Civilinė byla Nr. e2-83-650/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02535-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2; 2.6.1.6.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei,

dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei I. B.,

atsakovei V. Š., jos atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. patikslintą netiesioginį ieškinį atsakovams V. Š. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. Š. 3 953,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 237,54 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, taip pat pripažinti atsakovės V. Š. subsidiarią atsakomybę pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles R. J. bei priteisti subsidiariai iš atsakovės V. Š. 3 953,75 Eur ieškovei R. J.. Be to ieškovė prašo priteisti subsidiariai jai iš atsakovių visas jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje, kuriame ieškovė sumažino savo 5722,86 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimą iki 3953,75 Eur sumos, ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu teikia teismui netiesioginį ieškinį, nes egzistuoja visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti – ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kilusią iš darbo teisinių santykių. Ieškovė R. J. dirbo pas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020-02-03 iki 2020-07-27 (duomenys neskelbtini) ir negavo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, dėl ko kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, vėliau ir į teismą. Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimu Nr. DGKS- 5468 nutarta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės naudai 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoką ir 455,25 Eur apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn. bei 670,49 Eur netesybas. Šiaulių apylinkės teismas 2021-07-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5682-841/2021 R. J. ieškinį tenkino iš dalies: paliko galioti minėtą Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. DGKS- 5468 (kuris šiai dienai darbdavio jau yra įvykdytas) bei papildomai priteisė iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei R. J. 1 439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 3 247,81 Eur netesybų, 516,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas buvo atmestas ir priteista R. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. R. J., siekdama teismo priteistų sumų išieškojimo, kreipėsi į antstolį Arturą Bložę ir sumokėjo jam 119,50 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Taigi, R. J. reikalavimo teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios bylos iškėlimo pradžioje buvo iš viso: 5 722,86 Eur. Ieškovės iniciatyva Šiaulių apygardos teismo 2022-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-490-569/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, Šiaulių apygardos teismo 2023-01-11 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Teismas patvirtino R. J. pirmos eilės kreditorinį reikalavimą – 4 037,80 Eur, antros eilės kreditorinį reikalavimą – 1 355,50 Eur. VSDFV 2023-01-20 sprendimu skyrė ieškovei 1 439,55 Eur dydžio išmoką iš Garantinio fondo, 2023-01-23 pavedimu ši išmoka buvo išmokėta, todėl ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimą jį sumažindama iki 3 953,75 Eur. 

3.       Ieškovė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios prievolės nėra įvykdžiusi ir neturi turto, iš kurio galėtų įvykdyti, tačiau turi reikalavimo teisę į bendrovės direktorę V. Š. dėl bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė V. Š. buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimo ir jos tikslų įgyvendinimą. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Darbo bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas 2021-07-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5682-841/2021 nustatė, jog „ieškovė pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščius už kovo ir balandžio mėnesį, tačiau už šiuos mėnesius darbo užmokestis jai nebuvo sumokėtas. Tokią išvadą teismas daro iš bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kad šiuos žiniaraščius ieškovė pasirašė atvykusi pas atsakovės direktorę prie namo tvoros ar kieme, kaip teigė V. Š., todėl teismas laiko labiau tikėtina, kad V. Š. kieme pinigų neturėjo ir jų ieškovei neperdavė, nes tokį pinigų perdavimo faktą būtų prisiminusi ir kartu su V. Š. buvusi liudytoja ikiteisminiame tyrime J. G.. Dėl ieškovės parašų žiniaraščiuose Nr. 70, 71, 72 teismas remiasi ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės išvada, kad šiuose dokumentuose tikėtina yra ne ieškovės parašas, o su ieškove nebuvo atsiskaityta nei darbo užmokesčio mokėjimo dienomis, nei atleidimo dieną, nei vėliau“. V. Š. savo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu bei ieškovės darbo šioje įmonėje laikotarpiu neužtikrino tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo bei įstatymus atitinkančios darbo užmokesčių mokėjimo tvarkos, dėl ko buvo klastojami darbuotojos R. J. parašai Atlyginimo žiniaraščiuose, o jai priklausantis darbo užmokestis nebuvo išmokamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama atsakovės V. Š., Užimtumo tarnybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva R. J. išmokėtą darbo užmokestį. Beje, už darbuotoją R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta darbo užmokesčio subsidija, kuri darbuotojos vėl gi nepasiekė, buvo panaudota ne pagal paskirtį, nes ieškovė atlyginimo iki šiol negavo.

4.       Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų direktorės veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė darbo užmokesčio skola (ko, įmonei gavus subsidiją, neturėjo būti) bei atsirado prievolė sumokėti netesybas dėl uždelsto atsiskaitymo, bylinėjimosi išlaidas darbuotojui ginant savo teises teisme bei vykdymo išlaidas, siekiant priverstinio išieškojimo. Šiaulių apylinkės teismo 2021-07-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5682-841/2021 priėmimo faktas įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus ir visas kitas jos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teismo sprendimu darbuotojai R. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kai ši suma yra kompensuota Užimtumo tarnybos ir tokios prievolės įmonė neturėjo turėti, 3247,81 Eur netesybų dėl delsimo atsiskaityti, 516,00 Eur ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 119,50 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų dėl nepagrįsto bylinėjimosi, vengimo ginčą spręsti taikiai bei realiai atsiskaityti.

5.       Be to ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, kurią sudaro iš viso: 5722,86 Eur suma, atsiradimo, nes įmonei padaryta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Kasacinis teismas (LAT 2022-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 41 p.) priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistavimą grindė vadovavimo įmonei laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju, ydinga darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, sąlygojusi žalos atsiradimą egzistavo ir teismo sprendimu buvo analizuojama laikotarpiu nuo 2020 m. kovo – liepos mėn., pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas 2021-07-02, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2021-10-27, vykdomojo dokumento išdavimo data 2021-11-08, jis grąžintas ieškovei su Išieškojimo negalimumo aktu 2022-04-04. Visu šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. Š., todėl yra priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiima jokių veiksmų, siekiant išieškoti žalos atlyginimą iš direktorės V. Š.. Tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditorės R. J. interesai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, skirtų darbuotojams priskaičiuotų darbo užmokesčių išmokėjimui, realiai neturėjo. Akivaizdu, kad šios lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, galimai iššvaistytos ar paslėptos, todėl įvykdyti teismo sprendimo ir išieškoti teismo priteistų sumų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstine tvarka nepavyko. Antstolis Arturas Bložė, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes (užklausus bankus ir kredito įstaigas bei areštavus lėšas sąskaitose ir įmonės kasoje, lėšų negauta; VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenimis likvidaus realizuojamo turto neturi) nustatė, jog realiai skolos išieškoti nėra galimybės, surašė 2022-04-04 Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-41-28563. Ieškovė turi duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama direktorės V. Š., veikia nesąžiningai – vengiant atsiskaityti su R. J. buvo tyčia faktiškai sustabdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla, o visi buvę ir nauji klientai paslaugų atlikimui nukreipiami į V. Š. sesers šeimos tą pačią veiklą vykdančią įmonę (duomenys neskelbtini), UAB, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, yra išpildyta ir paskutinioji sąlyga netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengia įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, slepia turtą, perkelia veiklą, o išieškoti iš jos priverstine tvarka nėra galimybių.

6.        Kadangi atsakovė savo turtinės prievolės neįvykdo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali įvykdyti savo turtinių prievolių, jau ilgą laiką ir nėra jokių duomenų, kad ji šią prievolę ruoštųsi vykdyti. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas (delspinigius) nuo tada kai praleista prievolės įvykdymo terminas. Taigi už laikotarpį nuo 2021-07-02 iki 2022-05-01 iš atsakovės priteistina 237,54 Eur (5% x 5722,86 Eur/ 365 d. x 303 d.) palūkanų, kurios yra atsakovės vykdytinos prievolės dalis ir turi būti sumokėtos. Kadangi atsakovė be jokio teisėto pagrindo naudojosi įmonei priklausančiais pinigais, tai šios palūkanos atlieka jos nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi.

7.       Dėl V. Š. subsidiarios atsakomybės pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2012-02-01 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.) akcentuodama, kad „kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė<...>. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio“. Siekdama gauti realų atsiskaitymą, ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika, prašo pripažinti subsidiarią direktorės V. Š. atsakomybę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių ieškovei R. J. įvykdymą. Tokiu būdu atsakovė V. Š. bus asmeniškai suinteresuota kompensuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą ir vadovaudama įmonei realiai atsiskaityti su ieškove. Kadangi pagrindinis skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės neįvykdė, todėl atsakovei V. Š., kuri savo valdymu įmonei yra padariusi žalos, dėl ko įmonė negali atsiskaityti su kreditore - ieškove, kaip papildomam skolininkui, atsiranda pareiga subsidiariai atsakyti už pagrindinio skolininko prievolę.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją ir reikalavimus,  teikė ieškiniui analogiškus paaiškinimus, papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisija priteisė jai virš 900 Eur, tie pinigai buvo sumokėti. Dėl ieškovės parašų tikrumo ji kreipėsi į policiją ir buvo padėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau buvo nutrauktas, nes parašas buvo per paprastos sudėties. Tada kreipėsi į teismą su ieškiniu ir teismas nustatė, kad pinigai nebuvo sumokėti ir juos priteisė. Ieškinio sumą mažino, nes buvo gauta dalis pinigų iš garantinio fondo. Jos iniciatyva buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbinant viskas buvo gerai, pirmą mėnesį gavo atlyginimą. Santykiai su direktore buvo geri, nesutarimų nebuvo. Prasidėjus pandemijai, buvo žadėta, kad gavus subsidiją, ir likus pinigėlių, jie bus išmokėti, tačiau vėliau kai ieškovė pradėjo domėtis kaip dėl tų pinigėlių, jai buvo pasakyta, kad nieko neliko, todėl nieko ir nemokėjo. Darbo ginčo komisijos posėdžiuose direktorė nedalyvavo, tačiau pateiktais dokumentais ji išdėstė savo poziciją, kad viskas ieškovei buvo išmokėta. Nuo pat ginčo pradžios direktorė nesutiko su ieškovės reiškiamais reikalavimais, net ir teismui priteisus ieškovės prašomas sumas, direktorė nesistengė atsiskaityti su ieškove, dėl ko ieškovė kreipėsi į antstolį, vėliau ieškovės iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Pagrindinis darbo užmokestis šiai dienai ieškovei yra sumokėtas, tačiau patikslintu prašo priteisti netesybas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad ieškinys buvo tikslinamas todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą Garantinis fondas išmokėjo ieškovei nesumokėtą darbo užmokestį (NETO), bet ieškovė patyrė papildomų išlaidų dėl įmonei bankroto procedūros inicijavimo. Visos sąlygos reikšti netiesioginį ieškinį yra išpildytos, akcentuotinas vadovo atsakomybės klausimas pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Tačiau byloje nustatyta ir atsakovė teisme patvirtino, kad atsiskaitymo tvarka įmonėje buvo ydinga. Atkreiptinas dėmesys, kad jau net 2019 m. įmonė dirbo nuostolingai, o ieškovė į darbą buvo priimta 2020 m. Vėliau, esant pandeminiam laikotarpiui, valstybė rėmė įmones, mokėdama subsidijas darbuotojų atlyginimams išmokėti, tačiau atsakovė, kaip įmonės vadovė, gautas subsidijas naudojo ne pagal paskirtį, ne darbuotojų atlyginimams mokėti, nes, kaip nustatė teismas, atlyginimas R. J. nebuvo išmokėtas, o jis buvo priteistas ir vėliau sumokėtas iš Garantinio fondo.  Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą vadovas yra atsakingas ir už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl tai ir vadovo atsakomybė, kad R. J. buvo padarytas nuostolis, t.y. ne tik kad neišmokėtas darbo užmokestis, tačiau ir susidariusios išlaidos dėl to darbo užmokesčio išsiieškojimo. Todėl, jei vadovė dar Darbo ginčų komisijoje būtų sutikusi iš karto atsiskaityti su darbuotoja, kai nebuvo susidariusios dar bylinėjimosi išlaidos, tai atitinkamai jokių papildomų reikalavimų nebūtų atsiradę ir nebūtų susidarę papildomų nuostolių: ikiteisminis, teismas, apeliacija, vykdymas, bankrotas. Įmonei žala atsirado ir dėl, nes netinkamai buvo paskirstytos subsidijos, nes atlyginimai darbuotojams buvo subsidijuojami. Ieškinyje yra remiamasi teismų praktika – 2022-02-09 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, kur akcentuojama įmonės vadovo atsakomybė, atlikus neteisėtus veiksmus, dėl ko įmonė patyrė žalą, ir įmonė turėjo atlyginti tą žalą. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nenustatė, kad įmonė neturėjo lėšų, išmokėti R. J. atlyginimą tuo momentu, kai buvo pareiga tą įvykdyti, kas yra užfiksuota prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad tuo metu įmonėje lėšų buvo atsiskaityti su ieškove, tačiau dėl atsakovės V. Š. netinkamų sprendimų tas nebuvo padaryta. Dėl V. Š. subsidiarios atsakomybės – vadovo atsakomybė kyla dėl to, kad įmonė nėra pajėgi pati atsiskaityti. Todėl vadovo yra atsakomybė atsižvelgti ir į kreditorių interesus ir pajutus pirmuosius požymius dėl didėjančių skolų, sunkumus atsiskaityti su kreditoriais, priimti savalaikius sprendimus dėl to, t.y. stabdyti įmonės veiklą, kelti nemokumo bylą ir pan. Įmonė šiai dienai turto neturi, todėl galimybių atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nėra, todėl įmonės vadovė ir turėtų nešti subsidiarią atsakomybę. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, todėl prašo iš V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti turtinę žalą 3 953,75 Eur ir 237,54 Eur palūkanas iki ieškinio pateikimo, o 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo neprašo priteisti, bei kitu reikalavimu prašo pripažinti atsakovės V. Š. subsidiarią atsakomybę pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles R. J. bei priteisti subsidiariai iš atsakovės V. Š. 3 953,75 Eur pagal kreditorinį reikalavimą. Taip pat prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas reikėrų atmesti, nes formaliai netinkamai pateiktas prašymas, kadangi nėra detalizuota už ką buvo mokama, nėra nei sąmatos nei sąskaitos pateikta, kad galima būtų susieti su nagrinėjama byla.

10.       Atsakovė V. Š., atstovaujama advokato D. V., atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, atsiliepime su  pradinio ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nėra išpildoma esminė netiesioginio ieškinio sąlyga – skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti prievolę. Pažymėtina, kad jokiais galiojančiais teismo sprendimais ar ikiteismine tvarka priimtais juridinę galią turinčiais aktais atsakovė neturi jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių pareigų ieškovės atžvilgiu. Prievolė besąlygiškai kilusi tik iš ieškovės santykio su juridiniu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokia atsakomybės forma nėra nustatyta ir konstatuota atsakovės atžvilgiu, todėl ir prievolės transformacija negalima atsakovės atžvilgiu. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi reikalavimo teisę į bendrovės direktorę dėl bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų siekta kokios nors tiesioginės žalos. Pažymėtina, kad žala ieškovė laiko visą savo procesą nuo jai priklausančio darbo užmokesčio reikalavimo, negautos dalies (pavėluotai sumokėto darbo užmokesčio priteisimo), palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir net vykdymo. Nors vertinant įprasta tvarka, asmens darbo užmokesčio gavimas, kurio gavimas yra įrodomas, negali būti jokia forma laikomas kaip žala, tai yra juridinio asmens vykdytinos prievolės patvirtinimas, kuri nėra išvestinė ar kokių nors neteisėtų veiksmų padarinys, todėl ieškovės reikalavimas akivaizdžiai nesąžiningas ir nepagrįstas, iš esmės siekiant paneigti juridinio asmens ribotos atsakomybės principus ir siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles perkelti fiziniam asmeniui, nors kaip minėta tokia pareiga siejama iš betarpiško buvusio darbo santykio tarp juridinio asmens ir ieškovės, o ne atsakovės kaip fizinio asmens. Ieškovė remiasi nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais buvo konstatuota, kad nėra jokios atsakovės kaltės, nors ikiteisminio tyrimo duomenys nėra ir negali būti jokia forma vertinami kaip kokias nors reikšmingas juridines aplinkybes patvirtinantys ar įrodantys duomenys. Taip pat ieškovė ieškinio motyvams pagrįsti vadovaujasi teismine praktika, kuri taikoma įmonės bankroto/nemokumo atveju ir iš esmės esant netapačioms ginčo situacijai aplinkybėms. Atsakovė pažymi, kad ji vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teisminį procesą ir ginčą su ieškove suėjo ne dėl nepagrįsto siekio ginčytis, tačiau motyvuotai akcentuojant priežastis tokiam ginčui - vertinant, kad realiai įmonės prievolės buvo įvykdytos, o taikytos netesybos turėjo būti mažinamos, todėl įmonės atžvilgiu atsakovė veikė pozityviai. Atsakovė nenulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo, ji ginant įmonės interesus, sąžiningai naudojosi teismine interesų gynyba, įsigaliojusiu teismo sprendimu nebuvo nustatyta jos nesąžiningų veiksmų, dėl ko spręsti klausimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos padarymo ir priteisimo iš atsakovės pagal esamus ieškovės argumentus yra nepagrįsta ir nesąžininga. Atsakovė pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2015 m. ir iki 2019 m. veikė pelningai, tik pradėjus kisti personalui, itin sumažėjus klientų srautui įmonės pelnas sumažėjo ir dėl visuotinai žinomų priežasčių paskelbto karantino prasidėjo permainos, kurių niekaip atsakovė ir tretysis asmuo įtakoti negalėjo, turėjo būti skelbiamos prastovos, o pati ieškovė taip pat neturėjo itin daug darbo veiklos ir jos darbo periodas taip pat truko itin trumpą periodą, dėl ko net pagal teismo išvadas buvo tik dalinis neatsiskaitymas su ieškove, o ne visiškas. Be to, ikiteismine tvarka nustačius nesumokėtą sumą darbo ginčų komisijoje ieškovei buvo sumokėta 1140,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Tik kilus ginčui dėl likusio mokėjimo ir teismine tvarka išsprendus šį klausimą, mokėtina suma pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškovės R. J. ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad ieškovę priėmė dirbti savo bendrovėje, nes buvo išėję iš darbo keli darbuotojai ir planavo dar viena darbuotoja išeiti, todėl ieškojo naujų žmonių. Po s išėjimo iš darbo ieškovė prašė apie 200 Eur jai sumokėti, o vėliau suma gerokai išaugo. Po teismo sprendimo priėmimo darbo ginčo byloje jos įmonė dar veikė, tačiau jau buvo daromi veiksmai dėl veiklos sustabdymo, nes buvo gavusi įspėjimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Įmonės veikla buvo sustabdyta 2022 m. sausio-vasario mėn., tačiau darbuotojai buvo atleisti anksčiau, tik buhalterė ruošė dokumentus sustabdymui. Kai antstolis pradėjo teismo sprendimo vykdymo procesą, įmonės veikla jau buvo sustabdyta. Įmonė turto neturi, patalpos buvo nuomojamos su visa įranga. Gautas subsidijas bendrovė panaudojo atlyginimams išmokėti. Be ieškovės tuo metu įmonėje dirbo 6 žmonės, o gauta bendra subsidija buvo skirstoma darbuotojams, buhalteriją tvarkė buhalterinė įmonė, o mokėjimus atlikdavo ji (atsakovė). Atsakovė pati yra įtraukta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašus, be ir jai nėra išmokėtas atlyginimas. Visiems kitiems kreditoriams skolos susidarė ieškovei užvedus vykdomąją bylą ir antstoliui areštavus įmonės sąskaitas. Įmonės sustabdymą, o ne bankrotą atsakovė rinkosi todėl, kad planavo toliau vykdyti tą veiklą, radus kitas patalpas ir surinkus vėl darbuotojus.  

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės V. Š. atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad atsakovė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė  ir vienintelė akcininkė, skolų nedidino, įmonės veiklą sustabdė, turėdama lūkestį, kad atsiskaitys su kreditoriais ir toliau vykdys veiklą. Dėl atsiskaitymo su ieškove  jau klausimas išspręstas teismo. Dėl įmonės gautų subsidijų – jos buvo 70-90 proc. atlyginimo dydžio Iš tiesų mokėjimai darbuotojams buvo vykdomi, tačiau pačios ieškovės darbo ginče buvo pasinaudota būtent ydinga darbo užmokesčio įforminimo tvarka. O šiame gine. reikia atsižvelgti, kokia buvo tikroji bendrovės prievolė, kokia yra ieškovės žalos reikalavimo suma ir kas ją sudaro. Šiai dienai iniciavus bankroto procesą  iš Garantinio fondo ieškovė yra atgavusi su darbo santykiais susijusias  lėšas, dabar kova vyksta dėl papildomų išlaidų, kurie atsirado teismo sprendimo vykdymo ir šio ginčo eigoje. UAB yra ribotos atsakomybės subjektas ir tik išimtinais atvejais gali būti perkeliama žalos atlyginimas  personalinei vadovo atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės V. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčo eigoje įgavusi bankrutuojančios įmonės statusą, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimuose į ieškinį nurodė, kad atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl 5 722,86 Eur žalos priteisimo iš atsakovės V. Š. atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)" naudai. Nurodė, kad dėl ieškovės reikalavimo atsakovei V. Š. taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasisako, kadangi šis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėmis ir pareigomis. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas subsidiariai iš atsakovių, t.y. šiuo atveju ir iš atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį, t.y. ieškinys reiškiamas už pačią atsakovę kitai atsakovei V. Š.. Tai reiškia, kad atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra reiškiami jokie materialūs reikalavimai, todėl iš esmės atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu, o ne atsakove. Ieškinys reiškiamas tam asmeniui ,kuris turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimą, todėl dėl nurodytų aplinkybių, atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)" negali būti laikoma atsakinga už procesą, jai nėra pareikšti jokie reikalavimai, ji tik formaliai įtraukta atsakove ir bet kokiu atveju šioje byloje iš jos negali būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos tiek ieškovės, tiek kitos atsakovės naudai.

14.       Teismo posėdyje atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas

15.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė ar saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis) bei pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatytą CK 1.138 straipsnyje. Ieškovės pareikštas ieškinys grindžiamas kreditorių teisių apsauga. Kreditorių interesų gynimo būdai nustatyti CK šeštosios knygos IV skyriuje, vienas jų – netiesioginis ieškinys. Netiesioginį ieškinį kreditorius gali reikšti tik tais atvejais kai yra būtina apsaugoti kreditoriaus neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, jos vykdymo terminas – suėjęs, o skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus (CK 6.68 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, pareikšdamas netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).

16.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014). Kasacinio teismo praktikoje dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo pažymima, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

17.       Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesų. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu. Taigi, netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tuomet, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, t.y. jog kreditorius gali reikšti netiesioginį ieškinį tik dėl tokių prievolių, kurias trečiasis asmuo turi įvykdyti kreditoriaus skolininkui (Šiaulių apygardos teismo 2018-07-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-559-856/2018).

18.       Nagrinėjamo ginčo atveju sutiktina su atsakovės bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo argumentais ginče, kad pagal ieškovės netiesioginį ieškinį šiai atsakovei nėra reiškiami jokie materialinio pobūdžio reikalavimai, todėl jie laikyti nepagrįstais ir atmestini šios šalies atžvilgiu. Konstatuotina, kad ieškovės R. J. netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti šios įmonės turtinę teisę į atsakovę V. Š., remiantis galima įmonės vadovo subsidiarine atsakomybe įmonės prievolėse. Pažymėtina, kad ieškovei teismas siūlė tikslinti atsakovus ir jiems teikiamus reikalavimus, tačiau ieškovė nuo pat bylos iškėlimo teisme laikėsi pozicijos, kad abi atsakovės turi atsakyti pagal netiesioginio ieškinio reikalavimus, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipiantis ieškovei į teismą, net neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso. 

19.        Be to teismas neturi pagrindo iš esmės ginče remtis ir ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika, susijusia su nemokių ar bankrutuojančių įmonių kreditorių teisėmis dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo pagal CK 6.68 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad nė vienoje iš ieškinyje nurodytų kasacinio teismo nutarčių ieškovais nebuvo fiziniai asmenys,  kaip buvę akcinių bendrovių darbuotojai siekiantys žalos atlyginimo iš įmonių vadovų, kai neįvykdomas teismo sprendimas darbo ginčo byloje, ir darytina išvada, kad R. J. neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluoto kvalifikuoto ieškovo statuso netiesioginio ieškinio pareiškime.  

20.       Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinant CK 6.68 straipsnio nuostatų taikymą, tam, kad  kreditorė (ieškovė R. J.) galėtų pareikšti netiesioginį ieškinį, kreditorės skolininkė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) privalėjo ieškinio pareiškimo metu turėti tam tikrą turtinę teisę į savo skolininkę (atsakovę V. Š.), ir ši turtinė teisė, kurios bendrovė neįgyvendino, taip pat turėjo būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Tačiau byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta. Iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų matyti, kad patikslintu netiesioginiu ieškiniu reikalaujamą priteisti galutinę 3953,75 Eur sumą ieškovė traktuoja kaip žalą (nuostolius), kuriuos patyrė ne  UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pati ieškovė, negavusi laiku darbo užmokesčio iš tuometinės darbdavės - UAB „ (duomenys neskelbtini)“.  Be to ieškovė įrodinėja aplinkybes, kad šios piniginės lėšos kaip nuostoliai  priteistinos iš atsakovės V. Š.,  yra susijusios su darbo ginčo byloje priimto ir įsiteisėjusio 2021-07-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteista 4037,80 Eur ( 1439,55 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir 3247,81 Eur netesybų (atskaičius privalomus mokesčius – 2598,25 Eur), 916,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, neįvykdymu, taip pat ieškovė į žalą, kaip padarytą atsakovei  BUAB „(duomenys neskelbtini)“  įskaičiuoja savo patirtas 119,50 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, sumokėtas antstoliui, kuris surašė ir 2022-04-04 išieškojimo negalimumo aktą,  taip pat  priskiria ir 320,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ieškovei inicijuojant atsakovei UAB „ (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ( 10-59,.105-110 pop. bl.). Atsakovė V. Š. nesutikdama su ieškovės reikalavimais, ginče teikė priešingus įrodymus ir argumentus, kad ji už bendrovės prievoles nėra asmeniškai atsakinga, jos kaip vadovės veiksmai įmonės veikos vykdymo ir sustabdymo atžvilgiu buvo pagrįsti ir teisėti.

21.       Pažymėtina, kad  1439,55 Eur priteistas darbo užmokestis, iškėlus atsakovei UAB „ (duomenys neskelbtini)“  bankroto bylą,  buvo išmokėtas  ieškovei iš atitinkamo Garantinio fondo (132 pop.b.l.), taigi su darbo santykiais susiję pagrindiniai mokėjimai jai, kaip kreditorei, buvo įvykdyti bankroto procedūrų eigoje. Be to patikslintu ieškiniu atsakovei V. Š. į žalos atlyginimą, priteistiną bankrutuojančios įmonės naudai, įskaičiuojamos nesumokėtos R. J. netesybos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė pačios ieškovės iniciatyva iškeltų dviejų civilinių bylų pasekoje, tačiau tokių faktinių išlaidų  atsakovė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo patyrusi ieškovei kreipiantis į teismą su netiesioginiu ieškiniu. Be to matyti, kad atsakovės V. Š. atžvilgiu dėl darbo užmokesčio mokėjimų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37383-20 ieškovės pareiškimo pagrindu pagal BK 300 str. 1 d. požymius, tačiau jis buvo nutrauktas konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (34-46 pop.b.l.).

22.        Teismo nuomone, sutiktina su atsakovės V. Š. atstovo argumentais ginče, kad toks ieškovės pasirinkto netiesioginio ieškinio instituto taikymas iš karto dviem atsakovėms – bendrovei, kaip buvusiai darbdavei, ir jos direktorei V. Š. - prieštarauja netiesioginio ieškinio esmei ir paskirčiai. Darytina išvada,  kad ieškovė savo teises ir turtinius interesus darbo ginčo teismo sprendimo vykdymo eigoje galėjo apginti kitais leistinais civilinės gynybos būdais, tame tarpe kaip kreditorei iš karto kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo nemokiai atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atitinkamai  ieškovei neįrodžius kvalifikuoto kreditoriaus statuso ir visų keturių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, nes nėra ginče nustatyta atsakovės, kaip ieškovės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotina, galiojanti ir vykdytina turtinės teisė į skolininkę V. Š., nėra pagrindo tenkinti pirmojo ieškovės reikalavimo bei priteisti iš atsakovės V. Š. 3 953,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 237,54 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

23.        Be to analizuojant ieškovės teikiamą antrą reikalavimą patikslintame ieškinyje, matyti, kad ieškovė atsakovės V. Š. subsidiarinę prievolę savo įmonės skolų atlyginime (V. Š. buvo ir direktorė, ir vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė - 81-82 pop. bl.l.) bei 3953,75 Eur žalos padarymą grindžia tuo, kad dėl atsakovės netinkamo vadovės pareigų vykdymo (netinkamai priimtų sprendimų) UAB „(duomenys neskelbtini)“  tapo nemoki, todėl ieškovės nuomone, atsakovė turi už įmonės nemokumą prisiimti asmeninę atsakomybę. Tačiau teismas jau pasisakė šiame ginče dėl ieškovės subjektyvių vertinimų apie bendrovės vadovo besąlygišką atsakomybę už ribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles, už neįrodytą skolininkės skolininkės turimą turtinę prievolę ir neturi pagrindo jais remtis. Iš byloje surinktų rašytinių duomenų (81-95 pop.b.l.)  ir atsakovės V. Š. nuoseklių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad atsakovė stengėsi spręsti  bendrovės veikloje iškilusias problemas, susidarius blogai finansinei situacijai dėl darbuotojų kaitos, padidėjusio patalpų nuomos mokesčio ir šalyje paskelbto karantino dėl COVID -19 pandemijos, nuo 2022-02-03 oficialiai sustabdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nebedidindama įmonės skolų, tikėdamasi, kad bendrovė, būdama laikinai pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju, pagerėjus situacijai, vėl pradės vykdyti veiklą. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės R. J. argumentas, kad atsakovė V. Š., kaip vadovė, matydama sunkią savo įmonės finansinę padėtį, pati turėjo inicijuoti bankroto procedūrą, siekdama apsaugoti kreditorių interesus, o ne sustabdyti įmonės veiklą. Pažymėtina, kad  kasacinio teismo praktikoje teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas bendrovės vadovo ar vienintelio akcininko sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais, be to rūpestingą ir atidų bendrovės vadovą nuo žalos atlyginimo ieškinių saugo verslo spendimų priėmimo taisyklė. Ji reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai. Ši prezumpcija ieškovės nėra nepaneigta, juo labiau, jog byloje yra duomenys, kad  iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-01-11 Šiaulių apygardos nutartimi pirmos eilės kreditore kartu su ieškove dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo pripažinta ir pati atsakovė V. Š., jai bendrovė taip pat liko skolinga 2824,85 Eur (129-131 b.l.). 

24. Tuo pačiu teismas vertina ginče, kad  yra nepagrįstos ir atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui  ( nemokumo administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“) keliamos ieškovės pretenzijos, jog administratorius nesistengia ginti kreditorių interesų ir pats nereiškia savarankiškų reikalavimų buvusiai įmonės vadovei V. Š. dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorius, turėdamas teisę skolininko (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu reikšti reikalavimą buvusiai įmonės vadovei ir vienintelei akcininkei V. Š., šios teisės tinkamai neįgyvendina, nepateisinamai laikosi pasyvios pozicijos procese. Teismo nuomone, būtent aplinkybė, jog nemokumo administratorius, kaip bankrutuojančios bendrovės teisių ir pareigų perėmėjas, atsisakė į šį ginčą įstoti bendraieškiu ar trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus atsakovės V. Š. atžvilgiu, parodo, jog galimai nemokumo administratorius nemato tam teisinės galimybės, o atsakovės V. Š. sprendimas dėl įmonės veiklos sustabdymo nesudaro pagrindo konstatuoti jos veiksmų neteisėtumo, kas yra viena iš sąlygų atsakovės V. Š. fiduciarinei civilinei atsakomybei kilti. Detaliau pasisakyti dėl kitų atsakovės V. Š. civilinės atsakomybės sąlygų šiame ginče nėra aktualu. Todėl ieškovei nepaneigus atsakovės V. Š. verslo sprendimų priėmimo taisyklės prezumpcijos ir neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, priimant sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nėra pagrindo tenkinti ir antro ieškinio reikalavimo dėl atsakovės V. Š. subsidiarinės atsakomybės bankrutuojančios įmonės prievolėje ir 3953,75 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovės naudai.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

   25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė V. Š. pateikė duomenis apie patirtas 800,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo atliktus veiksmus (įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, atstovavimas teismo posėdžiuose) vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad atmetus ieškinį, yra pagrindas priteisti atsakovei V. Š. iš ieškovės R. J. jos turėtų 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 37,84 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 37,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 178, 185, 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės R. J. netiesioginį ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 37,84 Eur (trisdešimt septynių eurų, 84 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                Alma Jurgelienė