AN byla Nr. AN2-8-870/2017

     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00507-2017-3

     Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria E. P. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 1-ojo veiklos skyriaus nutarimas paliktas nepakeistu,

n u s t a t ė :

E. P. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 12ANH-84516415-17 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. sausio 23 d., 20 val., savo nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su žmona A. P., sakydamas, kad išprievartaus, ir vartodamas kitus nurodytus žodžius. Tai kartojo, nors žmona pasakė, kad tame kambaryje yra nepilnametė dukra, kuri ruošia pamokas, be to konfliktavo su savo sūnumi E., gim. (duomenys neskelbtini), prašančiu neiti į kambarį, kuriame yra mama ir sesė, tačiau jis (E. P.) jį pastūmė ir įėjo į kambarį, tuo savo veiksmais pažeidė vaiko taisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Nutarimu E. P. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. P. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. apelianto skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad 5 metrų atstumas tarp E. P. ir jo dukros A. P. negalėjo užtikrinti, kad pastaroji negirdėtų jos tėvo išsireiškimų, nematytų jo elgesio. Teismo nutartyje konstatuota, kad nepilnametės dėmesys nurodomo įvykio metu buvo nukreiptas į tėvą, pravirkdžiusį jos mamą bei brolį, ir ramiai ruošti namų darbus ji neturėjo galimybės.

Skundu Vilniaus apygardos teismui E. P. prašo panaikinti 2017 m. sausio 30 d. paskirtą nuobaudą – įspėjimą. Nurodo, kad teismas suklydo, konstatuodamas ir darydamas išvadą, kad jis 2017 m. sausio 23 d., apie 20 val. padarė nutartyje minimus veiksmus, už kuriuos jam buvo skirtas įspėjimas. Taip pat ir nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 2017 m. sausio 23 d., 20 val., pasak Apelianto, yra visiškas melas. Teismo posėdžio metu jis nurodė sakęs teisėjai, kad nurodytą datą, t.y. 2017 m. sausio 23 d., nieko nebuvo, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

E. P. skunde pabrėžė, kad jo skundą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja gilinosi į jo šeimos santykius bei mokė, kaip elgtis su moterimi, o pareigūnė L. M. išvadino jį egoistu ir savo kalba jį pažemino. Posėdžio metu dalyvavo keturios moterys, ir jo, vienintelio vyro posėdyje, jausmai, kaip nurodo skunde, neatitiko moterų lūkesčių.

Skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. P. veiksmuose yra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn

Nors apeliaciniame skunde pažeidėjas iš esmės nenurodo jokių motyvų, kas susiję su jo kalte padarius pažeidimą, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad asmuo nuosekliai viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, paaiškindamas, jog pokalbio tarp jo ir pastarojo sutuoktinės nepilnametė dukra negirdėjo. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija teismo buvo motyvuotai atmesta. Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad tą vakarą vyras grįžo namo išgėręs, ji su dukra buvo pastarosios kambaryje ir vyras pradėjo savo sutuoktinę negražiai vadinti, įžeidinėti. Nenorėdama, kad dukra girdėtų šį pokalbį, nusileido į pirmą aukštą, tačiau vyras ir dukra ėjo jai iš paskos. Vyras vėl pradėjo kartoti minėto turinio žodžius, bandė nusimauti kelnes, todėl ji nubėgo į sūnaus kambarį, kur vyras su sūnumi susistumdė. Liudytoja paaiškino, kad dukra girdėjo, jog vyras grasino išprievartauti savo sutuoktinę ir sėdėdama ji nusigraužė visus nagus. Ar dukra žodžius girdėjo, liudytoja neklausė, tačiau matė, kaip tai paveikė vaiką. A. P. parodymai yra nuoseklūs, nesikeitė viso proceso metu, analogiškas aplinkybes ji nurodė ir skunde dėl smurto artimoje aplinkoje, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, todėl pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais teismas nenustatė. 2017 m. sausio 30 d. vyriausiosios tyrėjos L. M. priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2017 m. sausio 30 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ant sofos sėdintis apeliantas, moters balsas sako „A. klauso“, o vyras pradeda kalbėti nurodyto nepilnamečiams nepriimtino turinio žodžius. Mažametės elgesys akivaizdžiai rodo, jog E. P. žodžius ji girdėjo. Kaip nurodė A. P., apeliantas pokalbį pradėjo jai su dukra būnant pastarosios kambaryje, ir, nors ji nusileido į pirmąjį aukštą, paskui ją atėjo ir dukra. Be to, motinos ginti stojo jos sūnus, jis su tėvu susistumdė. Taigi visą šią situaciją vaikas matė ir girdėjo, tai jai akivaizdžiai sukėlė stresą (kaip nurodė liudytoja – mergaitė nusigraužė pirštų nagus). Vilniaus miesto apylinkės teismas, teismo posėdžio metu apklausto apelianto bei liudytojos parodymus vertino visų byloje surinktų duomenų kontekste, padarydamas motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl Apelianto kaltės padarius minėtą pažeidimą. Su tokia apylinkės teismo nutartimi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad tiek 2017 m. sausio 30 d. tyrėjo nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta netiksli pažeidimo padarymo data – 2017 m. sausio 23 d. Skunde dėl smurto artimoje aplinkoje A. P. nurodė, kad pažeidimas padarytas nurodytų metų sausio 22 d., ką patvirtino ir apklausta liudytoja tiek ji, tiek ir sūnus E. P.. 2017 m. sausio 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažeidimo padarymo data taip pat nurodyta sausio 22 d. Tai, kad nutarime ir teismo nutartyje nurodyta sausio 23 diena, laikytina rašymo apsirikimu, kuri įtakos E. P. administracinei atsakomybei neturi.

Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas abejoja teisėjos šališkumu, nurodydamas, kad teisėja gilinosi į jo šeimos santykius, pradėjo jį auklėti bei mokyti, kaip turi elgtis su moterimi. Aukštesnės instancijos teismas, išklausęs bylos garso įrašą (posėdis, vykęs 2017 m. balandžio 6 d.), pastebi, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas galbūt galėjo vykti šiek tiek solidžiau ir dalykiškiau, išvengiant filosofinių pasvarstymų plačiomis gyvenimiškomis temomis. Vis dėlto, atsižvelgiant į bylos esmę, pažeidimo, dėl kurio nubaustas apeliantas pobūdį, atskiri teisėjos pasisakymai, patarimai, šiuo atveju, negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumas. Naikinti dėl šių aplinkybių teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                              Virginija Liudvinavičienė