Administracinė byla Nr. eA-961-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01143-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic foods“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. MĮPN-35 „Dėl UAB „Baltic foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu atsakovas konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio l dalį, ir skyrė jai 900 Eur baudą. Pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Tarnyba 2019 m. gegužės 28 d. gavo skubų pranešimą, kad vaikų darželyje paimtuose produkcijos mėginiuose rasta Salmonella bakterijų. Tarnyba 2019 m. gegužės 30 d. atliko produkciją vaikų darželiui tiekusio UAB „Pontem“ sandėlio patikrinimą ir nustatė, kad šaldytą viščiukų filė, kurios tinkamumo terminas – iki 2020 m. kovo 3 d. ir iki 2020 m. balandžio 28 d., UAB „Pontem“ įsigijo iš pareiškėjo. Tarnyba 2019 m. gegužės 31 d. atliko pareiškėjo sandėlio patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas iš Lenkijos gamintojo PL24754003 gavo 4 980 kg šaldytos viščiukų filė (tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. balandžio 28 d., iš viso 2 880 kg; tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d., iš viso 2 100 kg). Tarnyba 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 69SV-271 konstatavo, jog produktas nesaugus, todėl uždraudė pareiškėjui tiekti jį į rinką ir įpareigojo susigrąžinti jį iš rinkos bei sunaikinti. Pareiškėjas įvykdė šį sprendimą. Tarnyba nusprendė, jog pareiškėjas nesilaikė 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų,
2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas Nr. 2073/2005) I priedo 1 skyriaus 1.28 papunkčio, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tokiais veiksmais pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį;

2.2.       Sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog maisto tvarkymo subjektų, atsakingų už teikiamų į rinką maisto produktų atitikimą maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimams visose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose šių produktų galiojimo laikotarpiu, yra daug. Tai – produkcijos gamintoja Lenkijos įmonė PL24754003, kuri pirmoji pateikė produktus į rinką, šiuos produktus didmenine tvarka pardavinėjęs pareiškėjas, produktus vaikų darželiui teikusi UAB ,,Pontem“ ir iš jo produktus pirkęs bei maistą ruošęs vaikų darželis. Visi šie subjektai atitinka „maisto verslo operatoriaus“ sąvoką, tačiau administracinėn atsakomybėn Nutarimu yra traukiamas pareiškėjas, nors ne jis pirmas pateikė į rinką nesaugius produktus. Salmonella buvo nustatyta ne pas pareiškėją buvusioje produkcijoje ir ne pas kitus pareiškėjo klientus;

2.3.       Iš Nutarimo sudėtinga suprasti, kur buvo paimti mėginiai, kuriuos vertino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Tačiau tikėtina, kad tyrimai dėl Salmonella bakterijos buvo atlikti tik iš darželyje paimtų mėginių. Atsakovas neatliko laboratorinių salmoneliozės tyrimų nei pareiškėjo patalpose laikytai produkcijai, nei UAB ,,Pontem“ patalpose laikytai produkcijai. Todėl neįmanoma suprasti, kuo remdamasis atsakovas nustatė, kad būtent Bendrovė pažeidė Maisto įstatymo reikalavimus;

2.4.       Nutarime nėra argumentų, kuriais atsakovas paneigtų maisto ruošimo technologijos bei kryžminės maisto taršos vaikų darželyje galimybę. Vien fakto, kad vienam iš darželinukų buvo nustatyta salmoneliozė, užtenka išvadai, kad vaikų darželis aplaidžiai atliko maisto tvarkytojo pareigas, nes tinkamai termiškai apdorota vištiena susirgimo nesukelia. Vištienos produktuose Salmonella žūsta, kai temperatūra produkto viduje yra 74 °C (vaikas, valgydamas tinkamai termiškai apdorotą vištieną, salmonelioze nesusirgs, kad ir kiek Salmonella bakterijų būtų vištienoje);

2.5.       Nutarime nėra argumentų, kuriais atsakovas pagrįstų, kodėl jis neėmė mėginių ir neatliko laboratorinių salmoneliozės tyrimų vištienoje, kuri buvo pas UAB ,,Pontem“, pareiškėją ir kitus klientus. Kaip matyti iš Nutarimo, atsakovas atliko sandėlio patikrinimą, kuris iš tikrųjų tebuvo PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu ta produkcija buvo nupirkta ir parduota, paėmimas;

2.6.       Pagal Nutarime nurodytas aplinkybes ir jame formuluojamą kaltinimą akivaizdu, kad administracinės atsakomybės subjektas yra netinkamas. Kadangi atsakovas bakterijas nustatė tik vaikų darželyje iš paukštienos paimtuose mėginiuose, nėra aišku, kodėl yra kaltinamas pareiškėjas, pas kurį laboratoriniai tyrimai dėl salmoneliozės nebuvo atlikti ir Salmonella nenustatyta;

2.7.       Nutarime neatsižvelgiama į pareiškėjo, didmeninės šaldytos mėsos produkcijos pardavėjo, vykdomos veiklos specifiką: šaldyta ir sandariai supakuota produkcija nuperkama Europos Sąjungos (toliau – ir ES) rinkoje iš sertifikuotų gamintojų, autošaldytuvu iš karto vežama Bendrovės klientams ES arba, kaip šiuo atveju, į sandėlius-šaldytuvus, kuriuose produkcija iškraunama ir sandėliuojama minusinėje temperatūroje, neperpakuojama ir tokia pačia forma mažesniais kiekiais parduodama bendrovės klientams (šiuo atveju – UAB ,,Pontem“ ir kitiems), kurie tą produktą dar kažkam perduoda tokia pačia forma (šiuo atveju – vaikų darželiui) arba iš jos jau gamina maistą sau ar kitiems. Pareiškėjo veiklos rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos maisto saugai ir kokybei, yra minusinės temperatūros užtikrinimas visose veiklos stadijose (neleisti mėsai atitirpti) ir produkcijos tinkamumo vartoti terminų užtikrinimas (nepateikti į rinką pasibaigusio galiojimo produkcijos). Pareiškėjas, vykdydamas nurodytą veiklą, pats užkrėsti šaldytą produkciją Salmonella galėtų vieninteliu atveju, jeigu tai būtų daroma specialiai, tačiau tokie atsakovo kaltinimai būtų nelogiški. Salmonella bakterijos minusinėje temperatūroje nesidaugina. Tikėtina, jog pareiškėjas nupirko iš Lenkijos gamintojo šaldytą vištieną, kurioje jau buvo Salmonella, tačiau, net jeigu atsakovas būtų nustatęs tokį faktą, tai vis tiek neužtrauktų administracinės atsakomybės pareiškėjui, nes jis vištienos nepagamino, neimportavo jos iš trečiųjų šalių. Todėl neaišku, kodėl bauda nėra skirta Lenkijos gamintojui;

2.8.       Jeigu, pagal atsakovo vertinimą, administracinei atsakomybei atsirasti užtenka nustatyti faktą, kad subjektas perpardavinėjo produkciją, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesaugi, nors subjektas to nežinojo ir negalėjo žinoti (pirko iš sertifikuotos įmonės), t. y. jis taiko atsakomybę be kaltės, tai be to, kad atsakovas to fakto nenustatė, administracinė atsakomybė apskritai negali kilti. Be to, pareiškėjas, kaip didmeninės prekybos įmonė, yra objektyviai nepajėgus ištirti kiekvieną nupirktą vištienos krūtinėlę, to iš jo nereikalauja nei teisės aktų reikalavimai, nei atsakovas. Šiuo atveju pareiškėjo kaltę pašalina faktas, kad jis produkciją nupirko iš sertifikuoto (saugaus)
ES gamintojo;

2.9.       Atsakovas Nutarime nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, nepateikė motyvacijos dėl pasirinktos ir pritaikytos administracinės atsakomybės rūšies. Kaip matyti iš Nutarimo turinio, tai yra kopijuotų pranešimų ir patikrinimų ištraukos, pacituotos teisės aktų nuostatos, tačiau jos kartu nesiejamos (nenurodoma, kodėl būtent pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad darželyje susirgo vaikas, ir kodėl už tai nėra atsakingi nei maistą ruošę, nei šaldytą vištieną pagaminę subjektai).

2.       Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, remdamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Tarnyba Nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas, nesilaikydamas Reglamento
Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio
1 dalies, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikė į Lietuvos Respublikos rinką nesaugų produktą, tuo pažeisdamas Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Tyrimų protokolų Nr. 5-19/00393/1-5 MP ir Nr. 5-19/00392/1-5 MP rezultatai patvirtina, kad rinkai buvo pateikti nesaugūs maisto produktai – šaldyta viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d., kilmės šalis – Lenkija, gamintojas – PL24754003, iš viso 2 100 kg, kurioje aptikta Salmonella Infantis, bei šaldyta viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. balandžio
28 d., kilmės šalis – Lenkija, gamintojas – PL24754003, iš viso 2 880 kg, kurioje aptikta Salmonella Enteritidis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nurodytus nesaugius maisto produktus pirmas į Lietuvos Respublikos rinką pateikė ir joje išplatino būtent pareiškėjas;

3.2.       Tarnyba, siekdama užtikrinti vieną pagrindinių maisto teisės nuostatų tikslų – visuomenės sveikatos ir vartotojo, kaip silpnosios šalies, teisių apsaugą, priėmė rinkos ribojimo priemonę – sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigojo susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, surinkti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti. Minėtas tikslas galėjo būti įgyvendintas tik priėmus sprendimą dėl pareiškėjo, kuris turėjo žinoti ir žinojo išplatinto produkto tolesnius maisto tiekimo grandinės subjektus. Pareiškėjas sprendimo neskundė, tuo patvirtindamas, kad sutinka su nustatyta aplinkybe, jog buvo pateiktas nesaugus produktas, kuris neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų. Be to, pareiškėjas aptariamą sprendimą įvykdė, susigrąžindamas nesaugų produktą iš vartotojų, surinkdamas nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikindamas, t. y. neginčydamas nustatytų įpareigojimų, kaip pirmajam produktą į rinką pateikusiam subjektui, kuriam žinomi visi produkto išplatinimo tolesniems maisto tiekimo grandinės subjektams etapai;

3.3.       Kaip tęstinumas ir kompleksinė priemonių visuma pareiškėjui 2019 m. spalio 28 d. surašytas Maisto įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 69MĮPP-40 (toliau – ir Protokolas), kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų maisto produktą – šaldytą viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d., kurioje aptikta Salmonella Infantis, bei šaldytą viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. balandžio 28 d., kurioje aptikta Salmonella Enteritidis, kas neatitinka Reglamento Nr. 178/2002, 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjo įgaliotas asmuo dalyvavo Protokolo surašyme, tačiau nepateikė jokių duomenų ir (ar) paaiškinimų, paneigiančių nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. pranešimu buvo informuotas, kad vyks komisijos posėdis, kuriame pagal Protokolą bus nagrinėjama byla dėl pareiškėjo galbūt padaryto Maisto įstatymo 7 straipsnio
1 dalies pažeidimo pateikus į rinką šaldytą viščiukų filė, kurioje nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella (Salmonella Infantis ir Salmonella Enteritidis). Pareiškėjas neatvyko į paskirtą posėdį, nepateikė duomenų ir (ar) paaiškinimų dėl nustatyto pažeidimo. Tarnybos komisija, remdamasi įrodymų visuma, nustatė Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimą ir priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjui baudą už nesaugaus produkto pateikimą į rinką. Pareiškėjas nesivadovavo geros moralės kriterijumi ir teisingumo principu, o tokiais savo veiksmais galbūt siekė tik išvengti finansinės atsakomybės už nesaugaus produkto patiekimą į rinką;

3.4.       Dėl pareiškėjo padarytų maisto saugos pažeidimų 2019 m. birželio 26 d. buvo priimtas nutarimas Nr. MĮPN-78 „Dėl UAB „Baltic foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų maisto produktą – šaldytas viščiukų broilerių šlauneles be galinio kaulo 200+IQF, kuriose nustatyta Salmonella spp., kas neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Šiuo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Nutarimas yra įsiteisėjęs;

3.5.       Pareiškėjo teiginiai, kad jis nepadarė Maisto įstatymo pažeidimo, nes negamino maisto produkto, kuris buvo pripažintas nesaugiu, o tik vykdė perpardavimą, neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti, kad jo į rinką pateiktas maisto produktas atitiktų maisto saugos reikalavimus;

3.6.       Nutarime pažymėta, kad Šiaulių Tarnyba, reaguodama į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) pranešimą, atliko darželio Šiauliuose neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo paimta šaldytos viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d., gautos iš UAB „Pontem“ su 2019 m. gegužės 10 d. sąskaita faktūra Nr. PUZ1914667, mėginys Salmonella nustatymui ir šaldytos viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. balandžio 28 d., gautos iš UAB „Pontem“ su 2019 m. gegužės 17 d. sąskaita faktūra Nr. PUZ1927174, mėginys Salmonella nustatymui. Pagal gautus tyrimų protokolų Nr. 5-19/00393/1-5 MP ir Nr. 5-19/00392/1-5 MP rezultatus šaldytoje viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d., mėginiuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 aptikta Salmonella Infantis, o šaldytoje viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. balandžio 28 d., mėginiuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis. Tyrimų protokoluose Nr. 5-19/00393/1-5 MP ir Nr. 5-19/00392/1-5 MP užfiksuota informacija patvirtina, kad mėginiai buvo paimti Šiaulių lopšelyje darželyje „Rugiagėlė“ ir mėginiai atitinka gamyklines pakuotes (sandarios), kurios buvo supakuotos po 2 kg;

3.7.       Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad tinkamas termiškas vištienos apdorojimas nesusargdintų vaikų. Teisės aktai, t. y. Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, imperatyviai įpareigoja maisto verslo operatorius užtikrinti, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus (t. y. I pr. 1 sk. 1.28 p. nuostatos);

3.8.       Iš per tyrimą atliktų veiksmų, objektyvių faktų (tyrimų protokolas Nr. 519/00393/1-5 MP ir tyrimų protokolas Nr. 5-19/00392/1-5 MP, skubus pranešimas), Nutarimo turinio matyti, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, įvertino byloje surinktų duomenų visumą. Nutarime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai bei pateikiamas jų teisinis vertinimas ir teisinis pagrindas. Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)
8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, yra paremtas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

3.       Pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: dėl atsakovo neteisingai taikomų ES reglamentų, kurie konkrečiai reglamentuoja salmonelių šviežioje paukštienoje tyrimus; dėl atsakovo pozicijos, kuria jis pareiškėją prilygina produkcijos gamintojui, nors pareiškėjas yra šaldytos paukštienos produkcijos distributorius, kuris perka produkciją iš sertifikuotų ES gamintojų, kuriems ir yra taikomi atsakovo nurodyti reikalavimai; dėl atsakovo pozicijos, kuria jis išskiria Lietuvos rinką iš bendros ES rinkos, vertindamas, kad būtent pareiškėjas pateikė produkciją į Lietuvos rinką, nors prekių pagaminimas ir pardavimas bet kurioje ES valstybėje narėje yra prekių tiekimas į bendrą rinką, t. y. tuo pačiu ir į jos neatsiejama dalimi esančią Lietuvos rinką; dėl ES teisės pažeidimo, atsakovui taikant lygiaverčio poveikio priemones. Pareiškėjas, išdėstydamas argumentus dėl teisės normų, kuriose nustatyti Salmonella kriterijai šviežioje paukštienoje, dėl pareiškėjui (distributoriui) taikomų gamintojo reikalavimų, dėl bendros ES rinkos, dėl atsakovo taikomų lygiaverčio poveikio priemonių bei siekdamas užtikrinti ES teisės veikimą, prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti konkrečią poziciją dėl Salmonella Infantis bakterijos žalioje paukštienoje ir tą poziciją pagrindžiančius argumentus, t. y. pasisakyti dėl 2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1086/2011, kuriuo dėl salmonelių šviežioje paukštienoje iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 II priedas ir Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedas (toliau – ir Reglamentas Nr. 1086/2011) taikymo, bei įpareigoti atsakovą pateikti informaciją dėl didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtų baudų už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje.

4.       Pareiškėjas pateikė teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT), suformuluodamas klausimus: ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento
Nr. 1086/2011 nuostatos draudžia Salmonella Infantis bakteriją šviežioje paukštienoje; ar Lietuvoje registruoto distributoriaus veikla, paskirstant kito ES gamintojo pagamintą produkciją, jos niekaip nekeičiant, laikytina produkcijos teikimu į rinką Reglamento Nr. 178/2002 prasme; ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos dėl tyrimų taikytinos sertifikuoto
ES gamintojo produkciją paskirstantiems distributoriams.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Baltic foods“ skundą.

6.       Teismas iš bylos duomenų nustatė:

7.1.       Vilniaus Tarnyba 2019 m. gegužės 31 d. atliko Bendrovės sandėlio patikrinimą. 2019 m. gegužės 31 d. didmeninio prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo akte Nr. 69GMTS-133 nurodyta, kad, gavus skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20190528-007, nuspręsta atlikti Bendrovės patikrinimą. Pranešime nurodyta, jog 2019 m. gegužės 20 d. iš NVSC gauta informacija, jog Šiaulių darželio vaikams nustatyta pirminė diagnozė – ūmi žarnyno infekcija, patvirtinta salmoneliozės diagnozė. Šiaulių Tarnybai 2019 m. gegužės 20 d. atliekant patikrinimą atrinktuose šaldytos viščiukų filė 2 partijų mėginiuose (kilmė – Lenkija, gamintojas – PL 24754003 WE, tinka vartoti – iki 2020 m. kovo 3 d. ir iki 2020 m. balandžio 28 d.), platintojas UAB „Pontem“, aptikta Salmonella spp (NVSC tyrimų protokolai Nr. 5-19/00393/1-5M ir Nr. 5-19-00392/1-5M). 2019 m. gegužės 30 d., atlikus patikrinimą Bendrovės sandėlyje, esančiame Meistrų g. 10, Vilniuje, nustatyta, kad viščiukų filė buvo gauta su PVM sąskaitomis faktūromis BF201904 Nr. 062/2019-04-04 ir BF201905 Nr. 224/2019-05-15, tiekėjas – Bendrovė. Atliekant patikrinimą, Bendrovės sandėlyje nebuvo aptariamos vištienos likučio. Patikrinimo akte konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Maisto įstatymo 2 skirsnį, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalį;

7.2.       Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimų instituto tyrimų protokolo
Nr. 5-19/00392/1-5 MP (tyrimas atliktas 2019 m. gegužės 27 d.) matyti, jog mėginyje (šaldyta viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – 2020 m. balandžio 28 d., kilmės šalis – Lenkija, gamintojas – PL 24754003, partijos Nr. 20190429) aptikta Salmonella Enteritidis. Iš tyrimo protokolo Nr. 5-19/003931/1-5MP (tyrimas atliktas 2019 m. gegužės 27 d.) matyti, jog mėginyje (šaldyta viščiukų filė, tinkamumo vartoti terminas – 2019 m. kovo 3 d., kilmės šalis – Lenkija, gamintojas – PL 24754003, partijos Nr. 20190304) aptikta Salmonella Infantis;

7.3.       Vilniaus Tarnyba 2019 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 69SV-271 „Sprendimas dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo“ nusprendė uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą (šaldyta vištienos filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. balandžio 28 d.), įpareigoti Bendrovę susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų bei pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti;

7.4.       Vilniaus Tarnyba 2019 m. spalio 28 d. surašė Maisto įstatymo pažeidimo protokolą
Nr. 69MĮP-40, kuriame nurodyta, jog Bendrovė pateikė rinkai nesaugų maisto produktą: šaldytą viščiukų filė (tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. balandžio 28 d.) ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodyta, jog Bendrovė pagal Tarnybos
2019 m. birželio 3 d. sprendimą pateikė prekių įsigijimo ir išplatinimo dokumentus, informavo vartotojus apie nesaugų produktą, susigrąžino 1 420,05 kg nesaugaus produkto ir jį sunaikino, pateikė produktų važtaraščius, kreipėsi į gamintoją dėl jo atliekamų savikontrolės tyrimų ir pateikė patenkinamus gamintojo savikontrolės protokolus, atliktus atitinkamu laikotarpiu. Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog Bendrovė geranoriškai bendradarbiavo atliekant skubaus pranešimo tyrimą ir operatyviai pateikė visą reikalingą medžiagą. Tačiau taip pat nustatyta, jog Bendrovė pažeidimą daro pakartotinai (2019 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. MĮPN-78 „Dėl UAB „Baltic foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“). Apie protokolą ir atsakovo nustatytas aplinkybes pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. spalio 29 d. raštu;

7.5.       2020 m. kovo 5 d. priimtas Nutarimas, kuriuo Tarnyba už Maisto įstatymo 7 straipsnio
1 dalies pažeidimą skyrė pareiškėjui 900 Eur baudą. Nutarime, be aptartų aplinkybių, nurodyta, jog apie Tarnybos komisijos posėdį Bendrovei pranešta 2020 m. vasario 14 d. raštu, kuriame išaiškintos proceso dalyvių teisės ir pareigos, tačiau Bendrovės atstovai neatvyko į komisijos posėdį;

7.6.       Nutarimu konstatuota, jog Bendrovės pateikti į rinką maisto produktai (vištiena) sukėlė žmonių sveikatai nepriimtiną riziką dėl juose aptiktų bakterijų Salmonella, todėl laikytini nesaugiais ir kenkiančiais žmonių sveikatai. Bendrovė, nesilaikydama Reglamento 178/2002 14 straipsnio
1 dalies ir 2 dalies a punkto, Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies, Maisto įstatymo
4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikė rinkai nesaugius maisto produktus – šaldytą viščiukų filė, pagaminimo data – 2019 m. kovo 4 d., tinkamumo vartoti terminas – iki
2020 m. kovo 3 d., kilmės šalis – Lenkija, gamintojas – PL24754003, gautą su 2019 m. kovo 12 d. sąskaita faktūra Nr. VAT 353/MAG/03/2019, iš viso 2 100 kg, kurioje aptikta Salmonella Infantis, bei šaldytą viščiukų filė, pagaminimo data – 2019 m. balandžio 29 d., tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. balandžio 28 d., kilmės šalis – Lenkija, gamintojas – PL24754003, gautą su 2019 m. gegužės 8 d. sąskaita faktūra Nr. VAT 575/MAG/05/2019, iš viso 2 880 kg, kurioje aptikta Salmonella Enteritidis, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Tarnyba nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

7.       Teismas pastebėjo, jog Tarnybos 2019 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 69SV-271 nurodyta, kad jis skundžiamas per dvidešimt dienų nuo priėmimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, taip pat kad pareiškėjo atstovas su juo susipažino 2019 m. birželio 4 d. Pareiškėjas neskundė minėto sprendimo ir jį įvykdė. Tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko, jog jam priklausė nesaugus produktas, kad jam tinkamai buvo nustatytos pareigos uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti.

8.       Teismas pažymėjo, kad Nutarimu pareiškėjas nubaustas už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, pažeidimą. Kadangi jau Tarnybos 2019 m. birželio 3 d. sprendime
Nr. 69SV-271 nustatyta, kad maisto produkcija (šaldyta viščiukų filė) priklausė būtent Bendrovei, kad tas maistas yra nesaugus, kad pareiškėjui buvo nurodytos pareigos uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti, kad pareiškėjas pripažino tas pareigas, Nutarime tinkamai konstatuota, jog būtent pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo skunde pateikti pamąstymai bei samprotavimai apie kitų subjektų kaltę ir galbūt neteisėtus veiksmus pagrįsti prielaidomis, negali būti laikomi keliančiais abejones Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

9.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde kelia abejones dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimų instituto tyrimo protokolo Nr. 5-19/00392/1-5MP bei tyrimo protokolo Nr. 5-19/003931/1-5MP, nes neaišku, iš kur buvo paimta tirti vištienos filė. Teismo vertinimu, šios pareiškėjo abejonės nesavalaikės, niekuo nepagrįstos, nes Tarnybos 2019 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 69SV-271 nustatyta, kad būtent Bendrovei priklausė maisto produkcija (šaldyta viščiukų filė), kad tas maistas yra nesaugus, kad pareiškėjui buvo nurodytos pareigos uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti, kad pareiškėjas pripažino tas pareigas. Pareiškėjo skunde pateikti gynybiniai samprotavimai nėra pagrįsti. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Nutarimą, kuriuo, vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalies,
123 straipsnio 2 dalies ir 125 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta pažeidimo pobūdį ir pavojingumą atitinkanti, mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis piniginė bauda.

10.       Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III.

11.       Pareiškėjas UAB „Baltic foods“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą; kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; įpareigoti atsakovą pateikti konkrečią poziciją dėl Salmonella Infantis bakterijos žalioje paukštienoje ir tą poziciją pagrindžiančius argumentus, t. y. pasisakyti dėl Reglamento Nr. 1086/2011 taikymo; įpareigoti atsakovą pateikti informaciją dėl didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams – 
AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ – skirtų baudų už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje.

12.       Pareiškėjas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai,
t. y. byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir neatskleista bylos esmė. Pareiškėjo atstovas prieš 2020 m. gegužės 13 d. 10.50 val. teismo posėdį pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė dėl ginčui aktualių ES teisės normų ir suformulavo prašymus: 1) įpareigoti atsakovą pateikti konkrečią poziciją dėl Salmonella Infantis bakterijos žalioje paukštienoje ir tą poziciją pagrindžiančius argumentus, t. y. pasisakyti dėl Reglamento Nr. 1086/2011 taikymo; 2) įpareigoti atsakovą pateikti informaciją dėl didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams –
AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ – skirtų baudų už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje. Taip pat pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pateikiant konkrečius klausimus;

13.2.       Skundžiamo teismo sprendimo pasirašymo laikas (14 min. nuo posėdžio pradžios), paskutinių atliktų teismo sprendimo pakeitimų laikas (2020 m. gegužės 13 d., 10.27 val.) bei teisėjų parašų surinkimas ne pasitarimų kambaryje ir skirtingas pasirašymo laikas patvirtina, kad teismo sprendimas buvo surašytas dar iki teismo posėdžio pradžios, praėjus posėdžiui jis nebuvo keičiamas, jame nėra pasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir suformuluotų procesinių prašymų, teisėjų kolegijos nariai šį sprendimą pasirašė jo neskaitę. Be to, teisėjo pranešėjo rezoliucija ant pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į ESTT buvo surašyta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų priėmimo klausimas rezoliucija nebuvo išspręstas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimą surašęs subjektas turėjo išankstinę nuomonę, nes sprendimas surašytas neįsigilinus į ginčo esmę, nepatikrinus į bylą pateiktų dokumentų;

13.3.       Teismo išvados padarytos ignoruojant aktualų teisinį reguliavimą ir skundo argumentus, kurių esmė ta, kad pareiškėjas, kaip bet kuris maisto tvarkymo operatorius, turi pareigą pašalinti nesaugų produktą iš rinkos, bet tai nereiškia, jog jis atsako už produkto pateikimą į rinką, kai byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas produkto nepagamino, bet jį nusipirko ES rinkoje;

13.4.       Tarnybos 2019 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 69SV-271 nėra prejudicinis faktas, kuriuo remdamasis teismas galėtų konstatuoti, kad produktas priklausė pareiškėjui. Produkto nuosavybės klausimas yra atitinkamų civilinių teisinių santykių dalykas, kuris nebuvo ir negalėjo būti Tarnybos 2019 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 69SV-271 objektu bei nėra ginčijamo administracinio akto nagrinėjimo objektu;

13.5.       Pareiškėjas yra baudžiamas Nutarimu ne už tai, kad jam priklausė produktas, bet už produkto pateikimą į rinką, atsakovui rinką suprantant kaip produkcijos pardavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtoms įmonėms. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokios Lietuvos Respublikos rinkos, nes yra viena ES rinka, kurioje pats pareiškėjas tą produkciją nupirko ir vėliau perpardavė. Pareiškėjas iškėlė du klausimus: 1) kodėl jis yra baudžiamas, jeigu tą produktą į rinką pateikė kita įmonė; 2) koks teisės aktas draudžia Salmonella Infantis bakteriją žalioje paukštienoje. Atsakymai į abu klausimus yra ES reglamentuose, kuriais nesivadovavo nei atsakovas, nei teismas;

13.6.       Nutarime ir atsiliepime į skundą atsakovo nurodyti šiam ginčui taikytini teisės aktai ir juose nustatyti reikalavimai išvardyti chaotiškai, nurodant daugybę teisės aktų, kurie nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės, taip pat nutylint ES teisės reglamentų aktualius pakeitimus. Reglamentas
Nr. 178/2002 yra aktualus dėl sąvokų, procedūrų ir bendrųjų principų, bet jis tiesiogiai neatsako į klausimą dėl Salmonella Infantis bakterijos draudimo žalioje paukštienoje. Reglamentas
Nr. 178/2002 yra reikšmingas nustatant ES kompetenciją bei sprendžiant numanomą ES reglamentų ir nacionalinės teisės normų konkurencijos klausimą, jis taip pat sukuria ES kompetencijos įgyvendinimo mechanizmą šioje srityje, kurį vykdant buvo priimti nagrinėjamą klausimą reglamentuojantys ES teisės aktai. Reglamentas Nr. 652/2014, kuris iš dalies keičia Reglamentą (EB) Nr. 178/2002 konkrečioje srityje – dėl bendrojo ES biudžeto išlaidų valdymo, nekeičia atsakovo išvardytų nuostatų (14 str. 1 d. ir 2 d. a ir b p.);

13.7.       Ginčui yra aktualus atsakovo nurodytas Reglamentas Nr. 2073/2005, kuriame tiesiogiai pasisakyta dėl Salmonella bakterijos skirtingose maisto kategorijose. Tačiau atsakovas nepaminėjo Reglamento Nr. 2073/2005 pakeitimo, t. y. Reglamento Nr. 1086/2011, kuriuo, be kita ko, iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 2073/2005 I priedas. Ginčo santykius tiesiogiai reglamentuoja Reglamentas Nr. 1086/2011, kuriame skundžiamo akto dalyku esančiai žaliai vištienai yra nustatytos aktualios išimtys: jeigu kitame maiste pagal Reglamento Nr. 2073/2005 I priedą yra draudžiami visi Salmonella tipai, tai ginčo produkcijoje yra draudžiami tik du konkretūs Salmonella tipai: Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis. Todėl Nutarimas toje dalyje, kurioje pareiškėjas kaltinimas Reglamento Nr. 2073/2005 pažeidimu, yra priimtas ignoruojant Reglamente Nr. 1086/2011 nustatytą teisinį reglamentavimą;

13.8.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas yra ne ginčo produkcijos gamintojas, bet distributorius, kuris Reglamento Nr. 178/2002 prasme yra maisto verslo operatorius ir jam galioja šio reglamento 19 straipsnio reikalavimai. Tokiais pačiais maisto verslo operatoriais yra ir kiti Nutarime nurodyti asmenys, kurie pirko iš pareiškėjo produkciją bei iš tos produkcijos gamino apdorotą maistą vartotojams. Visiems trims yra taikomos tos pačios minėto reglamento nuostatos, tačiau atsakomybė pritaikyta tik pareiškėjui;

13.9.       Pareiškėjas neužkrėtė produkcijos Salmonella bakterija, jos nepagamino, dėl ko jam nėra taikomi produkcijos augintojui ir gamintojams keliami konkretūs reikalavimai dėl Salmonella (pvz., mėginių ėmimas), nustatyti Reglamente Nr. 2160/2003 ir jį įgyvendinančiame Reglamente
Nr. 646/2007. Atsakovas pripažįsta, kad pagrindinis Salmonella plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos paukštienos vartojimas. Nelabai aiškus atsakovo pasirinkimas ilgoje maisto operatorių grandinėje bausti būtent pareiškėją, nors jis nei tą produkciją pagamino, nei pirmasis ją pateikė į rinką, nei turėjo ją termiškai apdoroti;

13.10.       Pagal atsakovo akcentuojamą pareiškėjo vykdomos veiklos savikontrolės sistemą, atsakovo nurodyti veiksmai būtų ne pareiškėjo veiklos savikontrolė, bet sertifikuotų ES gamintojų produkcijos kontrolė, kurią vykdo atsakovas (Lietuvos gamintojų) ir kitų ES valstybių narių veterinarijos tarnybos. Pareiškėjas savo veikloje perka didelius kiekius šviežios šaldytos vištienos iš ES veterinarinių įstaigų patvirtintų įmonių, kurios tiek pačios vykdo savikontrolę (atlieka mėginių tyrimus ir kt.), tiek yra nuolat kontroliuojamos savo valstybių veterinarinių įstaigų. Atsakovas iš esmės siekia maisto prekių ribojimo priemonių, kurios nėra suderinamos su bendra rinka ir ES teise;

13.11.       Tiek Reglamentas Nr. 2160/2003 ir jį įgyvendinantis Reglamentas Nr. 646/2007, tiek Reglamentas Nr. 2073/2005 nustato reikalavimus pirminiame gamybos etape, t. y. broilerių auginimo ir skerdimo vietose, taip pat atitinkamos produkcijos (pvz., dešrų) gamintojams. Pareiškėjas neturi nieko bendra nė su viena iš šių veiklų. Ginčui aktualaus Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatyto atitinkamo mikrobiologinio kriterijaus (Reglamentas Nr. 1086/2011) užtikrinimą (tyrimus) vykdo paukščių augintojas, skerdykla, maisto gamintojai (kai iš šviežios paukštienos yra pagaminama kita produkcija). Nėra nei galimybės distributoriui užtikrinti tuos mikrobiologinius kriterijus, nei tikslo reikalauti jo tai daryti. Pareiškėjas produkciją įsigyja iš
ES lygmeniu sertifikuoto gamintojo (turinčio atitinkamą numerį), kurio turimas sertifikatas reiškia, kad gamintojas atlieka paminėtuose reglamentuose nustatytų mikrobiologinių kriterijų užtikrinimą,
t. y. laikosi maisto saugos ir proceso higienos kriterijų;

13.12.       Reglamento Nr. 178/2002 preambulės nuostatų, taip pat tiekimo į rinką apibrėžimo kontekste negalimas atsakomybės pareiškėjui taikymas už produkcijos pateikimą į Lietuvos rinką, kai produkcija į vidaus rinką buvo pateikta Lenkijoje;

13.13.       Darytina prielaida, kad praktika dėl Salmonella Infantis draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai tik kitose valstybės narėse užaugintai paukštienai, bet ne nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella Infantis nėra tiriama). Viešai skelbiami pranešimai apie šviežios paukštienos iš Lenkijos uždraudimą ir distributoriams skirtas baudas, tačiau didžiąją dalį Lietuvos rinkos sudaro įmonių grupei „KG Group“ priklausančių AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ produkcija, kuri viešuose atsakovo pranešimuose spaudai nėra minima;

13.14.       ES Komisija nuolat atlieka tyrimus dėl Salmonella paplitimo viščiukų broilerių pulkuose. Situacija šiuo klausimu nei Lenkijos paukštynuose, nei „KG Group“ grupės valdomuose paukštynuose nėra išskirtinė. Salmonella paplitimo mastas yra panašus, skiriasi tik atsakovo vykdomos priežiūros laipsnis. Tikėtina, kad nacionalinių ir kitų ES šalių gamintojų produkcijai taikomi skirtingi kriterijai dėl Salmonella Infantis. Tokia situacija iš esmės reiškia lygiaverčio poveikio priemonių taikymą ir tai yra šiurkštus ES teisės pažeidimas.

13.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme dėl kreipimosi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pabrėždamas, kad ES reglamentai yra tiesiogiai taikomi teisės aktai, todėl jų nuostatos turėtų būti vieningai suprantamos ir aiškinamos visoje ES, daro išvadą, kad būtina kreiptis į ESTT, formuluojant tokius klausimus: 

14.1.       ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos draudžia Salmonella Infantis bakteriją šviežioje paukštienoje;

14.2.       ar Lietuvoje registruota distributoriaus veikla, paskirstant kito ES gamintojo pagamintą produkciją, jos niekaip nekeičiant, laikytina produkcijos teikimu į rinką Reglamento Nr. 178/2002 prasme;

14.3.       ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos dėl maisto produktų tyrimų yra taikomos sertifikuoto ES gamintojo produkciją paskirstantiems distributoriams.

14.       Pareiškėjas prašymą kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.       Pareiškėjas įvykdė Reglamento Nr. 178/2002 19 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus

15.2.       Reglamente Nr. 2073/2005 yra tiesiogiai pasisakyta dėl Salmonella bakterijos skirtingose maisto kategorijose, taip pat nustatyti maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai pagal konkrečias maisto kategorijas;

15.3.       Reglamentu Nr. 1086/2011 dėl salmonelių šviežioje paukštienoje iš dalies buvo pakeistas ginčui aktualus Reglamento Nr. 2073/2005 I priedas, kuriame nustatyti maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai, 1 skyriuje įterpiant naują maisto kategoriją – ,,Šviežia paukštiena“ ir nustatant joje tiriamus mikroorganizmus: ,,Salmonella Typhimurium, Salmonella Enteritidis“. Be kita ko, Reglamento Nr. 1086/2011 išnašų kontekste siekiant suprasti šio reglamento atlikto pakeitimo reikšmę ir tikslus, yra svarbios šios reglamento preambulės nuostatos. Atsižvelgiant į šio reglamento priėmimo priežastis ir tikslus, 2 straipsniu nustatytą naują kriterijų, kuris taikomas konkrečiai tik šviežiai paukštienai, darytina išvada, kad šiais pakeitimais siekiama išvengti neigiamų ekonominių pasekmių, uždraudus visus Salmonella tipus šviežioje paukštienoje, todėl apsiribojama tik dviejų labiausiai pavojingų porūšių draudimu: Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis;

15.4.       Pagal ESTT praktiką, visi nacionaliniai apribojimai (tiek nustatytieji teisės aktuose, tiek institucijos priimamuose sprendimuose), kurie nėra nurodyti reglamentuose, laikomi neteisėtais kiekybiniais apribojimais ir neteisėtomis lygiaverčio poveikio priemonėmis.

15.       Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus ir prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

16.       Atsakovas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, vadovaudamasis Reglamente Nr. 2073/2005, Reglamente Nr. 178/2002, Maisto įstatyme nustatytu teisiniu reglamentavimu, akcentuoja:

17.1.       Pateikimas į rinką – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos;

17.2.       Nagrinėjamu atveju mėginiuose buvo aptikta Salmonella Enteritidis bakterija, todėl šaldyta viščiukų filė neatitiko Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 papunkčio reikalavimų. Tai, kad Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 papunktis išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina aplinkybės, kad kiti salmonelių serotipai, kurių yra apie 150, yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį sveikatai. Reglamentas Nr. 2073/2005 suteikia diskrecijos teisę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, imtis atitinkamų ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti produktus iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad maistas yra nesveikas;

17.3.       Tarnyba, kaip kompetentinga institucija, nustačiusi, kad į rinką pateiktas nesaugus produktas, ėmėsi visų atitinkamų veiksmų, būtinų maisto saugos reikalavimų nesilaikymo nustatymui, taip pat veiklos vykdytojo (maisto tvarkymo subjekto) atsakomybei nustatyti. Priimant Nutarimą, tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai buvo pritaikyti tinkamai, o Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas;

17.4.       Pareiškėjas Reglamento Nr. 2073/2005 priedo I skyriaus 1.28 papunkčio nuostatą vertina ir taiko atsietai nuo kitų ES reglamentų ir nacionalinių teisės aktų. Tarnyba kiekvieną atvejį dėl pavojaus maisto saugai ir žmonių sveikatai vertina individualiai ir, siekdama užkirsti kelią nesaugaus maisto pateikimui į rinką, o jam patekus – likviduoti pavojų, vadovaujasi, visų pirmą, Reglamento Nr. 625/2017, Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 ir kitų
ES reglamentų bei Maisto įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, jas taiko sistemiškai;

17.5.       ESTT vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti ES teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama nagrinėjama byla. Priimdamas sprendimą dėl ES teisės aiškinimo ar galiojimo, ESTT stengiasi priimti atsakymą, kuris būtų naudingas sprendžiant pagrindinę bylą, tačiau padaryti iš jo konkrečias išvadas ir prireikus netaikyti atitinkamos nacionalinės teisės normos turi būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas;

17.6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI-3373-535/2019;

17.7.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai išnagrinėjo ir, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis bei teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo;

17.8.       Pareiškėjo prašymas pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams – AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ – skirtas baudas už šviežios paukštienos, kurioje nustatyta Salmonella Infantis tipo bakterija, pateikimą rinkai yra nepagrįstas, neparemtas jokiais teisiniais argumentais ir visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Apeliacinio skundo teiginiai apie Tarnybos taikomas nelygiaverčio poveikio priemones, susijusias su Salmonella Infantis kontrole ir skirtingai taikomais kriterijais Lietuvoje gaminamai ir įvežtinei paukštienos produkcijai, yra tik pareiškėjo prielaidos, nepagrįstos konkrečiais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau neišnagrinėjo kai kurių pareiškėjo procesinių prašymų. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia abejones dėl atliktų ginčo maisto produkcijos (šaldytos viščiukų filė) tyrimų tinkamumo, jis, įvykdydamas Tarnybos 2019 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 69SV-271 pareikštus įpareigojimus, iš esmės pripažino, jog būtent jis patiekė į rinką nesaugų produktą, pareiškėjui skirta bauda yra suderinama su teisės aktų reikalavimais, ir pareiškėjas neįrodė teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, taip pat kvestionuoja teismo sprendimo priėmimo aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus ir pašalindama nustatytus trūkumus.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas: neteisėtos sudėties teismas ir bylos esmės neatskleidimas. Pareiškėjas tokią poziciją grindžia aplinkybėmis, jog jis prieš 2020 m. gegužės 13 d. 10.50 val. teismo posėdį buvo pateikęs teismui papildomus procesinius dokumentus su prašymais (kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, įpareigoti atsakovą pateikti savo poziciją ir nurodytą informaciją), tačiau skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta dėl šių procesinių dokumentų, be to, kažkas (galbūt teisėjas pranešėjas arba teisėjo padėjėjas) iš anksto paruošė sprendimą (paskutinio dokumento koregavimo laikas matyti iš dokumento metaduomenų), parašų surinkimas vyko ne pasitarimų kambaryje, visi teisėjai pasirašė skirtingu laiku; teisėjų kolegijos nariai pasirašė sprendimą net nematę pačios bylos ir neskaitę joje esančių dokumentų, todėl teisminis procesas realiai neįvyko.

21.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad „bylos esmės neatskleidimas“ arba panaši aplinkybė nėra viena iš sprendimo negaliojimo pagrindų, išvardytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjas tvirtina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.), jis neatskleidžia, kokių teisės normų reikalavimų, jo nuomone, neatitinka bylą išnagrinėjusio teismo sudėtis. Nors pareiškėjas iš esmės kelia abejones dėl teismo proceso objektyvumo ir išsamumo, jis tik deklaratyviai nurodo, jog bylą galbūt išnagrinėjo teisėjo padėjėjas arba teisėjas pranešėjas, bet ne sprendimą pasirašiusi teisėjų kolegija. Pareiškėjas neįvardija jokių teisės normų, draudžiančių teismui iš anksto pasiruošti teismo posėdžiui, pavyzdžiui, pagal byloje jau esančius duomenis diskutuoti teisėjų kolegijoje, rengti ir derinti teismo sprendimo (įskaitant jo motyvuojamąją dalį) variantus, kurie, esant poreikiui, vėliau galėtų būti pakeisti ar papildyti. Pareiškėjas tik abstrakčiai pastebi ir tai, jog teisėjai sprendimą pasirašė ne būdami pasitarimų kambaryje, nenurodydamas nei tokią aplinkybę patvirtinančių konkrečių duomenų, nei teisės normų, įpareigojančių teisėjus pasirašyti teismo sprendimą tik pasitarimų kambaryje (šiame kontekste papildomai pažymėtina, jog skundžiamas teismo sprendimas pasirašytas elektroniniu būdu). Pareiškėjas taip pat neatskleidžia, kokią teisinę reikšmę turi aplinkybė, jog teisėjai sprendimą pasirašė ne tuo pačiu momentu, juolab kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog visi teisėjai teismo sprendimą pasirašė 2020 m. gegužės 13 d., tarp 11 val. ir 12 val. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo atmestini.

22.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2020 m. gegužės 13 d.
10.50 val. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

23.       Pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d. 10.45 val. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose suformulavo prašymus įpareigoti atsakovą pateikti 1) konkrečią poziciją dėl Salmonella Infantis bakterijos žalioje paukštienoje ir tą poziciją pagrindžiančius argumentus, t. y. pasisakyti dėl Reglamento Nr. 1086/2011 taikymo; bei 2) informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje. Skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta dėl šių paaiškinimų ir prašymų, tačiau teisėjų kolegija šio trūkumo nelaiko esminiu ir ištaiso jį šia nutartimi. Pareiškėjas analogišką prašymą suformulavo ir apeliaciniame skunde.

24.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas tiek Nutarime, tiek procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė savo nuomonę, jog Salmonella Infantis bakterijos buvimas šaldytoje viščiukų filė reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento
Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo pabrėžiamu Reglamentu Nr. 1086/2011 buvo pakeistas Reglamento Nr. 2073/2005 I priedas. Pareiškėjas niekaip nepagrindė savo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti poziciją dėl Reglamento Nr. 1086/2011 taikymo šioje byloje, nepaaiškino, kodėl tokios atsakovo pozicijos pateikimas yra būtinas bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina ir tai, kad teismas teisę žino (lot. iura novit curia). Pagal da mihi factum, dabo tibi ius (pateik faktus, pateiksiu teisę) principą, proceso šalys turi pateikti teismui faktus, o teismas pateikia teisę (atitinkamai, ir teisės aiškinimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-118/2012,
2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-307/2013). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pasirenka taikytinas teisės normas (tarptautines sutartis, nacionalinius įstatymus, įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1280-662/2017). Taigi, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą pateikti poziciją dėl Salmonella Infantis bakterijos žalioje paukštienoje ir tą poziciją pagrindžiančius argumentus, t. y. pasisakyti dėl Reglamento
Nr. 1086/2011 taikymo, atmestinas.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams skirtas baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindžia tik subjektyviu įsitikinimu, jog praktika dėl Salmonella Infantis draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybės narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella Infantis nėra tiriami). Pareiškėjas tik deklaratyviai užsimena apie viešus pranešimus apie šviežios paukštienos iš Lenkijos uždraudimą ir tokios paukštienos distributoriams skirtas baudas, pabrėždamas, kad atsakovo pranešimuose spaudai neminima informacija apie įmonių grupei „KG Group“ priklausančių AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ produkciją, nors būtent ši produkcija užima didžiąją dalį Lietuvos rinkos. Pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių sukelti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar pan., taip pat įrodymų, jog jis pats kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti tokią informaciją, tačiau toks jo prašymas nebuvo įvykdytas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas teismui išreikalauti iš atsakovo tokią informaciją yra nepagrįstas.

26.       Pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d. 10.49 val. pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kuriame suformulavo tokius klausimus: 1) ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos draudžia Salmonella Infantis bakteriją šviežioje paukštienoje; 2) ar Lietuvoje registruoto distributoriaus veikla, paskirstant kito Europos Sąjungos gamintojo pagamintą produkciją, jos niekaip nekeičiant, laikytina produkcijos teikimu į rinką Reglamento Nr. 178/2002 prasme; 3) ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos dėl tyrimų taikytinos sertifikuoto Europos Sąjungos gamintojo produkciją paskirstantiems distributoriams. Bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėjas pranešėjas 2020 m. gegužės 13 d. 13.06 val. rezoliucijoje nurodė, kad: „Šis prašymas yra skundo reikalavimas, kuris pateiktas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus terminus, todėl nevertinamas (ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis).“ Pareiškėjas tapatų prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

27.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra ne materialinio, bet procesinio pobūdžio, todėl toks prašymas nelaikytinas skundo patikslinimu, skundo pagrindo ar dalyko pakeitimu ir dėl jo priimtinumo nėra sprendžiama pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas taisykles. Tai yra viena iš priežasčių konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo šį pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismo proceso trūkumai nagrinėjant šį prašymą ištaisomi šia nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra (nebėra) pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

28.       Pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas privalo kreiptis į ESTT tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį būtina išnagrinėti tam, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014).

29.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmojo pareiškėjo suformuluoto klausimo, atkreipia dėmesį į tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 (dabar Nr. eA-955-575/2022) nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: ar Reglamento
Nr. 2073/2005 1 straipsnį ir Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalį reikia aiškinti kaip suteikiančius diskreciją valstybės narės kompetentingoms kontroliuojančioms institucijoms Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytus reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, kai tokiai maisto kategorijai priskirtinas maisto produktas yra užkrėstas kitais nei nurodytieji Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje Salmonella serotipais. Minėtoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl bendrovei pritaikytų priemonių, šviežioje paukštienoje aptikus Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis mikroorganizmus.

30.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendime
UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C-89/21, EU:C:2022:313, be kita ko, pažymėjo, kad iš Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnio, siejamo su šio reglamento
3 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad nors šiame reglamente nustatyti mikrobiologiniai kriterijai taikomi tik šio reglamento I priede išvardytiems patogeniniams mikroorganizmams, kompetentinga institucija, atlikdama maisto produktų analizę, neprivalo kontroliuoti tik šių mikroorganizmų buvimo. ESTT akcentavo ir Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalį, kurioje aiškiai numatyta, jog „[t]ai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas [nesaugus]“. Net jei nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos šviežioje paukštienoje nustatyti serotipai,
t. y. Salmonella Kentucky ir (arba) Salmonella Infantis, atrodo, yra mažiau paplitę nei Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis, vis dėlto negalima atmesti neigiamo pirmųjų dviejų serotipų salmonelių poveikio sveikatai. ESTT sprendimo 23 punkte padarė išvadą, jog, pagal Reglamento
Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis, kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs.
Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama plačiai. ESTT nurodė, kad kompetentingas nacionalinis teismas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio
8 dalimi, kaip ji išaiškinta šio sprendimo 23 punkte, turi patikrinti, ar šių serotipų salmonelių, nenurodytų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, buvimas leidžia įtarti, kad aptariama šviežia paukštiena yra nesaugi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002
14 straipsnio 2–5 dalis, ir pateisinti šios institucijos priemones kaip „tinkamas priemones“, priimtas remiantis pirmąja nuostata. ESTT į pateiktą klausimą atsakė taip: Reglamento Nr. 2073/2005
1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento
Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų. Taigi, šiuo ESTT sprendimu iš esmės buvo atsakyta į pareiškėjo klausimą, ar Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatos draudžia Salmonella Infantis bakteriją šviežioje paukštienoje.

31.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrojo pareiškėjo suformuluoto klausimo, pažymi, jog Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad sąvoka „pateikimas į rinką“ apibrėžiama taip, kaip Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio
8 dalį, „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Reglamento
Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų: a) kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus; b) kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendime Ute Reindl prieš Bezirkshauptmannschaft Innsbruck, C-443/13, EU:C:2014:2370, akcentavo, jog, nors Reglamente Nr. 2073/2005 nustatyti mikrobiologiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti maisto produktai visais maisto tiekimo grandinės etapais, šiame reglamente nėra nuostatų, susijusių su maisto verslo operatorių atsakomybės tvarka, todėl šiuo klausimu reikėtų vadovautis Reglamentu
Nr. 178/2002. Pastarojo reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog maisto verslo operatoriai visais su jų kontroliuojamu verslu susijusiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais užtikrina, kad maisto produktai atitiktų su jų veikla susijusių teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktus, reikalavimus. Dėl Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 2 dalies pažymėtina, jog joje numatyta, kad valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus su maisto produktais susijusius teisės aktus, ir kad šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Darytina išvada, kad Sąjungos teisė, ypač Reglamentai Nr. 178/2002 ir 2073/2005, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją iš esmės nedraudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį maisto verslo operatoriui, kuris veikia tik platinimo etapu, kad pateiktų maisto produktą rinkai, taikoma sankcija už Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodyto mikrobiologinio kriterijaus nesilaikymą. ESTT pabrėžė, kad net darant prielaidą, jog sankcijų sistema pagrindinėje byloje yra atsakomybės be kaltės sistema, pagal nusistovėjusią teismo praktiką tokia sistema savaime nėra neproporcinga siekiamiems tikslams, jeigu šia sistema siekiama skatinti nurodytus asmenis laikytis reglamento nuostatų ir jeigu siekiama bendrojo intereso tikslų, kuriais galima pateisinti tokios sistemos nustatymą (žr. 2012 m. vasario 9 d. sprendimo Urb?n, C-210/10, EU:C:2012:64, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo keliamos abejonės dėl atsakovo pasirinkto rinkos apibrėžimo bei ginčo maisto produkto pateikimo į rinką momento neturi esminės reikšmės šiame ginče, o teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo pagal antrąjį pareiškėjo suformuluotą klausimą.

32.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl trečiojo pareiškėjo suformuluoto klausimo, pastebi, jog pareiškėjas neįvardija, dėl kurių konkrečiai Reglamento Nr. 2073/2005 ir Reglamento Nr. 1086/2011 nuostatų kelia klausimą. Nepaisant to, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio
1 dalyje yra nurodyta: „Maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo RVASVT principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų: a) kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus, b) kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus.“ Reglamento Nr. 2073/2005 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Patvirtindami arba tikrindami, ar teisingai veikia RVASVT principais ir geros higienos praktika paremtos procedūros, maisto verslo operatoriai atlieka tyrimus atitinkamai pagal I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Maisto verslo operatoriai nusprendžia, koks mėginių dažnumas yra tinkamas, išskyrus tuos atvejus, kai I priede numatytas konkretus mėginių ėmimo dažnumas; o tokiu atveju mėginiai imami ne rečiau kaip numatyta I priede. Maisto verslo operatoriai priima šį sprendimą savo procedūrų, paremtų RVASVT principais ir geros higienos praktika, kontekste, atsižvelgdami į nurodymus dėl maisto produktų naudojimo. Mėginių ėmimo dažnumą galima suderinti su maisto bendrovių pobūdžiu ir dydžiu su sąlyga, kad nenukentės maisto produktų sauga.“ Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.“ Taigi, nurodytose reglamentų nuostatose yra įtvirtintos maisto verslo operatorių pareigos užtikrinti jų į rinką teikiamo maisto saugumą ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, jog jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai nekyla neaiškumų dėl to, ar sertifikuoto ES gamintojo produkciją paskirstantiems distributoriams yra suteiktos kokios nors išimtys šiuo aspektu, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir šioje dalyje atmestinas.

33.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog tiek atsakovas, priimdamas Nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad Tarnyba 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 69SV-271 uždraudė tiekti rinkai nesaugų produktą (šaldyta vištienos filė, tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. balandžio 28 d.) ir įpareigojo pareiškėją susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų bei pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti, o pareiškėjas neginčijo nei Sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo, nei jam suformuluotų įpareigojimų bei įvykdė šiuos įpareigojimus. Be to, pareiškėjas neginčijo ir Nutarime nurodytų aplinkybių, kad, atliekant patikrinimą, pareiškėjo sandėlyje nerasta ginčo maisto produkto likučio, ir kad UAB „Pontem“ būtent iš jo gavo ginčo maisto produktą ir jį vėliau perdavė Šiaulių lopšeliui darželiui „Rugiagėlė“, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju taikytina Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta prezumpcija: jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti Nutarimo priėmime, t. y. pateikti savo poziciją dėl 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokole Nr. 69MĮPP-40 konstatuotų aplinkybių, papildomus paaiškinimus, įrodymus ir pan., tačiau jis šiame procese buvo pasyvus, todėl atsakovas priėmė ginčijamą administracinį aktą pagal anksčiau surinktus duomenis.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus apie tai, kad ne jis, o Lenkijos įmonė PL24754003 pagamino ir pirmoji patiekė ginčo maisto produktą Europos Sąjungos rinkai. Vadovaujantis šios nutarties 32 pastraipoje išdėstytais motyvais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Maisto įstatyme vartojama sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ atitinka Reglamente Nr. 178/2002 vartojamą sąvoką „maisto verslo operatorius“ (Maisto įstatymo 2 str. 8 d.), o Reglamente Nr. 178/2002 kaip „maisto verslo operatoriai“ įvardijami fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (3 str. 3 d.), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pozicijos, jog būtent pareiškėjui, kaip subjektui, nusprendusiam atgabenti į Lietuvos Respubliką maisto produktą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo nesaugus, ir pradėti jį joje platinti (atitinkamai, turinčiam užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymą), taikytina atsakomybė už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, pažeidimą.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 33 pastraipoje išdėstytą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, jog maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik deklaratyviai tvirtino, jog jis perka didelius kiekius šviežios šaldytos vištienos, todėl atsakovo nurodyta savikontrolės sistema pareiškėjo veikloje neįmanoma, tačiau nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių tai patvirtinti galinčių duomenų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-250-502/2022). Taigi, pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ESTT 2022 m. balandžio 28 d. sprendime padarytos išvados (šios nutarties 31 pastraipa) paneigia pareiškėjo poziciją, jog jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad ginčo maisto produktuose aptikta Salmonella Infantis, kadangi toks Salmonella serotipas nėra minimas Reglamento Nr. 2073/2005 I priede, o, pagal Reglamentą Nr. 2160/2003,
3 metų pereinamuoju laikotarpiu broileriams nustatytas ES tikslas turi apimti tik Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium serotipus, kiti visuomenės sveikatai pavojingi serotipai gali būti svarstomi minėtam laikotarpiui pasibaigus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2022 m. liepos 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-955-575/2022 taip pat pažymėjo, jog tokio pobūdžio ginčui aktualios ES teisės normos, pagal kurias draudžiamas konkrečių serotipų salmonelių buvimas šviežioje paukštienoje, neimplikuoja išvados, kad kitokių serotipų salmonelėmis užkrėsta šviežia paukštiena atitinkamai turėtų būti laikoma saugia. Kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002
14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų, jei tokioje paukštienoje nustatyti Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodyti salmonelės serotipai šiai institucijai leidžia įtarti, kad toks maistas yra nesaugus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatas. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis patenka į daugiausiai susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuką, o, 2017 metų duomenimis, Salmonella Infantis buvo labiausiai Europos Sąjungoje paplitęs salmonelių tipas viščiukų broilerių pulkuose ir viščiukų broilerių mėsoje. Iš 2021 metų Europos maisto saugos tarnybos teiktų duomenų matyti, jog būtent šis serotipas yra trečiasis pagal paplitimą salmonelės serotipas žmonėse.

37.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsaugos sritimi. Todėl šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (žr., pvz., 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d.,
2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus); valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią
(žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą).

38.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Salmonella Infantis serotipas nėra pavojingas žmonių sveikatai, o ginčo maisto produktas buvo nepagrįstai pripažintas nesaugiu. Primintina, jog pareiškėjo patiekto maisto produkto patikrinimas įvyko tiriant skubų pranešimą apie tai, jog 5 vaikams, lankantiems tą patį vaikų darželį, nustatyta ūmi žarnyno infekcija, 1 vaikui diagnozuota salmoneliozė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo produkcijos (šviežios paukštienos) užkrato Reglamente Nr. 2073/2005 nenustatyto serotipo salmonelėmis, kuris, vadovaujantis šioje srityje egzistuojančių mokslinių tyrimų duomenimis, laikomas turinčiu neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, šios bylos aplinkybėmis leido atsakovui pagrįstai laikyti aptariamą šviežią paukštieną nesaugia, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis. Šiame kontekste pareiškėjo argumentai dėl šviežios paukštienos terminio apdorojimo įtakos tokio maisto saugumui pripažintini nereikšmingais: termiškai apdorojus Reglamente Nr. 2073/2005 nustatytais salmonelės serotipais užkrėstą šviežią paukštieną minėtieji mikroorganizmai taip pat žūva, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo šiais mikroorganizmais užkrėstą šviežią paukštieną laikyti saugia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatų prasme.

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir akcentuojant minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje nurodytų pareigų, tenkančių valstybei žmonių sveikatos apsaugos srityje, tinkamo ir veiksmingo vykdymo tikslo svarbą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytu salmonelės serotipu, turinčiu neigiamą poveikį žmogaus sveikatai – Salmonella Infantis, užkrėsta šviežia paukštiena laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasmėmis.

40.       Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl lygiaverčio poveikio priemonių taikymo, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos
2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022 pateiktu panašių to paties pareiškėjo argumentų vertinimu ir pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog atsakovo veiksmai prilygsta lygiaverčio poveikio priemonėms, šiuos teiginius grindžia prielaidomis, tačiau nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų. Kaip minėta, Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o Maisto įstatymo 122 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams, patiekusiems į rinką nesaugų maistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir ES teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Be to, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, net jeigu iš atsakovo būtų buvusi gauta informacija apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams – AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ – skirtas (neskirtas) baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokia informacija nepagrįstų, kad sankcijos nurodytiems gamintojams buvo taikytos ar netaikytos dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių (taikant kitokį priežiūros laipsnį bei skirtingus kriterijus), ir kad Nutarimas prilygsta lygiaverčio poveikio priemonei, ypač turint omenyje tai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nubaudimą lėmė tyrimas, pradėtas pagal gautą pranešimą apie dėl nesaugaus maisto produkto jau kilusią realią žalą žmonių sveikatai. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo teiktų argumentų dėl lygiaverčio poveikio priemonių, yra skundžiamo teismo sprendimo trūkumas, bet šis trūkumas nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės teisingam administracinės bylos išsprendimui.

41.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas, platindamas maisto produktus, kuriuose užfiksuoti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella (Salmonella Infantis ir Salmonella Enteritidis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir, vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2 dalimi ir 125 straipsnio 1 dalimi, jam pagrįstai skirta bauda. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl jam skirtos baudos dydžio arba atsakovo išvados, jog šiuo atveju nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjui skirta bauda – 900 Eur – yra mažesnė už Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje numatyto baudų dydžio intervalo vidurkį (nuo 300 Eur iki 3 000 Eur), be to, ji apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. MĮPN-78 pareiškėjui jau buvo skirta 398 Eur bauda už Maisto įstatymo
7 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

42.       Apibendrinama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o teismo padaryti neesminiai pažeidimai yra ištaisomi šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas nėra palankus pareiškėjui, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti tokių išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ričardas Piličiauskas

        Dalia Višinskienė