Civilinė byla Nr. e2S-727-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20538-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-6691-475/2022 (po bylų sujungimo – Nr. e2YT-6235-1126/2022) pagal pareiškėjų A. Š. ir J. Š. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja J. Š. 2022 m. sausio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (Kauno rūmus), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos S. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti A. Š. imtis bet kokių veiksmų, susijusių su elektros ir bet kokių kitų komunalinių paslaugų tiekimo butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), nutraukimu, o taip pat – iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įpareigoti UAB „Ignitis“ nenutraukti elektros tiekimo butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), ir / ar įpareigoti UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji siekia paveldėti po savo motinos S. Š. mirties jos pradėtą faktiškai valdyti turtą, t. y. 55/133 dalis buto, kurio unikalus Nr. 1996-6016-9019:0029, adresas Kaune, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad likusi buto dalis priklauso pareiškėjos dukrai A. Š.. Santykiai su dukra yra konfliktiški, todėl pastaroji pateikė prašymą UAB „Ignitis“ atjungti elektrą minėtame bute, nepaisydama to, kad šiame bute gyvena pareiškėja, kaip palikėjos įpėdinė, ir vienintelė iki šiol moka už visas buto komunalines paslaugas. Anot pareiškėjos, toks A. Š. piktybiškas elgesys gali būti tęsiamas ir kitų komunalines paslaugas teikiančių bendrovių atžvilgiu, todėl šioje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

3.       Pastarojo pareiškimo pagrindu 2022 m. kovo 1 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-6691-475/2022, kuri vėliau, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2022 m. kovo 7 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr. e2YT-6235-1126/2022 pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad būtent A. Š., kaip testamentinė įpėdinė, priėmė savo senelės S. Š. palikimą po pastarosios mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, paliekant civilinės bylos Nr. e2YT-6235-1126/2022.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino iš dalies J. Š. prašymą, t. y. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), o taip pat įpareigojo UAB „Ignitis“ iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nenutraukti elektros tiekimo butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini). Likusioje apimtyje teismas prašymą atmetė.

5.       Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymo uždrausti A. Š. imtis bet kokių veiksmų, susijusių su elektros ir bet kokių kitų komunalinių paslaugų tiekimo ginčo butui nutraukimu, patenkinimas išeitų už pareikšto reikalavimo ribų, nepagrįstai apribotų A. Š. nuosavybės ir iš to išvedamų teisių ir pareigų, susijusių su ginčo butu, įgyvendinimą, neatitiktų proporcingumo principų (pvz. kai sutartys nutraukiamos dėl finansinių turto išlaikymo pareigų nevykdymo). Be to, pasak teismo, šiuo metu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, kad A. Š. rengiasi imtis veiksmų, siekdama daryti įtaką pareiškėjai, pakenkti procesui. Nėra ir jokių duomenų, jog nepritaikius atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Vien faktas, kad šiuo metu yra nutrauktas elektros energijos tiekimas, teismo įsitikinimu, nepatvirtina tokio nutraukimo motyvų, o tai savaime negali būti vertinama ir kaip tokių veiksmų atsiradimo ateityje grėsmės pagrindas.

6.       Kita vertus, teismas laikė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apimtyje, kurioje iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos prašoma įpareigoti UAB „Ignitis“ nenutraukti elektros tiekimo ginčo butui ir/ar įpareigoti UAB „Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą tam pačiam butui patenkinimas atitinka proporcingumo reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro, be kita ko, pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo butą atsiradimo pagrindo nustatymas, sprendė, jog net ir trumpalaikis galimybės naudotis elektros energijos tiekimu praradimas, neturint alternatyvų, gali kelti realų pavojų pareiškėjos gyvybiškai svarbiems interesams, kyla reali žalos tikimybė – neteikiant elektros energijos asmuo žiemos metu ir ankstyvą pavasarį priverstas gyventi be apšvietimo, neturint galimybės naudoti įprastų elektros prietaisų.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu A. Š. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir J. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. Š. pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas. Anot apeliantės, kadangi ji, kaip testamentinė S. Š. įpėdinė, pastarosios palikimą yra priėmusi faktiniu valdymu, J. Š., būdama tik įpėdine pagal įstatymą, S. Š. palikimo nepaveldėjo ir jo nepriėmė, todėl jos pareiškimas nėra tikėtinai pagrįstas;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamoje nutartyje ir pats pripažino, kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, laikinąsias apsaugos priemones vis dėlto pritaikė. Apeliantė akcentuoja, kad net jei įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu ateityje būtų patenkintas J. Š. pareiškimas (apeliantė yra pagrįstai įsitikinusi, jog jokio pagrindo jį tenkinti nėra), tai toks teismo sprendimas galėtų būti be jokių apsunkinimų įgyvendintas tiek tuo atveju, jei elektra į ginčo butą būtų tiekiama, tiek tuo atveju, jei ji nebūtų tiekiama. Be to, elektra į butą galėtų būti pradėta tiekti ir bet kada po tokio teismo sprendimo;

1.3.                        Skundžiama nutarties dalimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir nėra skirtos tokių reikalavimų užtikrinimui. Juolab, kad laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinė priemonė ir negali būti taikoma kitiems tikslams nei ieškinio reikalavimų užtikrinimas. J. Š. tų tikslų, kurių siekia prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų siekti kitomis teisinėmis, galimai netgi teisminėmis priemonėmis;

1.4.                        Skundžiama nutarties dalis neatitinka ir proporcingumo principo bei kelia didelės žalos grėsmę apeliantei, kadangi, nepaisant to, kad 78/133 idealioji dalis ginčo buto nuosavybės teise priklauso apeliantei, o dėl nuosavybės teisių į likusią 55/133 idealiąją dalį buto, bent jau žiūrint formaliai, yra kilęs ginčas tarp apeliantės ir J. Š., pastaroji jau šiuo metu yra pakeitusi buto spyną ir neįsileidžia apeliantės, kuri, kaip teisėta savininkė, neabejotinai turi teisę jį valdyti, naudoti ir disponuoti juo;

1.5.                        Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteisėtai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes suteikia vienai šaliai (piktnaudžiaujančiai teise, be pagrindo užėmusiai kito asmens turtą) toliau tęsti piktnaudžiavimą ir teisių pažeidinėjimą. Negana to, teismas tokį elgesį toleruoja bei užtikrina komforto sąlygas – elektros tiekimą be jokio teisinio pagrindo šiuo metu ginčo bute gyvenančiai J. Š., tuo pažeisdamas esamos buto savininkės teises ir teisėtus interesus;

1.6.                        Skundžiama nutarties dalimi yra pažeidžiama apeliantės ir J. Š. interesų pusiausvyra, t. y. J. Š. interesai yra suabsoliutinami, o apeliantės – paneigiami. Tai, kad J. Š. yra neteisėtai užėmusi jai nepriklausantį butą, nesudaro jai pagrindo tikėtis gyvybinių poreikių užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Ji gali iš ten išsikraustyti ir gyventi kitur su elektra ir kitais patogumais;

1.7.                        Dėl skundžiamos nutarties dalies priėmimo kyla grėsmė apeliantei, kad iš jos gali būti išieškoti įsiskolinimai už elektrą, jei už ją nesusimokės J. Š.. O tokia grėsmė yra, nes J. Š., suprasdama, kad neteks galimybės naudotis butu, gali imti nemokėti už suvartotą elektros energiją. Dar daugiau – elektra yra pavojaus šaltinis. J. Š. gali sąmoningai pasitelkti ją žalai sukelti arba padaryti žalos nesirūpindama elektros instaliacija. Juolab, kad J. Š. apeliantės į butą neįleidžia ir pastaroji net neturi galimybės periodiškai patikrinti elektros instaliacijos būklės ir elektros naudojimo saugos.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą J. Š. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti A. Š. atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties dalį. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.1.                        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. Š. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį (paveldėjimo) faktą tikėtina pagrįstas, kadangi ji pareikštu pareiškimu yra pasirinkusi galimą jos pažeistų teisių gynimo būdą – prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą po savo motinos S. Š. mirties faktinio valdymo būdu priėmė būtent ji. Šiuo metu nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą faktinio valdymo būdu priėmė apeliantė, todėl egzistuoja teisinė galimybė, kad būtent pareiškėja bus pripažinta tuo įpėdiniu, kuris aktyviais veiksmais priėmė palikimą po S. Š. mirties, o apeliantės pareiškimas bus atmestas nenustačius jokių aktyvių jos veiksmų; 

2.2.                        Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad net ir trumpalaikis galimybės naudotis elektros energijos tiekimu praradimas, neturint alternatyvų, gali kelti realų pavojų pareiškėjos gyvybiškai svarbiems interesams, todėl kyla reali žalos tikimybė;

2.3.                        Apeliantė yra inicijavusi civilinę bylą, kurioje prašo iškeldinti pareiškėją J. Š. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priklausančio rūsio, tačiau, nelaukdama teismo sprendimo minėtoje byloje, kvestionuodama pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, ji siekia, jog pareiškėja išsikeltų dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų nutraukus elektros energijos tiekimą. J. Š. nuomone, toks apeliantės elgesys yra nesąžiningas ir neturėtų būti toleruojamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas J. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies (atmetė prašymo dalį dėl draudimo A. Š. imtis bet kokių veiksmų, susijusių su elektros ir bet kokių kitų komunalinių paslaugų tiekimo ginčo butui nutraukimu), ir tai, kad atskiruoju skundu iš esmės skundžiama tik nutarties dalis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – UAB „Ignitis“ įpareigojimo atnaujinti ir tiekti elektros energiją ginčo butui iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šioje dalyje pasisako dėl A. Š. atskirojo skundo ir J. Š. atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019).

13.       Apeliantė nurodo, kad J. Š. pareiškimas nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi ji, kaip testamentinė S. Š. įpėdinė, pastarosios palikimą yra priėmusi faktiniu valdymu, tuo tarpu J. Š., būdama tik įpėdine pagal įstatymą, S. Š. palikimo nepaveldėjo ir jo nepriėmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

14.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio (pareiškimo) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo (pareiškėjo) reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas (pareiškėjas) pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (pareiškime) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino J. Š. pareiškimo pagrįstumo, preliminariai įvertinęs pareiškėjos pateiktą pareiškimą ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal pareiškėjos pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas. Esami byloje įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjos reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar pareiškėja pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Pareiškėja aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, jog egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareiškimo prima facie pagrįstumas. Juolab, kad apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai (dėl S. Š. palikimo paveldėjimo aplinkybių) iš esmės susiję su pareikštų reikalavimų materialiniu teisiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama.

16.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys (pareiškimas) būtų patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje (pareiškime) pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017). Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

17.       Pareiškėja J. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog ji gyvena ginčo bute ir siekia, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog ji po savo motinos mirties paveldėjo 55/133 dalis šio buto. Tuo tarpu A. Š., būdama likusios buto dalies savininke, pateikė prašymą UAB „Ignitis“ atjungti elektrą minėtame bute. Tokiu būdu yra sudarytos nepakeliamos gyvenimo sąlygos pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas, tačiau tenkino J. Š. prašymą iš dalies, pažymėdamas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė pareiškėjos gyvybiškai svarbiems interesams ir žalai atsirasti. Apeliantės įsitikinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir nėra skirtos tokių reikalavimų užtikrinimui, neatitinka proporcingumo principo, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei kelia didelės žalos grėsmę apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galimai J. Š. palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

18.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja J. Š. siekia, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog po S. Š. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Tuo tarpu pareiškėja A. Š. byloje siekia juridinio fakto nustatymo, kad būtent ji, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė S. Š. palikimą po pastarosios mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Taigi, byloje sprendžiama kuri iš jų paveldėjo ir priėmė S. Š. palikimą – 55/133 dalis buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kai likusi dalis buto nuosavybės teisėmis priklauso A. Š.. Tuo tarpu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „Ignitis“ įpareigota atnaujinti ir tiekti elektros energiją ginčo butui, kuriame šiuo metu gyvena J. Š., iki teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos. Taigi, akivaizdu, kad pagal J. Š. pateiktus motyvus jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kurias pirmosios instancijos teismas byloje taikė, nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių kodėl netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Juolab, kad šiuo atveju teismo sprendimas jokio vykdymo nereikalautų (tik būtų pripažinta kuri iš pareiškėjų priėmė (ar apskritai nei viena iš jų nepriėmė) S. Š. palikimą). Argumentai dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų ar kylančio pavojaus pareiškėjos gyvybiškai svarbiems interesams nesudaro pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės nuomonei, kad J. Š. tikslų, kurių siekia prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų siekti kitomis teisinėmis priemonėmis.

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-6691-475/2022 (po bylų sujungimo – Nr. e2YT-6235-1126/2022), dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti visa apimtimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas