Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-87-549/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01611-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10.;21.3.3.; 21.9.10.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, 

sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. T., jo atstovui advokato padėjėjui Jonui Mažoniui,

pareiškimą dėl administracinės teisenos pradėjimo pateikusiam asmeniui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda,  iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)119 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

A. T. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas „(duomenys neskelbtini)“, UAB, vadovu, neteikia akcininkui V. L. informacijos apie bendrovės turtą ir veiklą, t. y. V. L. kreipusis su prašymu iki 2020 m. spalio 12 d. pateikti informaciją – ataskaitą už iki šios dienos atliktas įmonei KJKK „(duomenys neskelbtini)“ agentavimo paslaugas ir sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB, ir KJKK „(duomenys neskelbtini)“ arba paaiškinimą kokius įsipareigojimus „(duomenys neskelbtini)“, UAB, turi prieš KJKK „(duomenys neskelbtini)“, ir negavus prašomų pateikti dokumentų, jis kreipėsi su prašymu pateikti prašomą informaciją susijusią su įmonės buhalterine apskaita, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti, tuo pažeidžiant akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę.

V. L. pareiškime nurodė, kad jis su A. T. sudarė steigimo sutartį, kuria įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, UAB. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 2500 eurų, kuris padalintas į 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. V. L. ir A. T. turi po 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. A. T. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas bendrovės vadovu nuo jos įsteigimo. V. L. kreipėsi su prašymu 2020-10-12 pateikti informaciją – ataskaitą už iki šios dienos atliktas įmonei KJKK „(duomenys neskelbtini)“ agentavimo paslaugas ir sutartį tarp „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir KJKK „(duomenys neskelbtini)“ arba paaiškinimą kokius įsipareigojimus „(duomenys neskelbtini)“, UAB, turi prieš KJKK „(duomenys neskelbtini)“. Negavus nustatytų terminu prašomų dokumentų, V. L. kreipėsi su prašymu iki 2020-10-12 pateikti informaciją, susijusią įmonės buhalterine apskaita. Taip pat pateiktas pranešimas ir buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Tačiau jokių dokumentų susijusių su įmonės veikla, buhalterine apskaita nebuvo pateikta. Mano, kad įmonės direktorius galimai klastoja buhalterinės apskaitos dokumentus, yra sudaręs neteisėtus susitarimus su KJKK „(duomenys neskelbtini)“, organizuoja apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą, todėl nevykdo akcininko reikalavimo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. kaltės nepripažino ir nurodė, kad V. L. yra akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, ir komercijos direktorius. Jis spalio ir lapkričio mėnesiais teikė prašymus, tačiau tai buvo ne akcininko prašymai, o emocionalūs darbuotojo prašymai direktoriui, kurių viename buvo prašoma pateikti ataskaitą apie darbus su „(duomenys neskelbtini)“, nors direktorius neprivalo teikti. 11.09 prašyme apskritai išreikštas grasinimas perimti įmonę, taigi tikslas ne gauti informaciją, o nubausti direktorių. V. L. galėjo kreiptis dėl ataskaitų pateikimo kaip akcininkas, tačiau jis kreipėsi ne kaip akcininkas, o kaip darbuotojas, prašydamas pateikti ataskaitas, kad galėtų išrašyti sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“. V. L. gerai žinojo kur yra įmonės dokumentai ir galėjo bet kada susipažinti. Būtų bet kada paruoštos ir dokumentų kopijos. Tačiau jis norėjo ne susipažinti, o išsinešti dokumentus, ko daryti negalima. Be to, 2020-11-17 V. L. buvo pateiktos visos sąskaitos ir ataskaitos. Jų pateikimas užtruko, nes liepos mėnesį atostogavo darbuotojas, o vėliau prasidėjo karantinas. Nuo lapkričio 9 d. iki gruodžio 16 d. jis pats gydėsi ligoninėje ir nedirbo. Jis buhalteriai leido duoti dokumentus susipažinimui, o tokios praktikos, kad dėti kažkokią rezoliuciją dėl leidimo, nėra.

A. T. atstovas advokato padėjėjas Jonas Mažonis paaiškino, kad ataskaita nėra įmonei privalomas dokumentas. Pareiškėjui buvo pateikta informacija. Akcininkas privalėjo pateikti įsipareigojimą dėl konfidencialios informacijos, kas V. L. buvo žinoma, nes pats yra pasirašęs sutartį, tačiau įsipareigojimas nepateiktas. O antras raštas – grasinamojo pobūdžio.  

Teismo posėdyje V. L. paaiškino, kad jį A. T. siekia pašalinti iš įmonės, slepia dokumentus, sutartis, užblokavo jo prieigas prie visų sistemų, reikalingų darbui. Tik po to, kai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių, gavo jų ataskaitas, išrašus už 4 mėn. Tada buvo išrašytos sąskaitos ir sumokėti pinigai. Iki tol A. T. sakė, kad tai jo asmeninis reikalas. Ar ataskaitos teisingos, abejoja. Tik Luvis sistemoje yra fiksuojama kiek laivų buvo praagentuota, tačiau jo prieiga užblokuota. Kaip akcininkas turėjo teisę prašyti dokumentų. Ne kartą į direktorių kreipėsi telefonu, žodžiu, el. paštu, buvo tik žadama, bet nepateikiama. Prašomi dokumentai susiję su visa buhalterine apskaita už 2020 metus, prašė išrašytų ir gautų sąskaitų, tačiau konkrečiai prašyme to nenurodė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo žiniomis yra tik viena sutartis, jos ir prašė. Kreipėsi raštu, tikėdamasis, kad tada informaciją gaus, tačiau nėra jokio direktoriaus patvirtinimo, kad leido susipažinti. Konfidencialumo pasižadėjimo formą turėjo paruošti direktorius, jei manė, kad ji būtina, tačiau ji nebuvo paruošta. Jo prieiga prie buhalterinio balanso yra užblokuota. Jis originalų neprašė, prašė tik apyskaitų, galėjo būti ir kopijos. Iš pradžių buhalterė sutiko išduoti, paskui kategoriškai atsisakė, nurodydama, kad dokumentus išduos tik direktoriui. Kai nuvyko pas buhalterę, jam buvo pateiktos avansinės apyskaitos ir prašoma jas pasirašyti. Tik gruodžio mėnesį gavo visų įmonės sąskaitų sąrašus, tačiau nežino, kas tai per sąskaitos.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad ji yra buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jos įmonė tvarko „(duomenys neskelbtini)“, UAB, buhalteriją. Sąskaitų ji neišrašo, jai tik pateikiami dokumentai įtraukimui į apskaitą. Bendrovėje V. L. kuruoja ekspedijavimo veiklą, A. T. – agentavimo sritį. Kiekvienas akcininkas atsako už savo veiklos sritis ir privalo pateikti dokumentus. Kažkokios specialios tvarkos dėl dokumentų susipažinimo nebuvo nustatyta. Direktorius jai nurodė pateikti visus dokumentus, sąrašus ir ji pateikė. Spalio 15 d. V. L. atsiuntė el. laišką, kuriame klausė, kodėl jam neleidžiama susipažinti su dokumentais. Ji parašė laišką direktoriui, kuriame paaiškino, jog V. L. atėjo į kabinetą ir pareikalavo duoti dokumentus. Buhalterė atnešė dokumentus segtuvuose ir leido susipažinti su finansinėmis apyskaitomis bei paprašė jas pasirašyti. Tačiau V. L. pareiškė, kad su niekuo nesusipažins ir nieko nepasirašys. V. L. reikalavo dokumentus išsinešti, o tai neleistina. V. L. nenurodė, kokių dokumentų norėjo. Jeigu būtų nurodęs su kokiais dokumentais nori susipažinti, jie būtų pateikti. Tačiau jis prašė sutarčių, kurių ji neturi. Sąlygos susipažinti ir paruošti kopijas, įmonėje būtų sudarytos. V. L. buvo išsiųstas sąrašas sąskaitų, kad jis nurodytų, kurių jam reikia ir jos būtų paruoštos, tačiau jis to nepadarė. Tik 11.09 rašte atsirado žodis „susipažinti“. Tačiau A. T. atsigulė į ligoninę, jam buvo padaryta operacija, po to tęsėsi reabilitacija, todėl tik po direktoriaus ligos galėjo pateikti dokumentus. V. L. susirašinėjime su direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nedalyvavo.

A. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad prašymo turinys bendrovės direktoriui nesudarė pagrindo šio prašymo laikyti akcininko reikalavimu gauti informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, todėl pats pareiškėjas nėra tinkamai įgyvendinęs ABĮ ir Bendrovės įstatuose nustatytų pagrindų įgyvendinti akcininko teisės gauti informaciją. Pareiškėjo prašyme nebuvo nurodytas informacijos gavimo pagrindas, patvirtinantis pareiškėjo tikslą įgyvendinti akcininko teisę į informaciją. Prašyme poreikis gauti informaciją grindžiamas galimybe pareiškėjui išrašyti sąskaitas už atliktus darbus, t. y. vykdyti tiesiogines savo, kaip bendrovės komercijos direktoriaus, bet ne akcininko pareigas. Ataskaita apie suteiktas paslaugas nėra teisės aktais reglamentuotas ir Bendrovės veikloje privalomas dokumentas. Be to, prašomus duomenis pareiškėjas el. paštu yra gavęs iš UAB KJKK „(duomenys neskelbtini)“ iki jo kreipimosi į teismą. Nesuprantamas ir pareiškėjo prašymas pateikti sutartį, kurią turėjo turėti pats pareiškėjas, nes yra pasirašęs nurodytos sutarties priedą dėl konfidencialios informacijos. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jam yra reikalingas sutarties dublikatas, bei nepateikė būtino rašytinio įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos. Pareiškėjui žinoma, kad bendrovės visi finansinės apskaitos dokumentai visa laiką yra prieinami bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas, gali paimti ir išsinešti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ko reikalavo pareiškėjas iš bendrovės buhalterės 2020-10-15. Pareiškėjo 2020-11-09 raštas bendrovės vadovui savo turiniu ir forma visiškai neatitinka bendrovės akcininko kreipimosi į bendrovę pateikti informaciją, nes jame keliami asmeninio pobūdžio įžeidinėjimai, kaltinimai ir net reiškiamas reikalavimas kitam akcininkui neatlygintinai perduoti savo akcijas pareiškėjui, o tai turi nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas prašymu teismui ne prašo įpareigoti bendrovės vadovą suteikti akcininkui jam reikalinga informaciją, o tik skirti baudą vadovui, kas rodo, kad pareiškėjas nesiekia ginti savo, kaip akcininko teises, bet turi vienintelį tikslą daryti spaudimą kitam akcininkui, verčiant ji perleisti savo akcijas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, prašo administracinio nusižengimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį teisena nutraukti, nesant ABĮ 18 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai administracinio nusižengimo požymių (b. l. 24-26).

Iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB, steigimo sutarties matyti, kad steigėjai V. L. ir A. T. sudarė bendrovės steigimo sutartį, kurios įstatinis kapitalas yra 2500 eurų, padalintas į 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, po 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų kiekvienam steigėjui. Bendrovės vadovu bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrinktas A. T. (b. l. 5-6).

Iš „(duomenys neskelbtini)“, UAB, įstatų nustatyta, kad įstatų VI skyrius reglamentuoja bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo akcininkams tvarką. 18 punkte nustatyta, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. 19 punkte nurodoma, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ar daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Įpareigojimo formą nustato bendrovės vadovas (b. l. 7-8). 

Iš V. L., JK-K komercijos direktoriaus/akcininko, prašymo A. T. nustatyta, kad V. L. nurodo, kad ryšium su tuo, kad nuo 2020-07-01 A. T. neparuošė ataskaitos apie „(duomenys neskelbtini)“, UAB, atliktas agentavimo paslaugas įmonei KJKK „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis negali išrašyti sąskaitų už atliktus darbus. Į jo nuolatinius žodinius prašymus pateikti informaciją už trijų mėnesių atliktus darbus ir ataskaitas, aiškaus atsakymo nebuvo gauta. 2020-10-08 gautas atsakymas, kad tai asmeninis A. T. ir KJKK „(duomenys neskelbtini)“ susitarimas, o tai prieštarauja anksčiau teikiamai informacijai. Apie darbų sąlygų pakeitimą nebuvo pranešta, nors iki 2020-10-08 darbuotojai atlikdavo darbą, aptarnaudami KJKK „(duomenys neskelbtini)“ laivus, dėl ko įmonė patirdavo tiesiogines išlaidas. Po 2020-10-08 pokalbio, jam be jokio įspėjimo buvo atjungtos prieigos prie KJKK „(duomenys neskelbtini)“ sistemų, nors prisijungimas prie Luvio sistemos aptarnauti KJKK „(duomenys neskelbtini)“ laivus buvo gautas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2019-09-28. Ryšium su paminėtomis aplinkybėmis ir 2020-09-28 išaiškėjusio fakto, kad A. T. yra KJKK „(duomenys neskelbtini)“ agentavimo skyriaus darbuotojas ir įtakoja šį procesą, pareiškėjas prašo iki 2020-10-12 pateikti: ataskaitą už iki šios dienos atliktas įmonei KJKK „(duomenys neskelbtini)“ agentavimo paslaugas; sutartį tarp JK-K ir KJKK „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu atliekami darbai arba paaiškinimą, kokius įsipareigojimus JK-K turi prieš „(duomenys neskelbtini)“; paaiškinti įmonėje susidariusią situaciją ir vykdomų veiksmų tikslą (b. l. 9).

Iš V. L., akcininko/JK-K komercijos direktoriaus, rašto A. T., matyti, kad jame nurodoma, jog siekiant išspręsti jų atsiskyrimo klausimus, reikalinga sutvarkyti buhalterinius klausimus, suvesti visus atsiskaitymus. Jo skaičiavimu, A. T. iš įmonės yra išnešęs daug pinigų. Pastarojo iš anksto apgalvoti ir vykdomi apgavystės metodai privedė prie dabartinės situacijos ir parodo požiūrį į darbo partnerystę ir sukčiavimo mastą, kas jam yra netoleruotina. Sprendžiant susidariusią situaciją, siūlomi trys sprendimų variantai:

1.        padaryti pilną ataskaitų ir atsiskaitymų su (duomenys neskelbtini) už visą laikotarpį patikrinimą, pilną JK-K buhalterijos sutikrinimą, nustatant kas kam skolingas.

2.        A. T. išeina iš įmonės su klientu (duomenys neskelbtini) be jokiu reikalavimų išmokai iš

JK-K įmonės ir perduoti V. L. savo akcijas;

3.        jeigu toliau bus laiko tempimas, finansinių ir buhalterinių  dokumentų slėpimas, visus klausimus su A. T. spręs įstatymo nustatyta tvarka. Dokumentai perduoti advokatui bylos paruošimui (b. l. 10).

Iš V. L., akcininko/JK-K komercijos direktoriaus, rašto L. G., matyti, kad jis informuoja, jog JK-K buhalteriją tvarkančiai įmonei atsisakius pateikti jam, kaip akcininkui, įmonės finansinius dokumentus ir nurodžius, jog ji vykdo tik direktoriaus A. T. nurodymus ir tik jam suteikia prieigą prie buhalterijos, bus užsakytas įmonės buhalterinės apskaitos auditas. Dar kartą reikalaujama pateikti buhalterinius ir kitus įmonės dokumentus susipažinimui: sutartys su (duomenys neskelbtini), įmonės apskaitos dokumentus (b. l. 11).

Iš 2020-11-24 V. L. el. laiško „Dėl ataskaitų“ matyti, kad K. Č. 2020-11-17 siunčia UAB „JKK“ lentelę su agentuotų laivų sąrašu. A. T. rašo prašymą V. ir JK-K buhalterei pasirašyti skolų suderinimo aktą tolesniam mokėjimui. V. L. atsako, kad neturi prieigos prie JK-K įmonės vidinių dokumentų ir buhalterijos, o kai tik turės galimybę, sutikrins (b. l. 28-29).

Iš 2018-09-27 Papildomo susitarimo dėl papildomos konfidencialios informacijos matyti, kad tarp UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB, (vykdytojo) sudarytas papildomas susitarimas, kuris yra pasirašytas ir V. L. (b. l. 30-31).

Iš 2020-10-15 L. G. el. laiško A. T. nustatyta, kad ji gavo V. L. el. laišką, kuriame šis klausia, kodėl jam neleidžiama susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais. L. G. A. T. praneša, kad V. L. įpuolė į kabinetą ir pareiškė „duok dokumentus“ buvo padėtas segtuvas su avansinėmis apyskaitomis, ir prašoma susipažinti su dokumentais ir pasirašyti avansines apyskaitas, tačiau V. atsisakė žiūrėti ir pasirašyti avansines apyskaitas. Susipažinti buvo duota, bet išnešti dokumentų ne. A. T. atsako, nereaguoti, nes jau kalbėjo (b. l. 32).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Pagal teismų praktiką, administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi subjektas, inicijavęs bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka jam.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje, numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas.

Administracinio nusižengimo sudėties minėtas objektyviojo požymio turinys, apimtis, pažeidėjo veika (veikimas/neveikimas), turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkui įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnyje.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB, įstatų 18 punkte taip pat nustatyta, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-10-697/2016, Nr. 2AT-40/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. L. yra „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkas, turintis 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, taip pat eina bendrovės komercijos direktoriaus pareigas.

Bendrovės vadovu bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrinktas A. T..

V. L. bendrovės direktoriui A. T. pateikė rašytinį prašymą, prašydamas iki 2020-10-12 pateikti: ataskaitą už iki šios dienos atliktas įmonei KJKK „(duomenys neskelbtini)“ agentavimo paslaugas; sutartį tarp JK-K ir KJKK „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu atliekami darbai arba paaiškinimą, kokius įsipareigojimus JK-K turi prieš „(duomenys neskelbtini)“; paaiškinti įmonėje susidariusią situaciją ir vykdomų veiksmų tikslą. Tačiau prašyme aiškiai nurodoma, kad ši informacija reikalinga tam, kad nustatyti „(duomenys neskelbtini)“, UAB, atliktas agentavimo paslaugas įmonei KJKK „(duomenys neskelbtini)“, ir išrašyti sąskaitas už atliktus darbus  (b. l. 9). 

Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad V. L. į bendrovės vadovą kreipėsi ne kaip akcininkas, siekiantis realizuoti savo teisę susipažinti su informaciją apie bendrovę, bet kaip bendrovės darbuotojas, kuriam buvo reikalingi konkretus duomenis apie bendrovės suteiktas paslaugas kitai bendrovei, tam, kad įvykdytų savo darbines funkcijas – išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sąskaitas už atliktas paslaugas.

Tai patvirtina, jog V. L. prašymas nėra ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos neturtinės akcininko teisės gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizavimas, dėl ko bendrovės direktorius A. T. privalėjo atlikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su prašomais dokumentais.

Kita vertus, tiek A. T., tiek liudytoja L. G. patvirtino, kad V. L., kaip bendrovės komercijos direktorius, turėjo visas galimybes bet kada susipažinti su bendrovės dokumentais. L. G. nurodė, kad V. L. buvo atvykęs į jos įmonę ir prašė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau pateikus šiuos dokumentus, jis atsisakė su jais susipažinti. Tai patvirtina ir 2020-10-15 ir liudytojos L. G. el. laiškas bendrovės vadovui. Pats pareiškėjas V. L. patvirtino šiuos liudytojos parodymus, nors ir tvirtino, kad jam buvo pateikti ne tie dokumentai, kurių prašė, todėl atsisakė su jais susipažinti. Taigi, V. L. turėjo galimybę susipažinti su buhalteriniais dokumentais. Pažymėtina, kad 2020-11-09 pranešimas, kurį V. L. nurodo teikiantis kaip akcininkas, reikalaudamas pateikti įmonės buhalterinius ir kitus įmonės dokumentus susipažinimui: sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės apskaitos dokumentus (b. l. 11), apskritai pateikiamas ne tam adresatui, t. y. pateiktas buhalterei, kuri neturi kompetencijos teikti šiuos dokumentus, o ne bendrovei (jos vadovui).

Tiek proceso dalyviai teismo posėdžio metu, tiek V. L. 2020-11-09 pranešimas A. T. patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB, akcininkų santykiai yra konfliktiški, pranešimu V. L. reikalauja A. T. išeiti iš bendrovės, kaltina finansinių ir buhalterinių dokumentų slėpimu, dokumentų klastojimu  (b. l. 10). Tačiau teismas pažymi, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams/neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis reglamentuodama akcininko teisę gauti informaciją numato, kad ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcininko neturtinės teisės gauti informaciją apie bendrovės veiklą (akcininko teisės į informaciją apimtis (kiekis), ribojimas ir kt.) yra civilinės teisės ir proceso reguliavimo dalykas. O byloje nenustatyta, kad pareiškėjas išnaudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus.

Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad A. T. turėjo pareigą suteikti informaciją ir jos neįvykdė, kadangi V. L. prašymas nelaikytinas pateiktu realizuojant ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą neturtinę akcininko teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Todėl tai, kad A. T. pripažino, jog nesilaikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir bendrovės įstatų 18 punkte nustatytos tvarko bei į V. L. 2020 m. spalio mėn. prašymą nepateikė jokio rašytinio atsakymo, nesudaro pagrindo „(duomenys neskelbtini)“, UAB, direktorių traukti administracinėn atsakomybėn už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkui.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad A. T. veikoje nenustatyta esminio administracinio nusižengimo požymio  – objektyviosios pusės, t. y. kad jis pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti informaciją apie bendrovę, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 8 punktu, 627 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

administracinio nusižengimo teiseną A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                    Ingrida Krušienė