Baudžiamoji byla Nr. 2K-254/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.6
1.2.14.13
1.2.27 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. (J. K. ), V. A. (V. A. ), J. S. (J. S. ) kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. A. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
J. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
J. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį – areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
V. A. , J. K. ir J. S. dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. A. , J. K. ir J. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
V. A. , J. K. ir J. S. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, panaudoję šaunamąjį ginklą, fizinį smurtą ir grasindami juos tuoj panaudoti bei atėmę galimybę nukentėjusiesiems priešintis, jie pagrobė svetimą turtą. Nuosprendžiu nustatytos tokios šio nusikaltimo padarymo aplinkybės. 2006 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje jie bendrai nutarė įvykdyti sunkų nusikaltimą – plėšimą. Veikdami organizuota grupe parengė nusikalstamos veikos planą, pasiskirstė užduotimis, surado ir sutarė ką, kokioje vietoje ir kokiu būdu apiplėšti, įsigijo tam policijos pareigūno uniformą, vieną į dujinį revolverį panašų daiktą, vieną D kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ,,Umarex Mod. Champion Cal. 9 mm“ Nr. 507657 ir du D kategorijos, dujinius, 9 mm P.A. kalibro šaunamųjų ginklų šaudmenis. 2006 m. rugpjūčio 21 d., apie 4.30 val., Trakų r., Trakų sen., Dobrovolės k., kelyje Druskininkai–Vilnius, prie kelio ženklo „Vilniaus miestas“, pasinaudoję policijos pareigūno vardu, panaudoję šaunamąjį ginklą, fizinį smurtą ir grasindami juos tuoj panaudoti užvaldė V. U. vairuojamą G. R. priklausantį 15 000 Lt vertės automobilį „Ford Tranzit“ (valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) nuvažiavo juo į mišką Vilniaus r., Pagirių sen., Guobų kaime ir apiplėšė V. U. bei J. R. , užvaldydami G. R. IĮ priklausančius 10 000 Lt pinigų bei 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“.
Be to, V. A. , J. K. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie veikdami organizuota grupe pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus. Nuosprendžiu nustatytos tokios aplinkybės. Veikdami organizuota grupe ir ruošdamiesi įvykdyti sunkų nusikaltimą – plėšimą, 2006 m. rugpjūčio 17-20 dienomis jie atliko šiuos veiksmus: V. A. gavo policijos pareigūno uniformą, J. K. ir J. S. – uniforminę kepurę, V. A. ir J. K. pagamino skritulį su raudonu atšvaitu transporto priemonių stabdymui. 2006 m. rugpjūčio 21 d., apie 4.30 val., Trakų r., Senųjų Trakų sen., Dobrovolės k., kelyje Druskininkai – Vilnius, prie kelio ženklo „Vilniaus miestas“, pasinaudoję policijos pareigūno vardu, J. S. sustabdžius V. U. vairuojamą automobilį „Ford Tranzit“ (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) visi pagrobė aukščiau nurodytą svetimą turtą.
J. K. nuteistas ir už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 21 d., apie 4.30 val., Trakų r., Senųjų Trakų sen., Dobrovolės k., kelyje Druskininkai – Vilnius, prie kelio ženklo „Vilniaus miestas“, plėšimo tikslu braudamasis į V. U. vairuojamą automobilį „Ford Tranzit“ (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė automobilio veidrodėlį, dėl to skilo 300 Lt vertės automobilio priekinis stiklas. Užgrobtu automobiliu nuvažiavus į mišką Vilniaus r., Pagirių sen., Guobių k., ieškodamas J. R. striukėje pinigų J. K. sudaužė 219 Lt vertės akinius, po to peiliu subadė dvi 1000 Lt vertės automobilio padangas, bei paėmė ir išmetė automobilio užvedimo raktelius, dėl to tapo negalima naudoti pagal paskirtį 120 Lt vertės automobilio užvedimo spynelės, t.y. sunaikino 219 Lt vertės nukentėjusiosios J. R. ir sunaikino bei sugadino 1420 Lt vertės G. R. turto.
Nuteistieji V. A. ir J. K. kasaciniuose skunduose prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti. Abu kasatoriai prašo perkvalifikuoti jų nusikalstamas veikas iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 289 straipsnio į BK 289 straipsnį, o V. A. prašo dar ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis J. S. kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistieji kasaciniuose skunduose yra pateikę daug analogiškų argumentų. Todėl jie šioje nutartyje apibūdinami bendrai. Savo prašymus visi nuteistieji motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorių nuomone, byloje surinkti įrodymai teisme buvo vertinami pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Visi nuteistieji skunduose tvirtina, kad jiems nepagrįstai buvo inkriminuotas nusikalstamų veikų padarymas organizuota grupe. Anot kasatorių, pripažindami juos visus bendravykdytojais, išplėsdami organizuotos grupės sąvoką, remdamiesi tik tariamu grupės organizuotumo lygiu, neatsižvelgdami į tai, kad nebuvo nustatyti kiti organizuotai grupei būtini požymiai (nusikaltimo mechanizmo aptarimo, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo, suvokimo apie organizuotos grupės sukūrimą ir priklausymą jai), teismai nepagrįstai pripažino juos veikusius organizuota grupe. Nuteistieji skunduose tvirtina, kad nebuvo išankstinio vaidmenų pasiskirstymo, veiksmai iš anksto nebuvo suderinti, viskas vyko spontaniškai, nebuvo aptarta, kaip nuteistieji dalinsis užvaldytą turtą, o išankstinis pasiruošimas nusikaltimui pats savaime dar nereiškia, jog buvo sukurta organizuota grupė, kad bendrininkai suprato ją sukūrę ir jai priklausantys. Nuteistieji savo nuomonę grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ nuostatomis, kur nurodyta, jog bendrininkų grupė jungia ne mažiau kaip du nusikaltimo bendravykdytojus, tuo tarpu organizuotos grupės nariams šis požymis nebūtinas. Kasatoriai taip pat nesutinka ir su jiems inkriminuotu plėšimą kvalifikuojančiu požymiu – šaunamojo ginklo panaudojimu. Anot kasatorių, teismo išvados inkriminuojant šį kvalifikuojantį požymį paremtos spėjimais bei prielaidomis. Kasatoriai skunduose tvirtina, kad teismas remiasi iš esmės tik specialisto išvada apie tai, kad įvykio vietoje rastas juodos spalvos dujinis revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Anot kasatorių, neatsižvelgta į tai, jog nuo to ginklo nebuvo paimti jokie pirštų pėdsakai, neatlikta mikrodalelių (DNR) ir pirštų pėdsakų ekspertizė, nenustatytos to ginklo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybės. Kasatoriai skunduose pažymi, kad aukščiau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 18 punkte nurodyta, jog pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu jis naudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Nuteistieji skunduose teigia, kad nukentėjusieji parodė, jog matė sidabro spalvos pistoletą ir juodos spalvos automatą, tuo tarpu, tokie ginklai nebuvo rasti. Todėl kasatoriai daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog buvo panaudotas šaunamasis ginklas.
Be to, nuteistieji V. A. bei J. K. kasaciniuose skunduose ginčija teismo išvada, jog jie plėšimo metu pagrobė 15 000 Lt vertės G. R. automobilį „Ford Tranzit“. Kasatoriai tvirtina, kad jų tikslas buvo pagrobti ne automobilį, o nukentėjusiųjų pinigus. Anot šių kasatorių, iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo tyčinio neteisėto ir neatlygintino šio svetimo turto fizinio užvaldymo, nukentėjusiajam nebuvo atimta galimybė valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, nes automobilis buvo paliktas miške, nors nuteistieji turėjo realią galimybę jį pagrobti.
Nuteistasis V. A. skunde nurodo, kad nepagrįstai kvalifikavus jo nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nuteistasis teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį, o būtent į tai, kad jo tėvas serga sunkia psichine liga, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, o be kasatoriaus nėra kam to daryti.
Nuteistasis J. K. kasaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais bei padarytomis lakoniškomis išvadomis. Šis nuteistasis tvirtina, kad teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šioje byloje, anot nuteistojo, teismai vertindami bei aiškindami faktines bylos aplinkybes išimtinai tik nukentėjusiųjų naudai buvo šališki ir tai sukliudė visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Kasatoriaus nuomone, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes kaltinimas buvo pakeistas tris kartus, o galiausiai liko nekonkretus. J. K. nurodo, kad jis pripažino įvykdęs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, yra gana jauno amžiau, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis J. S. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo apeliacinio skundo argumentų, taip nevisiškai išnagrinėdamas byloje paduotą apeliacinį skundą ir padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kuo remiantis buvo konstatuota, jog buvo aptartas nusikaltimo mechanizmas, pasiskirstyta vaidmenimis ir užduotimis, kuo pasireiškė suvokimas apie organizuotos grupės sukūrimą bei priklausymą jai ir kt. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai perrašė pirmosios instancijos teismo motyvus, savo išvadų nemotyvavo, tuo pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nuteistojo nuomone, buvo pažeistos ir BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl šaunamųjų ginklų panaudojimo grindė kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisme nepatvirtino ne tik patys kaltinamieji ar nukentėjusieji, bet ir jokie kiti objektyvūs duomenys.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekiš prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nes teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Prokuroras teigia, kad nuteistieji nepagrįstai tvirtina, jog teismai jų veiksmus turėjo vertinti kaip padarytus ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai nustatė, jog visi nuteistieji iš anksto bendrai nusprendė įvykdyti plėšimą – apiplėšti važiuojančius apsipirkti asmenis, turinčius daug grynųjų pinigų, iš anksto aptarė ir suderino svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: numatė nusikaltimo padarymo būdą, išsirinko apiplėšimo objektą, stebėjo, kokiu laiku ir kokiu maršrutu apiplėšimui pasirinkti asmenys atvyksta, nusprendė, kad šio nusikaltimo padarymui reikia gauti ginklų, policininko uniformą, pasigaminti skritulį su atšvaitu ir juos panaudoti, susitarė dėl nusikaltimo vietos ir laiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, teismai pagrįstai konstatavo, kad rengdamiesi plėšimui bei jo vykdymo metu, kiekvienas iš nuteistųjų, nors jie visi buvo pripažinti vykdytojais, atliko skirtingus, tačiau suderintus ir bendram rezultatui pasiekti būtinus veiksmus. Prokuroras daro išvadą, kad dėl išvardintų aplinkybių nusikalstamų veikų padarymas organizuota grupe nuteistiesiems pagrįstai inkriminuotas tiek pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, tiek pagal BK 289 straipsnį. Skundų argumentai, kuriais teigiama, kad nusikalstamų veikų įvykdymas organizuotoje grupėje nėra įrodytas, prokuroro teigimu, yra susiję su įrodymu vertinimu, todėl atsižvelgiant į BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėtų būti palikti nenagrinėti. Prokuroro nuomone, nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodyti prieštaravimai dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – šaunamojo ginklo panaudojimo, taip pat nepagrįsti. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad remdamasis specialisto išvada apie tai, kad įvykio vietoje rastas juodos spalvos dujinis revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas, kurį panaudojo J. K., teismas pagrįstai inkriminavo BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą kvalifikuojantį požymį – šaunamojo ginklo panaudojimą ir teisingai nurodė, kad visi nuteistieji iš anksto buvo sutarę panaudoti plėšimo metu šaunamąjį ginklą, žinojo apie jo turėjimą vykstant į nusikaltimo vietą, suprato apie galimybę jį panaudoti ir tam neprieštaravo. Todėl vykdytojo eksceso, panaudojant ginklą, J. K. veiksmuose nebuvo. A. S. kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, prokuroro nuomone, prieštarauja bylos medžiagai, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, tame tarpe, ir dėl nusikaltimo įvykdymo organizuota grupe, dėl šaunamojo ginklo panaudojimo. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad, priešingai nei teigiama V. A. ir J. K. kasaciniuose skunduose, teismas jiems tinkamai pritaikė BK 54, 59 straipsnių nuostatas, tinkamai įvertino bausmės dydį įtakojančias aplinkybes ir tinkamai paskyrė bausmes.
Nuteistųjų V. A. , J. K. ir J. S. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl plėšimą kvalifikuojančių požymių – organizuotos grupės ir šaunamojo ginklo panaudojimo – inkriminavimo nuteistiesiems
Nuteistųjų kasacinių skundų argumentai apie tai, kad jiems be pagrindo buvo inkriminuotas nusikaltimų padarymas organizuota grupe, yra nepagrįsti. Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali būti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad organizuota grupė susiformavo rengimosi padaryti plėšimą stadijoje 2006 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, kuomet nuteistieji nutarė apiplėšti didelę pinigų sumą automobiliu gabenančius asmenis, jų įbauginimui panaudojant šaunamuosius ginklus, t. y. susitarė įvykdyti sunkų nusikaltimą. Numatę nusikaltimo mechanizmą apiplėštinų asmenų nuteistieji ieškojo bendromis kryptingomis pastangomis, o vėliau juos stebėjo. Nuteistieji susitarė, kad plėšimo įvykdymui reikia gauti policininko uniformą, pasigaminti policininkų naudojamą skritulį su atšvaitu. Taip jie susitarė pasisavinti viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (policininko) vardą, t. y. padaryti dar vieną (nesunkų) nusikaltimą. Be to, nuteistieji susitarė, kad plėšimo įvykdymui reikia gauti ginklų, turėti kaukes, pirštines ir tik nusikaltimui skirtas mobiliųjų telefonų korteles. Įsigiję visas nusikaltimams reikalingas priemones nuteistieji susitarė dėl jų įvykdymo vietos ir laiko. Teismas nustatė, kad nusikaltimų darymo metu kiekvienas iš nuteistųjų atliko skirtingus, tačiau suderintus ir bendram tikslui pasiekti būtinus veiksmus. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius veikusius organizuota grupe.
Kasatorių teiginys, kad teismas nepagrįstai inkriminavo jiems vieną iš plėšimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuojančių požymių – šaunamojo ginklo panaudojimą – prieštarauja bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, apkaltinamojo nuosprendžio turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad šaunamojo ginklo panaudojimo aplinkybės buvo analizuojamos itin detaliai. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji teigė, kad panaudojo du (sidabro ir juodos spalvos) dujinius revolverius, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jie nurodė, kad vienas iš panaudotų daiktų buvo ne ginklas, o juodos spalvos žaislinis automatas. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad vienas iš užpuolikų panaudotų daiktų buvo panašus į automatą. Įvykio vietoje buvo rastas juodos spalvos dujinis revolveris. Kasatoriai skunduose tvirtina, kad byloje liko neįrodyta, jog tas revolveris buvo panaudotas plėšimo metu. Tačiau kasatorių argumentai apie teismo nustatytų aplinkybių neįrodytumą paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas įstatymo neįgaliotas tikrinti faktinių aplinkybių nustatymo teisingumą. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykio vietoje rastas dujinis revolveris priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šaunamasis ginklas tinkamas naudoti pagal paskirtį ir buvo panaudotas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Atsižvelgęs į tai, kad buvo rastas tik vienas šaunamasis ginklas, o specialistas patvirtino, kad jis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, tik šį ginklą teismas ir inkriminavo kaip panaudotą, o dėl kito daikto, kuris nebuvo rastas (dėl to nebuvo nustatyta, ar tai tinkamas naudoti pagal paskirtį šaunamasis ginklas) teismas nuosprendyje pasisakė tik tiek, kad buvo panaudotas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. Be to, teismas nustatė, kad nors rastą šaunamąjį ginklą panaudojo tik J. K., ginklo panaudojimo eksceso J. K. veiksmuose nebuvo, nes visų bendrininkų tyčia apėmė šį kvalifikuojantį požymį. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šį požymį inkriminuodamas visiems nuteistiesiems, teismas baudžiamąjį įstatymą aiškino ir taikė tinkamai.
Dėl BK 54 straipsnio taikymo
Tiek V. A., tiek J. K. kasaciniuose skunduose tvirtina, kad jiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį padarant nusikaltimus, į tai kad V. A.: darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka bei teistas, jo tėvas yra neįgalus, tačiau šeimoje yra mama ir dvi pilnametės seserys, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta atsakomybę už vieną veiką sunkinanti aplinkybė; į tai, kad J. K.: nedirbo, penkis kartus baustas administracine tvarka, tris kartus teistas, iš jų du kartus – už plėšimą, nusikalto esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta atsakomybę už vieną veiką sunkinanti aplinkybė, jis ciniškai elgėsi su nukentėjusiaisiais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Tinkamai įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas nuteistiesiems pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskyrė artimas sankcijos vidurkiui bausmes. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skiriant bausmes nuteistiesiems V. A. ir J. K. BK 54 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
Dėl J. S. kasaciniame skunde nurodytų teiginių apie esminius BPK reikalavimų pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Nuteistojo J. S. kasacinio skundo teiginys, kad jo apeliacinis skundas buvo nevisiškai išnagrinėtas, taip padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, prieštarauja bylos medžiagai. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. ginčijo organizuotos grupės ir šaunamojo ginklo panaudojimo inkriminavimą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, nuteistojo apeliacinio skundo turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, tarp jų ir argumentai apie plėšimą kvalifikuojančių požymių (organizuotos grupės, šaunamojo ginklo panaudojimo) inkriminavimo pagrįstumą, skundžiamojoje nutartyje buvo itin išsamiai aptarti bei motyvuotai paneigti. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas juos buvo įvertinęs teisingai.
Dėl automobilio užvaldymo plėšimo būdu
Nuteistųjų V. A. bei J. K. kasacinių skundų teiginys, kad G. R. automobilio „Ford Tranzit“ jie nepagrobė, nepaisant to, kad tokią galimybę turėjo, atitinka bylos medžiagą. Byloje nustatyta, kad nuteistieji iš anksto susitarė pagrobti pinigus iš į „Maxima bazę“ apsipirkti atvažiuojančių verslininkų. Byloje nustatyta įvykių eiga patvirtina, kad būtent tokį susitarimą jie ir realizavo. Rengdamiesi šiam nusikaltimui nuteistieji stebėjo apsiperkančius verslininkus. Pasirinko tuos, kurie prekėms išleisdavo gana didelę grynųjų pinigų sumą. Automobilio, kuriuo verslininkai atvykdavo apsipirkti, vertė pasirinkimui jokios įtakos neturėjo. Į nusikaltimo vietą nuteistieji atvažiavo kitu automobiliu. Tai reiškia, kad G. R. automobilis „Ford Tranzit“ jiems nebuvo reikalingas kaip transporto priemonė pasišalinimui iš nusikaltimo vietos. Kelyje Druskininkai – Vilnius sustabdę automobilį „Ford Tranzit“ nuteistieji nukentėjusiųjų V. U. ir J. R. iš jo neišlaipino, tik nuo viešo kelio nuvairavo tą automobilį į miško kelią (apie 100 metrų), t. y. į nuošalią vietą, kur ir užbaigė suplanuotą plėšimą: panaudoję smurtą ir grasinimus, pagrobė nukentėjusiųjų turėtus pinigus. Pagrobę pinigus, automobilį „Ford Tranzit“ su nukentėjusiaisiais V. U. ir J. R. nuteistieji paliko įvykio vietoje, o patys iš jos pasišalino. Prieš pasišalindami pradūrė to automobilio priekines padangas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ 14 punkte išaiškinta, kad vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Pagrobimas – tai neteisėtas svetimo turto pasisavinimas. Vogdamas svetimą turtą ar jį užvaldydamas plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jis tą turtą neteisėtai paverčia savu, ir to nori. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistųjų tyčia G. R. automobilio pasisavinimo neapėmė (į tą automobilį jie tik įsibrovė, taip siekdami prieiti prie nukentėjusiųjų, kurie, pagal kaltininkų ankstesnio stebėjimo duomenis turėjo turėti gan daug grynųjų pinigų), o iš nukentėjusiųjų V. U. ir J. R. nebuvo atimta galimybė juo naudotis. Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tai nereiškia, jog automobilio sustabdymą ir jo nuvairavimą į mišką prieš nukentėjusiųjų V. U. ir J. R. valią galima vertinti kaip teisėtus veiksmus. Tai dalis nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo realizuota visų nuteistųjų tyčia plėšimo būdu užvaldyti svetimus pinigus. Todėl nėra pagrindo dėl šios kaltinimo dalies (G. R. automobilio užvaldymo plėšimo būdu) nuteistiesiems bylą nutraukti. Šioje nutarties pastraipoje aptartos aplinkybės yra pagrindas tik pašalinti iš nuteistiesiems pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad jie 2006 m. rugpjūčio 21 d. Trakų r., Dobrovolės kaime, panaudoję šaunamąjį ginklą, fizinį smurtą ir grasindami juos tuoj panaudoti, pagrobė G. R. priklausantį 15000 Lt vertės automobilį „Ford Tranzit“. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis). Apskųsti teismų sprendimai keistini ne tik V. A. ir J. K. , kurie automobilio pagrobimą plėšimo būdu ginčija savo kasaciniuose skunduose, bet ir nuteistajam J. S. (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo taikymo netikslumas, dėl kurio skundžiami teismų sprendimai keičiami, nėra pagrindas švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes, nes dėl to netikslumo pašalinimo teismo nustatytų nusikalstamų veiksmų apimtis nesumažėja. Tie veiksmai tik kitaip įvertinami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartį pakeisti: iš aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. A., J. K. ir J. S. Trakų r., Dobrovolės kaime, 2006 m. rugpjūčio 21 d., panaudoję šaunamąjį ginklą, fizinį smurtą ir grasindami juos tuoj panaudoti, pagrobė G. R. priklausantį 15000 Lt vertės automobilį „Ford Tranzit“.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Vytautas Piesliakas
Valerijus Čiučiulka