Administracinio nusižengimo byla

                                                                              Nr. AN2-99-334/2017

Proceso Nr. 4-08-3-00648-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

21.11.9; 21.11.10; 21.11.11;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto asmens V. M. ( toliau – Institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

1. T. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 4 dalį ir Panevėžio apskr. VPK KPB įgaliotos pareigūnės (duomenys neskelbtini) nutarimu jam paskirta 250 eurų bauda už tai, kad jis, neturėdamas 2 metų stažo (būdamas pradedančiuoju vairuotoju) 2017 m. liepos 29 d., 23.37 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Alkotesteriu nustatytas 0,08 promilės neblaivumas (girtumas). Tokiais savo veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. panaikino minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 422 straipsnio  4 dalį, T. S. atžvilgiu nutraukė.
3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Panevėžio apskr. VPK KPB įgaliotos pareigūnės (duomenys neskelbtini) nutarimą, kuriuo T. S. paskirta 250 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio  4 dalyje.
4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir tikrindamas policijos pareigūnės priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą nesilaikė ANK 563 straipsnyje ir ANK 567 straipsnyje įtvirtinų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes. Teigia, kad teismas buvo neiniciatyvus, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog T. S. veikoje nėra inkriminuoto ANK 422 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų ir skundžiamajame teismo nutarime nebuvo konstatuota, jog tikrinantys pareigūnai būtų pažeidę Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintas nuostatas. Byloje nustatyta, kad neblaivumo patikrinimo testus policijos pareigūnai atliko metrologiškai patikrinta technine priemone, kurios patikra galiojo, o kitų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima įtarti, jog patrulių naudoto alkotesterio parodymai galėjo būti iškreipti ar netikslūs byloje nenustatyta. Policijos pareigūnai T. S. alkotesteriu tikrino du kartus ir abiem  atvejais alkotesterio parodymai viršijo pradedančiajam vairuotojui leistiną ribą, o T. S. pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas NR. (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. rugpjūčio 1 d. surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigė T. S. neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Be to teismas nutraukė administracinio nusižengimo bylą remdamasis argumentu, kad nei testą atlikusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, nei teismo posėdžio metu dalyvavusio institucijos atstovo kalboje nebuvo minimos aplinkybės dėl sklindančio alkoholio kvapo, tačiau  teisme dalyvavęs atstovas nedalyvavo testuojant T. S., o policijos pareigūnai, kurie tikrino T. S., galimą neblaivumą, esant nedidelei asmens vartoto alkoholio koncentracijai, alkoholio kvapo galėjo ir nepajusti.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. S. įgaliotas asmuo R. M. nesutinka su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniu skundu. Teigia, kad T. S. nevartoja alkoholio ir vairavo automobilį blaivus. Nurodo, kad T. S. nuvyko į gydymo įstaigą iš karto, kai tik paleido policjos pareigūnai ir atliktas kraujo tyrimas parodė, kad jis vairavo blaivus.
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad T. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje, sudėties, ir nepagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
10. ANK 422 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės).
11. Iš protokolo matyti, kad T. S. 2017 m. liepos 29 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 0,08 promilės girtumas. Iš alkotesterio 2017-03-13 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog alkotesteris „Alcotest 6810“ , kuriuo buvo tikrintas T. S. blaivumas yra tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galiojo iki 2017 m. rugsėjo 13 d.). Alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio tikslumas nustačius nuo 0,01 iki 1,00 promilės yra ±0,017 promilės. Ši paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo laipsnis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę pusę 0,017 promilės amplitude, tačiau šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs, kai nustatomas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės). Taigi alkoholio tikrinimo metu, net ir įvertinus alkotesterio paklaidą, T. S. nustatytas girtumas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (ANK 422 straipsnio 4 dalį). Kiekvienas asmuo, nesutinkantis su alkotesterio parodymais, turi teisę pats nuvykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti galimą neblaivumą. Šiuo atveju, nustačius lengvą neblaivumą, T. S. kreipėsi į medicinos įstaigą. Alkotesterio duomenys policijos pareigūnų yra užfiksuoti 2017 m. liepos 29 d., 23.52 val., o T. S. kraujas tyrimui paimtas 2017 m. liepos 30 d., 01.16 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo alkotesterio  patikros momento. Nors Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad T. S. į medicinos įstaigą atvyko 2017 m. liepos 29 d. 00.50 val., tačiau akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, nes T. S. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2017 m. liepos 29 d. 23.37 val., todėl akivaizdu, kad jis į medicinos įstaigą atvyko 2017 m. liepos 30 d. 00.50 val. Atlikus tyrimą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. S. kraujyje 2017 m. liepos 30 d. 01.16 val. etilo alkoholio nerasta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. S. iniciatyva atliktas kraujo tyrimo rezultatas praėjus daugiau nei valandai, pats savaime nepaneigia testavimo policijos pareigūnų techninėmis priemonėmis duomenų, ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Nr. 2AT-39-2014). Nors apylinkės teismas konstatavo, kad T. S. į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi laiku, tačiau atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą itin mažą alkoholio kiekį (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės) apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu.
12. T. S. biologinės terpės bandinys (kraujas) nuo alkoholio kiekio iškvepiamame ore fiksavimo momento (23.52 val.) paimtas praėjus daugiau nei valandai (01.16 val.). Alkoholio išsiskaidymas žmogaus organizme priklauso nuo žmogaus kūno sandaros, ūgio, svorio, sveikatos stovio. Alkoholio mažėjimas taip pat priklauso ir nuo kepenų veiklos, jo mažėjimą taip pat spartina judėjimas, vandens gėrimas. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,15 – 0,2 promilės etilo alkoholio, taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, normalu, jog žmogaus organizmas, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardo dalį ar visą suvartoto alkoholio kiekio ir alkoholio kiekis organizme mažėja. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini)) įvykio metu T. S. nustatytas 0,08 promilės girtumas. Duomenų, kad tikrindami pažeidėjo neblaivumą alkotesteriu, pareigūnai būtų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas, byloje nėra. Įvertinus nežymų nustatytų promilių kiekį, laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, T. S. kūno sudėjimą, darytina išvada, kad neblaivumo tikrinimo metu sveikatos priežiūros įstaigoje T. S. organizmas jau buvo išskaidęs etilo alkoholį, dėl ko medicinos įstaigoje jam buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, jog pirminio patikrinimo alkotesteriu metu (23.37 val.) T. S. nustatytas 0,07 prom, o po 15 min. pakartotinio patikrinimo metu (23.52 val.) nustatytas 0,08 prom. rodo nežymų alkoholio kiekio svyravimą T. S. iškvėptame ore įvykio metu. Šios aplinkybės patvirtina alkotesterio patikimumą, o nežymus alkoholio kiekio iškvėptame ore pasikeitimas šimtąją promilių dalimi tik sustiprina išvadą, kad T. S. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus. Beto, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo T. S. sustabdymo iki medicininės apžiūros medicinos įstaigoje nėra neįtikima, kad jis medicininio patikirinimo metu buvo blaivus, kas ir buvo nustatyta specialisto išvadoje. Tad alkotesteriu nustatytas neblaivumas vairavimo metu nėra paneigtas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad T. S. padarė ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
13. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog T. S. veikoje nėra inkriminuoto ANK 422 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo sudėties. Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d.nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso  652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto asmens V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Panevėžio apskr. VPK KPB įgaliotos pareigūnės 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą, kuriuo T. S. paskirta 250 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio  4 dalyje.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                        Danutė Švitinienė