Civilinė byla Nr. 2-4-829/2016

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00216-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.8.8.; 2.5.29.2.; 3.2.6.1.(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei N. D., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovei D. K., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, trečiajam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. K., trečiuoju asmeniu byloje esant V. K., ir

n u s t a t ė:

ieškovė N. D. prašo priteisti iš atsakovės D. K. 2 316,96 Eur skolos. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2007 m. kovo mėnesio pradžioje atsakovė D. K. kreipėsi į ją prašydama paskolinti pinigų automobiliui pirkti. 2017-03-15 ieškovė atsakovei paskolino 8 000 Lt (kas šiuo metu sudaro 2 316,96 Eur). Minėtus pinigus atsakovei ji pervedė į sąskaitą bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodydama pinigų pervedimo pagrindą – „paskola“. 2014-06-10 su rašytiniu reikalavimu-pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti skolą, tačiau iki šios dienos atsakovė skolos negrąžino ir dėl termino skolai grąžinti į ieškovę nesikreipė.

Teismo posėdžio metu ieškovė N. D., palaikydama pareikštą ieškinį ir prašydama jį tenkinti, parodė, kad jos dukra S. K. jai paskambinusi paprašė K. paskolinti pinigų. Prašė ji, nes D. K. ir G. K. buvo gėda. S. K. neaiškino kam tie pinigai, o ir ji pati neklausinėjo. Jiems reikėjo 8 000 Lt. Paskui girdėjo, kad K. pirko automobilį, kurį jie užregistravo savo vardu ir naudojosi. Nežino ar S. ir G. K. važinėjo minėtu automobiliu. Ji nutraukė terminuotą indelį, kuriame buvo apie 10 000 Lt. Šie pinigai buvo jos asmeniniai, niekas šių jai nepervedė. Tai patvirtina banko išrašai. Pinigus sukaupė dirbdama dviejuose darbuose. Pinigai buvo skirti namo renovacijai. Pati D. K. jai paskambino likus 5-10 dienų iki pinigų šiai pervedimo, padiktavo savo banko sąskaitos rekvizitus. Skolinti ją atkalbinėjo tiek brolis, tiek tėvai. 2007-03-15 iš savo sąskaitos pervedė K. 8 000 Lt. 2 000 Lt pasiliko kelio sąnario operacijai Klaipėdoje. Kiek D. K. prašė, tiek pinigų jai ir pervedė. Paskolos sąlygų neaptarė, nes manė, kad abiejų vaikams gyvenant santuokoje yra kaip giminės, tai atiduos kai galės. Tačiau iširus S. K. ir G. K. santuokai, apie pinigus nebuvo jokios kalbos. Banke vedant pinigus ji paaiškino, kad juos skolina, tai jai patarė pavedime nurodyti, kad „paskola“. Nežinojo, kad skolinant daugiau nei 5 000 Lt reikia sudaryti notarinę formą. Gal ir būtų nuėjusi tokią sutartį sudaryti, jei viskas būtų vykę ne taip skubiai.

Atsakovė D. K. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprašė ieškovės N. D. paskolinti pinigų automobiliui pirkti. Minėta pinigų suma, kurią N. D. jai pervedė, buvo jos sūnaus G. K. pinigai ir skirti jos sūnaus ir ieškovės dukters S. K. šeimai – automobiliui pirkti, kuriuo šie norėjo grįžti į Lietuvą. Jos ir ieškovės vaikai susituokė (duomenys neskelbtini). Jie dirbo Anglijoje, o parvežę grynuosius pinigus padėjo į N. D. sąskaitą. Kai G. ir S. K. apsižiūrėjo automobilį ir jį nusprendė pirkti, jie nurodė N. D. pinigus pervesti į jos sąskaitą. Jos sutuoktinis automobilį nupirko, užregistravo savo vardu ir perdavė naudotis jos sūnaus ir ieškovės dukters šeimai, ką įrodo pateiktos fotonuotraukos. Vėliau automobilis buvo parduotas ir S. K. buvo nupirktas prabangesnis automobilis, likęs jai po santuokos nutraukimo. Taip pat nurodoma, kad N. D. 2007-03-15 buvo pensininkė, todėl neturėjo tokių piniginių lėšų.

Atsakovė D. K., prašydama ieškinį atmesti, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus G. K. paskambinęs jai iš Anglijos pasakė, kad su žmona S. K. norėtų nusipirkti didesnį automobilį grįžimui iš Anglijos namo, nes į senąjį, gimus sūnui, nebetelpa. Ji turėjo surinkti 18 000 Lt, nuvežti juos iki Šiaulių, paduoti sūnaus pusbroliui G. K., kuris turėjo apžiūrėtą automobilį nupirkti. 10 000 Lt suma buvo padėta pas ją. Taip pat liepė paskambinti S. K. mamai, nes su ja viskas jau sutarta, tereikia tik iš jos pinigus paimti. Ji paskambino N. D., kuri sakė prisidėsianti 8 000 Lt prie vaikų naujo automobilio pirkimo. N. D. žinojo kam tie pinigai skirti. Susitarė, kad ši pinigus įdės į autobusą. Kovo 13 d. ji laukė pinigų, tačiau nesulaukė. Neprisimena ar ji pati N. D. paskambino, ar N. D. jai, tačiau pokalbio metu ši teigė, kad su kažkuo pasitarė ir nusprendė, jog pinigus dėti į autobusą nėra saugu. Tada prašė atsiųsti banko rekvizitus, kad galėtų pinigus persiųsti per banką. Pastarajai padiktavus sąskaitos numerį, N. D. jai pervedė 8 000 Lt sumą. Dar ją pamokino kaip nuimti pinigus nuo bankomato. Gavus pinigus ji, D. L. ir jos vyras nuvažiavo į Šiaulius. Padavė pinigus G. K. Toliau viską darė vyrai. Automobilį formino vyro vardu, nes vaikai buvo užsienyje. D. L. parvairavo pirktą automobilį į Šakius, o G. K. pervežė nupirktą automobilį S. ir G. K. į Angliją. Ji prie automobilio pirkimo prisidėjo tik tuo, kad surinko pinigus. Su automobiliu niekur pati nevažiavo, nes tiek ji, tiek vyras turi po (duomenys neskelbtini) automobilį. S. ir G. K. automobiliu naudojosi apie 2 metus. Vėliau jį pardavė ir nupirko S. K. automobilį (duomenys neskelbtini) už 11 000 Lt.

Trečiasis asmuo V. K. parodė, kad apie tai, kad jo sutuoktinė D. K. skolinosi iš N. D. pinigų jis nieko nežino. Pats irgi jokių pinigų iš ieškovės nesiskolino. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas G. ir S. K., kurie gyveno Anglijoje. Jie tą automobilį susirado internete. Viską dėl automobilio pirkimo vaikai derino su pusbroliu iš Šiaulių, kadangi jie patys negalėjo grįžti. Jis pats dalyvavo tik automobilio priregistravime. Jis automobilio nei pirko, nei matė. Iš Šiaulių automobilį parvairavo D. L. Po savaitės automobilį išvežė į Angliją. Vaikai su automobiliu grįžo kažkur už metų. Nei jis, nei sutuoktinė nesinaudojo tuo automobiliu. Jis pats turi sunkvežimį bei automobilį, o sutuoktinė taip pat turi automobilį. Paminėto automobilio avarijos pats nematė. S. K. atvežė pietus G. K., o išvažiuodama iš jų kiemo priekiu palindo po šienapjove. Automobilio priekis bei sparnai buvo apgadinti. Remontu rūpinosi G. K., kadangi tai jo automobilis. G. K. susirado klientą iš interneto. Automobilio jis pats nepardavė, tik pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė. Su pirkėju pats nebendravo. Nežino kiek pinigų buvo gauta už automobilio pardavimą, kadangi pinigai atiteko G. K.. Jis iš šio sandorio negavo jokios naudos.

Liudytojas S. K. parodė, kad kovo mėnesio viduryje, metų tiksliai nežino, jos mama paskolino D. K. 8 000 Lt. Ji pati paprašė mamos paskolinti pinigus, nes jos prašė tiek G. K., tiek D. K.. Tuomet jai nebuvo sakoma kam jiems reikalingi pinigai. Tik vėliau sužinojo, kad jie skirti automobiliui (duomenys neskelbtini), kurį pirko ir naudojosi G. K. tėvai. Viskas vyko be jos žinios. G. K. Anglijoje turėjo raudonos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini). Tikriausiai jį pardavė draugui. Tėvų automobilis buvo atvežtas į Angliją G. K.. Automobiliu jie naudojosi tik 2-3 mėnesius. Automobilis nebuvo pirktas šeimai. Važiuojant į Lietuvą automobilį vairavo G. K.. Ji nevairavo. Lietuvoje kelis sykius minėtą automobilį vairavo. Kur važiavo neprisimena. Po to tikriausiai automobilis buvo parduotas. Kai grįžo į Lietuvą, ji pati už savo asmenines lėšas nusipirko (duomenys neskelbtini) automobilį. Jai niekas nedavė nei lito, kadangi su G. K. neturėdavo bendro biudžeto. Kiekvienas gyveno iš savo pinigų. Kai grįždavo į Lietuvą, ji savo dukrai asmeniškai palikdavo pinigų taupyklėje. Savo motinai pinigų neduodavo.

Liudytojas G. K. parodė, kad su S. K. Anglijoje gyveno ir dirbo 4 metus. Į Lietuvą grįždavo vieną kartą per metus, tai yra vasarą. S. K. dukra gyveno su jos mama – N. D. Lietuvoje. Kai grįždavo į Lietuvą žmonai duodavo pinigų, kad paduotų N. D. mergaitei išlaikyti ir tam, jeigu kas nors atsitiktų nenumatyto, kad ji kartu su S. K. dukra juos galėtų aplankyti Anglijoje. Tai buvo jo pinigai. Pinigų palikdavo ir savo mamai. Po 2 000-3 000 Lt. Per metus du-tris sykius juos Anglijoje aplankydavo S. K. dukra G. Jo paskaičiavimu, N. D. namuose jis yra palikęs daugiau nei 8 000 Lt. Praėjus 6 mėnesiams po vaiko gimimo, jie nutarė pirkti didesnį automobilį, kad tilptų vežimėliai. Prieš tai važinėjo automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė. Jis iš savo pinigų, laikytų pas uošvienę ir mamą, nusipirko automobilį už 18 000 Lt. Neprašė, kad kas nors paskolintų pinigų. Jis buvo draustas Lietuvos draudime. Iš pradžių automobilis buvo draustas tėvo vardu, vėliau – jo. Nupirktas automobilį buvo užregistruotas ne jo vardu, nes tuo metu buvo Anglijoje. Nors metus važinėjo Anglijoje, tačiau neperregistravo numerių, nors žino, kad reikėjo. Jie grįžo į Lietuvą tik po metų nuo automobilio pirkimo. Vėliau jis su automobiliu nevažinėjo, nes jį S. K. sudaužė. Automobilį sutvarkė ir pardavė. Automobilio pardavimo skelbimą įdėjo į internetinį portalą www.autogidas.lt. Atsirado pirkėjas – A. S. Šis jam paskambino ir sutarė laiką dėl automobilio apžiūrėjimo. Kainą sutarė 12 000 Lt, kadangi rinkos vertė per du metus buvo kritusi, be to jis buvo S. K. apgadintas. Pinigus už automobilį gavo iškart po sandorio. Kartu su juo buvo žmona S. K. Jis su tėvu V. K. nuvažiavo į VĮ „Regitra“, nes automobilis buvo V. K. vardu, ir jį perrašė A. S. vardu. Tėvui V. K. pinigų nedavė, kadangi tai buvo jo šeimos pinigai. Vėliau už tuos pinigus nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) savo žmonai S. K. Su automobilio pirkėju bendravo pora kartų.

Liudytojas D. L. parodė, kad G. ir S. K. norėjo įsigyti automobilį, todėl paprašė, kad tėvai nuvažiuotų ir jį šiems nupirktų. Po to jo uošvis V. K. paprašė parvairuoti automobilį iš Šiaulių į Šakius, nes jis nepratęs važinėti po miestą. Kiek atsimena automobilis kainavo 18 000 Lt. nežino kieno tai buvo pinigai. Iš pradžių nupirktas automobilis buvo pas jo uošvius. Po savaitės ar dviejų G. K. nuvežė automobilį į Angliją. G. K. visada naudojosi pirktu automobiliu. Prieš tai turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė. Nežino, ar buvo apgadintas automobilis. V. K. kieme nebuvo jokio įvykio su paminėtu automobiliu.

Liudytojas G. K. parodė, kad pažįsta atsakovę D. K., kuri yra jo (duomenys neskelbtini). Ieškovę N. D. pažįsta, kadangi ji buvo pusbrolio žmonos mama. Buvo susitikę per vestuves. Daugiau nebendravo. Pažįsta tiek S. K., tiek G. K., kadangi šis yra jo pusbrolis. G. ir S. K. pirko automobilį. G. K. išsirinko automobilį ir telefonu paprašė apžiūrėti jį, kadangi jis gyvena Šiauliuose. Prisimena, kad automobilis buvo juodos spalvos (duomenys neskelbtini). Tuo metu G. K. buvo Anglijoje. Jie apžiūrėtą automobilį nupirko. Nei kaip buvo atsiskaityta, nei kiek buvo mokėta neprisimena. Neprisimena ir, ar dalyvavo registruojant automobilį. D. K. su vyru atvažiavo pasveikinti jo su gimtadieniu ir nupirktą automobilį parsivarė į namus. Gimtadienis – balandžio (duomenys neskelbtini) d. Paskui paprašė nupirktą automobilį nuvaryti į Angliją, kadangi jis važiavo į svečius. Automobilį perdavė G. K.. Su juo buvo ir S. K.. Nežino kiek laiko G. ir S. K. naudojosi automobiliu.

Liudytojas A. S. parodė, kad rado skelbimą internete apie parduodamą automobilį. Tada paskambino pardavėjui G. K., su kuriuo aptarė automobilį, suderino kainą. Automobilį apžiūrėti atvažiavo į Šakius. Atvažiavus G. K., kuris papasakojo apie automobilį. Kadangi jam viskas tiko, todėl nuvažiavo įregistruoti pirkimo-pardavimo sandorio. Kartu su jais į Jurbarką važiavo ir G. K. tėvas V. K., kadangi automobilis buvo registruotas jo vardu. Neabejoja, kad G. K. buvo automobilio savininkas, kadangi jis patarė kaip geriau eksploatuoti automobilį, kas jame padaryta, kokie remonto darbai atlikti. Taip pat buvo pažadėjęs žiemines padangas bei kaladėles bei perdavė raktus. Kai sandoris buvo įformintas, iš Šakiuose esančio bankomato išėmė sutartą 12 000 Lt sumą. Tiksliai neprisimena kada pas juos atvyko S. K., tačiau ši gyrė automobilį, teigė, kad automobilis labai patogus su mažais vaikais.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo teisiniai santykiai tarp šalių atsirado 2007-03-15, kada ieškovė N. D. mokėjimo pavedimu į atsakovės D. K. banko sąskaitą pervedė 8 000 Lt (2 316,96 Eur), nurodydama, jog tai „paskola“. Atsakovė pripažįsta, kad gavo ieškovės nurodytą pinigų sumą, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą – nurodo, kad tai buvo jos sūnaus G. K. pinigai.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. įtvirtina reikalavimus paskolos sutarties formai – fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų (Lietuvos Respublikos CK 6.871 str. 1 d.). Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į šalių buvusius tarpusavio santykius, sandorio prigimtį, leido šalims reikalavimą bei atsikirtimus įrodinėti liudytojų parodymais.

Taigi, šiuo atveju ieškovė N. D. ir atsakovė D. K. sudarė žodinę paskolos sutartį, kurios rašytinis įrodymas yra 2007-03-15 banko mokėjimo nurodymas su mokėjimo paskirtyje nurodytu žodžiu „paskola“ (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str.). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad terminas „paskola“ turėtų būti suprantamas nustatyta specialia reikšme, todėl jis turėtų būti suprantamas ta prasme, kuria paprastai šis žodis suprantamas – skolinami pinigai, tai yra grąžintinai perduodami pinigai. Byloje nėra ginčo dėl 8 0000 Lt perdavimo atsakovei D. K. fakto, tačiau atsakovė neigia pinigus gavusi kaip paskolą.

Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą, lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui, nebent lėšų gavėjas įrodo kitokį lėšų pervedimo faktą.

Šiuo atveju ieškovė N. D. nurodo, kad jos dukra S. K. paskambinusi paprašė K. paskolinti 8 000 Lt. Neminėjo kam pinigai yra reikalingi, o ji ir nesidomėjo. Tik vėliau girdėjo, jog buvo perkamas automobilis. Pati D. K. jai paskambino likus 5-10 dienų iki pinigų šiai pervedimo, padiktavo savo banko sąskaitos rekvizitus. Ji 2007-03-15 nutraukė terminuotą indelį, kuriame buvo apie 10 000 Lt ir tą pačią dieną pinigus pervedė D. K. Tai buvo jos asmeniniai pinigai, kurių jai niekas nepervedinėjo. Paskolos sąlygų neaptarė, nes manė, kad judviejų vaikams gyvenant santuokoje yra kaip giminės, todėl pinigus atiduos kai galės. Tuo tarpu atsakovė D. K. nurodo, kad neprašė ieškovės N. D. paskolinti pinigų automobiliui pirkti. Minėta pinigų suma, kurią N. D. jai pervedė, buvo jos sūnaus G. K. pinigai ir skirti jos sūnaus ir ieškovės dukters S. K. šeimai – automobiliui pirkti, kuriuo šie norėjo grįžti į Lietuvą. Judviejų vaikai susituokė 2006-07-07, dirbo Anglijoje, o parvežę grynuosius pinigus padėdavo į N. D. sąskaitą. Teismas negali pagrįsta laikyti atsakovės D. K. nurodomos aplinkybės, kad pinigai, kuriuos ieškovė jai pervedė buvo jos sūnaus G. K., kuriuos šis grįžę į Lietuvą padėdavo į V. D. sąskaitą, kadangi jos nepatvirtina jokie įrodymais. Visų pirmą, teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovės sūnus D. K. uždirbtus pinigus „padėdavo į N. D. sąskaitą“, taip pat nenurodyta kokia tai sąskaita, kokiomis sumomis pinigai būdavo „padedami“, kas tai padarydavo, kodėl dalį pinigų reikėjo laikyti būtent N. D. sąskaitoje, o dalį pas D. K., o ne savo sąskaitose. Liudytoju apklausto G. K. parodymai nepatvirtino šios atsakovės nurodomos aplinkybės, nes jis nurodė, kad tuo metu, kai grįždavo į Lietuvą, žmonai duodavo pinigų, jog ši juos paduotų N. D. sutuoktinės mergaitei išlaikyti. Taip pat pinigai buvo skirti nenumatytiems atsitikimams, kelionėms į Angliją. Taigi, G. K. nepatvirtino, jog pinigus ieškovei duodavo tam, kad ši juos laikytų sąskaitoje galimam automobilio pirkimui. Antra, iš teismui pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog ieškovė turėjo savo asmeninių pinigų, kad 2007-03-15 uždarydama indėlio sąskaitą ji 10 055,10 Lt sumą pervedė į kitą savo sąskaitą, kuria labiausiai naudojosi – į šią sąskaitą ieškovei buvo pervedamas ir jos uždarbis. Po to dalį šių pinigų – 8 000 Lt pervedė atsakovei. Išanalizavus sąskaitoje esančius įrašus nebuvo nustatyta, kad į šią banko sąskaitą būdavo įnešami kokie nors pinigai, išskyrus indėlio pinigus, kuriuos ieškovė pasinaudodama šia sąskaita pervesdavo į kitas banke buvusias savo sąskaitas. Priešingai, iš šios sąskaitos ieškovė pinigus tik išgrynindavo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas neturi teisės daryti išvados, kad ieškovės atsakovei pervesti 8 000 Lt yra ne jos nuosavybė.

Teismui nekyla abejonių, tą patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, kad Šiaulių mieste panašiu laikotarpiu buvo nupirktas ir trečiojo asmens V. K. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris vėliau nuvežtas G. K. į Angliją, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtent už ieškovės pervestus pinigus buvo perkamas atsakovės nurodomas automobilis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog turėjo trūkstamą 10 000 Lt sumą automobiliui nupirkti, taip pat, kad automobilis buvo nupirktas iš karto po, kai ieškovė atsakovei pervedė trūkstamą pinigus. Net jeigu už ginčo pinigus buvo perkamas automobilis ir juo buvo leista naudotis atsakovės sūnaus šeimai, tačiau tai atsakovės šeimos apsisprendimas, kadangi automobilis tiek jo pirkimo, tiek pardavimo metu buvo registruotas trečiojo asmens V. K. vardu. Atsakovės teigimu, ieškovė žadėjo prisidėti prie automobilio jų vaikams pirkimo, tačiau šie paaiškinimai yra visiškai nelogiški, jei, kaip tvirtina atsakovė ir G. K., pinigai buvo ne ieškovės, o paties G. K. Tokiu atveju ieškovė turėjo tiesiog atiduoti G. K. pinigus, o ne duoti sutikimą prisidėjimui prie automobilio nupirkimo ir siunčiant pinigus atsakovei mokėjimo paskirtyje nurodyti kitokią atsakovei siunčiamų pinigų paskirtį – pinigai vaikų perkamam automobiliui ar pan.

Dar viena nustatyta aplinkybe yra ta, kad automobilį pirkti buvo važiuojama į Šiaulių miestą, todėl neaišku kodėl reikėjo laukti kol ieškovė iš Šiaulių pinigus atsiųs įdėjusi į autobusą. Juos tiesiog, jei tai buvo G. K. pinigai, galima buvo nuvažiavus pasiimti. Nagrinėjamoje byloje ieškovės valia pirkti automobilį niekur nėra išreikšta. Ieškovė neprivalėjo jai priklausančius pinigus dovanoti, jei nebuvo jos tokia valia pigų pervedimo atsakovei momentu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.). Atsakovės D. K. veiksmai, priimant ieškovės pervestus pinigus su nurodyta jų mokėjimo paskirtini „paskola“, suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus ji gavo kaip paskolą. Atsakovė neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo, priešieškinio, kuriuo prašytų pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, nereiškė, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei visą paskolos sumą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 2.210 str. numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 % dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2015-03-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 69,51 Eur žyminio mokesčio valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovės priteistinos ir teismo turėtos 12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 32 Eur liudytojo kelionės išlaidų, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 259 str., 268-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų 96 ct (2 316,96 Eur) skolos, penkis procentus (5 %) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šešiasdešimt devynis eurus 51 ct (69,51 Eur) žyminio mokesčio, ieškovei N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt keturis eurus (44 Eur), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat kelionės išlaidų liudytojui apmokėjimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja              Loreta Masevičiūtė