Civilinė byla Nr. e2A-1016-343/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12996-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.6.10.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai dėl žalos atlyginimo priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos (toliau – atsakovė) priteisti 32 039,34 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „DG ir Ko“ priklausantį branduoliu? rezonanso tomografą EchoStar 1.5T (toliau – tomografas) ieškovė buvo apdraudusi turto draudimu. 2016 12 13 įvyko tomografo, buvusio atsakovės patalpose, gedimas, kurį sukėlė nuo lubų patekęs vanduo. Atsakovė, kuri buvo atsakinga už patalpų, kuriose buvo tomografas, būklę, žalos administravimo metu teikė informacija?, kad vandens pratekėjimo iš lubų nebuvo. Dėl šios priežasties ieškovė, vadovaudamasi draudimo taisyklėmis, pagal kurias draudžiamaisiais įvykiais yra laikomas tik vandens ištekėjimas iš pastato inžinerinių sistemų ar prasiskverbimas iš gretimu? patalpų, įvykį laike? neatitinkančiu draudžiamojo įvykio požymių ir atsisakė sumokėti 30 545,71 Eur draudimo išmoką tomografo savininkui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civiline? byla? Nr. e2-577-592/2019, 2019 01 07 įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad žala tomografui buvo padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas ir priteisė iš ieškovės tomografo savininkui 30545,71 Eur draudimo išmoką, bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. Ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu įstojo į tomografo savininko vietą civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose tarp UAB „DG ir Ko“ ir atsakovės, ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip, kad savininkas reikalautų žalos atlyginimo iš atsakovės. Teigia, jog civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 UAB „DG ir Ko“ reiškė? reikalavimus atsakovei civilinės atsakomybės kilimo pagrindu, o atsakovė minėtoje byloje atsikirtinėjo dviem pagrindais: ji užtikrino tinkama? patalpų būklę ir nukentėjęs asmuo neįrodė atitinkamos avarijos, gedimo ar kitokio įvykio fakto. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – tomografo savininką ir atsakovę įvykio metu siejo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurios 12.2 papunktį atsakovė privalėjo užtikrinti, kad patalpų būklė atitiktų teisės aktų ir diagnostikos centrui keliamus reikalavimus; atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti, kad pro lubas neprasiskverbtų vanduo, t. y. dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų tomografui buvo padaryta žala, kuri yra lygi jo remonto išlaidoms. Pasak ieškovės, ginče susiklostė civilinės atsakomybės, o ne draudimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės, kuriuose trečiasis asmuo, apdraudęs tomografą turto draudimu, nedalyvauja ir nėra su jais susijęs. Ieškovė į tomografo savininko vietą civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose įstojo ieškovės ir tomografo savininko turto draudimo sutarties pagrindu, todėl trečiojo asmens turto draudimo sutartis ir jose numatytos sąlygos nesukelia jokių teisinių pasekmių kilusiame ginče. Be to, atsakovė pretenzijoje nepagrįstai nurodo, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 bylinėjosi nepagrįstai ir dėl to turi prisiimti 594 Eur bylinėjimosi ir 899,63 Eur palūkanų išlaidas. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė būtų pripažinusi civilinėje byloje nustatytą aplinkybę, kad žala tomografui buvo padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas, atsakovė būtų sumokėjusi draudimo išmoką ir nurodytos išlaidos nebūtų atsiradusios.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė netinkamą atsakovę pakeisti tinkama – akcine draudimo bendrove (toliau – ADB) „Gjensidige“, taip pat ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, nes dėl tomografo bei įrangos patalpų buvo sudariusi draudimo sutartis su trečiuoju asmeniu. Pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą draudimo sutartį tomografas buvo apdraustas įmonių turto draudimu nuo visų rizikų. Trečiasis asmuo jau yra pripažinęs įvykį draudžiamuoju ir išmokėjęs įrangos savininkui 30 834,71 Eur draudimo išmoką. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje nėra numatyta trečiojo asmens regreso teisė į atsakovę net ir tuo atveju, jeigu turtas būtų sugadintas dėl atsakovės kaltės. Teigia, jog įrangos savininkui ir atsakovei apdraudus tomografą nuo visų rizikų turto draudimu, rizika dėl tomografo sugedimo perėjo draudimo bendrovėms. Patirtą žalą dėl draudiminio įvykio turi pasidalyti abi draudimo bendrovės, prisiėmusios atitinkamą riziką. Tvirtina, jog ieškovė nedėjo pastangų išsiaiškinti konkrečią turto užliejimo priežastį, sugadintą tomografą apžiūrėjo tik po trijų savaičių. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutartis įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta niekine, UAB „DG ir Ko“ įpareigota atlaisvinti Kauno miesto savivaldybės patalpas ir jas grąžinti atsakovei. Tai reiškia, kad atsakovė nėra ir niekada nebuvo prisiėmusi kokių nors įsipareigojimų, susijusių su tomografo (iš)saugojimu bei neatsako už šios įrangos būklę. Nurodo, jog pati ieškovė priėmė sprendimą įvykio nepripažinti draudžiamuoju ir nemokėti tomografo savininkui draudimo išmokos, kuris civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 teismo sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu. Ieškovės sprendimas įvykį pripažinti nedraudiminiu nebuvo nulemtas kokių nors atsakovės veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas, susijusias su bylinėjimusi teisme, yra neteisėtas.
4. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinys yra reiškiamas netinkamai atsakovei, kadangi ieškinys reiškiamas subrogacijos pagrindu. Civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 buvo nustatyta, kad žala dėl tomografo sugadinimo atsirado dėl vandens užliejimo per patalpų, kurių valdytoja buvo atsakovė, lubas. Už žalą, atsiradusią dėl tomografo sugadinimo, yra atsakinga atsakovė. Ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė UAB „DG ir Ko“ teises ir pareigas civilinės atsakomybės pagrindu susiklosčiusioje žalos atlyginimo prievolėje, atsiradusioje tarp UAB „DG ir Ko“ ir atsakovės. Teigia, jog jungtinės veiklos sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl tomografas draudžiamojo įvykio dieną atsakovės valdomose patalpose buvo laikomas teisėtu pagrindu. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos buvo nulemtos atsakovės veiksmų.
5. Triplike atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ginčo atveju klaidingai taiko subrogacijos institutą, todėl be pagrindo teigia, kad ieškinio reikalavimai nukreipti tinkamam atsakovui. Atsakovė dėl su trečiuoju asmeniu sudarytos draudimo sutarties neturėtų patirti jokių neigiamų turtinių pasekmių. Tomografas jo savininko iniciatyva buvo apdraustas ir pas ieškovę. Atsakovė neginčija ieškovės teisės reikalauti atlyginti žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos už tomografo gedimą, tačiau toks reikalavimas turėtų būti nukreiptas į trečiąjį asmenį. Tomografo savininkas iš esmės įgijo dvigubą apsaugą – dėl tomografo gedimo patirtą žalą jam turėjo atlyginti dvi draudimo bendrovės, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Taipogi ieškovė nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatytos tomografo sugedimo priežastys, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 03 12 sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės atsakovei priteisė 2710,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, jog UAB „DG ir Ko“, į kurios vietą civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose įstojo ieškovė, ir atsakovę siejo 2012 07 09 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Ši sutartis Kauno apylinkės teismo 2017 11 27 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2018 04 12 nutartimi buvo pripažinta negaliojančia. Taigi, tik nuo 2018 04 12 UAB „DG ir Ko“ ir atsakovės nebesiejo teisės ir pareigos, kylančios iš sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Nurodė, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas tomografas, įvyko 2016 12 13, kai nurodytus asmens siejo prievolinis teisinis santykis, kylantis iš sutarties.
8. Teismas, vadovaudamasis jungtinės veiklos sutarties 12.2 papunkčiu, sprendė, kad būtent atsakovė privalėjo užtikrinti, kad patalpų būklė nuolat ir visiškai atitiktų teisės aktų ir diagnostikos centro veiklai keliamus reikalavimus, tačiau ji tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nes įvykio atsiradimo dieną neužtikrino tinkamos patalpų būklės ir per patalpų lubas išsiliejo vanduo, kuris sugadino tomografą. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos trys atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (tiesioginiai nuostoliai), dėl tomografo užliejimo (sugadinimo) atsiradę tiesioginiai nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais atsakovės veiksmais (CK 6.246–6.249 straipsniai).
9. Teismas nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu, kuriuo ji subrogacijos pagrindu į nuostolių sumą įskaičiavo iš jos UAB „DG ir Ko“ civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 priteistas procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, tačiau ieškovės nurodomos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos į nurodytą išlaidų rūšį nepatenka, nes yra susijusios ne su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o su pačios ieškovės priimtu sprendimu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 ieškovei buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, t. y. sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju buvo pripažintas neteisėtu, o 2016 12 13 įvykis buvo pripažintas draudiminiu, dėl ko ieškovė buvo įpareigota UAB „DG ir Ko“ išmokėti draudimo išmoką, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovės dėl bylinėjimosi turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeltos atsakovei, priešingu atveju būtų pažeista taisyklė, įtvirtinta CK 93 straipsnio 1 dalyje (šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies). Sprendė, kad ieškovės išlaidos atlyginant UAB „DG ir Ko“ bylinėjimosi išlaidas, minimalius nuostolius yra nesusiję priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais ar neveikimu. Be to, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, subrogacijos tvarka negalėjo perimti iš UAB „DG ir Ko“ reikalavimo teisės reikalauti iš atsakovės kompensuoti bylinėjimosi išlaidas, sumokėti procesines palūkanas, nes UAB „DG ir Ko“ tokios teisės neturėjo. Pagal jungtinės veiklos sutarties 33.7 papunktį sutarties šalys viena kitai atlyginti įsipareigojo tik tiesioginius nuostolius.
10. Konstatavo, kad atsakovė jungtinės veiklos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įvykdė, apdraudė turtą ir įrangą, įskaitant tomografą ADB „Gjensidige“ nuo visų rizikų. Tokiu savo veiksmu atsakovė galėjo būti tikra, kad, įvykus tam tikram atsitikimui, ji, kaip patalpų valdytoja ir įrangos faktinė naudotoja, išvengs neigiamų turtinių pasekmių. Draudimo bendrovė, kurioje atsakovė apdraudė tomografą, UAB „DG ir Ko“, kaip tomografo savininkei, išmokėjo 30834,71Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoką ADB „Gjensidige“ sumažino 50 proc. dėl tos priežasties, kad tomografas buvo apdraustas papildomai ir kitoje draudimo bendrovėje, t. y. pas ieškovę. Dėl ADB „Gjensidige“ veiksmų, sumažinant draudimo išmokos sumą, teisėtumo nei šios bylos šalims, nei UAB „DG ir Ko“ klausimas nekilo. Priešingai, UAB „DG ir Ko“ laikė, kad likusią žalos dalį turi atlyginti ieškovė, ką patvirtina jos reikalavimai ir jų faktinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019. Tokie UAB „DG ir Ko“ veiksmai patvirtina, kad dvigubo draudimo teisinės pasekmės įmonei buvo žinomos.
11. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ neatskleidė atsakovei, jog savarankiškai sudarė draudimo sutartį su ieškove. Nors įranga ir priklausė nuosavybės teise UAB „DG ir Ko“, tačiau turto draudimo sutarties sudarymu dėl paminėtos priežasties buvo suinteresuota ir atsakovė. Teismas vertino, jog faktiškai dėl UAB „DG ir Ko“ vienašalių veiksmų buvo sukurta situacija, kai formaliai atsakovės padėtis įrangai padarytos žalos atlyginimo santykyje iš esmės pablogėjo. Taip atsitiko dėl UAB „DG ir Ko“ veiksmų. Jeigu UAB „DG ir Ko“ nebūtų sudariusi antros tomografo draudimo sutarties, visą žalą, atsiradusią dėl tomografo gedimo, būtų atlyginusi ADB „Gjensidige“.
12. Teismas UAB „DG ir Ko“ veiksmus kvalifikavo kaip rūpestingumo pareigos pažeidimą, nurodydamas, kad jungtinės veiklos santykiai yra paremti aukščiausio laipsnio bendradarbiavimo pareiga. Tuo tarpu UAB „DG ir Ko“ neatskleidus atsakovei informacijos, kad tomografą apdraudė papildomu draudimu ir, kad toks veiksmas, atsiradus draudiminiam įvykiui, lems draudimo sumos proporcingą sumažinimą pagal atitinkamą draudimo sutartį, sprendė, jog atsakovei negali kilti prievolė atlyginti nuostolius, kurie yra lygūs ieškovės išmokėtai draudimo išmokai.
13. Teismas, vertindamas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nurodė, kad UAB „DG ir Ko“ pažeidė rūpestingumo pareigą santykyje su atsakove ir šios pareigos pažeidimas lėmė situacijos, kai iš esmės pablogėjo atsakovės faktinė ir teisinė padėtis, sukūrimą. Sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ veiksmai atitinka pagrindinius formaliuosius požymius, įtvirtintus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje. Šie veiksmai sudaro pagrindą įmonės veiksmus kvalifikuoti kaip materialiąją teisinę priežastį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės. Pažymėjo, jog ginčo situacijoje civilinės atsakomybės taikymas atsakovei neatitiktų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų civilinių teisinių santykių principų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 03 12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „DG ir Ko“ veiksmai patvirtina, kad dvigubo draudimo teisinės pasekmės UAB „DG ir Ko“ buvo žinomos. Teismas šį argumentą motyvavo tuo, kad UAB „DG ir Ko“ prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 reiškė reikalavimą ieškovei dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovės teigimu, UAB „DG ir Ko“ draudimo sutarties su ieškove sudarymo metu objektyviai nebuvo įmanoma žinoti, kad sudarius pirmiau minėtą sutartį ir esant galiojančiai tomografo draudimo sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir ADB „Gjensidige“, susidaro dvigubo draudimo situacija. Teigia, jog šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad, galiojant kelioms draudimo sutartims, tas pats įvykis pagal vieną draudimo sutartį bus draudžiamasis įvykis, o pagal kitą bus laikomas nedraudžiamuoju, tai nebus pagrindo konstatuoti esant dvigubą draudimą. Teigia, jog ieškovės ir UAB „DG ir Ko“ draudimo sutartimi apdrausto tomografo draudimo apsaugos apimtis vandens rizikos atžvilgiu nėra analogiška draudimo apsaugos apimčiai pagal atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudarytą tomografo draudimo sutartį. Pagal ADB „Gjensidige“ ir atsakovės sudarytą draudimo sutartį buvo numatyta, kad tomografas yra apdraudžiamas nuo visų jo užliejimo atvejų, t. y. tiek tuo atveju, kai vanduo išsilieja iš atsakovės inžinerinių sistemų, tiek tada, kai jis išsilieja iš kitų šaltinių. Tuo tarpu pagal ieškovės ir UAB „DG ir Ko“ sudarytą tomografo draudimo sutartį, draudimo apsauga galiojo tik ištekėjus vandeniui iš pastato inžinerinių sistemų ar jam prasiskverbus iš gretimų patalpų. Taipogi, sprendžiant klausimą ar tomografo savininkas UAB „DG ir Ko“ galėjo žinoti, kad, sudarydamas draudimo sutartį, sukūrė dvigubo draudimo situaciją yra aktualu tai, kad atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudarytoje tomografo draudimo sutartyje naudos gavėju buvo nurodytas ne tomografo savininkas, o atsakovė. Tuo tarpu ieškovės ir UAB „DG ir Ko“ sudaryta tomografo draudimo sutartimi UAB „DG ir Ko“ siekė užtikrinti savo prievoles DNB bankui ir draudimo liudijime naudos gavėju buvo nurodytas DNB bankas. Taigi, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog UAB „DG ir Ko“ iki tomografo užliejimo negalėjo suvokti, kad tomografo draudimo sutarties sudarymas su ieškove sukels dvigubo draudimo atvejį bei, kad susidarė dvigubo draudimo situacija ir po tomografo užliejimo.
14.2. Teismas sprendime konstatavo, jog UAB „DG ir Ko“ veiksmai atitinka pagrindinius formaliuosius požymius, įtvirtintus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurie sudaro pagrindą įmonės veiksmus kvalifikuoti kaip materialiąją teisinę priežastį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės. Taip pat teismas klaidingai UAB „DG ir Ko“ veiksmus kvalifikavo kaip rūpestingumo pareigos pažeidimą. Ieškovė teigia, jog CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių konstatavimui turi būti nustatyti neteisėti ir kalti UAB „DG ir Ko“ veiksmai, ir priežastinis ryšys tarp UAB „DG ir Ko“ veiksmų, ir atsiradusios žalos. Pažymi, jog atleidimo nuo civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatyti nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai, lėmę nukentėjusiam asmeniui atsiradusius nuostolius. Tuo tarpu teismas nenustatė UAB „DG ir Ko“ sąmoningų ir neatsargių veiksmų, dėl kurių buvo užlietas tomografas. Teigia, jog žala dėl tomografo sugadinimo atsirado išskirtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ši žala lygiai taip būtų atsiradusi nepriklausomai nuo to, ar tomografas būtų apdraustas viena ar keliomis draudimo sutartimis. Pasak ieškovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose papildomos draudimo sutarties sudarymas apskritai neturi jokios įtakos žalos dėl tomografo sugadinimo atsiradimui, todėl nėra CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių.
14.3. Atsakovei apie papildomą draudimo sutartį vėliausiai tapo žinoma 2017 01 13, kai atsakovė gavo UAB „DG ir Ko“ raštą su prašymu pateikti informaciją. Teigia, jog ieškovės ir UAB „DG ir Ko“ sudarytos tomografo draudimo sutartys galiojo nuo 2016 01 24 iki 2018 01 24, o atsakovės ir ADB „Gjensidige“ – nuo 2016 01 07 iki 2018 01 06. Sprendimas byloje, kurioje buvo nuspręsta iškeldinti tomografą iš atsakovei priklausančių patalpų, įsiteisėjo Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą 2018 04 12. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, sužinojusi apie papildomą tomografo draudimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „DG ir Ko“ į tai apskritai nereagavo, nepaisant to, kad abi tomografo draudimo sutartys ir jungtinės veiklos sutartis dar galiojo apie 1 metus nuo sužinojimo apie papildomą draudimo sutartį dienos ir tomografas buvo atsakovės patalpose. Teigia, kad jeigu papildomos draudimo sutarties sudarymą atsakovė būtų laikiusi jungtinės veiklos sutarties pažeidimu, atsakovė būtų informavusi apie tai UAB „DG ir Ko“ ir ėmusis priemonių ištaisyti situaciją. Šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė UAB „DG ir Ko“ tomografo draudimo sutarties sudarymą laikė UAB „DG ir Ko“ tinkamu ir neprieštaraujančiu jungtinės veiklos sutarčiai, elgesiu. Taip pat šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog papildoma tomografo draudimo sutartis buvo sudaryta užtikrinti UAB „DG ir Ko“ prievoles DNB bankui.
14.4. Ieškovės ir UAB „DG ir Ko“ tomografo draudimo sutarties sudarymas niekaip nėra susijęs su atsakovės pareiga atlyginti nuostolius. Tam, kad kiltų atsakovės pareiga atlyginti nuostolius, nepakanka vien draudimo sutarties sudarymo, o papildomai po draudimo sutarties sudarymo turi įvykti šie 4 juridiniai faktai: 1) turi būti sugadintas tomografas; 2) konkretus tomografo sugadinimas būtinai turi būti apdraustas pagal abi draudimo sutartis; 3) atsakingu dėl tomografo sugadinimo asmeniu turėtų būti atsakovė; 4) ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką ir subrogacijos pagrindu įstojusi į UAB „DG ir Ko“ vietą, pasinaudotų savo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pasak ieškovės, šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „DG ir Ko“ papildomos tomografo draudimo sutarties sudarymas yra teisėtas veiksmas ir nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl tomografo sugadinimo.
14.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai įvykdė pagal jungtinės veiklos sutartį prisiimtus įsipareigojimus tiek, kiek jie susiję su UAB „DG ir Ko“ interesų draudimu. Teigia, jog 2020 02 03 atsakovė pagal Kauno apylinkės teismo įpareigojimą pateikė 2016 09 30 Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ir pasiūlymą dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo paslaugos pirkimo. Pagal Techninės specifikacijos, kuri yra Viešojo pirkimo sutarties sudėtinė dalis, 3 punktą, draudimo apsaugos galiojimo terminas yra nuo 2016 10 26 iki 2017 10 25 (ginčo įvykis įvyko 2016 12 13). Techninės specifikacijos 1.3. punkte yra numatyta, kad draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui nustatoma 28 000 Eur, tame tarpe 14500Eur dėl neturtinės žalos, įvykių skaičius per sutarties galiojimo laikotarpį neribojamas. Techninės specifikacijos 1.5.2. punkte yra numatyta, jog yra draudžiama draudėjo bendroji civilinė atsakomybė dėl turtinės ar neturtinės žalos, padarytos pacientui ar kitam trečiajam asmeniui, kuri atsirado ne dėl sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų asmeniui, bet žala, atsiradusi paciento transportavimo metu, buvimo sveikatos priežiūros įstaigoje metu. Šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė suvokė jungtinės veiklos sutartyje numatytą įpareigojimą apdrausti savo civilinę atsakomybę ne tik tais atvejais, kai žala yra padaroma teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir kitais atvejais, kai žala yra padaroma dėl kitais, nei asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, veiksmais. Tuo tarpu ADB „Gjensidige“ teismui 2020 02 11 pateiktame sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijime nėra jokių papildomų susitarimų, įgyvendinančių Viešojo pirkimo sutarties Techninės specifikacijos 1.5.2. punkte nurodytą susitarimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį ir neapdraudė UAB „DG ir Ko“ intereso, kai yra sugadinamas UAB „DG ir Ko“ turtas jo buvimo atsakovės valdomose patalpose metu. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi jungtinės veiklos sutartyje numatytą įpareigojimą apdrausti savo civilinę atsakomybę, draudimo bendrovė būtų atlyginusi atsakovės padarytą žalą.
14.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą išlaidų rūšį, nes yra susijusios ne su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o su ieškovės priimtu sprendimu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Pažymi, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus bylą tapo aišku, kad tomografas buvo sugadintas dėl vandens pratekėjimo per patalpų, už kurių būklę buvo atsakinga atsakovė, lubas. Atsakovė, būdama didesnio pavojaus šaltinio (patalpų) valdytoja (juridinis asmuo), kuriam keliami aukštesnio laipsnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, dėl savo kaltės neužfiksavo visų įvykio aplinkybių ir tiek iki civilinės bylos Nr. e2-577-592/2019 iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu neigė vandens išsiliejimą per lubas. Dėl to UAB „DG ir Ko“ patyrė palūkanų dydžio nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkama patalpų priežiūra. Teigia, kad jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, nuostolių UAB „DG ir Ko“ nebūtų atsiradę. Pažymi, jog atsakovė turi pareigą kompensuoti minėtus nuostolius ir CK 6.263 straipsnio pagrindu, kadangi netinkamai vykdė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas.
14.7. Teismas nepasisakė dėl žalos iš atsakovės priteisimo deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, nors ieškovė savo nuomonę dėl deliktinę civilinę atsakomybę reguliuojančių normų taikymo aiškiai nurodė (nuomonės dėl atsakovės pateiktų papildomų dokumentų 5 punktas).
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 03 12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliaciniame skunde ieškovė neginčija šių esminių faktų bei atitinkamų teismo padarytų išvadų: 1) atsakovė tinkamai įvykdė 2012 07 09 jungtinės veiklos sutarties 12.5. papunktyje numatytą prievolę – apdraudė tomografą nuo visų rizikų UAB „DG ir Ko“ naudai ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimu; 2) ADB „Gjensidige“ 2016 12 13 įvykį pripažino draudiminiu ir be teisminių ginčų išmokėjo draudimo išmoką (jos dalį) UAB „DG ir Ko“; 3) jeigu ne vienašaliai ir sutarties sąlygų neatitinkantys UAB „DG ir Ko“ veiksmai sudarant papildomą susitarimą su ieškove dėl tomografo draudimo, UAB „Gjensidige“ būtų kompensavusi visą nuostolių sumą. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai bei teisėtai sprendė, jog UAB „DG ir Ko“ vienašališkai sudarius draudimo sutartį su ieškove, atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
15.2. Teismas bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu siūlė ieškovei spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, tačiau ieškovė nepagrįstai nusprendė reikalavimus reikšti atsakovei (o ne ADB Gjensidige“). Be to, ADB „Gjensidige“ 2016 12 13 įvykį pripažinus draudiminiu ir be jokių ginčų išmokėjus UAB „DG ir Ko“ draudimo išmoką už žalą tomografui, o žalos dydį iki 50 proc. apribojo vien tik savavališkas UAB „DG ir Ko“ sprendimas papildomai apsidrausti pas ieškovę, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimai turėjo būti nukreipti į ADB „Gjensidige“. Šiuo atveju atsakovė yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kadangi atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą.
15.3. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, sudarydama (papildomą) draudimo sutartį su ieškove, UAB „DG ir Ko“ suvokė (galėjo suvokti) tokių savo veiksmų teisines pasekmes. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai bei teisėtai konstatavo UAB „DG ir Ko“ (jungtinės veiklos partnerio) nerūpestingumą bei atsakovės atžvilgiu prisiimtų pareigų pažeidimą ir to pasėkoje padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog tokie UAB „DG ir Ko“ veiksmai šalina atsakovės civilinės atsakomybės galimybę.
15.4. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas, kurias ieškovė sumokėjo pralaimėjusi ginčą dėl 2016 12 13 įvykio pripažinimo draudiminiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog prievolę sumokėti bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas sąlygojo būtent pačios ieškovės neteisėti veiksmai (2016 12 13 įvykio pripažinimas nedraudiminiu), tad šios išlaidos negali būti perkeliamos atsakovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 07 09 atsakovė ir UAB „DG ir Ko“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią UAB „DG ir Ko“ atsakovei perdavė UAB „DG ir Ko“ nuosavybės teise priklausantį tomografą. Tomografas jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu buvo atsakovės panaudos pagrindais valdomose patalpose. 2016 12 13 įvyko tomografo gedimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019, 2019 01 07 sprendime buvo nustatyta, kad žala tomografui padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas. Byloje pateiktos draudimo sutartys patvirtina, kad tomografas įvykio metu buvo apdraustas dviejų draudikų – ADB „Gjensidige“ ir ieškovės. Atsakovė tomografą pas ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimu (liudijimo Nr. IB 032534) apdraudė laikotarpiu nuo 2016 01 07 00:00 val. iki 2018 01 06 24:00 val. 1 404 657 Eur sumai nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vagystės, stiklo dužių, trečiųjų asmenų veikos, įtampos svyravimų, visų rizikų. Taip pat UAB „DG ir Ko“ papildomai tomografą įmonių turto draudimu (liudijimo Nr. 310-044492) apdraudė pas ieškovę nuo ugnies, krušos, vandens, grunto nuslydimo, grunto įkritimo, liūties, potvynio, audros, vagystės, sniego slėgio, viršįtampių laikotarpiu nuo 2016 01 24 00:00 val. iki 2017 01 24 00:00 val. 1 404 567 Eur sumai. Ši draudimo sutartis įvykio metu galiojo, tačiau ieškovė draudimo išmoką atsisakė išmokėti. Tuo tarpu ADB „Gjensidige“, įvykį pripažinusi draudiminiu, 2017 09 12 išmokėjo UAB „DG ir Ko“ 30 834,71 Eur draudimo išmoką, tačiau draudimo išmoka buvo sumažinta 50 proc., nes įranga buvo apdrausta dviejų draudikų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 01 07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 iš ieškovės UAB „DG ir Ko“ naudai priteisė 30 545,71 Eur draudimo išmoką.
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad, išmokėjusi draudimo išmoką, įstojo į UAB „DG ir Ko“ vietą civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, ir prašo išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš už žalos atsiradimą atsakingo asmens – atsakovės.
21. Pažymėtina, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykdymo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, ieškovės ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad atsakovė jungtinės veiklos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įvykdė, apdraudė turtą ir įrangą, įskaitant tomografą ADB „Gjensidige“ nuo visų rizikų. Draudimo išmoką ADB „Gjensidige“ sumažino 50 proc. dėl tos priežasties, kad tomografas buvo apdraustas papildomai ir kitoje draudimo bendrovėje, t. y. pas ieškovę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ neatskleidė atsakovei, jog savarankiškai sudarė draudimo sutartį su ieškove, t. y., kad faktiškai ir teisiškai sukūrė situaciją, atitinkančią dvigubo draudimo požymius. Vertino, jog faktiškai dėl UAB „DG ir Ko“ vienašalių veiksmų buvo sukurta situacija, kai formaliai atsakovės padėtis įrangai padarytos žalos atlyginimo santykyje iš esmės pablogėjo. Taip atsitiko dėl UAB „DG ir Ko“ veiksmų. Nurodė, kad jeigu UAB „DG ir Ko“ nebūtų sudariusi antros tomografo draudimo sutarties, visą žalą, atsiradusią dėl tomografo gedimo, būtų atlyginusi ADB „Gjensidige“. Sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ neatskleidus atsakovei informacijos, kad tomografą apdraudė papildomu draudimu ir, kad toks veiksmas, atsiradus draudiminiam įvykiui, lems draudimo sumos proporcingą sumažinimą pagal atitinkamą draudimo sutartį, atsakovei negali kilti prievolė atlyginti nuostolius, kurie yra lygūs ieškovės išmokėtai draudimo išmokai. Sprendė, kad UAB „DG ir Ko“ veiksmai atitinka pagrindinius formaliuosius požymius, įtvirtintus CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurie sudaro pagrindą įmonės veiksmus kvalifikuoti kaip materialiąją teisinę priežastį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės.
23. Apeliantė laikosi priešingos pozicijos. Skundžiamą sprendimą kvestionuoja tuo, jog, visų pirma pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „DG ir Ko“ veiksmai patvirtina, kad dvigubo draudimo teisinės pasekmės UAB „DG ir Ko“ buvo žinomos. Teismas šį argumentą motyvavo tuo, kad UAB „DG ir Ko“ prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019 reiškė reikalavimą ieškovei dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovės teigimu, UAB „DG ir Ko“ draudimo sutarties su ieškove sudarymo metu objektyviai nebuvo įmanoma žinoti, kad, sudarius pirmiau minėtą sutartį ir esant galiojančiai tomografo draudimo sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir ADB „Gjensidige“, susidaro dvigubo draudimo situacija. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodomų priežasčių.
24. Pažymėtina, kad jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
26. Atsižvelgdama į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „DG ir Ko“ dvigubo draudimo teisinės pasekmės turėjo būti žinomos. Tokią išvadą daro, nes kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovės su UAB „DG ir Ko“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties 12.4 ir 12.5 papunkčius, atsakovei kilo pareiga viso sutarties galiojimo metu apdrausti patalpas ir tomografą nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kitų įprastų rizikų, o šį įpareigojimą atsakovė įvykdė (tą patvirtina byloje pateiktas įmonių turto draudimo liudijimas). Taip pat vadovaujantis minėtos jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, teismas daro išvadą, kad UAB „DG ir Ko“, su atsakove sudariusi jungtinės veiklos sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad minėtus įsipareigojimus atsakovė įvykdys bei apie jų įvykdymą turėjo žinoti ir/ar žinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „DG ir Ko“, spręsdama dėl papildomos draudimo sutarties sudarymo su ieškove, suprato, kad tam tikrais atvejais atitinkamos draudžiamos rizikos sutaps ir susiklostys dvigubo draudimo teisinis santykis. Be to, UAB „DG ir Ko“, sudarydama draudimo sutartį su ieškove, konkrečiai žinojo nuo kokių rizikų atsakovė tomografą apdraus, kadangi rizikos konkrečiai buvo išvardintos jungtinės veiklos sutarties 12.5 papunktyje, tačiau nepaisant šios aplinkybės, vis tiek papildomai, iš esmės nuo tų pačių rizikų, tomografą apdraudė pas ieškovę. Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „DG ir Ko“ su ieškove sudarydama papildomą draudimo sutartį, veikė išskirtinai savo rizika, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei negali kilti pareiga sumokėti ieškovės reikalaujamą žalą.
27. Apeliantė taipogi apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes minėto straipsnio konstatavimui turi būti nustatyti neteisėti ir kalti UAB „DG ir Ko“ veiksmai, priežastinis ryšys tarp UAB „DG ir Ko“ veiksmų, ir atsiradusios žalos. Ieškovės teigimu, atleidimo nuo civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatyti nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai, lėmę nukentėjusiam asmeniui atsiradusius nuostolius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB „DG ir Ko“ sąmoningų ir neatsargių veiksmų, dėl kurių buvo užlietas tomografas, o žala dėl jo sugadinimo atsirado išskirtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
28. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad UAB „DG ir Ko“ pažeidė rūpestingumo pareigą santykyje su atsakove ir šios pareigos pažeidimas lėmė situacijos, kai iš esmės pablogėjo atsakovės faktinė ir teisinė padėtis, sukūrimą. Teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo teiginiams neturi pagrindo prieštarauti, kadangi kaip bus detalizuota toliau, išskirtinai dėl UAB „DG ir Ko“ veiksmų susidarė situacija, kai draudimo išmoka buvo sumažinta 50 procentų.
29. Minėta, tarp atsakovės ir UAB „DG ir Ko“ sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, įpareigojanti atsakovę sutarties galiojimo metu apdrausti patalpas ir įrangą (tomografą) nuo įvairių rizikų, jų tarpe ir nuo vandens. Atsakovė įpareigojimus įvykdė, kas reiškia, jog atsakovė, apdrausdama tomografą ADB „Gjensidige“, tokiu veiksmu jai perkėlė visą žalos tomografui atsiradimo riziką ir galėjo būti tikra, jog, įvykus tam tikram įvykiui, dėl ko gali atsirasti žala, ji išvengs neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad įvykus tomografo gedimui, tuo metu galiojo dvi draudimo sutartys, dėl ko draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ tomografo savininkui išmokėjo tik pusę draudimo išmokos, t. y. 30834,71Eur tuo pagrindu, jog tomografas papildomai buvo apdraustas ir pas ieškovę. Byloje nenustatyta, jog atsakovei būtų buvę žinoma apie antrą papildomą tomografo draudimo sutartį, sudarytą tarp UAB „DG ir Ko“ ir ieškovės, t. y. UAB „DG ir Ko“ šį faktą nuo atsakovės nuslėpė. Šios aplinkybės paneigia apeliantės išdėstytus teiginius, jog atsakovei negali būti netaikoma civilinė atsakomybė CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi šiuos teiginius paneigia rašytiniai įrodymai – UAB „DG ir Ko“ ir ieškovės sudaryta papildoma tomografo draudimo sutartis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jeigu UAB „DG ir Ko“ nebūtų sudariusi antros tomografo draudimo sutarties, visą žalą, atsiradusią dėl tomografo gedimo, būtų atlyginusi ADB „Gjensidige“, o UAB „DG ir Ko“ veiksmai kvalifikuotini kaip rūpestingumo pareigos pažeidimas. Šiuo atveju atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė tinkamai įvykdė jungtinės veiklos sutartyje nurodytus įpareigojimus, t. y. apdraudė tomografą nuo įvairių rizikų, spręstina, kad ji negali atsidurti padėtyje, kuri būtų prastesnė, nei būtų buvusi tuo atveju, jeigu UAB „DG ir Ko“ nebūtų sudariusi draudimo sutarties su ieškove. Be to, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės atsakovei taikymas, neatitiktų turto draudimo teisinio santykio esmės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-695/2018).
30. Apeliaciniame skunde be jau aptartų argumentų taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą išlaidų rūšį, nes yra susijusios ne su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o su ieškovės priimtu sprendimu įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Pažymi, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus bylą tapo aišku, kad tomografas buvo sugadintas dėl vandens pratekėjimo per patalpų, už kurių būklę buvo atsakinga atsakovė, lubas. Apeliantės teigimu, išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkama patalpų priežiūra, nes, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, nuostolių UAB „DG ir Ko“ nebūtų atsiradę. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
31. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-577-592/2019, 2019 01 07 sprendime konstatavo, jog ERGO Insurance SE (ieškovė šioje byloje) nepagrįstai 2016 12 13 įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl UAB „DG ir Ko“ pagrįstai reikalauja priteisti 30545,71 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje ERGO Insurance SE ginčą pralaimėjo. Be to, atsakovė neturėjo pareigos informuoti ieškovę dėl įvykusio incidento, nes ne ji su ieškove buvo sudariusi tomografo draudimo sutartį, o UAB „DG ir Ko“. Šiuo atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų atlyginimo, kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 01 07 sprendimu buvo priteistos iš ieškovės, nagrinėjamu atveju iš atsakovės negali būti priteistos, nes prievolę sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas sąlygojo pačios ieškovės veiksmai – 2016 12 13 įvykio pripažinimas nedraudiminiu.
32. Be to, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi šiuo atveju, pritartina atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, jog šių išlaidų perkėlimas atsakovei šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindu reikštų minėto straipsnio nuostatos paneigimą.
33. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, sumokėtą dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovei bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Atsakovė taipogi atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismui 2020 05 20 (teisme užregistruotas 2020 05 21) pateikė pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą bei mokėjimo nurodymą, kurie pagrindžia, jog atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 992,20 Eur dydžio išlaidas. Nustatyta, kad šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1 289 Eur = 1675,7 Eur; rekomendacijų 8.11 punktas), todėl priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE (Estijos Respublikos registro kodas 10017013), Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) atsakovės viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos (juridinio asmens kodas 135042394) naudai 992,20 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė