Administracinė byla Nr. I-1096-644/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. M. , atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. V. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja skundą palaikė ir prašė panaikinti 2013-04-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-319 dėl tarnybinės nuobaudos - pastabos skyrimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno raj. PK KPS komisarei inspektorei N. M. , už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 183 str. 1 d., 2 d., 3 d., 179 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimų pažeidimus (b.l. 6-13).
Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Kauno AVPK) Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00033-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Tyrimo metu 2012-10-15 jai buvo pranešta apie įtarimą dėl dokumentų klastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. 2012-11-09, vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 26 str. 7d. jos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas, iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. 2013-02-15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimtas sprendimas jos atžvilgiu iškelti drausmės bylą. Tuo pagrindu tarnybinis patikrinimas 2013-03-13 buvo atnaujintas ir 2013-03-18 jai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad ji, būdama valstybės tarnautoja - Kauno AVPK Kauno raj. PK KPS vyresniąja tyrėja, turėdama pareigą, pagal 2011-11-20 pavedimą Nr. 20-65-3-PR-634 atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, tarnybos metu, privalėdama vadovautis LR BPK 183 str. nuostatomis ir surašyti papildomus liudytojų: L. L. , A. L. bei A. L. ir V. Š. apklausos protokolus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), realiai nevykdydama liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė minėtų liudytojų parodymus, kuriuos atspausdino, nuvežė adresu duomenys neskelbtini) į kavinę „Giraitė“ ir ten juos liudytojams pateikė pasirašyti. Šiais veiksmais ji pažeidė LR BPK 179 str., 183 str. reikalavimus.
Pareiškėja, paaiškino, kad visi nukentėję asmenys (minėti liudytojai) yra vienos šeimos nariai, susiję giminystės ryšiais ir dirbo toje pačioje kavinėje „Giraitė“. Visus šiuos asmenis ji ne kartą telefonu kvietėsi į apklausą, tačiau jie niekada nebuvo atvykę, motyvuodami tuo, jog negali palikti kavinės darbo valandomis. Atsižvelgiant į tai, ji nukentėjusiųjų poziciją, kurią ne kartą girdėjo bendraujant su jais telefonu, surašė į apklausos protokolo blankus, perkėlė į USB jungtį ir suderinusi atvykimo laiką su liudytoja L. L. , nuvyko į kavinę „Giraitė“. Jai atvykus į kavinę, ji dar kartą išklausė liudytojų parodymus ir įsitikinusi, jog jie nekeičia esminių parodymų, pretenzijų įtariamiesiems nebereiškia, supildė liudytojų pažymas apie asmens duomenis ir pateikė tuos protokolus, prašydama liudytojų susipažinti. Taip pat liudytojams paaiškino, jog ji turi USB jungtyje protokolų blankus, ir kad jei yra kokių nors netikslumų, galima pakoreguoti ar perrašyti iš esmės. Visi liudytojai perskaitė protokolus ir juos pasirašė. Vėliau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., įtariamiesiems ir nukentėjusiems susitaikius. Jokie parodymai niekada nebuvo pakeisti, jokių skundų dėl to, jog buvo surašyti tikrovės neatitinkantys parodymai, nebuvo. Mano, kad nėra jokių drausmės pažeidimo požymių, nes ji stengėsi užbaigti tyrimą kaip įmanoma greičiau ir pagal jos surinktus byloje duomenis, tyrimas būtent ir užbaigtas nukentėjusiesiems ir įtariamiesiems susitaikius.
Taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. balandžio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, o pagal visus duomenis, esančius tiek komisariate, tiek prokuratūroje, baudžiamoji byla prokurorei A. C. buvo išsiųsta 2013-03-20, todėl išvadoje nurodytu laiku ji net neturėjo galimybės padaryti tarnybinį nusižengimą. Tokie faktai rodo, kad tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Išvadoje išdėstytos LR BPK 183 str. 1 d., 2 d., 3 d. ir 173 str. nuostatos, ir nurodyta, jog ji jas pažeisdama padarė tarnybinį nusižengimą tyčia, dėl ko jai skirta nuobauda – pastaba. Tokia išvada akivaizdžiai yra neteisėta, nes ji be jokių motyvų, joje nenurodyti jokie konkretūs jos veiksmai, nenurodyti visi būtini teisės pažeidimo elementai, visiškai neaiškus ir niekuo nepagrįstas nusižengimo tyčios konstatavimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaaiškinta, kaip konkrečiai pasireiškė jos kaltė: nenurodyta nei kaltės rūšis, nei kaltės laipsnis. Be to, iš išvados nėra aišku, kuo pasireiškė jos veikimo ar neveikimo neteisėtumas. Mano, kad jos veiksmuose nėra jokios kaltės, jokių tarnybinio nusižengimo požymių. Ji realiai apklausas atliko, jose surašyti parodymai buvo tikri ir nurodyti liudytojų, ji vyko į liudytojų darbo vietą tik dėl to, jog jie pas ją neatvykdavo, jie patys prašė, jog ji atvyktų į jų darbo vietą, o ilgiau delsti nebegalėjo, nes ikiteisminio tyrimo terminas nurodymų įvykdymui buvo neprotingai trumpas. Todėl ji nesutinka, jog padarė tarnybinį nusižengimą, nesutinka, jog jai būtų paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Be to, tyrimą atlikę pareigūnai netyrė jos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė. Nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda - pastaba - yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas atsiliepimu (b.l. 20,21) bei teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Kauno AVPK 2012-10-17 buvo gautas Kauno AVPK Kauno r. PK KPS raštas, reg. Nr. 20-65-3-S-9766, kuriame nurodyta, kad Kauno AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00033-12 2012-10-15 įteikė pranešimą apie įtarimą Kauno AVPK Kauno r. PK KPS vyresn. tyrėjai N. M. . Ji įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Šiuo pagrindu 2012-10-18 buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. C. 2012-04-17 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad ji, patikrinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01804-11 eigą, pastebėjo, jog liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo tų pačių liudytojų parodymų, duotų papildomos apklausos metu. Prieštaravimams išsiaiškinti ji išsikvietė liudytojus, kurie paaiškino, kad tyrėja N. M. pati atvyko į jų darbo vietą ir padavė jau surašytus protokolus. Tyrimo metu 2012-10-15 N. M. buvo pranešta apie įtarimą dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 str. 7 d., tarnybinio patikrinimo atlikimas pareigūnės N. M. atžvilgiu 2012-11-09 sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00033-12.
2013-03-01 iš Kauno apygardos prokuratūros gautas 2013-02-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nutarime konstatuota, kad N. M. savo veiksmais nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jos veiksmai galėtų būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, todėl ikiteisminis tyrimas N. M. atžvilgiu ir visas tyrimas buvo nutrauktas. 2013-03-13 tarnybinio patikrinimo atlikimas buvo atnaujintas.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno r. PK KPS vyresn. tyrėja N. M. , pagal 2011-11-20 pavedimą Nr. 20-65-3-PR-634 atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, tarnybos metu privalėdama vadovautis LR BPK 183 str. nuostatomis ir surašyti papildomus liudytojų: L. L. , A. L. bei A. L. ir V. S. apklausos protokolus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), realiai neatlikusi liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė neva pateiktus liudytojų parodymus: 2012-03-12 L. L. ir A. L. liudytojų papildomos apklausos bei 2012-03-13 A. L. bei V. Š. liudytojų apklausos protokolus, kuriuos atspausdino ir nuosavu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į kavinę „Giraitė“ adresu (duomenys neskelbtini),, ir pateikė pasirašyti minėtiems asmenims.
LR BPK 183 str. yra nustatyta liudytojo apklausos tvarka, kur numatyta: „Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas ir įspėja dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima protokole ir patvirtina liudytojas savo parašu. Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“ Tyrimo metu nustatyta, kad vyresn. tyrėja N. M. minėtos tvarkos nesilaikė, ji realiai neatliko liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė neva pateiktus liudytojų parodymus: 2012-03-12 L. L. ir A. L. liudytojų papildomos apklausos bei 2012-03-13 A. L. bei V. Š. liudytojų apklausos protokolus, kuriuos atspausdino ir nuosavu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į kavinę „Giraitė“ adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė pasirašyti minėtiems asmenims. Šiais veiksmais N. M. pažeidė LR BPK 183 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus, be to, pati savavališkai užrašydama tariamas liudytojų apklausas, tačiau realiai neatlikdama tyrimo veiksmo, pažeidė LR BPK 179 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus, todėl šiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1 p., remiantis 2013-04-03 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-77, Kauno AVPK viršininko 2013 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-319 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno AVPK viršininko 2013 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 20-TE-319, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, Kauno AVPK Kauno raj. PK KPS komisarei inspektorei, atsižvelgiant į Kauno APVK 2013-04-03 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-77, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už LR BPK 183 str. 1 d., 2 d., 3 d., 179 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimų pažeidimus (b.l. 14).
Pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – Tvarka).
Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).
Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.).
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011). Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).
Ginčijamas įsakymas yra grindžiamas Kauno AVPK Vidaus tyrimo skyriaus 2013-04-03 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-77 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. M. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėja pagal 2011-11-20 pavedimą Nr. 20-65-3-PR-634 atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, tarnybos metu privalėdama vadovautis LR BPK 183 str. nuostatomis ir surašyti papildomus liudytojų: L. L. , A. L. , apklausų bei A. L. ir V. Š. apklausos protokolus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01804-11, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini),, realiai neatlikusi liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė neva pateiktus liudytojų parodymus: 2012-03-12 L. L. ir A. L. liudytojų papildomos apklausos bei 2012-03-13 A. L. bei V. Š. liudytojų apklausos protokolus, kuriuos atspausdino ir nuosavu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į kavinę „Giraitė“ adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė pasirašyti minėtiems asmenims (b.l. 15-18).
Pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – N. M. realiai neatlikusi liudytojų apklausų, neteisėtai pati surašė neva pateiktus liudytojų parodymus, atspausdino liudytojų apklausos protokolus ir juos pateikė pasirašyti minėtiems asmenims, t.y. užrašydama tariamas liudytojų apklausas, realiai neatliko šių tyrimo veiksmų.
Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatyta, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis statutinis tarnautojas griežtai laikydamasis įstatymų reikalavimų vykdo operatyvinę veiklą ir atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose (b.l. 53,54). Šiuo atveju pareiškėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą turėjo vadovautis LR baudžiamojo proceso normomis.
LR BPK 183 str. yra nustatyta liudytojo apklausos tvarka, kur numatyta: „Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas ir įspėja dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima protokole ir patvirtina liudytojas savo parašu. Apklausa pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to liudytojui gali būti užduodami klausimai. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
Byloje konstatuotina, kad pareiškėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą, nesilaikė LR BPK 183 straipsnyje numatytos liudytojų apklausos tvarkos, nes realiai neapklausdama liudytojų L. L. , A. L. , A. L. bei V. Š. , atspausdino jų apklausos protokolus savo darbo kabinete, ir juos nuvežusi į kavinę „Giraitė“ adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pasirašyti minėtiems asmenims, ką jie ir padarė. Šie pareiškėjos veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, nes N. M. piktnaudžiaudama tarnyba, liudytojų pasitikėjimu (liudytojai prieš pasirašydami atspausdintus apklausų protokolus, jų iš esmės neperskaitė) surašė protokolus, kuriuose nebuvo išreikšta tikroji liudytojų valia bei užfiksuoti jų parodymai. Teismo posėdžio metu apklausti minėti liudytojai, patvirtino, kad pareiškėja realiai jų neapklausinėjo, o jiems davė pasirašyti ant atspausdintų protokolų, kurių jie net neskaitė, nes pasitikėjo pareigūne. Iš byloje esančių liudytojų apklausos protokolų, taip pat matyti, kad jų pirminiai parodymai bei vėliau duoti parodymai prokurorei, skiriasi nuo parodymų, kuriuos užrašė pareiškėja (b.l. 33-48).
Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota veikti, todėl jos veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Neapklausinėdama liudytojų, o jiems duodama pasirašyti jau atspausdintus protokolus, pareiškėja nesilaikė LR BPK 179 str. ir 183 str. numatytų reikalavimų ir tuo pačiu padarė tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėjos paaiškinimai, kad ji realiai apklausas atliko, protokoluose surašyti parodymai buvo tikri ir nurodyti liudytojų yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys visai bylos medžiagai bei apklaustų liudytojų parodymams. Pareiškėjos paaiškinimai, kad ji taip elgėsi (vyko į liudytojų darbo vietą, iš anksto atspausdinusi liudytojų parodymus) tik norėdama greičiau atlikti ikiteisminį tyrimą, negali pateisinti ir panaikinti jos atsakomybės už griežto LR BPK normų reikalavimų nesilaikymą, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pažymėtina, kad LR BPK nedraudžia atlikti liudytojų apklausas ne darbo vietoje, tačiau bet kokiu atveju tai turi būti fiksuojama protokole ir liudytojų apklausos turi būti atliekamos realiai, laikantis nustatytos tvarkos, kad nebūtų iškraipoma tikroji liudytojų valia bei parodymai.
Pareiškėja taip pat paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog ji tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. balandžio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, nors iš tikrųjų baudžiamoji byla prokurorei A. C. buvo išsiųsta jau 2013-03-20, todėl išvadoje nurodytu laiku ji net neturėjo galimybės padaryti tarnybinį nusižengimą, dėl ko tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodytas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, tačiau šis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo įsakymo, nes šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nebuvo tokio pobūdžio, jog būtų pažeidęs pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Be to, atsakovas 2013-06-07 raštu pripažino, kad tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas neteisingai dėl techninės klaidos (b.l. 67).
Nepagrįsti pareiškėjos paaiškinimai, kad tyrimą atlikę pareigūnai netyrė jos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir iš viso kaltės nenurodė, kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, jog pareiškėja, savavališkai užrašydama tariamas liudytojų apklausas, tačiau realiai neatlikdama tyrimo veiksmo, pažeidė LR BPK 179 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus, šiais veiksmais ji padarė tarnybinį nusižengimą, kuris buvo padarytas tyčia.
Byloje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iš esmės pažeidžiant nustatytą tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, jog šios išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas.
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi, tarnybinės nuobaudos rūšis parenkama, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, atsižvelgė į pareiškėjos stažą, į tai, kad ji buvo skatinta tris kartus, anksčiau nebausta, charakterizuojama teigiamai ir paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, todėl ir šiuo atveju (dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo rūšies) naikinti ginčijamo įsakymo nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis