Byla Nr. 1S-227-175/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

n u s t a t ė :

1. R. B. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 9 d.
3. Komisijos 2017 m. sausio 19 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė.
4. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos 2017 m. sausio 19 d. nutarimą taikyti lygtinį apleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis pažeidė esminius tarptautinius bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintus principus. Be to, nutartis yra šališka, nemotyvuota, kadangi netinkamai vertintos bei atmestos faktinės aplinkybės, kurias savo nutarime konkrečiai bei logiškai įtvirtino komisija.
2. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kaip jį vertina komisija. Ši vienbalsiai pritarė nuteistojo lygtinio paleidimo prašymui. Sutinkama su tuo, kad komisijos nutarimas yra tik patariamasis, o ne imperatyviai privalomas teismui. Tačiau objektyvią ir tikslingiausią informaciją apie kalintį asmenį turi pataisos namų administracija, kiekvieną dieną kontaktuodama su nuteistuoju ir matydama jo grįžtamąjį kelią į visuomenę. Šiuo atveju komisija nustatė, kad nuteistasis atitinka tiek formalius, tiek materialius kriterijus.
3. Nuteistasis pažymi, kad režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, tačiau dėl veikos mažareikšmiškumo, taip pat teigiamo elgesio ir turimų paskatinimų, nuobauda buvo panaikinta. Šiuo atveju teismas, nesant jokių argumentų, siekia išlaikyti nuteistąjį suimtą, nors tam nėra realaus pagrindo. R. B. nurodo, kad turi šeimą, su ja ryšius palaiko, nori su jais leisti laiką, jiems padėti.
4. Nuteistojo manymu, teismas taiko dvigubus standartus, kadangi vieniems asmenims panašiose situacijose lygtinį paleidimą taiko, o kitiems ne. R. B. atkreipia dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 37 iki 33 balų, o tai rodo ženklų siekį pasitaisyti. Už gerą elgesį skatintas, mokosi, studijuoja universitete, siekia įgyti išsilavinimą, buvo išleistas į namus. Tai rodo, kad juo galima pasitikėti, jis elgiasi pagal taisykles. Paleidus lygtinai, turi galimybę iš karto įsidarbinti. Turi įmonę, kuri šeimai garantuoja pajamas. Priteistus ieškinius atlygino savanoriškai. Ieškinį, kuris priteistas solidariai, dengia pagal galimybes. Aktyviai dalyvauja socialinio švietimo užsiėmimuose, padeda integruotis naujai į įkalinimo įstaigą atvykusiems nuteistiesiems, laisvalaikį leidžia aktyviai. Išėjęs į laisvę, planuoja gyventi su šeima. Mamai ir žmonai diagnozuotos sunkios ligos, serga ir sūnus. Dėl to nuteistasis yra susirūpinęs, kadangi artimiems žmonėms reikalinga jo pagalba. Visos šios aplinkybės rodo, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas.
5. Atsiliepimų į nuteistojo R. B. skundą negauta.
6. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš minėtos BVK normos konstrukcijos spręstina, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu.
9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis R. B. pataisos namuose mokosi, aktyviai dalyvauja įvairiose vykdomose programose, du kartus skatintas, palaiko artimus ryšius su šeima. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema, išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Tie patys kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko), todėl akivaizdu, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose reikšmingos įtakos pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių mažėjimui neturėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 37 balų iki 33 balų, tačiau nėra pateikta duomenų apie šį rizikos vertinimą sudarančius statinius ir kintamuosius veiksnius.
10. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistasis, kaip minėta, du kartus skatintas, tačiau taip pat ir vieną kartą baustas. Nuobauda skirta 2016 m. vasario 2 d. Nors nuobauda šiuo metu ir negalioja, tačiau nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo pataisos įstaigoje faktas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, nesilaikys nustatytų įpareigojimų ir draudimų. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. B. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė nustatytas sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų skyrimo laiką, kryptinga teigiama elgesio korekcija pataisos namuose stebima tik nuo 2016 m. vidurio, kai nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, buvo skatintas. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti, nuteistajam suteiktos trumpalaikės išvykos į namus. Tačiau šie elgesio pokyčiai nėra pakankami išvadai, kad nuteistojo elgesio korekcija yra pakankama ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
11. Nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nėra objektyvus ir spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą esant analogiškoms aplinkybėms, priima skirtingus sprendimus. Klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiamas individualiai, vertinant ne tik formalius kriterijus, bet ir kitas aplinkybes, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Net ir esant panašioms faktinėms aplinkybėms (padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, paskirtos bausmės laikas, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas), nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, elgesio, požiūrio pokyčius apibūdinančios aplinkybės yra skirtingos. Konstatuoti, kad šiuo atveju apylinkės teismas neteisingai, neobjektyviai ar šališkai įvertino lygtinio paleidimo klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes, nėra pagrindo. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis, jų nedaro nepagrįstomis. Pažymima, kad nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                          Ramūnas Antanavičius

                                                                                                                                         Edita Dambrauskienė

                                                                                                                                         Algerdas Urbšys