Administracinė byla Nr. eA-1833-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03604-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.       Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. P-521 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorei K. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-521) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. P-522 „Dėl prokurorės K. M. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-522) (toliau kartu – Įsakymai) neteisėtais ir juos panaikinti; 2) grąžinti K. M. į Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas; 3) priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas) pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. jai buvo įteikti Įsakymas Nr. P-521 ir Įsakymas Nr. P-522, kuriuo buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, Įsakymu Nr. P-521, atleisti K. M., Kauno apygardos prokuratūros prokurorę, (duomenys neskelbtini) iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos).

3.       Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas Nr. P-521 skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo – priimtas neobjektyviai įvertinus visas aplinkybes, nenustačius tarnybinio pažeidimo sudėties, tarnybinio pažeidimo buvimo faktą grindžiant prielaidomis. Įsakyme P-521 konstatuojama, kad ji, būdama valstybės pareigūnė ir privalėdama laikytis Lietuvos valstybei duotos priesaikos, nepaisė pasižadėjimo visada būti nešališka ir saugoti gerą prokuroro vardą, nesilaikė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos (teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, solidarumo ir atsakomybės) principų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir, naudodamasi prokuroro statusu, darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir toleravo jų daromus pažeidimus, apie šį įvykį neinformavo aukštesniojo prokuroro, o būtent: “1. (duomenys neskelbtini) apie 14.40 val. sužinojusi, kad Kauno mieste prie (duomenys neskelbtini) namo kartu su asmenimis, turėjusiais galimai (duomenys neskelbtini) medžiagų, pareigūnų buvo patikrinta jos dukra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su kita savo dukra I. S., dirbančia (duomenys neskelbtini) tyrėja, apie 14.50 val. atvyko į įvykio vietą ir suvokdama, kad dėl ilgametės tarnybos prokuratūroje ir I. S. bendravimo su kolegomis galimai yra žinoma Kauno apskr. VPK pareigūnams kaip prokurorė, tiesiogiai ir per I. S. aiškinosi įvykio aplinkybes, bendravo su sulaikytu M. M. draugu E. P.. Policijos pareigūnui 14.58 val. pareikalavus nutraukti bendravimą su E. P., paaiškino, kad yra prokurorė, o E. P. praktiškai yra jos žentas, ir tęsė pokalbį su E. P.. Naudodamasi prokuroro statusu ir suvokdama, kad įsikišimu į policijos pareigūnų veiklą gali pakenti ikiteisminio tyrimo sėkmei, pažeminti prokuroro vardą ir suformuoti nuomonę, kad prokuroras piktnaudžiauja savo statusu, suteiktais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, neturėdama kompetencijos tirti aptariamą įvykį: klausinėjo E. P., (duomenys neskelbtini) medžiaga, taip suformuodama įvykio vietoje buvusių pareigūnų nuomonę, kad prokurorė sulaikytajam E. P. ketina padėti išvengti atsakomybės; 15.03 val. į policijos pareigūno M. M. užduotą klausimą dėl (duomenys neskelbtini) atsakė, kad M. M. prieš (duomenys neskelbtini), ir toliau pokalbio metu darė pareigūnui neteisėtą įtaką, t. y. siekė, kad pareigūnai nepristatytų M. M. į (duomenys neskelbtini). Nepaisydama ankščiau jai išsakyto policijos pareigūno reikalavimo ir pastabų nebendrauti su sulaikytu asmeniu, 15.09 val. priėjo prie tarnybiniame automobilyje su antrankiais sėdėjusio E. P. ir darė jam neteisėtą įtaką, pasakydama: „(duomenys neskelbtini)“, taip leisdama E. P. suprasti, kokius parodymus jis turi duoti ikiteisminiame tyrime. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje sužinojusi, kad sulaikytieji galimai (duomenys neskelbtini) medžiagas iš asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu skambino (duomenys neskelbtini) tyrėjui L. T., besispecializuojančiam (duomenys neskelbtini), siekdama sužinoti, ar policija turi informacijos apie Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. gyvenantį (duomenys neskelbtini), nors neturėjo pavedimo tirti nurodyto įvykio (organizuoti, kontroliuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti). Taip pat žinodama, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir gali būti atskleisti tik tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu, aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą: dalyvavo I. S. ir M. J. pokalbyje mobiliojo ryšio telefonu, vykusiame (duomenys neskelbtini) nuo 20.25 val., ir toleravo ikiteisminio tyrimo duomenų, t. y. kad pas vieną įtariamąjį rastas (duomenys neskelbtini) medžiaga, pas kitą mašinoje - (duomenys neskelbtini); kad vienas įtariamųjų sakė, jog (duomenys neskelbtini), atskleidimą. I. S. pasakius, kad: „(duomenys neskelbtini)“, o M. J. paprieštaravus, K. M. pasakė: „(duomenys neskelbtini)“. Apie (duomenys neskelbtini) įvykį ir savo buvimą įvykio vietoje bei kitus veiksmus neinformavo Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus, kuriame tarnauja, vadovų ir kitų prokuratūros vadovų, nepranešė aukštesniam prokurorui apie kilusį interesų konfliktą ir nepateikė informacijos, kurią kolegos turėjo žinoti, atlikdami savo pareigas – vertindami K. M. veiksmus interesų konflikto aspektu ir paskirdami prokurorą vykdyti funkcijas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (tą pačią dieną pradėtas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio). Nurodytais veiksmais ir neveikimu K. M. sulaužė Lietuvos Respublikos duotą prokuroro priesaiką, pažemino prokuroro vardą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktą, 30 straipsnio 1 dalies, 39(1) straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio, Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 5.1.1, 5.2.1, 5.4.1, 5.4.2, 5.7.1, 5.9.1, 5.9.3 ir 7.3 papunkčių reikalavimus ir nuostatas. Pažeidimų visetas sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių prokuroro, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetui: K. M. veiksmai (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (1 punkte nurodytas pažeidimas) leido susidaryti nuomonę, kad prokurorė piktnaudžiauja tarnybiniu statusu, prokuroro vardu ir tuo naudojasi spręsdama asmeninio gyvenimo situacijas, taip pat, kad pažintys su prokurorais gali padėti sulaikytiems asmenims išvengti teisinės atsakomybės. Tą patvirtina policijos pareigūnų M. J. ir V. Š. tarpusavio, pareigūno V. Š. ir sulaikytojo E. P. pokalbiai įvykio vietoje, užfiksuoti policijos garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis. Tai neabejotinai formuoja neigiamą nuomonę apie visą instituciją (prokuratūrą) ir joje tarnaujančius pareigūnus, žemina prokuroro gerą vardą, menkina institucijos autoritetą, nepateisina visuomenės lūkesčių dėl prokurorų nepriekaištingo elgesio, veiklos teisėtumo ir skaidrumo. Be to, darydama įtaką būsimam baudžiamojo proceso dalyviui E. P. dėl parodymų davimo, K. M. veikė priešingai tarnybos interesams. Šis tarnybinis pažeidimas laikomas šiurkščiu, juo sulaužyta prokuroro priesaika. Nors 2 punkte nurodytas tarnybinis pažeidimas nesukėlė žymių neigiamų padarinių ir šiurkščiu nepripažintinas, tačiau toks prokurorės elgesys sukelia neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip pareigūną, naudojantį prokuroro statusą savo asmeniniams suinteresuotumui patenkinti. Dėl 3 punkte nurodyto tarnybinio pažeidimo (nepranešimo aukštesniam prokurorui apie (duomenys neskelbtini) įvykį, savo buvimą ir veikimus įvykio vietoje) kilo neigiamų padarinių prokuratūros darbo organizavimui ir asmeniškai vienam iš K. M. kolegų. Prokuratūros veikla organizuojama taip, kad būtų tinkamai atskirtos darbuotojų funkcijos, stengiantis užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijos apraiškoms, tyčinėms klaidoms ir kitoms neteisėtoms veikoms. K. M. nepateikus informacijos apie savo buvimą ir veiksmus (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje, dėl šio įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta organizuoti tam pačiam skyriui, kuriame ji tarnauja, ir paskirta kuruoti jos kolegai – prokurorui V. K.. Su nurodytu prokuroru K. M. seniai palaiko draugiškus, kolegiškus santykius, todėl vėliau iškilo abejonių dėl prokuroro V. K. veiklos skaidrumo, nešališkumo, ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų objektyvumo. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, prokurorui V. K. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, o ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) teko skubiai perduoti organizuoti Kauno apygardos prokuratūros specializuotam skyriui. Šis tarnybinis pažeidimas laikomas šiurkščiu. Visi 3 tarnybiniai pažeidimai yra susiję tarpusavyje ir buvo padaryti tyčia. Tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys.“

4.       Pareiškėja teigė, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos yra nepagrįsta, neadekvati ir neproporcinga, tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius visų tarnybinės nuobaudos sudėties požymių, tyrimas atliktas neobjektyviai, tendencingai, padarant priešingas byloje esantiems duomenims, išvadas, todėl turėtų būti panaikinta. Pagal Prokuratūros įstatymo 40 straipsnį tarnybinė nuobauda gali būti skirta už įstatymo pažeidimus, tarnybinius nusižengimus ir prokuroro vardą žeminančius poelgius, tačiau ji tokių veiksmų neatliko. Prokuratūros įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais gali būti taikoma viena ar kita tarnybinės nuobaudos rūšis, todėl turėtų būti taikomos artimiausios teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, pagal kurias tarnybinė nuobauda (atleidimas iš pareigų) skiriamas tik tais atvejais, jeigu prokuroras yra iš esmės pažeidęs savo pareigas, už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda. Ji per 14 tarnybos prokuratūroje metų nėra gavusi nei vienos nuobaudos, tik skatinta už gerą darbą.

5.       Pareiškėja nurodė, kad iš Įsakymo Nr. P-521 turinio matyti, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos buvo skirta Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėja teigė, kad jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, o jos veiksmai ir įvykio aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai ir tendencingai. Visas tarnybinis patikrinimas, kurio metu padaryta išvada dėl tarnybinio nusižengimo fakto buvimo, yra susijęs su įvykiu, į kurį pateko jos nepilnametė duktė. Kadangi jos duktė yra nepilnametė, jos gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja, kuri šiame įvykyje dalyvavo, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė. Šiame įvykyje jos dukters statusas buvo liudytoja, t. y. ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prie jos nebuvo rasti jokie uždrausti daiktai, todėl pareiškėjai neiškilo pareiga informuoti tiesioginį vadovą ar aukštesnį prokurorą apie viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimą. Kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, atvykusi į įvykį, ji siekė išsiaiškinti jos nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) aplinkybes ir pagrindus, kadangi jai atvykus pareigūnai sprendė jos nepilnametę dukterį (duomenys neskelbtini) ir tik juos informavus apie jos amžių (pareigūnai iki tol šios aplinkybės nebuvo išsiaiškinę), neradus prie dukters jokių draudžiamų daiktų ir nenustačius jos veiksmuose neteisėto veikimo, ji buvo perduota pareiškėjai, kaip vaiko įstatyminei atstovei. Joks įstatymas jai, kaip nepilnamečio vaiko motinai, nedraudžia gauti informaciją, susijusią su jos nepilnamete dukterimi. Kadangi ji dukterį išleido su jos draugu E. P., tai dukteriai dėl streso nieko negalint paaiškinti, ji paklausė E. P., kas atsitiko. Tai, kad ji prieš šį pokalbį pasisakė esanti prokurorė, ko niekada nėra dariusi ir niekada prokuroro vardu nesinaudojusi, galimai lėmė patirtas stresas (nes ji šios aplinkybės ir neprisiminė) dėl vaiko (duomenys neskelbtini). Tačiau net ir po to, ji jokio poveikio sulaikytam E. P. nedarė. Tai, kad pokalbis su E. P. yra traktuojamas neteisingai rodo įvykio vietoje padaryti policijos pareigūnų vaizdo įrašai, kuriuos tyrimą atlikęs atsakovas ignoravo, šių įrašų net neįtraukdamas į tarnybinio tyrimo išvadą. Iš pareigūnų fiksuoto vaizdo įrašo, kuris buvo padarytas iki jai atvykstant, E. P. prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) medžiagas įgijo savo reikmėms asmeniniam naudojimui ir nurodė, kad jos nepilnametė duktė M. M. su šių medžiagų įgijimų nėra niekaip susijusi. Prie tarnybinio tyrimo medžiagos šis vaizdo įrašas yra prijungtas, tačiau jis nėra aprašytas ir jo turinys nevertintas. Šiame įraše pareiškėjos nepilnametė duktė pati siūlė pareigūnams patikrinti jos asmeninę rankinę, kad pareigūnai įsitikintų, jog ji jokių neleistinų medžiagų su savimi neturi. Po to, kai ji atvyko, priėjusi prie E. P. liepė jam pasakyti visą tiesą, dar nežinodama, kad E. P. policijos pareigūnams jau buvo pripažinęs, jog (duomenys neskelbtini) medžiagas įgijo savo reikmėms. Tai yra jos pokalbis su E. P. niekaip nedarė įtakos jo pozicijai nei sulaikymo metu, nei vėliau pradėtame ikiteisminiame tyrime – jis dar jai nesant pripažino savo kaltę ir jos laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pokalbis su E. P. truko vos po minutę.

6.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovas sąmoningai ignoravo aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę dėl poveikio darymo. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji naudodamasi prokuroro statusu ir suvokdama, kad įsikišimu į policijos pareigūnų veiklą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, pažeminti prokuroro vardą ir suformuoti nuomonę, jog prokuroras piktnaudžiauja savo statusu, nes apie tai, kad ši (duomenys neskelbtini) medžiaga buvo įgyta asmeniniam poreikiams E. P. jau buvo pripažinęs. Kadangi jos duktė buvo patyrusi stresą dėl (duomenys neskelbtini), jai nuo 2019 m. konstatuoti (duomenys neskelbtini), todėl ji kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė paprašė jos į (duomenys neskelbtini) tą dieną nevežti, žinant tai, kad (duomenys neskelbtini). Šį veiksmą buvo galima atlikti ir kitą ar dar kitą dieną, kuomet dukteriai būtų atlėgęs stresas. Tai, kad šis veiksmas nebuvo atliktas, jos įsitikinimu lėmė tai, jog policijos pareigūnai neabejojo, kad jos nepilnametė duktė nebuvo (duomenys neskelbtini) medžiagų, juo labiau, jog ir įvykio aplinkybės tai patvirtino – jos duktė ir E. P. buvo sulaikyti iš karto po to, kai tik E. P. šias medžiagas įsigijo, t. y. nusikaltimas atskleistas karštais pėdsakais, t. y. vos įsigijus (duomenys neskelbtini) medžiagas, nes buvo sulaikytas ir (duomenys neskelbtini) medžiagas pardavęs asmuo. Pareiškėja pažymėjo, kad įvykio vietoje, įtariamo (duomenys neskelbtini) medžiagų pardavėjo automobilyje, buvo ir pilnametė mergina, kurios policijos pareigūnai nei sulaikė, nei iš karto po to pristatė į (duomenys neskelbtini). Tai, jog tokio veiksmo policijos pareigūnai neplanavo daryti ir tam ji neturėjo jokios įtakos, rodo policijos pareigūnų V. Š. ir M. J. apklausų metu nurodyta aplinkybė, kad nei viena iš merginų nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo jas (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę tyrimą atlikęs atsakovas taip pat ignoravo – nei ją tyrimo išvadoje nurodė, nei ją vertino.

7.       Pareiškėja teigė, kad ji pagal jai priskirtą specializaciją baudžiamajame procese kontroliuodavo ikiteisminius tyrimus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje sužinojusi, jog E. P. (duomenys neskelbtini) medžiagas galimai įgijo iš asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ji šios kategorijos ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo L. T. pasiteiravo, ar jo atliekamuose tyrimuose nefigūruoja asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris užsiima (duomenys neskelbtini) medžiagų platinimu. To pasiteiravo todėl, kad tuose tyrimuose buvo taikomos priemonės, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) medžiagų platintojus, ir buvo aktualu sužinoti, ar tarp užfiksuotų pokalbių neminimas „(duomenys neskelbtini)“, kadangi dažniausiai per priemones praeina platintojai pravardėmis ir būna sudėtinga nustatyti jų tapatybę. Tai šiuo skambučiu ji siekė informuoti pareigūną (pasidalino turima informacija) apie sulaikytą (duomenys neskelbtini) medžiagų platintoją, kuris (duomenys neskelbtini) medžiagas pardavė E. P., bei nurodė, kad pats jas įgyja iš asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra šis skambutis buvo išimtinai susijęs su gautos informacijos pasidalinimu, o ne tikslu gauti informacijos apie asmenį „(duomenys neskelbtini)“, juo labiau gauti informacijos savo tikslais. Kadangi išvadoje nenurodoma kokių asmeninių tikslų ji turėjo asmens „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, todėl ji net nežino, kaip turėtų nuo šio kaltinimo gintis.

8.       Pareiškėja pažymėjo, kad du metus besispecializuodama (duomenys neskelbtini) bylų kontrolėje ji apie tokį asmenį informacijos neturėjo, o ją gavusi iš karto pasidalino su atsakingu pareigūnu. Tokią aplinkybę patvirtino ir pareigūnas L. T., tačiau atsakovas šio asmens nurodytas aplinkybes ignoravo, padaręs niekuo nepagrįstą išvadą, kad ji informaciją rinko asmeniniams tikslams. Pareiškėja nesutiko su atsakovo padaryta išvada, jog ji žinodama, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir gali būti atskleisti tik tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu, aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikaciją. Pareiškėja teigė, kad ji jokių ikiteisminio tyrimo aplinkybių nežinojo, kadangi nebuvo šio tyrimo proceso dalyvis (nei kontroliavo tyrimą, nei jame turėjo kitokį procesinį statusą). Tai, kad ji tuo metu buvo šalia savo dukters, kuri kalbėjosi telefonu su policijos pareigūnu, nesudaro pagrindo teigti, kad ji atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Pokalbis tarp jos dukters ir policijos pareigūno buvo teisinis, t. y. buvo kalbama apie veikos kvalifikaciją, kas nėra ikiteisminio tyrimo duomenys. Jos įsikišimas į šį pokalbį sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturėjo jokios įtakos policijos pareigūnų veiksmams, ikiteisminio tyrimo eigai, o juo labiau veikos kvalifikavimui, nes tuo metu jau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, veika buvo kvalifikuota, o asmenys sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Aptarinėti aplinkybes privačiuose pokalbiuose, teikti savo nuomonę ar teisinį vertinimą, jai, kaip nepilnamečio vaiko, kuris nors ir netiesiogiai, buvo susijęs su įvykiu, įstatyminei atstovei, nedraudžia jokie teisės aktai ar prokurorų etikos kodeksas. Taip pat ji nesutiko su išvadoje nurodytu teiginiu, kad nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 21 straipsnį. Ši tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada nepagrįsta, ji prieštarauja vaizdo įrašams, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnui nurodžius pasitraukti nuo tarnybinio automobilio, ji iš karto nuo jo pasitraukė, po ko pareigūnas uždarė tarnybinio automobilio duris. Tai, kad ji nedelsdama įvykdė pareigūno nurodymą, patvirtina prie medžiagos pateiktas vaizdo įrašas, kurį atsakovas tyrimo metu ignoravo – nei jo aptarė, nei jį vertino, nors šis įrašas prie tyrimo medžiagos yra prijungtas. Iki šio momento ji už teisėtų policijos reikalavimų ar nurodymų nevykdymą nėra patraukta atsakomybėn, pareigūno nurodymą pasitraukti nuo automobilio nedelsdama įvykdė, todėl tyrimo metu padaryta išvada dėl Policijos įstatymo 21 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsta.

9.       Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, jį atliko tendencingai, neobjektyviai, tyrimo metu jai naudingas aplinkybes ignoravo arba jas iškreipė, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jos veiksmuose esamo tarnybinio nusižengimo sudėties. Iš ginčijamo įsakymo Nr. P-521 matyti, jog jos tariamai atliktų veiksmų pasekmės net neįrodinėtos, o pateiktas jos veiklos vertinimas – kad jos elgesys sukėlė neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip pareigūną, yra deklaratyvus, ir neparemtas jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais. Analogiška išvada darytina ir dėl Įsakyme Nr. P-521 nurodytos išvados, kad „tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys“.

10.       Pareiškėja teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame Įsakyme Nr. P-521 neįvardinti neigiami padariniai, todėl negalima ir išvada, jog tarp jos padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė, kas reiškia, kad visų šių elementų nenustačius, tarnybinė atsakomybė negalėjo kilti.

11.       Pareiškėja pažymėjo, jog ji jokiais veiksmais ir neveikimu Lietuvos Respublikai duotos prokuroro priesaikos nesulaužė, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažemintas prokuroro vardas, nepažeidė jokių teisės aktų ir savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių, todėl jos atžvilgiu priimti Įsakymai yra nepagrįsti, neteisėti todėl naikintini. Pripažinus jai paskirtos nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – neteisėtumą ir ją panaikinus, ji turi būti grąžinta į Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, išmokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

12.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. 

13.       Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos, tuometinės Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės, galimai padarytų tarnybinių pažeidimų buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu, gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2021 m. balandžio 13 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9-3276 apie Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės K. M. galimai neteisėtus veiksmus ir naudojimąsi tarnybine padėtimi įvykio vietoje, kurioje (duomenys neskelbtini) sulaikant asmenis dėl disponavimo galimai (duomenys neskelbtini) medžiagomis buvo patikrinta ir prokurorės nepilnametė dukra. Tarnybinis patikrinimas užbaigtas 2021 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-357. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. rugsėjo 20 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. VT-377, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų konstatuoti, kad pareiškėja padarė tris tarpusavyje susijusius tarnybinius pažeidimus, iš kurių du yra šiurkštūs, o vienu sulaužyta prokuroro priesaika, ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-521 pripažino, kad pareiškėja, būdama valstybės pareigūnė ir privalėdama laikytis Lietuvos valstybei duotos priesaikos, nepaisė pasižadėjimo visada būti nešališka ir saugoti gerą prokuroro vardą, nesilaikė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos (teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo. solidarumo ir atsakomybės) principų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir, naudodamasi prokuroro statusu, darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir toleravo jų daromus pažeidimus, apie šį įvykį neinformavo aukštesniojo prokuroro. Įsakyme Nr. P-521 nurodyta pareiškėjos padarytų tarnybinių pažeidimų sudėtis, t. y. įvardyti konkretūs priešingi teisei jos veiksmai ir neveikimas, nurodyta kaltės forma (tyčia), sukelti neigiami padariniai, tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų, neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių. Visi kiti duomenys, inter alia (be kita ko) pagrindžiantys pareiškėjos padarytus tarnybinius pažeidimus, nurodyti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudedamoji Įsakymo Nr. P-521 dalis, o motyvai dėl tarnybinės nuobaudos apibendrinti ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

14.       Atsakovas teigė, kad Įsakymas Nr. P-522 nors ir yra atskiras sprendimas, tačiau jis skirtas įvykdyti pareiškėjai Įsakymu Nr. P-521 paskirtą tarnybinę nuobaudą atleidimą iš tarnybos. Atsakovas nurodė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryta esminių ginčijamo Įsakymo Nr. P-521 priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytus tarnybinius pažeidimus, ginčijami Įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimti Įsakymai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nors Prokuratūros įstatymas nepateikia išsamaus sąrašo atvejų, už kokius tarnybinius pažeidimus kokia nuobauda turi būti skiriama (tai paliekant nuobaudą taikančio subjekto – generalinio prokuroro – diskrecijai), tačiau visgi, priešingai nei teigia pareiškėja, įstatyme yra suformuluotas sąrašas atvejų, kada prokurorui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Šiuo atveju nustatytas pagrindas – prokuratūros autoriteto ir visuomenės pasitikėjimo prokuratūra diskreditavimas (Prokuratūros įstatymo 40 str. 2 d. 5 p.). Be to, šiuo atveju nustatytas ir priesaikos sulaužymo faktas (Prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 14 p.).

15.       Atsakovas teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu įvertinus padarytų tarnybinių pažeidimų esmę, duomenis apie prokurorės tarnybą ir jos tarnybinę charakteristiką, atsižvelgus į pažeidimų šiurkštumą, poveikį tarnybai ir prokuroro geram vardui, kitas reikšmingas aplinkybes, priesaikos sulaužymo faktą, nuspręsta, jog nepaisant ilgametės tarnybos ir teigiamos tarnybinės charakteristikos, prokurorės atlikti veiksmai nesuderinami su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu bei tarnyba prokuratūroje, todėl jai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, visuose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose (tiek skundžiamame įsakyme, tiek teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje) konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjos padarytų tarnybinių pažeidimų sudėtis, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti šios sudėties buvimą pagrindžiantys duomenys bei motyvai dėl pažeidimų kvalifikavimo.

16.       Atsakovas pažymėjo, kad iš skundžiamo Įsakymo Nr. P-521 turinio akivaizdu, kuo pasireiškė pareiškėjos padaryti pažeidimai. Nurodytais veiksmais ir neveikimu K. M. sulaužė Lietuvos Respublikai duotą prokuroro priesaiką, pažemino prokuroro vardą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 177 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų, 30 straipsnio 1 dalies, 391 straipsnio 1 dalies, Policijos įstatymo 21 straipsnio, Prokurorų etikos kodekso 5.1.1, 5.2.1, 5.4.1, 5.42, 5.7.1, 5.9.1, 5.9.3 ir 7.3 papunkčių reikalavimus ir nuostatas. Pažeidimų visetas sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių prokuroro, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetui. Padariniai konkrečiai įvardinti ir detalizuoti skundžiame įsakyme ir kituose tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose. Visi 3 tarnybiniai pažeidimai yra susiję tarpusavyje ir buvo padaryti tyčia. Motyvai dėl šios kaltės formos nustatymo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kur teigiama, kad prokurorė suvokė savo veiksmų ir neveikimo esmę ir pobūdį. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos akivaizdu, kad ji veikė tikslingai ir užtikrintai, todėl atsakovas teigė, kad pareiškėja norėjo taip veikti.

17.       Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu duodama paaiškinimą, dalies faktinių aplinkybių neneigė, tačiau jas vertino per sau palankią prizmę ir iškraipydama kai kuriuos faktus. Taip pat, būdama patyrusi prokurorė, ji suvokė, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokio jos elgesio kils neigiami padariniai institucijai, tarnybai bei prokuroro geram vardui ir nors tiesiogiai jų nenorėjo, tačiau pasirinkdama tokį elgesio modelį sąmoningai leido jiems atsirasti. Įvertinus aplinkybę, kad neigiami padariniai kilo būtent dėl prokurorės tyčinių veiksmų ir neveikimo, padaryta išvada, kad taip padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys.

18.       Atsakovo vertinimu, surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių duomenų, patvirtinančių nurodytas padarytų tarnybinių pažeidimų sudėtis, buvo užtektinai ir tie duomenys inter alia (be kita ko) policijos vaizdo įrašai, buvo objektyvūs, atitinkantys leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, geros kokybės, nekeliantys abejonių dėl jų turinio, ir negalėjo būti įvertinti kitaip, negu tai buvo padaryta. Atsakovas pažymėjo, kad tiek įvykyje dalyvavę, tiek inicijuojant tarnybinį patikrinimą dalyvavę ir su vaizdo įrašais susipažinę pareigūnai pareiškėjos veiksmus suprato iš esmės vienodai, t. y. kaip neteisėtus. Tuo tarpu pati pareiškėja, net ir susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, iki šiol neigia padariusi tarnybinį pažeidimą, savo veiksmų kritiškai nevertina ir savo kaltės neįžvelgia (tokios pozicijos laikėsi ir tarnybinio patikrinimo metu). Skunde akcentavo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje dalyvavo tik kaip savo nepilnametės dukters įstatyminė atstovė, domėjosi įvykiu, o pastaroji nepilnametė šeimos narė jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

19.       Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu jokia apimtimi nėra spendžiami asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimai, nėra įrodinėjamas kitų asmenų kaltumas/nekaltumas dėl nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų padarymo. Šio tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjos nepilnametės dukters dalyvavimas (duomenys neskelbtini) įvykyje yra aktualus tiek, kiek tai susiję su pačios pareiškėjos elgesiu šio įvykio metu, po įvykio ir jos (pareiškėjos) atliktais veiksmais ir neveikimu. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nebuvo bandoma paneigti pareiškėjos teisės domėtis įvykiu, tiesiogiai susijusiu su jos nepilnamečiu vaiku. Priešingai – tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pripažįstama pareiškėjos, kaip ir bet kurio kito asmens, teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, todėl natūraliu ir teisėtu poelgiu laikyta nedelsiant nuvykti į vietą, kurioje šis vaikas galimai sulaikytas policijos. Tas pats pasakyta apie domėjimąsi įvykiu bei aplinkybėmis siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas atsidūrė kriminalinėje situacijoje, rūpintis vaiko paėmimu į namus.

20.       Atsakovas teigė, jog aptariamoje situacijoje pareiškėja galėjo ir turėjo veikti tik kaip nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą, jokių kitų papildomų teisių ir įgaliojimų aptariamoje situacijoje ji neturėjo, neturėjo ir teisės naudotis prokuroro statusu. Be to, jos elgesys ir ne tarnybos metu turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso reikalavimus (kaip tai numatyta Prokuratūros įstatymo 391 str. 1 d.). Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos veiksmai akivaizdžiai peržengė įprasto domėjimosi įvykiu ribas, jais buvo daroma neteisėta įtaka policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui E. P., buvo naudojamasi tarnybiniu statusu sprendžiant asmeninio gyvenimo situaciją. Šeimos nario nepilnametystė ir patiriamas stresas dėl įvykio nesuteikia teisės atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus, jų nepateisina ir nešalina pareiškėjos tarnybinės atsakomybes.

21.       Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su visais tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais vaizdo įrašais, o tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti tik tie įrašai, kurie turi reikšmės pareiškėjos veiksmų vertinimui. Atsakovui nesuprantama, kaip E. P. versija dėl (duomenys neskelbtini) medžiagų turėjimo, išsakyta dar iki atvykstant pareiškėjai, gali šalinti jos tarnybinę atsakomybę dėl jos atliktų neteisėtų veiksmų. Pastarasis sulaikytojo veiksmas neturėjo jokios įtakos pareiškėjos elgesiui, dar daugiau – apie šį pokalbį jai nebuvo žinoma. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja, prisistačiusi policijos pareigūnui kaip prokurorė ir nepaisydama policijos pareigūno įspėjimo, bendravo su sulaikytuoju E. P., o po to priėjusi prie tarnybiniame automobilyje su antrankiais sėdėjusio E. P. darė jam neteisėtą įtaką, liepiamąja nuosaka leisdama suprasi, kokius parodymus duoti ikiteisminiame tyrime, nepaisant to, ar šis paliepimas atitiko faktines įvykio aplinkybes bei paties E. P. poziciją. Atsakovo vertinimu, atsakingai besielgiančiai ir prokuroro statusą gerbiančiai prokurorei iš viso nereikėjo bendrauti su įtariamuoju, nes toks bendravimas vertintinas kaip kišimasis į tyrimą, policijos veiklą bei įtaka įtariamajam. Dėl pareiškėjos policijos pareigūnams išsakyto pageidavimo dėl jos nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, jog, pareiškėja išreiškė pareigūnui aiškų pageidavimą, kaip jis turi veikti M. M. atžvilgiu ir nors policijos pareigūnas jai nieko neatsakė, tačiau 15:16 val. priėmė sprendimą leisti M. M. vykti namo.

22.       Atsakovė laikėsi pozicijos, kad prisistatydama kaip prokurorė, pareiškėja savo veiksmais siekė daryti ir darė įtaką pareigūnams, nepaisant to, kaip jie elgėsi veikiami šios įtakos. Nors negalima kategoriškai teigti, jog paminėti pareigūnų sprendimai buvo priimti būtent dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų, bet nekyla abejonių, kad pareiškėjos elgesys bei išsakyti žodžiai trikdė pareigūnus, jų darbą ir kėlė jiems įtampą, trukdančią objektyviam įvykio aplinkybių tyrimui. Tai akivaizdu iš fiksuotų policijos pareigūnų tarpusavio pokalbių. Aptartas pareiškėjos elgesys (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose buvo įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas ir prokuroro priesaikos sulaužymas. Motyvai dėl tokio jos veiksnių kvalifikavimo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

23.       Atsakovas pažymėjo, kad skunde nurodyti argumentai dėl siekimo pasidalinti informacija su pareigūnu L. T. apie (duomenys neskelbtini) medžiagas galimai platinantį asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, turėtų būti vertinami kritiškai. Priešingai negu nurodo pareiškėja, pareigūnas L. T. paaiškino, jog pareiškėja ne tiek siekė pasidalinti sužinota informacija su pareigūnu, kiek siekė tokios informacijos gauti. Taigi situacijoje, kuomet yra didelė viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, prokurorė naudojo tarnybinius ryšius, siekdama gauti iš pareigūno informaciją, susijusią su privatų gyvenimą liečiančiu įvykiu. Tai sukelia aiškią interesų konflikto regimybę, kurios prokuroras privalo vengti. Ne pirmus metus prokuratūroje tarnaujanti prokurorė turėjo žinoti, kad tokią informaciją įformina ir kolegoms perduoda įvykio vietoje buvę pareigūnai. Be to, kaip teigė pati pareiškėja, įvykio vietoje ji patyrė didelį stresą ir rūpinosi dėl įvykio stresą patiriančia nepilnamete dukra, todėl objektyviai vertinant, nemanytina, kad tokioje situacijoje ji imtųsi tuoj pat aiškintis su savo kontroliuojamais ikiteisminiais tyrimais susijusias aplinkybes.

24.       Dėl pareiškėjos dalyvavimo telefoniniame pokalbyje, kurio metu aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą, atsakovas nurodė, kad būdama prokurorė pareiškėja neabejotinai suprato, jog šioje situacijoje tiek ji, tiek jos dukra I. S. yra asmenys, negalintys teirautis ar gauti informacijos, sudarančios neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, iš neįgalioto jos suteikti asmens. Prokurorei yra žinoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Nepaisant to, pareiškėja pasirinko dalyvauti aptariamame pokalbyje bei jį toleravo. Pokalbio metu pateikiama informacija net nebuvo tiesiogiai susijusi su jos dukra M. M.. Buvo kalbama apie faktines įvykio aplinkybes bei E. P. veiką, o jo atstovauti pareiškėja neturėjo jokio teisėto pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota, jog pareiškėja pati atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Tarnybiniu pažeidimu laikyta tai, kad ji aiškinosi padarytos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą dalyvaudama pokalbyje su asmenimis, negalinčiais dalintis tokia informacija.

25.       Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 21 straipsnį, yra įrodyta. Pareiškėjos teiginius paneigia 14:58 val. įraše užfiksuoti jos pačios žodžiai, pasakyti Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjui V. Š.. Iš pareigūnų pokalbio aiškiai matyti, kad jie buvo sutrikę dėl prokurorės atvykimo į įvykio vietą, dėl galimų įtariamojo „ryšių“ ir tai galėjo turėti įtakos jų elgesiui ir sprendimų objektyvumui. Be to, nepaisydama šio anksčiau jai išsakyto policijos pareigūno reikalavimo ir pastabų nebendrauti su sulaikytu asmeniu, ji dar kartą priėjo prie E. P., šiam jau sėdint policijos automobilyje, ir darė jam neteisėtą įtaką dėl parodymų davimo, todėl pareiškėja nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų pasinaudodama savo tarnybine padėtimi.

26.       Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nešališkai ir objektyviai. Jo metu įvertintos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos pažeidimų kvalifikavimui. Taip pat įvertintos visos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, įskaitant ir pareiškėjai palankius duomenis. Einant prokuroro pareigas nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, sąžiningo, nešališko, teisines vertybes, kitų pareigūnų darbą, etikos principus gerbiančio prokuroro, kaip valstybės pareigūno, įvaizdį. Pareiškėjos veiksmais (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje buvo sulaužyta prokuroro priesaika, todėl šie veiksmai nesuderinami su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu bei tarnyba prokuratūroje. Atsakovas nurodė, jog, tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodyti dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų kilę neigiami padariniai ir jie pagrįsti tarnybinio patikrinimo metu surinkta bei tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyta ir įvertinta medžiaga. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir skundžiamame įsakyme įvardinti ne tik patys neigiami padariniai, bet ir aplinkybės, patvirtinančios jų kilimą. Įsakyme Nr. P-521 nurodyta, kad: K. M. veiksmai (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (Įsakymo Nr. P-521 1 p. nurodytas pažeidimas) leido susidaryti nuomonę, jog prokurorė piktnaudžiauja tarnybiniu statusu, prokuroro vardu ir tuo naudojasi spręsdama asmeninio gyvenimo situacijas, taip pat kad pažintys su prokurorais gali padėti sulaikytiems asmenims išvengti teisinės atsakomybės. Tai neabejotinai formuoja neigiamą nuomonę apie visą instituciją (prokuratūrą) ir joje tarnaujančius pareigūnus, žemina prokuroro gerą vardą, menkina institucijos autoritetą, nepateisina visuomenės lūkesčių dėl prokurorų nepriekaištingo elgesio, veiklos teisėtumo ir skaidrumo. Be to, darydama įtaką būsimam baudžiamojo proceso dalyviui E. P. dėl parodymų davimo, pareiškėja veikė priešingai tarnybos interesams. Nors Įsakymo Nr. P-521 2 punkte nurodytas tarnybinis pažeidimas nesukėlė žymių neigiamų padarinių ir šiurkščiu nepripažintinas, tačiau toks prokurorės elgesys sukelia neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip pareigūną, naudojantį prokuroro statusą savo asmeniniam suinteresuotumui patenkinti. Dėl Įsakymo Nr. P-521 3 punkte nurodyto tarnybinio pažeidimo (nepranešimo aukštesniajam prokurorui apie (duomenys neskelbtini) įvykį, savo buvimą ir veiksmus įvykio vietoje) kilo neigiamų padarinių prokuratūros darbo organizavimui ir asmeniškai vienam iš pareiškėjos kolegų. Atsakovo vertinimu,  skundo teiginys, jog dėl pareiškėjos veiksmų ir neveikimo nekilo neigiamų padarinių, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

27.       Atsakovas  nesutiko su skunde keliamu reikalavimu dėl Įsakymu Nr. P-521 paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Nesutikdamas su pagrindiniu reikalavimu – panaikinti Įsakymą Nr. P-521, atsakovas nesutiko ir su kitais pareiškėjos reikalavimais, nes šie reikalavimai yra išvestiniai ir tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu.

 

II.

 

28.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29.       Teismas nustatė tokias aplinkybes:

29.1.                      Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) įsakymu Nr. P-491 pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) priimta į tarnybą (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir paskirta į prokuroro pareigas, į pareigas Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurore ji perkelta Generalinio prokuroro 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. P-178. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3V-1 nuo 2018 m. vasario 1 d. ėjo pareigas Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra nustatyta Kauno mieste. Vadovaujantis Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2021 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3V-5 patvirtintu „Kauno apygardos prokuratūros specializuotų skyrių ir apylinkių prokuratūrų prokurorų specializacijų baudžiamajame procese sąrašo“ 1 priedu, ji organizuoja ir vadovauja (duomenys neskelbtini) pareigūnų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams, tyrimams, kuriuos atlieka (duomenys neskelbtini) komisariato ir (duomenys neskelbtini) skyriaus teritoriniu principu pareigūnai dėl (duomenys neskelbtini) veikų.

29.2.                      Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimai padarytų tarnybinių pažeidimų buvo pradėtas Generalinės prokurorės 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu, gavus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2021 m. balandžio 13 d. tarnybinį pranešimą Nr.17.9-3276 apie Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorės K. M. galimai neteisėtus veiksmus ir naudojimąsi tarnybine padėtimi įvykio vietoje, kurioje (duomenys neskelbtini) sulaikant asmenis dėl disponavimo galimai (duomenys neskelbtini) medžiagomis buvo patikrinta ir pareiškėjos nepilnametė dukra.

29.3.                      Atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą, kuris buvo užbaigtas 2021 m. rugsėjo 8 d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.VT-357. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. rugsėjo 20 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr.VT-377, kuriame konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėja padarė tris tarpusavyje susijusius tarnybinius pažeidimus (du iš kurių yra šiurkštūs), o vienu sulaužyta prokuroro priesaika, pasiūlydamas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

29.4.                      Generalinė prokurorė Įsakymu Nr. P-521 pripažino, kad pareiškėja, būdama valstybės pareigūnė ir privalėdama laikytis Lietuvos valstybei duotos priesaikos, nepaisė pasižadėjimo visada būti nešališka ir saugoti gerą prokuroro vardą, nesilaikė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos (teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, solidarumo ir atsakomybės) principų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir, naudodamasi prokuroro statusu, darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir toleravo jų daromus pažeidimus, apie šį įvykį neinformavo aukštesniojo prokuroro. Įsakyme Nr. P-521 nurodyta pareiškėjos padarytų pažeidimų sudėtis, t. y. įvardinti konkretūs priešingi teisei jos veiksmai ir neveikimas, nurodyta kaltės forma (tyčia), sukelti neigiami padariniai, tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų, neveikimo ir kilusių neigiamų padarinių. Šio Įsakymo Nr. P-521 sudedamoji dalis tarnybinio patikrinimo išvada bei teikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

29.5.                      Generalinė prokurorė, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalies 5 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2021 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2021 m. rugsėjo 20 d. teikimą, 2021 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymą Nr. P-521, kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

29.6.                      Įsakymu Nr. P-522 Generalinė prokurorė atleido pareiškėją iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos). Šis įsakymas skirtas įvykdyti pareiškėjai Įsakymu Nr. P-521 paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

30.       Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (118 str.), Prokuratūros įstatymo nuostatas (391 str., 40 str., 44 str. 1 d. 14 p.), Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 nuostatas (6.2–6.3 p.),  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

31.       Teismas, cituodamas Įsakymo Nr. P-521 turinį dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų, nurodė, kad ji atsakomybėn patraukta už Įsakyme Nr. P-521 nurodytus veiksmus.

32.       Teismas, vertindamas visus įrodymus, padarė išvadą, kad Įsakyme Nr. P-521 nurodyti pirmasis ir antrasis pažeidimai padaryti pareiškėjos aktyviais veiksmais, trečiasis neveikimu. Visi trys tarnybiniai pažeidimai yra susiję tarpusavyje ir buvo padaryti tyčia. Pareiškėja, būdama prokurore, suvokė savo veiksmų ir neveikimo esmę bei pobūdį. Tai patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, iš kurios matyti, kad pareiškėja veikė tikslingai ir užtikrintai. Pareiškėja, būdama patyrusi prokurorė, suvokė, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokio jos elgesio kils neigiami padariniai institucijai, tarnybai ir prokuroro geram vardui ir nors tiesiogiai jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, pasirinkdama tokį elgesio modelį. Todėl teismas laikė, jog nurodyti pažeidimai sukėlė neigiamus padarinius prokuroro, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetui. Pareiškėja savo paaiškinimais iš dalies faktinių aplinkybių neneigė, nurodė, kad ji veikė kaip savo nepilnametės dukters M. M. motina, tačiau faktines aplinkybes ji vertino sau palankiu aspektu, iškraipydama kai kuriuos faktus.

33.       Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos veiksmai (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje leido susidaryti nuomonę, kad ji piktnaudžiauja tarnybiniu statusu ir prokuroro vardu, naudojasi juo spręsdama asmeninio pobūdžio situacijas, taip pat, jog pažintys su prokurorais gali padėti sulaikytiems asmenims išvengti teisinės atsakomybės. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų M. J. ir V. Š. tarpusavio pakalbiai, pareigūno V. Š. ir sulaikytojo E. P. pokalbis įvykio vietoje, kurie užfiksuoti policijos garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis. Todėl teismas sprendė, kad šį tarnybinį pažeidimą atsakovas pagrįstai ir teisėtai kvalifikavo kaip šiurkštų, nes nurodyti veiksmai nėra suderinami su pareiškėjos duota prokuroro priesaika būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga, saugoti paslaptis ir gerą prokuroro vardą.

34.       Teismas nurodė, kad antras tarnybinis pažeidimas savo sunkumu skiriasi nuo kitų, tačiau susijęs su pastaraisiais. Nors jis nesukėlė žymių neigiamų padarinių ir šiurkščiu nepripažintas, tačiau nurodytas prokurorės elgesys lemia neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip asmenį, kuris naudojasi tarnybiniu statusu esant asmeniniam suinteresuotumui. Nepranešus aukštesniajam prokurorui apie (duomenys neskelbtini) įvykį ir savo buvimą bei veiksmus įvykio vietoje, kilo neigiamų padarinių prokuratūros darbo organizavimui ir pareiškėjos kolegai V. K.. Todėl teismas sprendė, jog šį tarnybinį pažeidimą atsakovas pagrįstai ir teisėtai kvalifikavo kaip šiurkštų.

35.       Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad tarp pareiškėjos padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys. Teismas nurodė, jog atsakovas pagrįstai vertino, kad padaryti pažeidimai yra pagrindas taikyti pareiškėjai tarnybinę atsakomybę ir skirti jai tarnybinę nuobaudą, kaip numatyta Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje.

36.       Teismas pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas Įsakymus, vertino šias aplinkybes: padaryti trys tarpusavyje susiję tarnybiniai pažeidimai, kurie padaryti tyčia. Dėl pirmojo ir trečiojo pažeidimų kilo reikšmingų neigiamų padarinių, o šie pažeidimai pagrįstai įvertinti kaip šiurkštūs. Pirmuoju pažeidimu sulaužyta prokuroro priesaika. Pareiškėjos tarnybinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja prokuratūroje tarnavo ilgiau kaip 13 metų, ji buvo ne kartą skatinta už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Prokurorų atestacijos komisija 2019 m. vasario 11 d. jos tarnybą įvertino labai gerai, šią išvadą patvirtino Generalinis prokuroras. Prokurorė charakterizuojama teigiamai.

37.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos neteisėti tyčiniai veiksmai šiuo atveju nesuderinami su prokurorams keliamais aukštais nepriekaištingo elgesio reikalavimais. Prokuroro vykdomų funkcijų svarba, jo ypatingas statusas ir profesijos prestižas pagrįstai suponavo griežtą atsakovo reakciją į du šiurkščius pareiškėjos tarnybinius pažeidimus. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmais (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje buvo sulaužyta prokuroro priesaika, todėl šie veiksmai nesuderinami su prokuroro, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu ir tarnyba prokuratūroje.

38.       Teismas konstatavo, jog atsakovas, įvertinęs padarytų pažeidimų esmę, duomenis apie pareiškėjos tarnybą, jos charakteristiką, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų šiurkštumą, poveikį tarnybai ir prokuroro geram vardui ir visas teikime ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė tarnybinę nuobaudą pareiškėjai – atleidimą iš tarnybos.

39.       Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusios prokurorė kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti 2021 m. rugsėjo 21 d. Įsakymų Nr. P-521 ir Nr. P-522 teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas, atmetęs pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymų panaikinimo, netenkino ir išvestinių reikalavimų grąžinti pareiškėją į Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas bei priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas pareiškėjos skundą atmetė, kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.1p.).

40.       Teismas, atmetęs skundą, pareiškėjai neatlygino jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str.1d.).

 

III.

 

41.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

42.       Pareiškėja nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, jog teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės atkartojo atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadą, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl pareiškėjos ir jos atstovės tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų, todėl skundžiamas sprendimas kaip nepagrįstas turi būti atmestas.

43.       Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja tiek Įsakyme Nr. P-521, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas (duomenys neskelbtini) įvykio, dėl kurio jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, aplinkybes.

44.       Pareiškėja teigia, kad teismas sprendimo motyvus išimtinai grindė atsakovo tarnybinio patikrinimo išvada ir atsiliepimo į skundą motyvais, sprendimo motyvus faktiškai perrašydamas iš tarnybinio patikrinimo išvados ir atsakovo atsiliepimo į skundą, visiškai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, tai leidžia teigti, kad byla buvo išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai, o teismas tokį savo šališką ir neobjektyvų veikimą sprendime nepagrįstai grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo vertinti abiejų pusių nurodytas aplinkybes ir manydamas, kad vienos iš pusių nurodytos aplinkybės nepagrįstos, turėjo jas motyvuotai atmesti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

45.       Pareiškėja paaiškina, jog tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, pareiškėja nurodė, kad jos tarnybinio nusižengimo fakto tyrimas yra susijęs su įvykiu, į kurį pateko jos nepilnametė duktė, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja, todėl šiame įvykyje ji dalyvavo, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė. Tai yra jos nepilnametė duktė buvo sulaikyta su draugu E. P., prie kurio buvo rastos (duomenys neskelbtini) medžiagos, tačiau su tomis medžiagomis šiame įvykyje jos duktė niekaip nebuvo susijusi, ji byloje buvo liudytoja, t. y. ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prie jos nebuvo rasti jokie uždrausti daiktai, todėl pareiškėja sąžiningai manė, kad jai neiškilo pareiga informuoti tiesioginį vadovą ar aukštesnį prokurorą apie viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimą.

46.       Pareiškėja nurodo, kad atvykusi į įvykio vietą, ji, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė, siekė išsiaiškinti jos nepilnamečio vaiko sulaikymo aplinkybes ir pagrindus. Joks įstatymas pareiškėjai, kaip nepilnamečio vaiko motinai, nedraudžia gauti informaciją, susijusią su jos nepilnamečiu vaiku. Pareiškėja paaiškina, jog tiek tyrimo metu, tiek teisme ji nurodė, kad ji dėl streso neprisiminė, jog būtų prisistačiusi prokurore, kadangi to anksčiau niekada nėra dariusi ir niekada prokuroro vardu nesinaudojusi, t. y. pareiškėja tai padarė ne siekdama padaryti įspūdį, o netyčia dėl patirto streso dėl nepilnamečio vaiko sulaikymo.

47.       Pareiškėja teigia, kad tai, jog jos pokalbis su E. P. vertinamas tiek atsakovo, tiek teismo neobjektyviai, rodo tai, kad aprašydamas pareiškėjos pokalbį su E. P. teismas jį nukopijavo nuo išvados. Tai, jog pokalbis su E. P. traktuojamas neteisingai, rodo įvykio vietoje padaryti policijos pareigūnų vaizdo įrašai, kuriuos tiek tyrimą atlikęs atsakovas, tiek teismas ignoravo, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Būtent šiame įraše, kuris buvo padarytas iki pareiškėjai atvykstant, E. P. prisipažino dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėja nei pareigūnams, nei E. P. nedarė jokio poveikio, priešingai, sužinojusi, kad E. P. įgijo (duomenys neskelbtini) medžiagas savo poreikiams, patarė jam (nežinodama, jog jis tai jau padarė iki tol) sakyti tiesą. Šios aplinkybės, skirtingai nei nurodė teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja bendraudama su E. P. darė jam poveikį ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jeigu teismas būtų įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytą garso įrašą, jos paaiškinimus, būdamas objektyvus ir nešališkas, nebūtų turėjęs pagrindo padaryti tokią išvadą. E. P. policijos pareigūnams dar iki atvykstant pareiškėjai jau buvo pripažinęs, kad (duomenys neskelbtini) medžiagas įgijo savo reikmėms, tai jos patarimas E. P. sakyti visą tiesą niekaip neturėjo įtakos jo pozicijos nei sulaikymo metu, nei vėliau pradėtame ikiteisminiame tyrime – jis dar pareiškėjai neatvykus pripažino savo kaltę ir jos laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu.

48.       Pareiškėja teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad ji naudodamasi prokuroro statusu ir suvokdama, jog įsikišimu į policijos pareigūnų veiklą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, pažeminti prokuroro vardą ir suformuoti nuomonę, kad prokuroras piktnaudžiauja savo statusu. Teismas, analizuodamas ir vertindamas situaciją, susijusią su pareiškėjos nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini), išvadas perrašė iš tarnybinio patikrinimo išvados ir atsiliepimo, todėl nepasisakė nei dėl skundo, nei dėl pareiškėjos teisme nurodytų aplinkybių: kad įvykio vietoje, įtariamo (duomenys neskelbtini) medžiagų pardavėjo automobilyje, buvo ir pilnametė mergina, kurios policijos pareigūnai nei sulaikė, nei iš karto po to (duomenys neskelbtini). Tai, jog tokio veiksmo policijos pareigūnai neplanavo daryti ir tam pareiškėja neturėjo jokios įtakos, rodo policijos pareigūnų V. Š. ir M. J. apklausų metu nurodyta aplinkybė, jog nei viena iš merginų nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo (duomenys neskelbtini). 

49.       Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiu, kad ji nevykdė policijos pareigūno reikalavimo nebendrauti su sulaikytu asmeniu, kadangi ši teismo išvada prieštarauja vaizdo įrašams, nes tai, jog ji nedelsdama įvykdė pareigūno nurodymą, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurio teismas nevertino, dėl jo nepasisakė, o vėlgi sprendime tiesiog atkartojo tarnybinio patikrinimo išvadas.

50.       Pareiškėja nurodo, kad teismas nevertino skunde ir pareiškėjos teisme nurodytos aplinkybės, jog ji pagal jai priskirtą specializaciją baudžiamajame procese kontroliuodavo ikiteisminius tyrimus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškina, kad skambučiu, skirtingai nei nurodė teismas, perrašydamas sprendimo motyvus iš tarnybinio patikrinimo išvados, pareiškėja siekė informuoti pareigūną (t. y. pasidalino turima informacija) apie sulaikytą (duomenys neskelbtini) medžiagų platintoją. Šis skambutis buvo išimtinai susijęs su gautos informacijos pasidalinimu, o ne tikslu gauti informacijos apie asmenį „(duomenys neskelbtini)“, juo labiau gauti informacijos savo tikslais. Be to, teismas, teigdamas, kad pareiškėja neva tai rinko informaciją apie asmenį „(duomenys neskelbtini)“ asmeniniais tikslais, tokios išvados nepagrindė, o iš į bylą pateikto 2021 m. birželio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, matyti, jog toks asmuo iš viso šiame tyrime nebuvo nustatytas, nėra duomenų, kad jį pareiškėja iki tol būtų žinojusi ir veikusi jo interesais. Priešingai, pareiškėja pasidalino informacija, o ne ją rinko. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja informaciją rinko asmeniniams tikslams. 

51.       Pareiškėja nesutinka su teismo, jos teigimu, atkartota išvada, kad ji žinodama, jog ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir gali būti atskleisti tik tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu, aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikaciją. Jokių ikiteisminio tyrimo aplinkybių pareiškėja nežinojo, kadangi nebuvo šio tyrimo proceso dalyvis (nei kontroliavo tyrimą, nei jame turėjo kitokį procesinį statusą, suteikiantį teisę gauti tam tikrą informaciją). Tai, kad pareiškėja tuo metu buvo šalia savo dukters, kuri kalbėjosi telefonu su policijos pareigūnu, nesudaro pagrindo teigti, jog ji atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Pareiškėjos dalyvavimas pokalbyje, kuriame buvo aptariama nusikalstamos veikos kvalifikacija, neturėjo jokios įtakos policijos pareigūnų veiksmams, ikiteisminio tyrimo eigai, o juo labiau veikos kvalifikavimui, nes tuo metu jau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, veika buvo kvalifikuota, o asmenys sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Aptarinėti aplinkybes privačiuose pokalbiuose, teikti savo nuomonę ar teisinį vertinimą, pareiškėjai, nei kaip prokurorei, nei kaip nepilnamečio vaiko, kuris nors ir netiesiogiai, buvo susijęs su įvykiu, įstatyminei atstovei, nedraudžia jokie teisės aktai ar Prokurorų etikos kodeksas. 

52.       Pareiškėja teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu ji nesidomėjo bylos eiga, tokių duomenų nėra nustatyta ir tarnybinio patikrinimo metu bei bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad iš V. K. buvo perimta baudžiamoji byla ir perduota kitam prokurorui, o V. K. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjos įtakos nėra. Be to, tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir jokie V. K. neteisėti veiksmai, kurie leistų teismui pagrįsti padarytą išvadą dėl kokių nors pareiškėjos neteisėtų veiksmų per šį prokurorą pradėtame ikiteisminiame tyrime.

 

53.       Pareiškėja nurodo, kad kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas teismo pripažintas, neva, jos darytas poveikis policijos pareigūnams. Šiuo atveju pareiškėjos, kaip prokurorės, atsakomybė atsiranda vien dėl tam tikrų asmenų susiformavusios nuomonės, nors konkrečioje situacijoje pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę spręsti, jog sulaikytieji asmenys vien dėl pažinties su pareiškėja gali išvengti teisinės atsakomybės. Pareiškėjos teigimu, netgi jeigu teismas manė, kad jos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo (ar kelių nusižengimų) sudėtis, nebuvo jokio pagrindo teigti, jog nusižengimas (-ai) yra šiurkštus ir kurių pagrindu būtų galima pareiškėjai skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos prokuratūroje.

54.       Pareiškėja teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, kadangi priimdamas sprendimą nepasisakė dėl skunde nurodytų motyvų, kurie leidžia teigti, jog pareiškėjos veiksmai ir įvykio aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai ir tendencingai, kadangi iki šio momento pareiškėja už teisėtų policijos reikalavimų ar nurodymų nevykdymą nėra patraukta atsakomybėn, taigi teismo atkartota išvada dėl Policijos veikos įstatymo 21 punkto pažeidimo yra nepagrįsta.

55.       Pareiškėja mano, jog apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jos skundas išnagrinėtas šališkai ir neobjektyviai, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė, tai reiškia, kad visų šių elementų nenustačius, tarnybinė atsakomybė negalėjo kilti, todėl skundžiamas sprendimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas turi būti panaikintas. Netgi tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, jos pažeidimas negali būti laikytinas šiurkščiu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja sulaužė prokuroro priesaiką, todėl atsižvelgiant į pareiškėjos charakteristiką, jai negali būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Pripažinus pareiškėjai paskirtos nuobaudos neteisėtumą ir ją panaikinus, pareiškėja turi būti grąžinta į Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro pareigas, išmokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

56.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

57.       Atsakovo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, aiškus, motyvuotas ir teisingas. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus įrodymus ir tinkamai pritaikė įstatymą, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo principų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl nėra įstatyme numatytų pagrindų teismo sprendimui panaikinti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra neteisėtas. 

58.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo, kad teisminio proceso metu pirmosios instancijos teisme (įskaitant ir žodinį bylos nagrinėjimą teismo posėdyje) nebuvo ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tarnybinio patikrinimo procedūrų, įrodymų teisėtumo. Pareiškėja ir jos atstovė iš esmės nesutinka su nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu, pateikia savitą, subjektyvią, sau palankią, nepagrįstą jų interpretaciją ir tuo grindžia savo pagrindinį teiginį – kad jos veikoje nebuvo tarnybinio pažeidimo sudėties. Atsakovo vertinimu, teismas sprendime itin išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl skunde keltų esminių aspektų. Teismo motyvai yra konkretūs, aiškūs, paremti faktiniais bylos duomenimis, nenukrypstant nuo esmės į nereikšmingas, klaidinančias aplinkybes, kuriomis remiasi pareiškėja. Teismas sprendime neprivalėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjos skundė nurodytų aplinkybių, kurias ji pakartotinai nurodo ir apeliaciniame skunde, neturinčių objektyvaus ryšio su tarnybiniu ginču, taip pat dėl pareiškėjos subjektyvia nuomone pagrįstų vertinimų. Žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išklausyti abiejų ginčo šalių argumentai, teismas uždavė tikslinančių klausimų, tenkino pareiškėjos atstovės prašymą dėl dokumentų prijungimo. Taigi teismas buvo itin aktyvus, išsamiai ir nešališkai ištyrė visus įrodymus, turinčius ryšį su byla, tinkamai pritaikė įstatymą.

59.       Atsakovas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo bandoma paneigti pareiškėjos teisės domėtis įvykiu, tiesiogiai susijusiu su jos nepilnamečiu vaiku. Tačiau šioje situacijoje pareiškėja galėjo ir turėjo veikti tik kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, jokių kitų papildomų teisių ir įgaliojimų šiuo atveju ji neturėjo, neturėjo ir teisės naudotis prokuroro statusu. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmai akivaizdžiai peržengė įprasto domėjimosi įvykiu ribas, jais buvo daroma neteisėta įtaka policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui E. P., buvo naudojamasi tarnybiniu statusu sprendžiant asmeninio gyvenimo situaciją. Šeimos nario nepilnametystė ir patiriamas stresas dėl įvykio nesuteikia teisės atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus, jų nepateisina ir nešalina pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

60.       Atsakovas teigia, jog sprendžiant iš pareiškėjos darbo patirties ir surinktos medžiagos galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji suprato, jog dėl (duomenys neskelbtini) įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl to, kad aptariamas įvykis buvo užfiksuotas Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) komisariato, t. y. to policijos padalinio, kurio atliekamus ikiteisminius tyrimus pavesta kuruoti (duomenys neskelbtini) skyriui, kuriame pareiškėja tarnauja, jo ikiteisminis tyrimas bus pavestas vienam iš prokurorės kolegų arba jai pačiai. Taip pat buvo akivaizdu, kad ikiteisminiame tyrime figūruos jos dukra (kaip liudytoja, buvusi su sulaikytais už galimai nusikalstamos veikos padarymą asmenimis) ir dukros draugas E. P. (kaip įtariamasis), su kuriuo pareiškėja nors neigė turinti ryšių, tačiau akivaizdu, kad jį gerai pažįsta, sulaikymo metu pavadino jį „žentu praktiškai“, kalbėjosi su juo, nurodė, kokius parodymus duoti.

61.       Atsakovas pažymi, jog vadovaujantis prokurorų veiklos solidarumo principu (Prokurorų etikos kodekso 5.7.1. papunktis), prokuroras turi keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, todėl pareiškėja turėjo pranešti aukštesniajam prokurorui apie savo buvimą (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje ir savo ryšį su šiuo įvykiu. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis prokuroras J. A. apie aptariamą įvykį sužinojo tik 2021 m. balandžio 13 d., kai buvo gauta informacija iš Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos (rašto Nr. 20-S-7295) apie pareiškėjos, tuometinės prokurorės, galimai piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Kauno apygardos prokuratūros vadovybė, sužinojusi apie prokurorės K. M. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje, neabejotinai įžvelgė galimą interesų konfliktą, nes dėl prokurorės veiksmų kreipėsi į generalinę prokurorę, kuri ir pradėjo šį tarnybinį patikrinimą.

62.       Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir konstatuota, jog prokurorė darė įtaką ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui (už tai jai nebuvo skirta tarnybinė nuobauda), tačiau objektyviais duomenimis patvirtinta, kad prisistačiusi kaip prokurorė ir tolesniais savo veiksmais pareiškėja siekė daryti ir darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje. Apeliacinio skundo teiginiai, jog prokuroru gali būti prisistatoma dėl patirto streso, vertintini kritiškai. Iš įvykio vietoje užfiksuotų vaizdo įrašų akivaizdu, kad prokuroro statusu naudotasi sąmoningai, siekiant tęsti pokalbį su sulaikytuoju, o tai, jog pareiškėja ir jos dukra įvykio vietoje patyrė stresą, negali pašalinti pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

63.       Atsakovas pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su visais tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais vaizdo įrašais, o tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašyti tik tie įrašai, kurie turi reikšmės pareiškėjos veiksmų vertinimui. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nei pareiškėja, nei jos atstovė neprašė, kad būtų iš naujo peržiūrimi ir perklausomi vaizdo įrašai, kadangi bylos šalys ir teismas buvo susipažinę su į bylą pateiktais duomenimis, dėl jų išsakė savo argumentus, atsakė į klausimus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nebuvo vertinti kažkurie iš byloje esančių įrašų.

64.       Atsakovui nesuprantama, kaip E. P. versija dėl (duomenys neskelbtini) medžiagų turėjimo, išsakyta dar iki atvykstant pareiškėjai, gali šalinti jos tarnybinę atsakomybę dėl jos atliktų neteisėtų veiksmų (manytina, kad akcentuojant šią aplinkybę siekiama nukrypti nuo nustatytų tarnybinių pažeidimų esmės). Atsakovo vertinimu, atsakingai besielgiančiai ir prokuroro statusą gerbiančiai prokurorei iš viso nereikėjo bendrauti su įtariamuoju, nes toks bendravimas vertintinas kaip kišimasis į tyrimą, policijos veiklą bei įtaka įtariamajam.

65.       Atsakovas teigia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl kitų asmenų veiksmų ar patirto streso nepaneigia jos atliktų neteisėtų veiksmų ir jų tikslų. Nors negalima kategoriškai teigti, jog pareigūnų sprendimai įvykio vietoje buvo priimti būtent dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų, bet nekyla abejonių, kad pareiškėjos elgesys ir išsakyti žodžiai trikdė pareigūnus, jų darbą ir kėlė jiems įtampą, trukdančią objektyviam įvykio aplinkybių tyrimui. Tai akivaizdu iš užfiksuotų policijos pareigūnų tarpusavio pokalbių. Aptartas pareiškėjos elgesys (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje tarnybinio patikrinimo baigiamuosiuose dokumentuose buvo įvertintas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas ir prokuroro priesaikos sulaužymas. Motyvai dėl tokio jos veiksmų kvalifikavimo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Jiems pritarė ir bylą išnagrinėjęs teismas.

66.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl siekimo pasidalinti informacija su pareigūnu L. T. apie (duomenys neskelbtini) medžiagas galimai platinantį asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, turėtų būti vertinami kritiškai. Priešingai nei nurodo pareiškėja, tarnybinio patikrinimo metu pareigūno L. T. pateiktas paaiškinimas buvo detaliai įvertintas ir dėl jo pasisakyta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareigūnas teigė, kad pareiškėja ne tiek siekė pasidalinti sužinota informacija su juo, kiek siekė tokios informacijos gauti. Taigi situacijoje, kuomet yra didelė viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika, prokurorė naudojo tarnybinius ryšius, siekdama gauti iš pareigūno informaciją, susijusią su privatų gyvenimą liečiančiu įvykiu. Tai sukelia aiškią interesų konflikto regimybę, kurios prokuroras privalo vengti.

67.       Atsakovas nurodo, jog būdama prokurorė pareiškėja neabejotinai suprato, kad šioje situacijoje ji yra asmuo, kuris nesinaudodamas tarnybine padėtimi negalėtų gauti informacijos, sudarančios neskelbtinus ikiteisminio tyrimo duomenis, iš neįgalioto jos suteikti asmens. Pareiškėja pasirinko dalyvauti telefoniniame pokalbyje tarp jos dukters I. S. ir pareigūno bei jį toleravo. Pokalbio metu pateikiama informacija net nebuvo tiesiogiai susijusi su jos dukra M. M.. Buvo kalbama apie faktines įvykio aplinkybes ir E. P. veiką, o jo atstovauti pareiškėja neturėjo jokio teisėto pagrindo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad pareiškėja pati atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Tarnybiniu pažeidimu laikyta tai, jog ji aiškinosi padarytos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą dalyvaudama pokalbyje su asmenimis, negalinčiais dalintis tokia informacija.

68.       Atsakovas mano, kad yra įrodyta aplinkybė, jog pareiškėja nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir taip pažeidė Policijos įstatymo 21 straipsnį. Ji nevykdė policijos pareigūno teisėtų nurodymų pasinaudodama savo tarnybiniu statusu.

69.       Atsakovas nurodo, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad pareiškėja, patarusi sulaikytajam prisipažinti, sakyti tiesą, tik padarė tai, ką paprastai prokurorai daro kasdieniniame darbe, tik patvirtina tai, jog pareiškėja aptariamoje situacijoje veikė naudodamasi prokuroro statusu, nes privatus asmuo, atvykęs į įvykio vietą pasiimti nepilnamečio vaiko, kitam sulaikytam, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui jokios teisinio pobūdžio konsultacijos, pagalbos ir patarimų teikti negalėtų.

70.       Atsakovas pažymi, kad dėl pareiškėjos veiksmų kilo reikšmingų neigiamų padarinių prokuroro, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetui, kurie pagrįsti tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Du iš pareiškėjos padarytų pažeidimų (1 ir 3) įvertinti kaip šiurkštūs, taip pat pareiškėjos veiksmais (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (1-as pažeidimas) buvo sulaužyta prokuroro priesaika. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padarytų tarnybinių pažeidimų sunkumą, yra proporcinga, neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

71.       Atsakovas teigia, jog atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryta esminių Įsakymo Nr. P-521 priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytus tarnybinius pažeidimus, ginčijami įsakymai priimti kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, priimti įsakymai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

72.       Atsakovo vertinimu, skundžiamame sprendime atsakyta į visus pagrindinius pareiškėjos pareikštus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ar priimtas pažeidus materialinės ar procesinės teisės normas. Teismas šioje byloje nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, vertino įrodymus laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis, be kita ko, ir atsakovo argumentais, su kai kuriais jų sutikdamas, nereiškia, kad teismo sprendimas šiuo požiūriu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo atsikirtimai buvo pagrįsti teisiškai reikšmingomis šiam ginčui išspręsti aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis, logiški ir įtikinami, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais atsikirtimais. Pareiškėjos padaryti tarnybiniai pažeidimai yra visiškai įrodyti ir yra nesuderinami su tarnyba prokuratūroje bei prokuroro duota priesaika Lietuvos valstybei.

73.       Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių motyvų, kodėl byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo atveju turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

74.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 21 d. Įsakymo Nr. P-521 ir 2021 m. rugsėjo 21 d. Įsakymo Nr.P-522, kuriais pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje, teisėtumo ir pagrįstumo.

75.       Generalinė prokurorė Įsakymu Nr. P-521 pripažino, kad pareiškėja, būdama valstybės pareigūnė ir privalėdama laikytis Lietuvos valstybei duotos priesaikos, nepaisė pasižadėjimo visada būti nešališka ir saugoti gerą prokuroro vardą, nesilaikė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos (teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, solidarumo ir atsakomybės) principų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir, naudodamasi prokuroro statusu, darė neteisėtą įtaką policijos pareigūnams ir sulaikytam asmeniui, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo ir toleravo jų daromus pažeidimus, apie šį įvykį neinformavo aukštesniojo prokuroro.

Generalinė prokurorė, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalies 5 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2021 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2021 m. rugsėjo 20 d. teikimą, šiuo įsakymu pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

76.       Įsakymu Nr. P-522 Generalinė prokurorė atleido pareiškėją iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos).

77.       Faktinės įvykių aplinkybės ir aplinkybėms kvalifikuoti taikyta teisė šalims yra žinoma, visa tai yra išdėstyta pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Teisėjų kolegija pasisakys dėl faktų vertinimo ir jų teisinio kvalifikavimo pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų kontekste (ABTĮ 140 str. 1 d.).

78.       Dėl pirmojo pažeidimo ir šios Nutarties 45-49 punktuose nurodytų argumentų vertinimo.

78.1.                       Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjos argumentus, kad ji įvykio metu veikė tik ir išimtinai kaip įstatyminė savo nepilnametės dukters atstovė, o jos veiksmų vertinimas tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo yra nepagrįstas.

78.2.                      Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėja, atvykusi į įvykio vietą, kalbėjosi su sulaikytuoju. Įraše matyti, kad policijos pareigūnai nustebę ir sutrikę, kai atvyko pareiškėja ir jos dukra I. S.. Iš pareigūnų pokalbių galima suprasti, kad pareiškėja klausinėjo sulaikytąjį apie įvykio aplinkybes (pvz. (duomenys neskelbtini)). Policijos pareigūnai kalbėjosi, jog prokurorė neturėtų čia būti. Matyti, kaip pareiškėja priėjusi prie automobilio, kuriame sėdėjo sulaikytasis, sako: „(duomenys neskelbtini)“. Kelis kartus pakartojo: „(duomenys neskelbtini)“. Sulaikytasis dar pasitikslino: „(duomenys neskelbtini)“, ir linksėjo galva bei sakė „gerai“. Pareiškėja, stovėdama prie automobilio, policininkui sako: „(duomenys neskelbtini)“. Tai pasakiusi, ji pasitraukė nuo automobilio, nuėjo prie toliau stovinčių pareigūnų ir vėliau kažkam skambino.

78.3.                      Toks pareiškėjos elgesys peržengia nepilnametės dukters įstatyminio atstovo elgesiui taikytinus standartus, pagal kuriuos yra būtinas visiškas profesionalumu pagrįstas neutralumas visiems įvykiams, kurie tiesiogiai neliečia atstovaujamojo. Šiuo gi atveju, priešingai, pareiškėja, būdama prokurore, aktyviai veikė ne atstovaudama savo nepilnametės dukters interesams, o domėjosi kitų asmenų atliktais veiksmais, orientavo sulaikytojo gynybos poziciją ir pagal savo pareigas suprasdama arba privalėdama suprasti, kad veikia neteisėtai kalbėdamasi su sulaikytuoju, nepaisė policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

78.4.                      Girdimas pareiškėjos tekstas, sakomas sulaikytajam, vertinant jo visumą kartu su sulaikytojo atsakymais, teisėjų kolegijos vertinamas, kaip pareiškėjos profesionalūs patarimai, kokios gynybinės pozicijos laikytis, o ne įtikinėjimas sakyti tiesą ir tik tiesą, kaip teigia pareiškėja (ABTĮ 56 str. 7 d.).

78.5.                      Byloje nepaneigta ir tai, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė, jog jos nepilnametė duktė nebūtų (duomenys neskelbtini).   Tai, kad policijos pareigūnai nurodė, jog nebuvo pagrindo pareiškėjos dukterį (duomenys neskelbtini), nes ji neatrodė (duomenys neskelbtini), nekeičia reikalo esmės ir aplinkybių vertinimo. Pats pokalbio turinys liudija, kad pareiškėja formulavo neteisėtą prašymą policijos pareigūnams neveikti, taigi veikė žinomai pažeisdama iš įstatymo ir etikos kodekso kylančius reikalavimus. Pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja taip veikė siekdama išvengti galimo dukters (duomenys neskelbtini), niekaip nedera su pareiškėjos pasakytu tekstu, taigi teisėjų kolegijos atmestini, kaip nepagrįsti.

78.6.                      Visi šie pareiškėjos veiksmai Generalinės prokurorės Įsakymo Nr. P-521 konstatuojamosios dalies 1 punkte teisėtai įvertinti, kaip prokuroro vardą žeminantys poelgiai, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys, Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas, prokuroro priesaikos sulaužymas.

78.7.                      Vien dėl šių veiksmų pareiškėjai teisėtai taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

79.       Dėl antrojo tarnybinio nusižengimo ir šios Nutarties 50 punkte nurodytų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų.

79.1.                      Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepaneigia pareiškėjos argumentų, kad pareiškėja siekė informuoti pareigūną (t. y. pasidalino turima informacija) apie sulaikytą (duomenys neskelbtini) medžiagų platintoją; kad skambutis buvo išimtinai susijęs su gautos informacijos pasidalinimu, o ne tikslu gauti informacijos apie asmenį „(duomenys neskelbtini)“, juo labiau gauti informacijos savo tikslais. Vien pareigūno įspūdžiu, kad, tikėtina, pareiškėja siekė ne jos nurodomo tikslo, paneigti pareiškėjos argumentų nėra teisinio pagrindo dėl nepakankamų įrodymų, kuriais siekiama įrodyti neteisėtus veiksmus.  

79.2.                      Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje sužinojusi, kad sulaikytieji galimai įsigijo (duomenys neskelbtini) medžiagas iš asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu skambino Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajam tyrėjui L. T., besispecializuojančiam (duomenys neskelbtini), siekdama sužinoti, ar policija turi informacijos apie Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. gyvenantį (duomenys neskelbtini), nors neturėjo pavedimo tirti nurodyto įvykio (organizuoti, kontroliuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti), padarė tarnybinį nusižengimą.

79.3.                      Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

79.4.                      Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl antrojo tarnybinio nusižengimo dalies šios Nutarties 79.2 punkte nurodytų aplinkybių vertinimo priėmė nepagrįstą sprendimą.

80.       Dėl tarnybinio nusižengimo neteisėtai aiškinantis ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir veikos kvalifikavimą bei šios Nutarties 51 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

80.1                      . Pareiškėja neneigia, kad dalyvavo telefoniniame pokalbyje tarp jos dukters I. S. ir pareigūno, kurio metu buvo kalbama apie ikiteisminio tyrimo duomenis. Pokalbio metu pateikiama informacija nebuvo tiesiogiai susijusi su jos dukra M. M.. Kalbėta apie faktines įvykio, kuriame dalyvavo E. P., aplinkybes ir veikos kvalifikavimą. Byloje nenustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėja pati atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis. Tarnybiniu pažeidimu yra pripažinta tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudama telefoniniame pokalbyje aiškinosi padarytos veikos aplinkybes ir kvalifikavimą su asmenimis, negalinčiais dalintis tokia informacija.

80.2                      . Šie pareiškėjos veiksmai yra tarnybinis nusižengimas, nes padarytos veikos aplinkybes ir jos kvalifikavimą pareiškėja aiškinosi be teisėto pagrindo.

80.3                      . Generalinės prokurorės Įsakymo Nr. P-521 konstatuojamosios dalies

2 punkte šie pareiškėjos veiksmai teisėtai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, neturintis šiurkštaus nusižengimo požymių, tačiau sukeliantis neigiamą požiūrį į prokurorą, kaip pareigūną, besinaudojantį savo tarnybine padėtimi asmeniniam suinteresuotumui patenkinti.

80.4                      . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši atsakovo įsakymo dalis yra teisėta.

81.       Dėl trečiojo tarnybinio nusižengimo ir šios Nutarties 52 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

81.1.                      Pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes neinformavo prokuratūros vadovų apie interesų konfliktą dėl dalyvavimo įvykyje, kuriame tam tikras vaidmuo teko ir pareiškėjos nepilnametei dukrai. Dėl tokios informacijos nepateikimo buvo sutrikdytas sklandus bylos tyrimas.

81.2.                      Šios Nutarties 52 punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais tik iš dalies ginčijamos pareiškėjos neveikimą, kaip tarnybinį nusižengimą, apibūdinančios faktinės aplinkybės ir dėl neveikimo kilę neigiami padariniai. Tai, kad pareiškėja nedarė įtakos ikiteisminiam tyrimui byloje, kuri buvo V. K. žinioje, niekas byloje neginčija. Tačiau byloje yra nustatyta, kad iš jo baudžiamoji byla buvo paimta ir perduota kitam prokurorui vien dėl pareiškėjos neveikimo, kurio aplinkybės nurodytos Generalinės prokurorės Įsakymo Nr. P-521 aprašomojoje dalyje ir pagrįstai to paties įsakymo konstatuojamosios dalies 3 punkte kvalifikuotas, kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

81.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas vertindamas šio pažeidimo aplinkybes ir pasisakydamas dėl teisinio veikos kvalifikavimo.

82.       Minėta (Nutarties 78.7 p.), kad  prokuroro vardą žeminantys poelgiai, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys, Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas, prokuroro priesaikos sulaužymas yra teisinis pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos.

83.       Tai, kad pareiškėja tyčia padarė kelis savarankiškus tarnybinius nusižengimus, vertintinas kaip pagrindas konstatuoti, jog atleidimas iš tarnybos yra proporcinga, pareiškėjos neteisėtų veiksmų pobūdį ir sunkumą atitinkanti tarnybinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.

84.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas šališkai ir neobjektyviai, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

85.       Byloje nenustatyta pirmosios instancijos teismo šališkumą ir neobjektyvumą patvirtinančių aplinkybių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės, pagrįstais pripažino atsakovo argumentus, išdėstytus Išvadoje ir Įsakymuose, iš dalies juos kartojo ir jais rėmėsi, negali būti vertinamas, kaip šališkumą ir neobjektyvumą liudijantis faktas.

86.       Pirmosios instancijos teismas, išskyrus dėl šios Nutarties 79 punkte nurodytų aplinkybių ir jų įvertinimo, tinkamai taikė procesines taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ABTĮ 56 str.), ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.

87.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą patenkina iš dalies (Nutarties 79 p.).

88.       Dėl bylinėjimosi išlaidų.

89.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja jos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. sausio 25 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – skundo teismui parengimas, pasirengimas bylai ir atstovavimas teisme, paslaugų kaina 1 000 Eur, ir 2022 m. sausio 24 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1008043, patvirtinantį, kad pareiškėja už suteiktas advokatės teisines paslaugas sumokėjo.

90.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, atlyginamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (Nutarties 79, 87 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja įgijo teisę į 1/5 dydžio dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjai priteistina 200 Eur (1 000 Eur : 5) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai K. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama. 

 

 

Teisėjai                                          Artūras Driukas

 

 

                                                  Gintaras Kryževičius

 

 

                                                Beata Martišienė