Byla Nr. ATP-1135-634/2013

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05413-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. surašytas dėl to, kad ji 2013-08-06, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, t. y. jos vairuojamą automobilį sustabdžius policijos pareigūnams ir rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagriebė savo ir automobilio dokumentus iš pareigūno rankų, savavališkai išlipo iš automobilio, atsisakė grąžinti dokumentus bei bandė pasišalinti.

Be to, E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 5 d. surašytas dėl to, kad ji 2013-08-06 22.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, Vyriausybės nustatyta tvarka vengė pasitikrinti neblaivumą, tuo pažeidė KET 18 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu E. B. veiksmai perkvalifikuoti iš ATPK 126 str. 5 d. į ATPK 126 str. 4 d. ir ji pripažinta padarius ATPK 187 str. 2 d., 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos, vadovaujantis ATPK 33 str., jai paskirta galutinė 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

E. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti, jos padarytą pažeidimą pagal ATPK 126 str. 4 d. perkvalifikuoti į ATPK 126 str. l d., dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., ją išteisinti, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, kad būtų išsamiai apklausti visi įvykyje dalyvavę asmenys, ir nustatytos tikrosios įvykio aplinkybės. Skunde E. B. nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė vien tik į pareigūnų tarnybinius pranešimus, visiškai ignoruodamas apeliantės bei liudininkės E. S. parodymus, todėl šis teismo sprendimas neteisėtas. Apeliantė skunde teigia, kad įsėdusi į pareigūnų automobilį, buvo streso būsenoje, kadangi neblaivi vairavo pirmą kartą gyvenime ir net nenutuokė, kokia bauda gresia. Nurodo, kad ji neatsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, tik būdama streso būsenoje, du kartus nesugebėjo įpūsti reikalingo oro kiekio į alkoholio matuoklį, kad jis užfiksuotų jos girtumą, taip pat ji pareigūnų prašė pristatyti ją į ligoninės priimamąjį girtumui nustatyti, tačiau jie tai daryti atsisakė. Į policijos komisariatą pasitikrinti girtumo stacionariu alkotesteriu ji buvo pristatyta ne todėl, kad vengė neblaivumo patikros policijos tarnybiniame automobilyje, o todėl, kad jai nepavyko įpūsti tinkamo oro kiekio į alkotesterį. Visa tai matė liudininkė E. S. ir apeliantė prašo ją papildomai apklausti šiam faktui patvirtinti. Pažeidėja taip pat pažymi, kad nuo pat automobilio sustabdymo momento ji neneigė neblaivumo fakto, paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, jog gailisi dėl šių veiksmų, todėl pareigūnų automobilyje jai nebuvo jokio pagrindo atsisakyti nusistatyti girtumą, rizikuojant susilaukti griežčiausios baudos, kaip kad šiuo atveju ir nutiko. Liudytoja E. S. nurodė, jog ji aiškiai matė visas įvykio aplinkybes, taip pat girdėjo automobilyje vykusį pokalbį su pareigūnais ir visas jai žinomas aplinkybes išdėstė pirmos instancijos teisme. Liudytoja teisme buvo įspėta apie melagingų parodymų davimą, taip pat prisiekė prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją ir pasirašė, jog supranta jai gresiančią atsakomybę, liudytojai už melagingų parodymų davimą nėra iškelta jokia byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl kritiškai vertintinas teisėjos sprendimas atmesti šios liudytojos parodymus, o pareigūnų tarnybinius pranešimus priimti kaip visiškai teisingus. Tokiu būdu apylinkės teismas policijos pareigūnus įvertino kaip didesnį pasitikėjimą nusipelniusius piliečius, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. Tuo labiau, kad nutartyje nepateikta jokių motyvų ar aplinkybių, kurios verstų suabejoti minėtos liudininkės parodymais. Be to, į teismo posėdį buvo kviesti abu įvykyje dalyvavę pareigūnai, tačiau nei vienas iš jų neatvyko ir  jie nebuvo apklausti. Neapklausiant šių policijos pareigūnų, liko nepašalintos abejonės dėl galimai neteisingo tarnybinio pranešimo ir ATP protokolo surašymo, ar aplinkybės dėl apeliantės ir liudininkės pateiktų klaidingų parodymų.

Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK VPS Vilijampolės PN atsiliepime į E. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.

E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimas naikintinas, E. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Vadovaujantis ATPK 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-21-2012).

Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje esančiais tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, visiškai neatsižvelgus ir motyvuotai neįvertinus priešingų rašytinei bylos medžiagai E. B. parodymų, kad ji nevengė pasitikrinti neblaivumo ir policijos pareigūnams nesipriešino, bei pažeidėjos kaltę galimai paneigiančių liudytojos E. S. nurodomų aplinkybių. Esant situacijai, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas vien tik šaukimų policijos pareigūnams išsiuntimu, ir nesiėmęs jokių papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas įvykio vietoje buvusių ir pažeidimą betarpiškai fiksavusių asmenų, dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, ir teisme šių liudytojų neapklausęs, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią, teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl apylinkės teismo išvados, jog byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai, patvirtina, jog E. B. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nepagrįstos. Apygardos teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas ir tarnybiniai pranešimai vien dėl to, jog informacija juose pateikta rašytine forma, negali būti vertinami kaip neginčytini įrodymai, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, jog jis apkaltintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje iškilusių prieštaravimų ir netyrus visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o E. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pripažinus, jog apylinkės teismo nutarimas naikintinas dėl proceso teisės pažeidimų, dėl kitų apeliacinio skundų argumentų nepasisakytina, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., teismas

n u t a r i a :

E. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir grąžinti E. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Giedrius Endriukaitis