Civilinė byla Nr. 2YT–3845-405/2019

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00190-2019-6                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;

 (S)

3.2.6.4; 3.4.4.2 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 24 d.

Švenčionys

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,

sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S. (V. S.),

pareiškėjo atstovei adv. Rimutei Giruckienei,

vertėjai Lenai Zavirinai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis kartu su motina V. S., mirusia (duomenys neskelbtini) , priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini)  mirus jo tėvui V. S. (V. S.), faktiškai pradėdami jį valdyti 

Pareiškėjo atstovė adv. R. Giruckienė nurodė, kad 2000-12-10 mirė pareiškėjo tėvas

V. S., po jo mirties liko palikimas – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su pareiškėjo motina priklausęs namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) . Tėvo palikimą priėmė pareiškėjas ir jo motina faktiškai pradėdami palikimą valdyti – toliau gyveno tame pačiame name, naudojosi namu, ūkiniu pastatu ir likusiais tėvo daiktais, pareiškėjas kartu su motina mokėjo mokesčius, rūpinosi likusiu turtu ir jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai. Pareiškėjo motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini) , po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi nei pareiškėjas, nei pareiškėjo motina nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po pareiškėjo tėvo mirties. Prašė nustatyti palikimo priėmimo faktą.

        Pareiškėjas V. S. paaiškino, kad, mirus tėvui, jis ir motina liko gyventi name, toliau naudojosi visu turtu, mokėjo mokesčius, motina sodino daržus, o jis padėjo motinai. Mokesčius mokėjo motinos vardu. Nei jis, nei motina į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirus motinai, jis kreipėsi į notarą, tačiau notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į dalį namo. Prašė nustatyti faktą, kad jis ir motina priėmė palikimą po tėvo mirties.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo motina priėmė po tėvo mirties palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Prašė, pareiškėjui pateikus įrodymus apie palikimo priėmimą, pareiškimą patenkinti, priešingu atveju – atmesti.  

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) , todėl taikomos iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) normos. Šio kodekso CK 587 str. 1 d. buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.

Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka (1964 m. CK 40 str.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d., 1964 m. redakcija). Palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d. 1964 m. redakcija). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą (CK 587 str., 1964 m. redakcija), suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Faktinį palikimo priėmimą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str.). 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje esančių santuokos, gimimo, mirties liudijimų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini) , motina V. S. –(duomenys neskelbtini)  (b. l. 3,5, 9-10, 11-12). Iš Nekilnojamo turto registre esančių duomenų (b. l. 7) nustatyta, kad 1992-10-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota pareiškėjo motinos V. S. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjo tėvų santuoka įregistruota 1970-10-17, todėl minėtas turtas įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš pareiškėjo, liudytojų J. S. (J. S.), K. Š. paaiškinimų nustatyta, kad, mirus pareiškėjo tėvui, pareiškėjo motina liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name ir naudojosi visu likusiu turtu, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, sodino daržą, tuo faktiškai pradėdama valdyti palikimą. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas mirus tėvui taip pat liko gyventi motinai ir tėvui priklausiusiame name, naudojosi turtu, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas išreiškė valią priimti palikimą. Liudytojai nepatvirtino, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą, kaip tik liudytojai paaiškino, kad turtą po vyro mirties paveldėjo pareiškėjo motina, kol ji buvo gyva, sodino daržus, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su motina mokėjo mokesčius – kartais savo lėšomis, kartais jam pinigų duodavo motina, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Liudytojai nepatvirtino, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius, pareiškėjas, siekdamas priimti palikimą, nesikreipė į komunalines paslaugas teikiančias įmones dėl sutarčių dėl komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo koregavimo, kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, sutartys dėl komunalinių paslaugų buvo sudarytos motinos vardu ir mokėjimai atliekami taip pat motinos vardu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis per šešis mėnesius po tėvo mirties perėmė likusį turtą ir valdė jį kaip savo, laikė save turto savininku. Aplinkybe, kad pareiškėjas nuo 1991-10-03 deklaravęs gyvenamąją vietą tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, nepatvirtinamas palikimo priėmimo po tėvo mirties faktas, t. y. nepatvirtinami aktyvūs pareiškėjo veiksmai palikimui priimti, tuo tik patvirtinama, kad pareiškėjas toliau gyveno tėvams priklausiusiame name, tačiau, kaip nustatyta ir iš liudytojų paaiškinimų, paveldėtoja po pareiškėjo tėvo mirties tapo pareiškėjo motina, kurią ir liudytojai laikė turto savininke. Tuo tarpu pareiškėjas, gyvendamas kartu su motina, jai padėjo prižiūrėti ir tvarkyti turtą.

Nustatyta, kad pareiškėjo motina V. S., 2000-12-10 mirus pareiškėjo tėvui ir V. S. sutuoktiniui V. S., per šešis mėnesius priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po V. S. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po tėvo mirties aktyviais veiksmais priėmė palikimą, todėl pareiškimo dalis dėl tokio fakto nustatymo netenkinama.

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448, CK 587 str. 2 d.1(964 m. redakcija), teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

        Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)  mirus sutuoktiniui V. S. (V. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

        Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja         Nijolė Lisauskienė