumas ir ar teisėtai priimta nutartis nutraukti civilinę bylą.  Nagrinėjamų  klausimų sprendimui nėra reikšmingos ir nevertinamos aplinkybės, įvyko ar ne materialinis teisių perėmimas, procesinio teisių perėmimo klausimas taip pat nesprendžiamas. Antra vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad prie atsakovo prašymo pridėti dokumentai nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių dėl baudžiamojoje byloje atliekamo tyrimo, taip pat kitos civilinės bylos ryšio su nagrinėjama byla. Rašte dėl ikiteisminio tyrimo nėra duomenų apie tai, dėl kokių konkrečių aplinkybių tyrimas vykdomas; atsakovo atstovo patvirtintos ieškinio pareiškimo kopijos nepatvirtinta fakto, kad teisme yra iškelta civilinė byla.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 45,55 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                         Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                            Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                               Sigita Rudėnaitė