Civilinė byla Nr. e2-1000-607/2020
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00245-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. tarp šalių buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 500 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 5 d. grąžinti kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 499,72 Eur. Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais turėjo grąžinti kreditą ieškovei, mokėdamas kas mėnesį sutarto dydžio įmokas, tačiau jis Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2020 m. sausio 14 d. ieškovė vienašališkai, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Ieškovės paskaičiavimu atsakovo likusi nepadengta kredito suma yra 370,82 Eur, nesumokėta bendra vartojimo kredito kaina – 63,14 Eur.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs, jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 370,82 Eur kredito suma, 63,14 Eur bendra vartojimo kredito kaina, iš viso 433,96 Eur.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2,13 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 32,37 procento. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 2,13 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2,71 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 19 d. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2,71 Eur delspinigius taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 438,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 433,96 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 96 ct) įsiskolinimą, 2,13 Eur (dviejų eurų 13 ct) palūkanas, 2,71 Eur (dviejų eurų 71 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 438,80 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 kovo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“, įmonės kodas 302453988, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Daiva Žebelienė