Civilinė byla Nr. 2A-383-894/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00477-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2; 2.1.5.6.; 2.2.2.7; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., T. R. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Albava“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir T. R. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Albava“ dėl akcininkų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. B. ir T. R. (toliau ir – ieškovai) 2019 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Albava“ (toliau ir – atsakovė) dėl akcininkų teisių gynimo. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-40456, t. 3, b. l. 127-139), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“; patvirtinti kitą susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką; atnaujinti ieškovams vieno mėnesio terminą ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai 2021 m. spalio 18 d. pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (reg. Nr. DOK-34467, t. 5, b. l. 114-119), kuriuo atsisakė reikalavimo patvirtinti konkrečią susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarką bei atnaujinti J. B. vieno mėnesio terminą ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus įsakymą. Bylą prašė nagrinėti pagal šiuos byloje pareikštus reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“; 2) atnaujinti T. R. praleistą 30-ies dienų terminą ginčyti UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021, yra nustatyta, jog J. B. nepraleido termino ginčyti uždarosios akcinės bendrovės „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“.

3.       Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovams priklauso po 500 vnt. įmonės akcijų, jie bendrovės valdymo organų veikloje ir gamyboje nedalyvauja. Kitą dalį bendrovės akcijų valdo sutuoktiniai, t. y. bendrovės direktorius K. Č. (700 vnt. akcijų) ir vadybininkė V. Č. (300 vnt. akcijų). Šie akcininkai dalyvauja įmonės valdymo organų veikloje bei gamyboje, jų priėjimas prie UAB „Albava“ dokumentų yra neribotas. Bendrovės direktorius K. Č. 2018 m. sausio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) nuostatoms, bendrovės įstatams, yra nekonkretus, riboja ieškovų galimybę susipažinti su įmonės dokumentais, gauti jų kopijas. ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės įstatuose turi būti nurodyta bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka. Bendrovės įstatuose tokia tvarka numatyta ir ji yra pakankama. Bendrovės direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, viršijo savo įgaliojimus, kadangi susipažinimo tvarkos parengimas yra akcininkų kompetencijos klausimas. Įsakymo priėmimo metu akcijas lygiomis dalimis valdė K. Č. su T. R.. Pagal 2018 m. spalio 31 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, J. B. įsigijo iš T. R. 500 vnt. akcijų, taigi, akcininkas J. B. įgijo ir visas teises, kurias akcijos suteikia. 2018 m. vasario 12 d. surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad T. R. atsisakė susipažinti su įsakymu ir priimti jo nuorašą. Akcininkas T. R. nėra susipažinęs su įsakymu, jis nežinojo jo turinio, todėl neginčijo. Atsakovė 2019 m. sausio 18 d. T. R. ir J. B. atsiuntė 2018 m. sausio 15 d. įsakymą, pripažindama, kad akcininkas J. B. su juo nebuvo supažindintas, todėl ieškovui T. R. atnaujintinas terminas ginčyti įsakymą. J. B. nepraleido vieno mėnesio termino ginčyti įsakymą.

4.       Atsakovė UAB „Albava“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl įsakymo panaikinimo pareikšti. Nurodė, kad ieškovas J. B., įsigydamas akcijas iš T. R., turėjo galimybę įvertinti esamą bendrovės dokumentaciją, tame tarpe ir ginčijamo įsakymo turinį. Ieškovas J. B. neturi teisės ginčyti įsakymą, nes tokia teise nebuvo pasinaudojęs T. R.. Ieškovai prašo atnaujinti senaties terminą, kaip akcininkų grupei, tačiau tokios teisinės kategorijos aktualios redakcijos ABĮ jau nėra. Negalima atnaujinti ieškinio senaties teisiškai neegzistuojančiai akcininkų grupei. Ginčijamą įsakymą bendrovės direktorius priėmė vadovaudamasis ABĮ nuostatomis. ABĮ nenumato galimybės visuotiniam akcininkų susirinkimui leisti įsakymus dėl bendrovės kasdieninės veiklos. Nei vienas ginčijamo įsakymo punktas neprieštarauja ABĮ, o tik detalizuoja įstatyme numatytą akcininkų teisę gauti informaciją apie bendrovę. ABĮ nenumato draudimo bendrovės vadovui įsakymu numatyti susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarką.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino (t. 5, b. l. 182-190). Atnaujino ieškovui T. R. vieno mėnesio terminą ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“. Pripažino negaliojančiu UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo patvirtinti konkrečią susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarką bei atnaujinti J. B. vieno mėnesio terminą ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus įsakymą. Priteisė iš atsakovės UAB „Albava“ 2 093,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. B.. Priteisė iš atsakovės UAB „Albava“ 1 893,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui T. R.. Valstybei iš atsakovės UAB „Albava“ priteisė 11,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad J. B., T. R., K. Č. bei jo sutuoktinė V. Č. yra atsakovės UAB „Albava“ akcininkai. K. Č. yra bendrovės vadovas, V. Č. vadybininkė. UAB „Albava“ direktorius 2018 m. sausio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“. Ieškovas T. R. 2018 m. spalio 31 d. dalį – 500 vnt. jam priklausančių akcijų perleido ieškovui J. B., kuris įgijo ABĮ ir bendrovės įstatuose numatytas akcininko turtines ir neturtines teises (Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 4 p.). Šios sutarties 6 punkte nurodyta, jog J. B. yra susipažinęs su įmonės įstatais, o finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų direktorius nepateikė (2019-02-19 Nr. CBP960).

7.       Teismas konstatavo, jog ieškovas J. B. nepraleido ieškinio senaties termino. Nurodė, kad iš 2018 m. spalio 31 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 6 punkto matyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovas J. B. buvo supažindintas tik su bendrovės įstatais, likusių dokumentų – finansinės atskaitomybės ir kitų direktorius nepateikė. Tapęs bendrovės akcininku, J. B.: 2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. raštais kreipėsi į bendrovės direktorių dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Taip pat 2019 m. sausio 11 d. ieškovai kreipėsi į bendrovės direktorių, prašydami pateikti įmonės veiklos dokumentus. Atsakydamas į prašymą K. Č. 2019 m. sausio 17 d. ieškovams pateikė UAB „Albava“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo „Dėl komercinių paslapčių“ ir 2018 m. sausio 15 d. įsakymo „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ kopijas (2019-02-19 Nr. CBP 960). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 6 punkte nurodytas aplinkybes bei ieškovo J. B. nurodytas aplinkybes, jog apie priimtą įsakymą jis sužinojo tik 2019 m. sausio 18 d. iš atsakovės pateikto 2019 m. sausio 17 d. atsakymo į jo ir T. R. siųstą prašymą pateikti dokumentų, tame tarpe ir ginčijamo įsakymo, kopiją. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas J. B. su ginčo įsakymu buvo supažindintas anksčiau. Ieškinys teismui išsiųstas 2019 m. vasario 15 d., teisme gautas 2019 m. vasario 19 d.

8.       Ieškovas T. R. praleido ieškinio senaties terminą. Teismo posėdžio metu T. R. patvirtino, kad su ginčo įsakymu buvo supažindintas ir apie jį sužinojo 2018 m. vasario 12 d. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinį yra pareiškę du ieškovai, teismas ieškovui T. R. atnaujino ieškinio senaties terminą (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021).

9.       Teismas sprendė, kad direktorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos. Nurodė, jog ABĮ griežtai atribojo bendrovės organų – visuotinio akcininkų susirinkimo (20 straipsnio 1 dalis) ir bendrovės vadovo kompetencijas (37 straipsnio 8, 12 punktai). Nors įstatymas suteikia teisę visuotiniam akcininkų susirinkimui dalyvauti svarbiausių bendrovės sudaromų sandorių priežiūroje, tačiau įmonės reikalų tvarkymas, teisė priimti sprendimus, susijusius su kasdiene bendrovės veikla, be jokių apribojimų suteikta bendrovės vadovui. Direktoriaus priimami įsakymai negali prieštarauti įstatymams bei kitiems teisės aktams, protingumo ir sąžiningumo principams bei negali apriboti akcininkų teises daugiau negu tai numato įstatymas.

10.       Nurodė, kad akcininkas turi teisę gauti informaciją (ABĮ 16, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Akcininko teisė į informaciją nepriklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-784 redakcija). Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka (ABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 11 punktas). Atsakovės įstatų 6 straipsnio 6.2. punkte nurodyta – akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas <...>.

11.       Teismas, atlikęs ginčo tvarkos analizę vertino, kad: 1 punktas yra perteklinis ir nereikalingas, nes raštiškas akcininko kreipimasis reglamentuotas tiek ABĮ, tiek atsakovės įstatuose; 2 punktas taip pat perteklinis ir netgi klaidinantis, nes akivaizdu, kad akcininkai teikdami rašytinį prašymą, turi nurodyti su kokiais bendrovės dokumentais nori susipažinti – įstatais, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais, bendrovės metiniais ir tarpiniais pranešimais, auditoriaus išvadomis ir kt., priešingu atveju nebus aišku, ką akcininkams pateikti. Tuo tarpu išsireiškimą „su kokiais konkrečiai dokumentais“ galima vertinti kaip reikalavimą nurodyti konkretaus dokumento datą, pavadinimą ir panašiai, ko, kaip tvirtina ieškovai, nurodyti negali, nes nežino, kada ir kokie konkrečiai dokumentai bendrovėje buvo priimti; 3 punktas prieštarauja tiek ABĮ, tiek bendrovės įstatams. ABĮ aiškiai numato 7 dienų terminą, per kurį akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, jokios išimtys nenumatytos, be to, punktas nekonkretus ir neaiškus; 4 punktas neteisėtas, neatitinkantis protingumo principo bei pažeidžiantis akcininkų teises. Jokiame teisės akte nenumatyti tokie reikalavimai, kokius akcininkams sugalvojo bendrovės direktorius. Tokiu būdu jis apsunkino susipažinimo su dokumentais procesą akcininkams, nors vadovaujantis ABĮ nuostatomis, jis turėtų veikti akcininkų naudai; 5 punktas prieštarauja tiek ABĮ, tiek bendrovės įstatams, kuriuose aiškiai reglamentuota dokumentų kopijų darymo galimybė; 6 punktas neteisėtas, prieštaraujantis ABĮ bei pažeidžiantis akcininkų teises. ABĮ ir bendrovės įstatuose nenumatyta bendrovės direktoriui galimybė savo nuožiūra apriboti akcininkams susipažinimo su dokumentais laiką. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (ABĮ 3 straipsnio 2 dalis), negali būti diskriminuojami.

12.       Tenkinus ieškinį ieškovams iš atsakovės priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovai J. B. ir T. R. prašo (t. 6, b. l. 27-33): 

1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo motyvuojamos dalies skyriaus „Dėl atsakovės direktoriaus teisės priimti ginčo įsakymą“ konstatuojančią išvadą, kad direktorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos, ją pakeisti išvadomis konstatuojant, kad: 

– Uždarosios akcinės bendrovės „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ prieštarauja imperatyviems Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 20 straipsnio 1 punkto ir 37 straipsnio reikalavimams. 

– Susipažinimo su įmonės dokumentais tvarka yra įmonės įstatais, pasirašyti įmonės steigėjų (arba įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtinti), nustatytini įmonės ir įmonės akcininkų santykiai, susiję su efektyviu įmonės valdymu, turintys įtakos tolesnei įmonės veiklai, statusui ir egzistavimui. 

– Direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, viršijo jam akcinių bendrovių įstatymu ir UAB „Albava“ įstatais suteiktą kompetenciją – direktorius ginčijamo įsakymo priimti negalėjo. Ginčijamas įsakymas, prieštaraujantis imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms ir atsakovo UAB „Albava“ įstatams, pripažintinas negaliojančiu. 

2) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti galiojančią ir nepakeistą.

3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Direktorius negali įsakymu nustatyti susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos. Teismas padarė ABĮ nuostatų, reglamentuojančių įmonės aukščiausiojo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo, ir vienasmenio valdymo organo kompetencijas, aiškinimo ir taikymo klaidą. Pripažinus teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos, vienasmenis valdymo organas galės priimti analogiškas, ieškovų teises pažeidžiančias, susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkas. Paliekama prielaida ginčams ateityje kilti.

1.2.                       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, nors ir būdamas aukščiausias įmonės organas, neturi teisės spręsti klausimų, priskirtų kitiems tos bendrovės valdymo organams. Tačiau ieškovai nesiekė aukščiausiam įmonės organui priskirti įmonės vienasmenio valdymo organo kompetenciją. Atvirkščiai, ieškovai ieškinyje teigė, kad atsakovas, priimdamas 2018 m. sausio 15 d. d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarka", sprendė įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausantį klausimą.

1.3.                      2018 m. sausio 15 d. d. įsakymas Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarka“ prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams.

1.4.                      Bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka turi būti nurodyta bendrovės įstatuose. Nagrinėjamu atveju susipažinimo su UAB „Albava“ dokumentais tvarka buvo numatyta įmonės įstatuose.

1.5.                      Vadovas, priimdamas ginčo 2018 m. sausio 15 d. d. įsakymą Nr. 18-1/1, pažeidė ABĮ (37 straipsnis) ir Įstatais (5 straipsnis), nustatytą vienasmenio bendrovės valdymo organo kompetenciją, taip pat iš esmės pakeitė įmonės įstatus.

1.6.                      Susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką atsakovė nepagrįstai priskiria įmonės veiklai. Atsakovės nurodytos ABĮ 37 straipsnio 8 dalies bei 10 dalies, 12 dalies 1,9 bei 14 punktų nuostatos nesuteikia teisės įsakymu keisti, papildyti ar kitaip nustatyti ar interpretuoti įstatuose išspręstus klausimus.

1.7.                      Akcininko ir atsakovės ginčo santykiai – susipažinimo su įmonės informacija ir dokumentais jų gavimo ir pateikimo tvarka, tai ABĮ iš įmonės kasdienės veiklos išskirta viena iš funkcijų, kurios vykdymas priskirtas įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai.

1.8.                      Įmonės steigėjai T. R. ir K. Č., steigdami UAB „Albava“ susitarė ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pasirašytuose įstatuose išsprendė ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą – įtvirtino dokumentų ir kitos informacijos pateikimo tvarką (Įstatų 6 straipsnis (6.1. – 6.10. punktai). Įmonės įstatų 6 straipsnyje steigėjai nustatė (arba galėjo nustatyti), tuos jiems priimtinus bendrovės informacijos ir dokumentų pateikimo įmonėje ypatumus, kurie neprieštarauja ir nepažeidžia ABĮ imperatyvaus reglamentavimo.

1.9.                      Bet koks susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos detalizavimas, jos papildymas trūkstamomis nuostatomis, ar reikalingas dar kokios nors, ABĮ 18 straipsnio nuostatų taikymo, taisyklės susipažinimo tvarkoje įvedimas, tai yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Jei yra būtina įstatuose nustatytą tvarką pildyti, detalizuoti ar nustatyti įstatuose nustatytos tvarkos įgyvendinimą, tai galima daryti tik visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu.

1.10.                      Priešingai nei teigia atsakovė, ginčijamame įsakyme nėra nurodoma, kad tai yra įgyvendinimo tvarka. Yra aiškiai nurodyta, kad yra nustatoma susipažinimo tvarka.

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Albava“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų T. R. ir J. B. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 1-22). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas netinkamai vertino arba iš viso nevertino byloje esančių įrodymų.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovui T. R. atnaujino ieškinio senaties terminą, nors ieškovai nenurodė priežasčių šio termino atnaujinimui. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kurios gali būti svarbios sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, šioje dalyje sprendimo nemotyvavo.

2.3.                      Ieškovas T. R. nereiškė pastabų dėl ginčijamo įsakymo, nors su įsakymu susipažinti turėjo galimybę dar 2018 m. vasario 12 d., kai buvo surašytas ieškovo T. R. atsisakymo susipažinti su ginčijamu įsakymu aktas. Šis aktas ir ginčo įsakymas ieškovui išsiųstas registruotu bei elektroniniu paštu ir įteiktas 2018 m. vasario 12 d. Šią aplinkybę patvirtina antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas melagingai neigė faktą, kad ieškovas elektroniniu paštu 2018 m. vasario 12 d. gavo ginčo įsakymą ir tik 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu pripažino šį faktą. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 19 d., t. y. praleidus 30 dienų ieškinio senaties terminą. Terminas praleistas 11 mėnesių ir 5 dienas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kodėl daug kartų ieškinio senaties terminą praleidęs asmuo prašo atnaujinti šį terminą. Ieškovas nenurodė, kodėl terminas buvo praleistas ir kodėl atnaujintinas. Atsižvelgiant į tai, byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

2.4.                      Aplinkybė, kad ieškinį yra pareiškę du ieškovai, net ir tuo atveju, kai vienas jų yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, o kitas ne, negali būti priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą tam asmeniui, kuris yra faktiškai praleidęs ieškinio senaties terminą. Atnaujinti ar neatnaujinti ieškinio senaties terminą turi būti sprendžiama atskirai kiekvieno ieškovo atžvilgiu.

2.5.                      Ieškovas J. B. taip pat yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Netinkamai nustatyta ieškinio senaties pradžia. Pagal 2018 m. spalio 31 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties (kurios pagrindu ieškovas J. B. tapo vienu iš atsakovo akcininkų) 4 punktą, pirkėjas (ieškovas J. B.) įgijo kito akcininko ieškovo T. R. turėtas turtines ir neturtines teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas T. R. per įstatymo numatytą 30 dienų terminą neginčijo įsakymo dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarkos ir dėl praleisto ieškinio senaties termino prarado teisę ginčyti ginčo įsakymą, laikytina, kad šią teisę tuo pačiu pagrindu prarado ir kitas ieškovas J. B.. Įsigydamas dalį akcijų iš ieškovo T. R. ieškovas J. B. negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ieškovas T. R.. Prieš pirkdamas atsakovo akcijas ieškovas J. B. galėjo susipažinti su esama įmonėje tvarka, su jos įvairiais dokumentais, bet jis to nepadarė, todėl darytina išvada, kad jį tenkino ieškovą T. R. tenkinusi tvarka bendrovėje. Šių atsakovės nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino.

2.6.                      Pirmosios instancijos teismo suformuota praktika, kai naujai akcijas įgijusiam asmeniui ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo jo sužinojimo apie ginčijamą įsakymo dienos, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, sandorių stabilumo principui, paneigia ieškinio senaties institutą.

2.7.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodė įstatymų, juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatų, kurioms prieštarauja skundžiamas įsakymas ir juo nustatyta susipažinimo su dokumentais tvarka.

2.8.                      Teismas neatliko ginčo tvarkos analizės, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad ginčo įsakymo tvarka prieštarauja ABĮ ir (ar) bendrovės įstatams. Neanalizuoti ir nevertinti atsakovo argumentai dėl ginčo įsakymo teisėtumo. Teismas neatsižvelgė, kad patikslintu ieškiniu ieškovai sutiko su dalimi ginčo įsakymo punktų.

2.9.                      2019 m. rugsėjo 17 d. patikslinu ieškiniu nekeliamas klausimas dėl ginčo įsakymo pirmo punkto pagrįstumo. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad punktas yra perteklinis ir nereikalingas, nes raštiškas akcininko kreipimasis reglamentuotas tiek ABĮ, tiek atsakovės įstatuose. Tačiau nei bendrovės įstatuose, nei ABĮ, nėra numatytas draudimas prašymą pateikti elektroniniu paštu. Šis prašymo pateikimo formos patikslinimas niekaip negali būti laikytinas neteisėtu, priešingai jis sudaro akcininko kreipimąsi į bendrovę dėl informacijos suteikimo paprastesnį, patogesnį ir aiškesnį. Perteklinis punktas negali būti pagrindu pripažinti negaliojančiu ginčo įsakymą ar jo punktą.

2.10.                      Ginčo įsakymo 2 punktu nereikalaujama nurodyti dokumento numerio, datos ar net pavadinimo. Ginčijame įsakyme yra nurodoma, kad reikia nurodyti su kokiais konkrečiais dokumentais norima susipažinti, t. y. pakanka nurodyti dokumento rūšį (sutartį, sąskaitą ir pan.), kitų duomenų nereikalaujama pateikti. Teismo netinkamas tam tikro žodžio interpretavimas nėra pagrindas naikinti ginčo įsakymą ar jo 2 punktą.

2.11.                      Ginčijamo įsakymo 3 punkte nėra nurodoma, kad „kitas laikas“ gali būti nustatomas ilgesnis nei 7 dienos. Jei įsakymas ginčijamu atveju nenurodo, kada gali būti paskirtas kitas laikas, ir kad šis laikas gali būti ilgesnis nei 7 dienų terminas, tuomet visais atvejais paskiriant laiką turi būti ir bus vadovaujamasi ABĮ 18 straipsniu, kuriame aiškiai nurodoma, kad laikas susipažinimui gali būti paskirtas ne vėliau kaip per 7 dienų terminą. O tai reiškia, kad susipažinimo terminas gali būti 7 dienos arba trumpesnis nei 7 dienos. Remiantis ginčo įsakymo 3 punktu akcininkas gali pasirinkti jam priimtinesnį susipažinimo su bendrovės dokumentais laiką. ABĮ veikia dispozityvaus metodo principu – leidžiama viskas, kas nėra draudžiama, todėl ginčo įsakyme galima numatyti nuostatas, kurios yra palankesnės ieškovams (akcininkams).

2.12.                      Nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada ir dėl ginčo įsakymo 4 punkto. Pagal ginčo įsakymą akcininkas turi teisę pasirinkti susipažinimo su dokumentais eiliškumo tvarką. Logiška, kad tik susipažinus su vienu dokumentu, duodamas sekantis dokumentas susipažinimui. Įmonės dokumentaciją sudaro labai daug dokumentų, todėl akcininkui negali būti duoti iš karto visi dokumentai. Būtina kontroliuoti ir turėti įrašus, kada ir su kokiais dokumentais akcininkas buvo supažindintas, nes tai yra įrodymai, patvirtinantys, kad bendrovės vadovas įvykdė pareigą supažindinti akcininką su atitinkamu dokumentu. Teismas nepagrindė kokiu būdu gali pažeisti ir apsunkinti akcininko teises jam suteikta galimybė gauti bendrovės dokumentus jo pasirinkta eiliškumo tvarka, kodėl šis punktas neteisėtas ir neatitinka protingumo principo.

2.13.                      Remiantis 2019 m. rugsėjo 17 d. patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais matyti, jog ieškovus tenkina ginčo įsakymo 5 punkto redakcija ir jie su šiuo punktu sutinka, tačiau ieškovų netenkina tai, kad šiame punkte nėra numatyta, kad dokumento kopijos išduodamos tik patvirtintos. Įsakymo 5 punktas nereguliuoja dokumentų kopijų pateikimo akcininkui tvarkos bei nedraudžia akcininkui pateikti prašymą išduoti atitinkamų dokumentų kopijas, o tik tiesiog pačiam akcininkui draudžia daryti jam perduotų dokumentų kopijas. Akcininkui savavališkai darant dokumentų kopijas nebūtų galima nustatyti, kokių ir kada dokumentų kopijos akcininkams buvo įteiktos. Tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos akcininkams piktnaudžiauti faktu, kad atitinkamų dokumentų kopijos jiems buvo neįteiktos. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo įsakymo 5 punktas iš viso draudžia ieškovams (akcininkams) gauti bendrovės dokumentų kopijas, rodo, kad teismas nesigilino į bylos esmę, į ieškovų bei atsakovo nurodytus argumentus.

2.14.                      Ginčijame įsakyme numatytas iki 4 valandų per mėnesį susipažinimo terminas yra pakankamas (6 punktas). Nuolat ieškovams (akcininkams) turint savo žinioje (susipažinimo su dokumentais metu) bendrovės dokumentus, sutriktų bendrovės veikla, kadangi tiesiogines ir kasdienines funkcijas atliekantys atsakovo darbuotojai negalėtų naudotis bendrovės dokumentais, o turėtų tik administruoti ir prižiūrėti akcininkų susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarką. Byloje pateikta 2020 m. spalio 22 d. ieškovų naudojimosi ginčijamame įsakyme numatyta susipažinimo su dokumentais tvarka ataskaita patvirtina, kad ieškovas T. R. išnaudojo tik 21,16 proc. jam skirto laiko susipažinimui su bendrovės dokumentais, o ieškovas J. B. – tik 28,19 proc. Be to, ieškovai 2019 m. rugsėjo 17 d. patikslintame ieškinyje patvirtino, kad laiko susipažinti pakanka. Pateiktos ataskaitos ieškovai neginčijo, taigi ginčo dėl to nėra. Be to, pagal ginčo įsakymą visų akcininkų teisės gauti informaciją yra lygios. Pirmosios instancijos teismas nevertino minėtos ataskaitos.

2.15.                      Ieškovai neginčijo įsakymo 8 punkto. Teismas dėl šio įsakymo punkto savo sprendime taip pat nepasisakė. Šis ginčo įsakymo punktas yra logiškas ir teisėtas, nes už tvarkos palaikymą bendrovėje atsakingas yra bendrovės vadovas.

2.16.                      Ginčo įsakymas yra teisėtas ir realiai vykdytinas dokumentas, pagal jį realiai vyksta ieškovų susipažinimas su bendrovės informacija. Ieškovai, teigdami kad atsakovas pažeidė jų teises neteikdamas informacijos, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Jei konkrečiu atveju ieškovai negautų prašomos informacijos iš vadovo, tai nereikštų, jog yra netinkamas ginčo įsakymas.

2.17.                      Ieškovai iš esmės ginčija ne patį įsakymą, o tai, kad jį priėmė atsakovo direktorius.

2.18.                      Ieškovai ginčijo tik dalį įsakymo, tačiau prašė panaikinti visą ginčo įsakymą. Jei ieškovai mano, kad yra neteisėtas įsakymas tik tam tikroje dalyje, tuomet jie turi ne reikšti reikalavimą naikinti visą įsakymą ir prašyti nustatyti naują susipažinimo su dokumentais tvarką, o reikšti reikalavimą pakeisti galiojančio įsakymo punktus ar jų dalis.

2.19.                      Teismas pažeidė CPK 91 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovai atsisakė 50 procentų ieškinio reikalavimų. Ieškovai keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, dėl ko teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir taip didino bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas turėjo pateikti papildomus procesinius dokumentus. Teismo posėdžiai buvo atidėti tik ieškovų prašymu. Būtent dėl ieškovų veiksmų atsakovas patyrė daug bylinėjimosi išlaidų, todėl jas turi atlyginti ieškovai. Dėl netinkamo ir nesąžiningo ieškovų elgesio atsakovas patyrė išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą.

15.       Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytą išvadą, kad „direktorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 56-66). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Apeliaciniame skunde ieškovai nepagrindė, kokiam tiesės aktui prieštarauja teismo išvada, jog direktorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos. Taip pat nepagrindė kokiame teisės akte yra reglamentuota, jog tik akcininkų susirinkimas turi teisę nustatyti susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką ar ją keisti.

3.2.                      Atsakovės teigimu remiantis ABĮ nuostatomis, tik direktorius gali ir turi teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarkos. Bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už informacijos pateikimą akcininkams bei turėdamas kitas pareigas, numatytas ABĮ, privalo užtikrinti sklandų ir tinkamą informacijos pateikimą akcininkams, ir viena iš tai įgyvendinančių priemonių yra susipažinimo su bendrovės dokumentais tvarkos nustatymas įsakymo pagrindu.

3.3.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog priimdamas ginčo įsakymą atsakovės direktorius pakeitė bendrovės įstatus. Keisti įmonės įstatus gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsakovės teigimu ginčo įsakymas yra procedūrinis dokumentas, kuris tik detalizuoja ABĮ 18 straipsnyje numatytą akcininkų teisę gauti informaciją. Nei ABĮ, nei bendrovės įstatai nereguliuoja procedūrinių reikalavimų, aptartų ginčo įsakyme, o tik nustato akcininko teisės į informaciją pagrindinius principus, kurie įgyvendinami žemesnės galios bendrovės lokaliuose aktuose.

3.4.                      Kad ginčo įsakymas yra tik procedūrinis dokumentas patvirtina jo turinys. Bendrovės įstatuose, ABĮ yra reglamentuojama akcininkų teisė į informaciją, o ginčo įsakyme nustatyta kaip ta teisė įgyvendinama.

16.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 36-51). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Aplinkybė, kad J. B. nėra praleidęs ieškinio senaties termino yra konstatuota Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021. Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis nebuvo apskųsta, turi privalomąją galią, todėl ieškovui J. B. nebuvo prievolės įrodyti, kad jis nepažeidė termino ginčyti direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1. Ieškovai atsisakė reikalavimo patvirtinti susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką bei reikalavimo atnaujinti J. B. praleistą 30-ties dienų terminą ginčyti UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, ieškovai nepasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su J. B. ieškinio padavimo terminu.

4.2.                      Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021 buvo sprendžiamas klausimas ir dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovui T. R..

4.3.                      Ginčijamas įsakymas nėra aiškus, gali būti suprastas klaidingai ir interpretuojamas pagal savo tikslus. Įsakymu siekiama riboti akcininkų teisę susipažinti su įmonės dokumentais. Nurodo, kad ginčo dėl 1 punkto nėra. 2 punktas ginčijamas, nes akcininkai negali konkrečiai nurodyti dokumento, su kuriuo nori susipažinti (dokumento pavadinimo, datos, numerio ar pan.). Akcininkas gali nurodyti tik dokumento rūšį arba jį apibūdinti tam tikrais požymiais. Redaguoti šio punkto atsakovė nesutiko. Įsakymo 3 punktas pažeidžia ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. ABĮ 18 straipsnis numato vienintelį 7 dienų terminą, per kurį atsakovas, gavęs akcininko reikalavimą privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės dokumentus. Šis terminas nepriklauso nuo prašomos susipažinti informacijos turinio, kiekio. Akivaizdu, kad ginčo įsakyme nurodomas kitas laikas, tai laikas po 7 dienų termino, nes 3 punkte nustatytoms procedūroms (nustatyti susipažinimo laiką (pagal galimybę du laikus), pasiūlyti akcininkui pasirinkti laiką, akcininkui pasirinkti laiką) įgyvendinimui gali nepakakti 7 dienų termino. Akcininkas negali iš anksto nurodyti dokumentų susipažinimo eiliškumo (4 punktas), nes siekdamas susipažinti su dokumentais akcininkas siekia tam tikro tikslo ir tik dokumentų turinys įtakoja susipažinimo eiliškumą. Akcininkai nesutinka su 5 punktu, nes įstatyme nėra numatyta, kad gali būti išduodamos tik patvirtintos dokumentų kopijos. Keturių valandų per mėnesį neužtenka susipažinimui su dokumentais (6 punktas). Akcininkui nespėjus susipažinti su pateiktais dokumentais, turi būti suteikta papildomo laiko baigti susipažinimą, ne po mėnesio, kaip dabar yra nustatyta, bet per ABĮ 18 straipsnyje nustatytą 7 dienų terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

18.       Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ neteisėtumo, ar pagrįstai netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, taip pat prašymo pašalinti dalį sprendimo motyvų pagrįstumo nustatymas.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

19.       Apeliaciniu skundu ieškovai J. B. ir T. R. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies skyriaus „Dėl atsakovės direktoriaus teisės priimti ginčo įsakymą“ konstatuojančią išvadą, kad direktorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos.

Dėl valdymo organų kompetencijos

20.       Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis (ABĮ 19 straipsnio 1, 4 dalys). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą.

21.       Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes jam nepriskirtos valdymo organui būdingos kasdienės veiklos organizavimo funkcijos. Akcininkų susirinkimui draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis). Tačiau dalyvių susirinkimas, neperžengdamas jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla laikoma strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

22.       Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia esminius, svarbiausius su juridiniu asmeniu susijusius klausimus, kurie turi įtakos tolesnei juridinio asmens veiklai, statusui ir egzistavimui, ir šių klausimų sprendimas yra išimtinė šio bendrovės organo kompetencija (ABĮ 19 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 1 dalis). ABĮ nėra nustatyta ribojimų visuotiniam akcininkų susirinkimui pačiam prisiimti kompetenciją dalyvauti sprendimų priėmimo procedūroje dėl kitų bendrovės organų kompetencijai priskirtų klausimų.

23.       Įstatyme įtvirtinta bendrovės valdymo organų pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, t. y. valdymo organų paskirtis yra įgyvendinti bendrovės akcininkų interesus (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis). Akcininkai įneša turtinius įnašus į bendrovės kapitalą, siekia įnašais kurti didesnę vertę ir užsitikrinti kapitalo grąžą, todėl akcininkai, veikdami per visuotinį akcininkų susirinkimą, gali nusistatyti tokią bendrovės sprendimų priėmimo tvarką, kad sprendimus priima vadovas (ar valdyba, kai ši sudaroma), turėdamas visuotinio akcininko susirinkimo pritarimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas, dalyvaudamas kitų bendrovės organų sprendimų priėmimo procedūroje ir joje teikdamas (ne)pritarimą priimamiems sprendimams, kartu atlieka kitų bendrovės organų priežiūrą.

24.       Apibendrinant išdėstytus argumentus ir kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad įstatyme nenustatyta ribojimų visuotiniam akcininkų susirinkimui įstatuose nustatyti, be ABĮ išvardytų konkrečių atvejų, taip pat ir kitus atvejus, kai vadovo (valdybos) priimamiems sprendimams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Pritarimas reiškia ne tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas perima vadovo (valdybos) kompetenciją, o tai, kad jis dalyvauja bendrovės sprendimų priėmimo procedūroje, nustatant tokią vadovo (valdybos) sprendimų priėmimo tvarką, kai vadovas (valdyba), priimdamas (priimdama) sprendimus ir gaudamas (gaudama) visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, išlieka atsakingas (atsakinga) už sprendimus ir jų pasekmes. Įstatuose nustatymu, kuriais atvejais pritarimas reikalingas, nėra apribojama vadovo (valdybos) kompetencija, o sukuriama jų sprendimų priėmimo procedūra, kurioje aktyviai dalyvauja visuotinis akcininkų susirinkimas. Pritarimas priimant sprendimus reiškia sprendimų priėmimo tvarkos nustatymą, o ne vadovo (valdybos) kompetencijos apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų UAB „Albava“ įstatų matyti, kad 4.5 straipsnyje išvardintas išsamus sąrašas visuotiniam akcininkų susirinkimui priskirtų funkcijų (1 t., b. l. 44-51). Minėtame punkte nėra numatytų atvejų, kuomet vadovo (valdybos) priimamiems sprendimams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Iš UAB „Albava“ įstatų matyti, kad 5.5 straipsnyje ir 5.8 straipsnyje nurodyta, jog bendrovės vadovas – direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą.

26.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos nustatymas nėra priskirtinas prie su juridiniu asmeniu susijusių klausimų, turinčių įtakos tolesnei juridinio asmens veiklai, statusui ir egzistavimui, todėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos nustatymas nepriskirtinas išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata, numatanti, kad bendrovės įstatuose, be kita ko, turi būti bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka, negali būti aiškinama tokiu būdu, kad susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos nustatymas yra priskirtas išimtinei visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai.

27.       Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos nustatymas yra susijęs su kasdienės įmonės veiklos organizavimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Albava“ direktorius turi teisę priimti įsakymą, kuriuo reglamentuojama susipažinimo su įmonės dokumentais tvarka. Atitinkamai nepagrįstu laikomas ir netenkinamas ieškovų apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pašalinti skundžiamo sprendimo motyvus: „ <...> direktorius turėjo teisę priimti įsakymą dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

28.       Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį, kuria UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl akcininko teisės į informaciją

29.       Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (161, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Pagal ABĮ 18 straipsnį akcininkas turi teisę gauti tam tikrą informaciją tiesiog raštu jos pareikalavęs iš bendrovės.

30.       Nuo 2017 m. lapkričio 29 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja redakcija, kurios pirmoje dalyje nurodyta, kad, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.

31.       Pagal aktualų reguliavimą, bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nurodytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Jei bendrovė atsisako tokią informaciją suteikti, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.

32.       Teisėjų kolegija pastebi, kad aktualioje ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcijoje jau expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta, kad akcininkas turi teisę ne tik susipažinti su bendrovės dokumentais, bet ir gauti jų kopijas.

Dėl ginčijamo direktoriaus įsakymo (ne)teisėtumo

33.       Kiekvienam akcininkui įstatymu suteikta teisė ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo bei kitų bendrovės organų sprendimus. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys.

34.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo įsakymo 1 punktas „Akcininkai raštu privalo kreiptis į įmonę dėl galimybės susipažinti su įmonės dokumentais“ yra perteklinis ir nereikalingas, nes raštiškas akcininko kreipimasis reglamentuotas tiek ABĮ, tiek atsakovės įstatuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei patikslintu ieškiniu, nei savo paaiškinimais ieškovai neįrodinėjo ginčo įsakymo 1 ir 9 punktų neteisėtumo. 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje ieškovas J. B. nurodė, kad pirmas ir paskutinis ginčo įsakymo punktai gali būti paliekami, kaip neprieštaraujantys akcininkų interesams (2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 39 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams neginčijant ginčo įsakymo 1 ir 9 punktų, bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo vertinti šių punktų (ne)teisėtumą.

35.       Ginčijamo įsakymo 2 punkte nustatyta: „Prašyme privalu nurodyti su kokiais konkrečiai dokumentais norima susipažinti“. Teisėjų kolegija pažymi, kad lietuvių kalbos žodyne žodis „konkretus“ apibūdinamas kaip „visiškai tikslus ir apibrėžtas“. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad pagal ginčijamo įsakymo 2 punkto formuluotę nereikalaujama pateikti kitų duomenų, išskyrus dokumento rūšį (sutartis, sąskaita ir pan.). Teisėjų kolegija vertina, kad formuluotė „Prašyme privalu nurodyti su kokiais konkrečiai dokumentais norima susipažinti“ suponuoja prašymą teikiančio asmens pareigą visiškai tiksliai apibūdinti dokumentą (nurodyti dokumento datą, pavadinimą, teisinę formą, registracijos numerį ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, jog tam tikrais atvejais akcininkas gali iš viso nežinoti apie tam tikrų dokumentų egzistavimą įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ginčijamo įsakymo 2 punkte nustatytu reikalavimu yra neproporcingai suvaržoma akcininko teisė gauti įmonės, kurios dalyviu jis yra, informaciją ir (ar) dokumentus. Tokiu būdu, aptariamas ginčo įsakymo punktas pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus.

36.       Ginčijamo įsakymo 3 punkte nustatyta: „Įmonė gavusi raštišką akcininko prašymą su išvardintais dokumentais, su kuriais norima susipažinti, paskiria susipažinimo datą, laiką ir vietą. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie nesudaro įmonės komercinės paslapties, įmonė privalo sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais ne vėliau kaip per 7 dienas. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro įmonės komercinę paslaptį, gali būti nustatomas kitas laikas, pagal galimybę siūlomi du laikai ir leidžiama akcininkui pasirinkti, kuris laikas jam yra tinkamiausias“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio punkto nuostata prieštarauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai imperatyviai normai, kad bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės dokumentų kopijas. Ginčijamo įsakymo 3 punktas taip pat prieštarauja ir įmonės steigimo dokumento (įstatų) 6.2 straipsniui, numatančiam 7 dienų terminą, per kurį akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais (1 t., b. l. 44-51). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariamas ginčo įsakymo punktas yra nekonkretus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės (atsakovės) nurodomu šio punkto interpretavimu jai palankia linkme, t. y. „<...> jei įsakymas ginčijamu atveju nenurodo, kada gali būti paskirtas kitas laikas, ir kad šis laikas gali būti ilgesnis nei 7 dienų terminas, tuomet visais atvejais paskiriant laiką turi būti ir bus vadovaujamasi maksimaliu 7 dienų terminu, numatytu ABĮ 18 straipsnyje“. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų užkirstas kelias skirtingam interpretavimui ir iš to kylantiems ginčams, įmonės valdymo organų sprendimai turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, bet ir būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai. Nagrinėjamu atveju, ginčo įsakymo 3 punkto formuluotė ją aiškinant pasitelkus lingvistinį ir sisteminį aiškinimo metodus, niekaip nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad formuluotė „gali būti nustatomas kitas laikas“ gali būti suprantama tik kaip „7 dienų terminas arba trumpesnis nei 7 dienų terminas“. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės (atsakovės) teiginiu, kad ABĮ nenumato 7 dienų termino ribotos bendrovės informacijos pateikimui. Priešingai, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras 7 dienų terminas pateikti dokumentams, įskaitant ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

37.       Ginčijamo įsakymo 4 punkte nustatyta: „Vykdant susipažinimą su dokumentais, dokumentai duodami susipažinti pagal akcininko nurodytą eiliškumą. Susipažinus su kiekvienu dokumentu, akcininkas privalo patvirtinti savo parašu, kad susipažino. Tik susipažinus su kiekvienu prašomu dokumentu ir patvirtinus parašu, kad susipažino, duodamas sekantis dokumentas susipažinimui.“ Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad iš ginčo įsakymo turinio nėra aišku, kuriuo momentu (ar ginčo įsakymo 2 punkte nurodytame prašyme, ar atvykęs susipažinti) akcininkas turi nurodyti dokumentų susipažinimo eiliškumą, taip pat nėra detalizuota, kokiu būdu (raštu ar žodžiu) eiliškumas turi būti nurodomas. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad iš aptariamo įsakymo punkto, nėra aišku, kur yra daroma akcininko susipažinimo su dokumentu žyma (ant dokumento originalo, ant dokumento kopijos, specialiame žurnale ir pan.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamo įsakymo 4 punkto nuostata „Tik susipažinus su kiekvienu prašomu dokumentu ir patvirtinus parašu, kad susipažino, duodamas sekantis dokumentas susipažinimui“ suponuoja, kad akcininkui jo prašyme išvardinti dokumentai nėra pateikiami visi kartu. Nagrinėjamu atveju, akcininkas pagal ginčo įsakymo 2 punktą turi konkrečiai nurodyti prašomus pateikti dokumentus, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad akcininkui negali būti paduota visa įmonės dokumentacija vienu metu, nes ją sudaro tūkstančiai dokumentų. Taip pat ydinga laikytina atsakovės pozicija, pagal kurią ginčijamo įsakymo 4 punkto nuostatą bandoma pateisinti tuo, kad bendrovės vadovui būtina turėti atitinkamus įrašus, kada ir su kokiais dokumentais akcininkas buvo supažindintas, kaip įrodymus, kad jis vykdė pareigą supažindinti akcininką su atitinkamu dokumentu. Teisėjų kolegija vertina, kad galimi atvejai, kai akcininkui nepateikiant visų prašomų dokumentų vienu metu (pvz. esant poreikiui atlikti lyginamąją dokumentų analizę) būtų nepagrįstai ribojama jo teisė gauti informaciją apie įmonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog ginčijamo įsakymo 4 punktu akcininkams gali būti apsunkintas susipažinimo su įmonės dokumentais procesas. Apeliacinio teismo vertinimu aptariamas ginčo įsakymo punktas pripažintinas prieštaraujančiu protingumo ir sąžiningumo principams. 

38.       Ginčijamo įsakymo 5 punkte nustatyta: „Susipažinimo metu draudžiama fotografuoti ar kitaip kopijuoti pateiktus dokumentus“. Apeliantė UAB „Albava“ nurodo, kad šis įsakymo punktas nereguliuoja dokumentų kopijų pateikimo akcininkui tvarkos bei nedraudžia akcininkui pateikti prašymą išduoti dokumento kopiją, o tik pačiam akcininkui draudžia daryti jam perduotų dokumentų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs sisteminį ginčijamo įsakymo turinio vertinimą, bei nustatęs, kad ginčo įsakyme nėra reglamentuota įmonės dokumentų kopijų pateikimo tvarka akcininkams, nesutinka su aukščiau nurodytu apeliantės pateiktu ginčo įsakymo 5 punkto interpretavimu. Šio punkto nuostata, taikant sisteminį ir lingvistinį aiškinimo metodus, gali būti suprantama, kaip draudžianti akcininkui susipažinimo su įmonės dokumentais metu gauti dokumentų kopijas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog minėtas punktas prieštarauja tiek ABĮ (18 straipsnio 1 daliai), tiek bendrovės įstatams (6.2 straipsniui), kuriuose aiškiai reglamentuota dokumentų kopijų darymo galimybė.

39.       Ginčijamo įsakymo 6 punkte nustatyta: „Akcininkui susipažinimui su dokumentais gali būti skiriama iki 4 valandų per mėnesį“. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo įsakymo 6 punkte nustatytas pakankamas laikas akcininkams susipažinti su įmonės dokumentais ir praktiškai šis laikas net nėra pilnai išnaudojamas. 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje atsakovės direktorius ir akcininkas K. Č. nurodė, kad 4 val. per mėnesį susipažinimo laiko ribojimą nustatė savo iniciatyva, kad nebūtų „gaišinamas mūsų laikas“. K. Č. nurodė: „Sprendžiau kokios yra mano galimybės ir paskyriau 4 val. per mėnesį“ (2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 26 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės pateikti 2020 m. spalio 22 d. ieškovų naudojimosi ginčijamame įsakyme numatyta susipažinimo su dokumentais tvarka ataskaita bei ieškovų susipažinimo su bendrovės dokumentais protokolai, patvirtinantys, kad ieškovai pilnai neišnaudoja ginčo įsakymu jiems skirtų 4 valandų per mėnesį, patys savaime neįrodo ginčijamo įsakymo 6 punkto teisėtumo. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad tuo atveju, jei mėnesio pirmoje pusėje būtų išnaudotas nustatytas 4 val. susipažinimo laikas per mėnesį ir būtų pateiktas prašymas kitai įmonės informacijai gauti, pagal galiojančią 6 punkto redakciją susipažinimo laikas galėtų būti paskiriamas tik sekantį mėnesį, tokiu būdu pažeidžiant ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą prašomus dokumentus susipažinimui pateikti per 7 dienas nuo pareikalavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojanti 6 punkto redakcija yra nesuderinama su ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, atsakovės įstatų 6.2 punktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino neteisėta.

40.       Ginčo įsakymo 8 punkto 2020 m. lapkričio 13 d. patikslintu ieškiniu ieškovai neginčijo. Minėta, kad ieškovai neginčijo ir ginčo įsakymo 1 ir 9 punktų, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo vertinti šių punktų (ne)teisėtumą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo sprendimu panaikinti viso ginčo įsakymo. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčijamo įsakymo 2-6 punktai yra pripažinti neteisėtais ir naikintinais, sprendžia, kad ginčo įsakymo 1, 8 ir 9 punktų palikimas galioti neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

41.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovės UAB „Albava“ apeliacinio skundo  motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio senaties

42.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

43.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017 m. lapkričio 29 d. įsigaliojus ABĮ 18 straipsnio, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, naujai redakcijai, nebeliko akcininkų privalomojo bendrininkavimo, todėl ieškovai T. R. ir J. B. teikdami bendrą ieškinį, kiekvienas atskirai prisiėmė riziką dėl ieškinio senaties termino jų atžvilgiu taikymo, įskaitant ir riziką dėl iš to kylančių pasekmių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

45.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, pripažinęs, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktas). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

46.       Akcinių bendrovių įstatymo 19

47.       Pagal CPK 182

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 182

49.       Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino pradžia kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu bei pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui (ne)egzistavimą.

50.       Sutiktina su apeliantės (atsakovės) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių T. R. praleido senaties terminą, praleisto termino trukmės, netyrė, ar egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas ieškinio senaties termino atnaujinimą ieškovui T. R. iš esmės perrašė Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021 motyvus, nurodytus šios nutarties 35 punkte, neatlikdamas byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo. Tokiu būdu buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju procesinės teisės normų pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

51.       Ieškovo T. R. advokatas bei pats T. R. 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad pripažįsta aplinkybę, jog T. R. 2018 m. vasario 12 d. sužinojo, kad egzistuoja ginčo įsakymas ir su juo susipažino (2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min. 23 s.; 1 val. 51 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo T. R. ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2018 m. vasario 12 d. Minėta, kad bendrovės valdymo organo sprendimui nuginčyti akcininkui įstatyme numatytas 30 d. terminas nuo sužinojimo apie tokį sprendimą. Vadinasi, T. R. atžvilgiu ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. kovo 12 d. Ieškinys byloje yra pateiktas 2019 m. vasario 19 d. (ieškinys paštu išsiųstas 2019 m. vasario 15 d.) (1 t., b. l. 81). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. R. ieškinio senaties terminą praleido daugiau nei 11 mėnesių. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, nebuvo nustatytos kitos bylos aplinkybės, susijusios su T. R. atžvilgiu taikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia.

52.       Ieškovas T. R. prašė atnaujinti jam ieškinio senaties terminą. T. R. nurodė, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo ir būdamas vyresnio amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), negalėjo tinkamai įvertinti, kad privaloma per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ nuginčijimo. Ieškovas T. R. nurodė, kad jis nebuvo pasyvus, buvo užimtas įmonės veiklos reikalais. T. R. taip pat nurodė, kad jis negalėjo tinkamai įvertinti teisinės situacijos, t. y. laikė, kad atsakovės direktorius pažeidžia įmonės įstatais nustatytą susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką. T. R. įrodinėjo, kad ginčo įsakymo turinį sužinojo ir jį įvertino tik gavęs atsakovės direktoriaus jam siųstą 2019 m. sausio 17 d. raštą (1 t., b. l. 24).

53.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. yra ilgametis UAB „Albava“ dalyvis (akcininkas), įmonės veikloje šis akcininkas dalyvavo tiesiogiai ir aktyviai. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad T. R. (duomenys neskelbtini) inicijavo administracinio nusižengimo bylą Nr.  (duomenys neskelbtini) UAB „Albava“ direktoriui (duomenys neskelbtini) už nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje padarymą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Albava“ direktoriumi, nesudarė T. R., kaip bendrovės akcininkui, sąlygų susipažinti su bendrovės dokumentais – bandomuoju balansu ir kiekvieno straipsnio iššifravimu. Aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu paneigia ieškovo T. R. argumentus, susijusius su jo subjektyviu negalėjimu tinkamai įvertinti ginčo įsakymą, kaip galimai pažeidžiantį akcininko teisę susipažinti su įmonės informacija ir dokumentais. Kitos T. R. nurodomos priežastys (amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas) nagrinėjamu atveju nevertintinos kaip svarbios priežastys, objektyviai sutrukdžiusios ieškovui T. R. įstatymo nustatytu terminu tiesiogiai ar per atstovą kreiptis teisminės gynybos ginčijant UAB „Albava“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs praleisto senaties termino trukmę (daugiau nei 11 mėnesių), bylos duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas T. R. nuo 2017 m. tiesiogiai ir aktyviai įgyvendino savo, kaip UAB „Albava“ akcininko teises gauti įmonės informaciją, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo T. R. nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti T. R. praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo T. R. atžvilgiu. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, praleidus jį be svarbių priežasčių ir jo neatnaujinus, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

54.       Atsakovė teigė, kad J. B. prieš pirkdamas atsakovės akcijas galėjo susipažinti su įmonėje esama tvarka ir jos įvairiais dokumentais, todėl apie ginčijamą įsakymą turėjo sužinoti atsakovės akcijų įgijimo momentu (2018 m. spalio 31 d.). Teisėjų kolegija tokį atsakovės argumentą laiko teisiškai nepagrįstu. Joks teisės aktas nenumato pareigos akcijų perleidėjui sudarant sandorį dėl akcijų perleidimo supažindinti akcijų įgijėją su visais įmonės, kurios akcijos yra perleidžiamos, dokumentais.

55.       Atsakovė vertino, kad ieškovas T. R. yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl ir ieškovas J. B., kuris 2018 m. spalio 31 d. įsigijo akcijas iš T. R., negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo T. R., t. y. J. B. taip pat laikytinas praleidusiu ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienas asmuo individualiai vertina, ar jo teisės ir/ar interesai yra pažeidžiami bei turi teisę apsispręsti, ar ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą kreipiantis į teismą. Atsakovės vertinimas, kad minėta procesinė teisė gali būti paneigta kito asmens (ne)veikimu, yra nesuderinamas su Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio nuostatomis. 

56.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, prašydama ieškovo J. B. atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad apie ginčijamu įsakymu savo pažeidžiamas teises šis ieškovas sužinojo jau akcijų įgijimo momentu (2018 m. spalio 31 d.) (CPK 178 straipsnis).

57.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai 2019 m. sausio 11 d. kreipėsi į UAB „Albava“ vadovą, prašydami pateikti įmonės veiklos dokumentus (t. 1, b. l. 22-23). Atsakydamas į prašymą, įmonės vadovas kartu pateikė UAB „Albava“ direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo „Dėl komercinių paslapčių“ ir 2018 m. sausio 15 d. įsakymo „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ kopijas (t. 1, b. l. 24-30). Byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas J. B. su ginčo įsakymu buvo supažindintas dar iki 2019 m. sausio 18 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovo J. B. ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas yra 2019 m. sausio 18 d., todėl šis ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Dėl bylos procesinės baigties

58.       Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

59.       Vadovaujantis nutarties 48-53 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui T. R. atnaujintas vieno mėnesio terminas ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“ bei dalis, kuria iš atsakovės UAB „Albava“ priteista 1 893,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui T. R. panaikinamos ir ieškovo T. R. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

60.       Apeliantė UAB „Albava“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalį, kadangi ieškovai savo iniciatyva atsisakė 50 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau tai nebuvo įvertinta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad reikalavimų atsisakę ieškovai privalo padengti 50 proc. atsakovės šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, prarandant teisę į savo patirtų 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu nurodoma, kad ieškovai ne kartą tikslino ieškinį, teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, todėl susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos.

61.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,  2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

62.       Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai).

63.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

64.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, kad ieškovai galutiniu ieškiniu atsisakė 50 proc. ieškinio reikalavimų. Tokį vertinimą laiko formaliu ir neteisingu. Visų pirma, pažymėtina, kad iš 2019 m. rugsėjo 17 d. patikslinto ieškinio turinio bei ieškinio priedų matyti, kad naujai formuluojamą reikalavimą dėl susipažinimo su dokumentais tvarkos nustatymo ieškovai teikė šalims nepavykus ginčo klausimų išspręsti taikiai CPK ir ABĮ nustatytais būdais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į ieškovų patikslintu ieškinio reikalavimu prašytą patvirtinti susipažinimo su dokumentais tvarką iš esmės buvo perkelti ieškovų nesutikimo su ginčijamu 2018 m. sausio 15 d. UAB „Albava“ direktoriaus įsakymu Nr. 18-1/1 nustatyta susipažinimo su įmonės dokumentais tvarka argumentai. Minėti ieškovų argumentai buvo dėstomi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų suformuluotos prašomos tvirtinti susipažinimo su dokumentais tvarkos turinys nelaikytinas nauju kitai šaliai (1 t., b. l. 135-147). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėto ieškinio reikalavimo suformulavimas bei vėlesnis jo atsisakymas, negali būti vertinamas kaip savaime padidinęs bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad ieškovų procesinis elgesys, susijęs su papildomų ieškinio reikalavimų suformulavimu bei vėlesniu jų atsisakymu, nelaikytinas nekeliančiu abejonių dėl ieškovų nesąžiningumo.

65.       Atsakovė nurodė, kad ieškovų prašymų pagrindu buvo atidedami teismo posėdžiai, todėl šalys patyrė papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovai prašymus atidėti teismo posėdžius teikė siekdami vilkinti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytas ieškovų procesinis elgesys, susijęs su nevienkartiniu ieškinio tikslinimu, pats savaime taip pat nelaikytinas nesąžiningu. Iš bylos duomenų spręstina, kad bylos nagrinėjimo trukmė iš esmės buvo nulemta objektyvių priežasčių ir abiejų šalių pasirinkto procesinių teisių įgyvendinimo būdo. Bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad ieškovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

66.       Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių netinkamą ieškovų procesinį elgesį, kuris nekeltų abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti išimtį iš CPK 93 straipsnyje įtvirtintos taisyklės „pralaimėjusi šalis moka“.

67.       Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Ieškovo T. R. ieškinį atmetus, šios išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 5,52 Eur priteistinos iš T. R. ir atsakovės UAB „Albava“. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės UAB „Albava“ 11,04 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, pakeistina, šią sprendimo dalį išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovės UAB „Albava“ 5,52 Eur  (penkis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

68.       Atsakovė UAB „Albava“ patyrė 5 420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

69.       Už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovės UAB „Albava“ patirtos išlaidos bendrai sudaro 471,00 Eur (350,00 Eur (2021-09-14 DOK-30519 t. 5, b. l. 66-68) + 121,00 Eur (2021-10-20 DOK-34961, t. 5, b. l. 120-126)).

70.       Bendra atsakovės UAB „Albava“ patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 5 891,00 Eur (5 420,00 Eur + 471,00 Eur ).  Į šią sumą įtraukta 1 650,00 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021). Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1102-657/2021) buvo priimtas ieškovų naudai, 1 650,00 Eur išlaidų  advokato pagalbai apmokėti atsakovei neatlygintina.

71.       Ieškovo T. R. ieškinį atmetus, atsakovei iš šio ieškovo priteistina 50 proc. atsakovės UAB „Albava“ patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. 2 120,50 Eur (5 891,00 Eur - 1 650,00 Eur ) /2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72.       Ieškovai J. B. ir T. R. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė kiekvienas po 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienas ieškovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo po 200,00 Eur ir po 200,00 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (6 t., b. l. 53-54). Taip pat ieškovai J. B. ir T. R. sumokėjo kiekvienas po 50,00 Eur žyminio mokesčio (6 t., b. l. 34).

73.       Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, ieškovų sumokėtas žyminis mokestis (bendrai – 100,00 Eur) bei išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ieškovams neatlyginamos.

74.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo dalyje, kuria prašyta ieškovo J. B. ieškinį atmesti, ieškovui J. B. iš atsakovės UAB „Albava“ priteistina 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

75.       Atsakovė UAB „Albava“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 113,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (6 t., b. l. 23) ir  2 650,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 000,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 500,00 Eur už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą ir 150,00 Eur už konsultaciją ) (6 t., b. l. 73-75). Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

76.       Laikytina, kad patenkinta 50 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

77.       Iš ieškovo T. R. atsakovei UAB „Albava“ priteistina 1 075,00 Eur (2 000,00 Eur + (150,00 Eur /2)) advokato išlaidų ir 56,50 Eur žyminio mokesčio (113,00 Eur x 50 proc.), bendra suma – 1 131,50 Eur (1 075,00 Eur + 56,50 Eur ).

78.       Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš ieškovų T. R. ir J. B. priteistina atsakovei UAB „Albava“ iš kiekvieno po 250,00 Eur (500,00 Eur/2) advokato išlaidų už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą. 

79.       Iš viso iš ieškovo T. R. atsakovei UAB „Albava“ priteistina 1 381,50 Eur (1 131,50 Eur +  250,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

80.       Priteistos priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš J. B. atsakovei priteistina 50,00 Eur (250,00 Eur - 200,00 Eur ) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujintas vieno mėnesio terminas ginčyti prašomą pripažinti negaliojančiu direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 18-1/1 „Dėl susipažinimo su įmonės dokumentais tvarkos“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, priteista 1 893,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidos ieškovui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, 11,04 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, pakeisti, šią sprendimo dalį išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, 5,52 Eur (penkis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės  kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660“.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 120,50 Eur (du  tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimui.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 381,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.

 Priteisti iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,52 Eur (penkis eurus 52 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                           Tomas Romeika 

Jurgita Sujetienė

                                                                                                                           Rasa Urbanavičiūtė