Administracinė byla Nr. A-2185-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00109-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 6.2.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863 (toliau – ir Sprendimas Nr. (10.10)I-9863); 3) priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus 50 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti teismo išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 5-27-11611 (toliau – ir Sprendimas Nr. 5-27-11611) nusprendė pašalinti valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazėje draudėjo Europos regbio centro devynių apdraustųjų (tarp jų pareiškėjo) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenis pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (toliau – ir Prokuratūra) 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-132-09 (toliau – ir Prokuratūros nutarimas, Nutarimas). Minėtu atsakovo sprendimu iš Registro buvo pašalinti pareiškėjo duomenys apie draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d.: 6 428,57 Lt draudžiamųjų pajamų ir 2 184,43 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už 2007 metų 3 ketvirtį; 12 500,00 Lt draudžiamųjų pajamų ir 4 247,50 Lt VSD įmokų už 2007 metų 4 ketvirtį; 23 500,00 Lt draudžiamųjų pajamų ir 7 985,30 Lt VSD įmokų už 2008 metų 1 ketvirtį. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (10.10)I-9863 paliko galioti VSDFV skyriaus Sprendimą Nr. 5-27-11611. Pareiškėjas teigė, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09 nėra įrodyta, kad jis nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. nedirbo Europos regbio centre (toliau – ir Centras). Todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo pašalinti iš Registro duomenis apie jo draudžiamąsias pajamas minėtu laikotarpiu.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 52–56) atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, draudėjai privalo pateikti teisingus duomenis apie save ir apie apdraustuosius asmenis, o VSDFV teritoriniai skyriai, kaip duomenų tvarkytojai, privalo užtikrinti, kad Registre nebūtų neteisingų, netikslių ar neišsamių duomenų. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – ir Taisyklės), 74.4 ir 93 punktuose nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus (tame tarpe ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo institucijos išvadas, pažymas, tyrimo rezultatus). Europos regbio centras, teikdamas VSDFV Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustųjų asmenų socialinio draudimo laikotarpius, nuolat pažeidinėjo socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, praleidinėdavo terminus. VSDFV Vilniaus skyriui kilo įtarimų dėl 2007–2008 metais pateiktų duomenų apie apdraustuosius asmenis pagrįstumo, todėl VSDFV Vilniaus kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (toliau – ir Vilniaus AVPK NTV ENTS) su prašymu ištirti galimus dokumentų klastojimo atvejus. Pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09. Taip pat buvo kreiptasi ir į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus AVMI) dėl Europos regbio centro veiklos tyrimo / patikrinimo atlikimo skubos tvarka. Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 23 d. raštu informavo VSDFV Vilniaus skyrių, kad nėra galimybės nustatyti tikslius tikrinamuoju laikotarpiu Europos regbio centre dirbusių fizinių asmenų skaičius bei jiems apskaičiuotų išmokėtų išmokų dydžius, nes Vilniaus AVMI turima informacija skiriasi nuo Centro ir Vilniaus AVPK NTV ENTS pateiktos informacijos. Ikiteisminio tyrimo byloje V. K. buvo keliami įtarimai padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad būdamas Europos regbio centro prezidentu, tyčia suklastojo su socialiniu draudimu, darbuotojų darbo užmokesčiu, draudimo pradžia ir pabaiga susijusius dokumentus. VSDFV Vilniaus skyriuje gautame Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui konstatuota, kad pareiškėjas suklastojo minėtus dokumentus ir pateikė melagingus duomenis VSDFV Vilniaus skyriui. Vadovaudamasis minėtu prokuratūros nutarimu, Registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – ir Registro nuostatai) 64 ir 41 punktais, Taisyklių XI skyriaus nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 5-27-11611, kuriuo nusprendė pašalinti Centro pateiktus pareiškėjo duomenis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo argumentai esą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09 nėra įrodyta, jog V. K. nurodytu laikotarpiu nedirbo Centro prezidentu, yra nepagrįsti. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuoti pareiškėjo veiksmai, klastojant Centro vardu surašytus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašant žinomai melagingus duomenis ir pateikiant VSDFV Vilniaus skyriui. Suklastotų dokumentų pagrindu į Registrą įrašyti duomenys yra neteisingi ir todėl turi būti šalinami.
Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teigė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas Sprendimą Nr. 5-27-11611, veikė teisėtai. Todėl nėra vienos iš esminių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytų valstybės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė žalos nei atsiradimo fakto, nei priežastinio ryšio tarp institucijų tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepagrindė, iš ko susideda prašoma priteisti žala.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 98–100) VSDFV paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 14 straipsnyje nustatyta prievolė draudėjams teisingai ir laiku apskaičiuoti, mokėti socialinio draudimo įmokas bei pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Registro nuostatų 15.4 ir 44 punktuose nustatyta, kad teritorinės registro tvarkymo įstaigos viena iš funkcijų yra tikrinti, ar Registro duomenų teikėjų (draudėjų) pateikti įregistravimo į Registrą dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus. Teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinama, kad į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad Registro duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentuose duomenis. Registro nuostatų 16.2 punkte nustatyta, jog centrinė ir teritorinės Registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti. Registre esantys duomenys tikslinami ir duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančios Registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka (Registro nuostatų 36 punktas). Draudėjų teikiamų socialinio draudimo pranešimų teikimo bei tikslinimo tvarką nustato Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243. Kilus įtarimams dėl Europos regbio centro pateiktų duomenų apie apdraustuosius už 2007–2008 metus pagrįstumo, VSDFV Vilniaus skyrius, būdamas atsakingas už tai, kad į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs ar klaidingi duomenys, 2009 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK NTV ENTS su prašymu ištirti galimus dokumentų klastojimus, siekiant gauti išmokas iš Fondo biudžeto. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus raštą Vilniaus AVPK NTV ENTS 2009 m. sausio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-1-132-09 dėl galimo Europos regbio centro dokumentų klastojimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus AVPK NTV ENTS 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu pateikė VSDFV Vilniaus skyriui Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. K. suklastojo vadovaujamos organizacijos vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais (pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per ataskaitinį ketvirtį, pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, darbo užmokesčio žiniaraščius, įsakymus), juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui. Pareiškėjas įtariamas, kad būdamas Centro prezidentu, žinomai suklastotus pirmiau minėtus su darbo santykiais susijusius dokumentus laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. panaudojo pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas VSD įstatymo nustatytas pareigas bei vadovaudamasis Registro nuostatų 36 ir 41 punktais, Taisyklių XI skyriaus „Apdraustųjų duomenų tikslinimas“ V poskyrio „Apdraustojo asmens duomenų tikslinimas pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus“ nuostatomis ir minėtu prokuratūros nutarimu, 2014 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 5-27-11611 pašalinti draudėjo Centro pateiktus apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d., įrašytus pagal Europos regbio centro pranešimus, pasirašytus Centro prezidento V. K. Todėl Registre pagrįstai pašalinti apdraustojo V. K. duomenys už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d., kurie buvo įrašyti pagal draudėjo Europos regbio centro pateiktus pranešimus, pasirašytus Centro vadovo V. K.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu (I t., b. l. 160–166) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611, kuriuo iš Registro duomenų bazės buvo pašalinti draudėjo Europos regbio centro (draudėjo kodas 779082) apdraustųjų duomenys apie draudžiamąsias pajamas (tarp jų pareiškėjo už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d.). Teismas pirmiausia siekė nustatyti, ar VSDFV Vilniaus skyrius turėjo teisę pašalinti apdraustųjų duomenis iš Registro duomenų bazės.
Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 5-27-11611 ir VSDFV 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (10.10)I-9863, priimtu išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nusprendė pašalinti draudėjo Europos regbio centro (draudėjo kodas 779082) devynių apdraustųjų duomenis Registro duomenų bazėje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09, vadovaudamasis VSD įstatymo 14 straipsnio, Registro nuostatų 36, 41 punktų nuostatomis. Minėtu sprendimu buvo pašalinti V. K. duomenys už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. apie draudžiamąsias pajamas: 6 428,57 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 184,43 Lt VSD įmokas už 2007 metų 3 ketvirtį; 12 500,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 4 247,50 Lt VSD įmokas už 2007 metų 4 ketvirtį; 23 500,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 7 985,30 Lt VSD įmokas už 2008 metų 1 ketvirtį.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal VSD įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, valstybinio socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Pagal VSD įstatymo 14 straipsnio nuostatas, draudėjams yra nustatyta prievolė teisingai ir laiku apskaičiuoti, mokėti socialinio draudimo įmokas bei pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Registro nuostatų 15.4 ir 44 punktai numato, kad teritorinės Registro tvarkymo įstaigos viena iš funkcijų yra tikrinti, ar Registro duomenų teikėjų (draudėjų) pateikti įregistravimo į Registrą dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus. Teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinama, kad į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad Registro duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentuose duomenis. Centrinė ir teritorinės Registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (Registrų nuostatų 16.2 p.). Registre esantys duomenys tikslinami ir duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančios Registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka (Registro nuostatų 36 punktas). Taisyklių 74.4 ir 93 punktuose nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus (tame tarpe ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo institucijos išvadas, pažymas, tyrimo rezultatus). Taisyklių 77 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas).
Atsižvelgdamas į išvardytas teisės aktų normas, teismas priėjo prie išvadų, kad draudėjams, šiuo atveju Europos regbio centrui, įstatymų leidėjas nustatė prievolę teisingai ir laiku apskaičiuoti, mokėti socialinio draudimo įmokas bei pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis, o teritorinės Registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti.
Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentų teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė pašalinti draudėjo Europos regbio centro (draudėjo kodas 779082) devynių apdraustųjų (tarp jų pareiškėjo) duomenis Registro duomenų bazėje pagal Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriui kilus įtarimams dėl Centro pateiktų duomenų apie apdraustuosius už 2007–2008 metus pagrįstumo, 2009 m. sausio 8 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymu ištirti galimus dokumentų klastojimus, siekiant gauti išmokas iš Fondo biudžeto. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus raštą Vilniaus AVPK NTV ENTS 2009 m. sausio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09 dėl galimo Europos regbio centro dokumentų klastojimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. 2011 m. balandžio 20 d. VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI su prašymu atlikti Europos regbio centro veiklos tyrimą / patikrinimą skubos tvarka. Vilniaus AVMI informavo, kad 2012 m. sausio 17 d. atliktas Centro operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus tikrinamuoju laikotarpiu Centre dirbusių fizinių asmenų skaičiaus bei jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžių, nes Vilniaus AVMI turima informacija apie tikrinamuoju laikotarpiu Centre dirbusių asmenų skaičių bei jiems apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas skiriasi nuo informacijos, kurią operatyviam patikrinimui pateikė Centras bei Vilniaus AVPK NTV ENTS. Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime pažymėta, kad V. K. įtariamas tuo, jog nuo 2007 m. sausio 7 d. būdamas Europos regbio centro (įmonės kodas 300638529, registruotas Žirmūnų g. 68, Vilniuje) prezidentu, turėdamas tikslą VSDFV Vilniaus skyriui pateikti žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, žinodamas, kad M. B., V. C., G. G., V. G. nedirba Europos regbio centre ir neužima jokių pareigų, jiems bei kitiems darbuotojams R. J., K. K., T. B., J. K. už tai nėra mokamas joks atlyginimas, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tyčia suklastojo tikrus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, kad V. K. suklastojo vadovaujamų organizacijų vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais (pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per ataskaitinį ketvirtį), juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, turėdamas informaciją apie pareiškėjo (Centro prezidento V. K.) suklastotus dokumentus ir pateiktus melagingus duomenis VSDFV Vilniaus skyriui dėl apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, pagrįstai 2014 m. spalio 30 d. priėmė ginčijamą sprendimą pašalinti draudėjo Europos regbio centro pateiktus apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d., įrašytus pagal Centro pateiktus pranešimus, pasirašytus Centro prezidento V. K. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad Registre pagrįstai pašalinti apdraustojo V. K. duomenys už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. Be to, teismas pažymėjo, kad draudėjui Europos regbio centrui nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas.
Pareiškėjo argumentus esą ikiteisminio tyrimo byloje nėra įrodyta, kad jis nurodytu laikotarpiu nedirbo Europos regbio centro prezidentu, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai konstatuoti pareiškėjo veiksmai, klastojant Centro vardu surašytus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašant žinomai melagingus duomenis ir pateikiant juos VSDFV Vilniaus skyriui. Suklastotų dokumentų pagrindu į Registrą įrašyti duomenys yra neteisingi bei turi būti šalinami, todėl teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611 ir VSDFV 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (10.10)I-9863 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų (šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV) veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjimas neturi teisinės prasmės, nes nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima (LVAT administracinės bylos Nr. A575-1731/2013, Nr. A502-241/2012 ir kt.). Teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas Sprendimą Nr. 5-27-11611, veikė teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę pašalinti apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. Pareiškėjas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp institucijų tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, apskritai nepagrindė prašomos žalos dydžio.
Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Nepatenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino prašymo priteisti teismo išlaidas.
III.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 10–22), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė ir prašė tenkinti jo papildomą reikalavimą – įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įrašyti į jo darbo stažą laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde kartojamos bylos faktinės aplinkybės, kurios buvo išdėstytos skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra neobjektyvus, pagrįstas daugiausia prielaidomis, o ne buhalteriniais ir kitais dokumentais. Nei Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-121 (toliau – ir Vilniaus AVMI pažyma Nr. (4.65)-448-121), nei ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-132-09 medžiagoje nėra nustatytas faktas, kad jis nedirbo Centre nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. Visuose dokumentuose yra pažymėta, kad V. K. veikė eidamas Europos regbio centro prezidento pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio administracinėse bylose Nr. A502-1230/2013, Nr. A502-1240/2013, Nr. AS-653-602/2015, Nr. P146-3/2014 teismų procesiniai sprendimai apeliantui palankūs.
Apelianto teigimu, dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos veiksmų jis patyrė emocinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus (2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. jam buvo atliktos širdies ritmo atstatymo operacijos, dėl patirtų negatyvių išgyvenimų ir streso 2015 m. lapkričio 9 d. diagnozuotas vėžys). Apelianto įsitikinimu, visų jo ligų priežastis yra stresas, pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, žeminantys garbę ir orumą, nepatogumai bei pasityčiojimai. Dėl viso to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti priteista iš VSDFV Vilniaus skyriaus.
Pareiškėjas (apeliantas) pateikė apeliacinės instancijos teismui 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. balandžio 11 d., 2016 m. gegužės 8 d., 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškimus (prašymus) (II t., b. l. 67–68, 77, 82–84, 92–93, 98–104, 176-179), kuriuose iš esmės kartojo apeliacinio skundo argumentą, jog jis dirbo Centre, gavo atitinkamą darbo užmokestį, o draudėjas už 2007–2009 metus yra sumokėjęs Fondo biudžetui socialinio draudimo įmokas už jo (apdraustojo) draudžiamąsias pajamas. Apeliantas prie apeliacinio skundo ir minėtų pareiškimų (prašymų) kartotinai pridėjo dokumentus (2 t., b. l. 23, 95; 24, 157), kuriuos kartu su 2015 m. spalio 10 d. prašymu buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, t.y. Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 23 d. raštą Nr.(11.39-30-4)-46-2035 (šio rašto priedas yra Vilniaus AVMI pažyma Nr. (4.65)-448-121) ir Centro 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą Fondo valdybos Vilniaus skyriui (1 t., b.l.135-145), akcentuodamas, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į šiuos dokumentus. Be to, pareiškėjas prie apeliacinio skundo ir minėtų pareiškimų (prašymų) pridėjo įvairius dokumentus, kuriuose nurodytos surašymo datos yra iki 2015 m. lapkričio 6 d. (skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) ir po to, kai buvo priimtas šis teismo sprendimas. 2016 m. lapkričio 3 d. pateiktame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. spalio 31 d. prašyme (II t., b. l. 169) apeliantas prašo išreikalauti Europos regbio centro buhalterinius dokumentus tam, kad būtų nustatyta kiek darbuotojų 2007-2014 m. dirbo Centre, kurie turėjo būti įtraukti į Registro duomenų bazę.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 64–66) atsakovas teigia, kad teismas, išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstų išvadų, jog pareiškėjo skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus esą ikiteisminio tyrimo byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. nedirbo Centre. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 yra aiškiai konstatuoti pareiškėjo veiksmai, klastojant Centro vardu surašytus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašant žinomai melagingus duomenis ir pateikiant juos VSDFV Vilniaus skyriui. Suklastotų dokumentų pagrindu į Registrą įrašyti duomenys yra neteisingi, todėl turi būti šalinami. Atsakovo nuomone, teismas neturėjo pagrindo remtis Centro dokumentais (darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais ir kt.), kuriuos apeliantas pateikė Vilniaus apskrities VMI, 2012 m. sausio 17 d. atlikusiai Centro operatyvų patikrinimą, nes ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09 nustatyta, kad V. K. suklastojo Centro vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas.
Apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo sprendimo šališkumo ir neobjektyvumo grindžiami bendro pobūdžio samprotavimais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo nepagrįstumo nepateikė jokių konkrečių argumentų
Apelianto nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1230/2013, 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1240/2013, 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-3/2014) nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 60–63) Fondo valdyba iš esmės palaiko savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentus. Papildomai pabrėžia, kad apelianto reikalavimas dėl 50 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 bei Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863, priimtą išnagrinėjus ginčą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, pareiškėjas prašė priteisti 50 000 Lt (14 481 Eur) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Skunde teismui pareiškėjas V. K. suformulavo reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centro devynių apdraustųjų socialiniu draudimų duomenų tikslinimo“. Iš šio individualaus administracinio akto turinio matyti, kad jis priimtas dėl devynių apdraustųjų (tarp jų V. K.) duomenų pašalinimo Registro duomenų bazėje. Sprendimo Nr. 5-27-11611 rezoliucinė dalis susideda iš 9 punktų, kuriuose individualizuota kokie būtent duomenys pašalinti iš Registro kiekvieno apdraustojo atžvilgiu. Pareiškėjui (apeliantui) materialines teisines pasekmes sukeliantis atsakovo sprendimas yra išdėstytas skundžiamo individualaus administracinio akto 8 punkte, kuriuo nuspręsta pašalinti iš Registro draudėjo Europos regbio centro šiuos apdraustojo V. K. duomenis: valstybinio socialinio draudimo pradžios datą – 2007 m. liepos 27 d. (8.1 punktas); 6 428,57 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 184,43 Lt VSD įmokas už 2007 metų 3 ketvirtį (8.2 punktas); 12 500,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 4 247,50 Lt VSD įmokas už 2007 metų 4 ketvirtį (8.3 punktas); 23 500,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 7 985,30 Lt VSD įmokas už 2008 metų 1 ketvirtį (8.4 punktas); valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą – 2009 m. liepos 17 d. bei 0.00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas (8.5 punktas). Sprendimo Nr. 5-27-11611 1-7 ir 9 punktuose yra išdėstyti Registro tvarkytojo sprendimai kitų fizinių asmenų atžvilgiu. Nustatyta, kad Sprendimo Nr. 5-27-11611 1-7 ir 9 punktuose nurodyti asmenys kartu su pareiškėju V. K. skundo teismui šioje administracinėje byloje nepadavė ir nebuvo jam pavedę kreiptis į teismą jų interesais. Nors pareiškėjas skunde teismui suformulavo reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611, t. y. visą nurodytą administracinį aktą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis padavė teismui individualų skundą, kuriuo faktiškai apskundė tik tą šio sprendimo dalį, kuri jam sukelia atitinkamas materialines teisines pasekmes (8 punktą). Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės 2015 m. lapkričio 6 d. sprendime neaptarė, tačiau iš šio teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas patikrino Sprendimo Nr. 5-27-11611 pagrįstumą ir teisėtumą tik skundą padavusio pareiškėjo atžvilgiu, t.y. neperžengdamas pareiškėjo V. K. šioje administracinėje byloje iškelto ginčo ribų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šioje administracinėje byloje dalykas yra ne visas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611, o tik jo dalis (8 punktas), todėl pareiškėjo apeliacinį skundą pripažinus pagrįstu, galėtų būti sprendžiama tik dėl Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalies (8 punkto) panaikinimo, o ne dėl viso Sprendimo Nr. 5-27-11611 panaikinimo.
Prieš nagrinėdama iš esmės pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjo pareiškimų (prašymų) pateiktų apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu ir atskirai.
Administracinių bylų teisenos įstatymas (įstatymo redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.) numatė ribotą apeliaciją, t.y. apeliacija administraciniame procese nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pakartotinis bylos nagrinėjimas, o yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas (ABTĮ 136 straipsnis), atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į nagrinėjamai individualiai bylai aktualius faktinius ir teisinius aspektus.
ABTĮ 130 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į šią įstatymo normą, teisėjų kolegija nenagrinėja apeliaciniame skunde išdėstyto pareiškėjo (apelianto) naujo reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įrašyti į jo darbo stažą laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. Pareiškėjas šioje byloje paduodamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, inicijavo administracinį ginčą dėl administracinio akto, kuriuo Registro duomenų bazėje buvo patikslinti jo duomenys, o ne dėl darbo stažo skaičiavimo.
ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nustatė, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje, kaip ir pirmojoje instancijoje, galioja įrodymų liečiamumo, leistinumo, sąsajumo su ginčo dalyku procesinė taisyklė. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku. Ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas – VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalis (8 punktas), kuria atsakovas pašalino iš Registro duomenų bazės atitinkamus 2007 m. liepos 27 d.- 2009 m. liepos 17 d. laikotarpio pareiškėjo (apdraustojo) duomenis, remdamasis Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo nustatyti, ar minėtas Prokuratūros nutarimas atsakovui pagal teisės aktų reikalavimus buvo pakankamas pagrindas pašalinti Registro duomenų bazėje apdraustojo V. K. duomenis už 2007 m. liepos 27 d.- 2009 m. liepos 17 d. laikotarpį.
Pareiškėjas prie apeliacinio skundo ir vėliau pateiktų pareiškimų (prašymų) pridėjo įvairius dokumentus, kurių dalis pagal juose nurodytas datas surašyti iki skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo dienos, kita dalis po to, kai buvo priimtas minėtas teismo sprendimas. Dėl visų pateiktų dokumentų teisėjų kolegija pažymi, kad jie negali būti priimti ir tiriami apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai, nes neatitinka nė vienos iš ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nurodytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų. Pabrėžtina, kad pateikti dokumentai arba visiškai nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyje (pvz., pareiškėjo charakteristikos) arba pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjamoje byloje dalyko.
Apelianto prašymas išreikalauti Europos regbio centro buhalterinius dokumentus tam, kad būtų nustatyta kiek darbuotojų, kurie turėjo būti įtraukti į Registro duomenų bazę, dirbo Centre 2007-2014 m., negali būti tenkinamas, nes neatitinka ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų ir išeina už nagrinėjamoje byloje iškelto administracinio ginčo ribų.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai (Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 23 d. raštas Nr.(11.39-30-4)-46-2035 pareiškėjui ir jo priedas Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (4.65)-448-121)) nebuvo Sprendimo Nr. 5-27-11611 priėmimo faktiniai pagrindai, todėl, priešingai nė teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime neturėjo pagrindo šiuos pareiškėjo pateiktus į bylą dokumentus vertinti kaip rašytinius įrodymus, turėjusius įtakos ginčui aktualios Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalies (8 punktui) priėmimui.
Dėl apelianto minimų administracinių bylų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1230/2013, 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1240/2013) teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos administracinės bylos nagrinėjamai bylai neturi jokios prejudicinės reikšmės, nes šiose administracinėse bylose buvo nagrinėjami administraciniai ginčai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjui V. K. ligos pašalpą už atitinkamus 2012 metų laikotarpius. Minėtos administracinės bylos skiriasi nuo nagrinėjamos bylos pagal faktines aplinkybes ir jų vertinimui taikytiną teisinį reguliavimą.
Įstatymų lygmenyje valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus; šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.
Įstatymų leidėjas VSD įstatyme nustatė draudėjų, apdraustųjų, taip pat Fondo administravimo įstaigų funkcijas, teises ir pareigas. Ginčui aktualios redakcijos VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Pagal VSD įstatymo 14 straipsnį draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų (1 d.); privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis (3 d.). Pagal VSD įstatymo 15 straipsnį apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Pagal VSD įstatymo 31 straipsnį Fondo valdybos teritorinių skyriai, be kita ko, tvarko apdraustųjų asmenų įskaitą ir kontroliuoja duomenų keitimo apdraustųjų asmenų įskaitoje pagrįstumą (VSDĮ 31 str. 3 p.); kontroliuoja apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą (VSDĮ 31 str.1 p.).
Registro tvarkytojų teises ir pareigas, Registro duomenų tvarkymą reglamentuoja Registro nuostatai (Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 435 redakcija su ginčui aktualiu laikotarpiu priimtais pakeitimais). Pagal Registro nuostatus Registro paskirtis – registruoti šių Nuostatų 3 punkte numatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teisės aktų nurodytais atvejais teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir jų pagrindu suformuotus dokumentus, susijusius su registro objektais, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus (2 punktas); Registro objektai – valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys bei VSD išmokų gavėjai (3 punktas).
Fondo valdyba yra vadovaujančioji (centrinė) Registro tvarkymo įstaiga, Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra teritorinės Registro tvarkymo įstaigos (9.1,9.2 punktai).
Pagal Registro nuostatų 15 punktą teritorinėms registro tvarkymo įstaigoms, be kita ko, priskirtos funkcijos: tikrinti, ar registro duomenų teikėjų pateikti įregistravimo į registrą dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus (15.4 punktas); tikslinti registro duomenis vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka (15.9 punktas). Registro nuostatų 16 punkte nustatytos Centrinės ir teritorinės registro tvarkymo įstaigos pareigos. Pagal šią teisės normą Centrinė ir teritorinės registro tvarkymo įstaigos, be kita ko, privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (16.2 punktas). Registrų nuostatų 36 punkte nustatyta, kad Registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka; patikslinti Registro duomenys apie Registro objektą kaupiami duomenų bazėje.
Duomenų apie apdraustųjų (išskyrus savarankiškai dirbančius asmenis) valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas, informacijos, reikalingos ligos ir motinystės pašalpų skyrimui bei duomenų apie draudėjo reorganizavimą, pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, socialinio draudimo pranešimų ir elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pildymo bei pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (atsakovui priimant Sprendimą Nr. 5-27-11611 galiojo 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-524 redakcija).
Pagal Taisyklių 3.2 punkte apibrėžtą sąvoką šių Taisyklių prasme duomenų tikslinimas – neteisingų, netikslių, neišsamių Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į Registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas arba pavėluotai pateiktų duomenų įrašymas į Registrą. Pagal šią sąvoką įrašytų į Registrą duomenų šalinimas patenka į Registro duomenų tikslinimo sąvoką.
Pagal Taisyklių 93 punktą duomenys pagal Registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, į Registrą neįrašomi, o įrašyti – nedelsiant tikslinami (duomenys šalinami). Pagal Registro nuostatų 41 punktą ir Taisyklių 77 punktą sprendimą dėl duomenų tikslinimo priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas).
Taisyklių XI skyriaus „SD pranešimų duomenų tikslinimas) 74 punkte (74.1-74-8 p.) nurodyti pagrindai, kuriais Registro duomenų bazėje gali būti tikslinami duomenys apie apdraustojo draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas, t.y.: draudėjo prašymu (74.1 p.); apdraustojo prašymu (74.2 p.); dėl klaidingai ar pagal dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, į Registrą įrašytų duomenų (74.3 p.); pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus (74.4 p.); pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą (74.5 p.); pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduotą pažymą dėl taikytinų teisės aktų ar sprendimą neišduoti minėtos pažymos arba sprendimą dėl išduotos pažymos apie taikytinų teisės aktų nustatymą panaikinimo (74.6 p.); pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatas (74.7 p.); pagal dokumentus, pateiktus valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti (74.8 p.).
Taisyklių XI skyriaus atitinamose dalyse yra detalizuota kaip gali būti tikslinami apdraustojo duomenys pagal kiekvieną Taisyklių 74.1-74.8 punkte numatytą tikslinimo pagrindą. Taisyklių 95-97 punktai reglamentuoja apdraustojo asmens duomenų tikslinimą pagal tyrimo/patikrinimo rezultatus. Taisyklių 95 punkte nurodyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal tyrimo/patikrinimo rezultatus (prokuroro, ikiteisminio tyrimo institucijos ar pareigūno, ar kitos kompetentingos valstybės institucijos išvados, pažymos, tyrimo/patikrinimo rezultatai), kurie įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taisyklių 95 punkte aiškiai nurodyta, kad apdraustojo duomenys Registro duomenų bazėje gali būti tikslinami pagal išvardytų kompetentingų institucijų tyrimų/patikrinimų rezultatus, kurie įrodo minėtas aplinkybes. Ar atitinkamo tyrimo/ patikrinimo rezultatai įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, turi spręsti Registro tvarkytojas, analizuodamas atitinkamo tyrimo/patikrinimo rezultatus.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 priėmimo faktinis pagrindas buvo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 (tiksliau - šio nutarimo dalis, susijusi su Europos regbio centru, nes Nutarime pasisakyta ir dėl kitų ikiteisminio tyrimo epizodų).
Registro nuostatų 15.9 ir 36 punktai, nustatantys kad Registro duomenys tikslinami vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka, nukreipia į Fondo valdybos direktoriaus patvirtintas Taisykles. Sprendimo Nr. 5-27-11611 įžanginėje dalyje nurodyta, kad Prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėtas vadovaujantis Taisyklių XI skyriaus nuostatomis, tačiau rezoliucinėje dalyje šio individualaus administracinio akto priėmimo pagrindais nurodyti tik Registro nuostatų 36 ir 41 punktai ir nesuremta nė vienu Taisyklių punktu. Iš Sprendimo Nr. 5-27-11611 įžanginėje dalyje esančios nuorodos į Taisyklių XI skyrių ir Prokuratūros nutarimą, kurio atitinkama dalis cituojama minėtame atsakovo individualiame administraciniame akte, kaip jo priėmimo faktinis pagrindas, yra pakankamas pagrindas išvadoms, kad atsakovas pareiškėjo (apdraustojo) duomenis Registro duomenų bazėje tikslino Taisyklių 74.4 punkte nurodytu pagrindu, tačiau jo nenurodė (neįrašė) į priimtą aktą.
Pagal VSD įstatymo 31 straipsnio, Registro nuostatų 15.9, 16.2, 36 punktų, Taisyklių 74.4, 93, 95 punktus atlikto ikiteisminio tyrimo rezultatai Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriui (jo pavaduotojui) gali būti faktinis pagrindas priimti sprendimą (Registro nuostatų 41 punktas, Taisyklių 77 punktas) dėl apdraustojo duomenų tikslinimo Registro duomenų bazėje, jei jie įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs arba buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad teritorinis Registro tvarkytojas, gautus atitinkamos institucijos atlikto tyrimo / patikrinimo rezultatus turi įvertinti savarankiškai specialiųjų teisės aktų, kurie reglamentuoja Registro duomenų tikslinimą, kontekste ir nustatyti, ar tyrimo/ patikrinimo rezultatai įrodo, jog į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs konkretaus apdraustojo (apdraustųjų) duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jei teritorinis Registro tvarkytojas, atlikęs tokį tyrimo / patikrinimo rezultatų vertinimą prieina prie išvadų, jog atitinkamos valstybės institucijos atlikto tyrimo / patikrinimo rezultatai šias aplinkybės įrodo, tokios išvados turi būti išdėstytos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (jo pavaduotojo) sprendime dėl apdraustojo duomenų tikslinimo, kurio turinys turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai pabrėžia, kad Fondo valdybos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, tarp jų šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuris reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, kt.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paliko galioti pareiškėjo atžvilgiu priimtą Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 atsakovui šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti pakankamas pagrindas pašalinti Sprendimo Nr. 5-27-11611 8 punkte nurodytus pareiškėjo (apdraustojo) duomenis iš Registro duomenų bazės. Prie tokių išvadų teisėjų kolegija priėjo įvertinusi minėto Nutarimo turinį, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad už kokias veikas, susijusias su Europos regbio centru, kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, V. K. 2011 m. rugsėjo 27 d. buvo įteiktas galutinis įtarimas, tačiau 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu buvo nutarta dėl šių veikų baudžiamąjį procesą nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.
Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo dalyje, kurioje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuotos V. K. veikos, susijusios su Europos regbio centru, nurodyta, kad: jis nuo 2007 m. sausio 7 d., būdamas Europos regbio centro (įmonės kodas 300638529, registruotas Žirmūnų g. 68, Vilniuje) prezidentu, turėdamas tikslą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikti žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, žinodamas, kad M. B., V. C., G. G., V. G. nedirba Europos regbio centre ir neužima jokių pareigų, jiems bei kitiems darbuotojams R. J., K. K., T. B., J. K. už tai nėra mokamas joks atlyginimas, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per ataskaitinį ketvirtį), pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pranešimus apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, darbo užmokesčio žiniaraščius, įsakymus, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. panaudojo, pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui.
Įvertinusi minėtą Prokuratūros nutarimo dalį, kuria rėmėsi atsakovas, priimdamas pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu ginčui aktualią Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį (8 punktą), teisėjų kolegija pažymi, kad šiame Nutarime nurodyti ikiteisminio tyrimo duomenys kokių rūšių dokumentuose ir kokius įrašytus žinomai melagingus duomenis pateikė V. K. (Europos regbio centro prezidentas) Fondo valdybos Vilniaus skyriui nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. apie 8 apdraustuosius asmenis (išvardyti 4 asmenys, kurie nedirbo Centre ir neužėmė jokių pareigų ir jiems nebuvo mokamas atlyginimas, taip pat 4 asmenys, kuriems nebuvo mokamas atlyginimas). Pareiškėjo (apdraustojo) pavardė tarp minėtų 8 asmenų Nutarime nenurodyta. Atsižvelgdamas į šią Prokuratūros nutarimo dalį, atsakovas nurodytų 8 asmenų (apdraustųjų) atžvilgiu priėmė Sprendimo Nr. 5-27-11611 1-7 ir 9 punktus dėl jų duomenų tikslinimo Registro duomenų bazėje, taip pat 8 punktą dėl V. K. (apdraustojo) duomenų tikslinimo.
Minėtoje Prokuratūros nutarimo dalyje (kaip ir visame Nutarime) nėra jokių duomenų, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog V. K. (Europos regbio centro prezidentas) pateikė Fondo valdybos Vilniaus skyriui už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. kokius nors savo (apdraustojo) duomenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios teisės sąvokų prasme galėjo būti traktuojami kaip žinomai melagingi, suklastoti, o Registro tvarkymo prasme Registro tvarkytojo galėtų būti vertinami kaip neteisingi, netikslūs, neišsamūs ir todėl tikslintini (šalintini) iš Registro duomenų bazės. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas V. K. veikų, susijusių su Europos regbio centru, aprašymas buvo pateiktas kvalifikuojant veikas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (šios baudžiamojo įstatymo normos prasme nėra svarbu, ar dokumento suklastojimo ir/ar pateikimo veiką asmuo padarė su savo dokumentu bei duomenimis, ar su kitų asmenų). Taigi Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas duomenų pakankamumas buvo įvertintas baudžiamojo įstatymo normų kontekste, pripažįstant ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis pakankamais pareikšti įtarimus V. K. pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarime nurodytų duomenų pakankamumas pareikšti V. K. (buvusiam Europos regbio centro prezidentui) įtarimus už veikas, kvalifikuotas pagal Baudžiamąjį kodeksą, savaime nereiškia, kad tie patys duomenys (minėta Nutarimo dalis) Registro tvarkytojui savaime galėjo būti pagrindas pašalinti apdraustojo V. K. duomenis iš Registro duomenų bazės. Registro tvarkytojas (atsakovas) minėtoje Nutarimo dalyje išdėstytus ikiteisminio tyrimo rezultatus turėjo įvertinti aktualių VSD įstatymo, Registrų nuostatų ir Taisyklių normų kontekste ir nustatyti, ar jie įrodo, jog į Registro duomenų bazę buvo įrašyti V. K. (apdraustojo) neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys ir arba jie buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl turėtų būti patikslinti (pašalinti). Pabrėžtina, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo rezultatai pagal Europos regbio centro epizodą nėra aprašyti detaliai ir nėra konkrečių duomenų, kurie Registro tvarkytojui suteiktų informaciją apie V. K. (apdraustojo) duomenų pateikimą (nepateikimą) Registro tvarkytojui. Kita vertus, Nutarime yra pateikta informacija apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytą faktą, jog V. K. (Europos Regbio centro prezidentas) tyčia suklastojo nutarime išvardytų rūšių dokumentus apie Centro 8 apdraustuosius už 2007 m. liepos 18 d. – 2009 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpį ir pateikė juos Fondo valdybos Vilniaus skyriui, tačiau nenurodyta, ar į minėtus dokumentus buvo įrašyti ir V. K. (apdraustojo) duomenys. Atsakovas, atsižvelgdamas į Nutarime išdėstytą informaciją, Nutarime išdėstytus ikiteisminio tyrimo rezultatus turėjo analizuoti kartu su turimais minėto laikotarpio dokumentais, kurie Nutarime minimi kaip pateikti Registro tvarkytojui suklastoti ir nustatyti, ar Prokuratūros nutarime nurodytuose suklastotuose dokumentuose buvo įrašyti bei pateikti Registro tvarkytojui ir V. K. (apdraustojo) duomenys. Sprendime Nr. 5-27-11611 ir kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas, priimdamas ginčui aktualią šio administracinio akto dalį (8 punktą), atliko tokį Nutarime išdėstytų bei turimų duomenų vertinimą. Sprendime Nr. 5-27-11611 atsakovas nenurodė jokių objektyvių nustatytų duomenų, kurie pagrįstų, jog remdamasis Prokuratūros nutarime nurodytais ikiteisminio tyrimo rezultatais bei savo (Registro tvarkytojo) turimais duomenis, įvertintais specialiųjų teisės aktų (VSD įstatymo, Registrų nuostatų, Taisyklių) kontekste, nustatė, jog yra nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, suteikiančios atitinkamą teisinį pagrindą pašalinti iš Registro Sprendimo Nr. 5-27-11611 8 punkte nurodytus apdraustojo V. K. duomenis (valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datas, nurodytas draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų sumas).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalis (8 punktas), kuri priimta pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu, dėl motyvų stokos negali būti pripažinta pagrįsta ir atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą individualų administracinį aktą pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje administracinėje byloje (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2695-520/2015), kurioje buvo ginčijama to paties Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 5-27-11611 atitinkama dalis (6 punktas), panaikindamas minėtą šio akto dalį, taip pat yra konstatavęs, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, netinkamai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas) panaikinat Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 8 punktą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat panaikinant jam pritariantį Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863.
Panaikindama Fondo valdybos Sprendimo Nr. 5-27-11611 8 punktą bei Fondo valdybos Sprendimą Nr. (10.10)I-9863 teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to neatsiranda pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 50 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendime teisingai nurodė, kad civilinė atsakomybė už žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) galima tik tuo atveju, kai yra šios atsakomybės taikymo sąlygų visuma: valdžios institucijos neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-3034/2011, taip pat LVAT 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A662-2265/2011). Ginčijamo administracinio akto (jo dalies) panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi viešojo administravimo subjekto veiksmai, susiję su ginčijamo sprendimo priėmimu, buvo neteisėti ab initio (nuo pradžios).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl atsakovo veiksmų teisėtumo siekiant tinkamai atlikti draudėjo Europos regbio centro atžvilgiu Registro nuostatų 15.4 ir 15.9 punktuose nurodytas funkcijas ir tinkamai vykdyti Registro nuostatų 16.2 ir 32 punktais nustatytą pareigą užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti Taisyklių nustatyta tvarka. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad jam iš 2007-2008 m. Registro duomenų bazėje sukauptų duomenų kilo abejonių dėl draudėjo Europos regbio centro teikiamų apdraustųjų duomenų bei draudėjo bylose esančių dokumentų pagrįstumo, todėl 2009 m. sausio 8 d. raštu Nr.(8.31)3-865 kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas ištirti galimą dokumentų klastojimą bei kitas galimas neteisėtas veikas, siekiant gauti išmokas iš Fondo biudžeto. Pirmiau minėtame Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. sausio 8 d. raštas Nr.(8.31)3-865 šiam ikiteisminio tyrimo subjektui buvo vada 2009 m. sausio 19 d. pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.10-1-132-09 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl galimo dokumentų klastojimo. Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuris buvo pateiktas Fondo valdybos Vilniaus skyriui, atitinkamoje dalyje dėl Europos regbio centro epizodo yra išdėstyti ikiteisminio tyrimo, kurį atlikti prašė Registro tvarkytojas Europos regbio centro, rezultatai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-132-09, kurį 2009 m. inicijavo atsakovas, atlikdamas Registro tvarkytojo funkcijas, dalis dėl V. K. veikų, susijusių su Centru, Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu buvo nutraukta nereabilituojančiais pagrindas (suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui). Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmai, kad gavęs ikiteisminio tyrimo rezultatus, jis sprendė Europos regbio centro (draudėjo) pateiktų duomenų tikslinimo klausimą, iš esmės yra teisėti (VSD įstatymo 31 straipsnio 3 dalis, Registro nuostatų 15.9, 16.2, 36 punktai, Taisyklių 74, 95 punktai). Teisėjų kolegija Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, priimtą pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu (8 punktą) panaikino dėl motyvų stokos, t.y. dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu priimta individualaus administracinio akto dalis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Taigi nors šiuo atveju yra nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčui aktualią Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų neįvykdė tinkamai, tačiau tai nėra pagrindas keisti ar naikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes atsakovo (registro tvarkytojo) veiksmai, gavus Prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nereabilituojančiais pagrindais, inicijuojant Europos regbio centro (draudėjo) pateiktų duomenų tikslinimo Registro duomenų bazėje procedūrą iš esmės atitiko pirmiau minėtus teisės aktų reikalavimus.
Konstatavus, kad atsakovas, priimdamas ginčui aktualią Sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį (8 punktą), priėmė neveikdamas taip, kaip to reikalavo minėtos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjas nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti 50 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau šio reikalavimo nepagrindė jokiais motyvais. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad asmeniui reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), nepakanka abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, ar išvardyti galimas neturtinės žalos apraiškas, nurodytas CK 6.250 straipsnyje, bei nurodyti prašomą priteisti sumą žalai atlyginti, kad tokio reikalavimo pagrįstumas teisme tikrinamas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CK 57 straipsnio 6 dalis). Įrodyti žalos (turtinės ir/ar neturtinės) atsiradimo faktą, siejamą su skundžiamais valdžios institucijos galimai neteisėtais veiksmais, turi asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos veiksmų jis patyrė emocinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus (2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. jam buvo atliktos širdies ritmo atstatymo operacijos, dėl patirtų negatyvių išgyvenimų ir streso 2015 m. lapkričio 9 d. diagnozuotas onkologinis susirgimas). Pasak apelianto, visų jo ligų priežastis yra stresas, pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, nepatogumai, kuriuos jis patyrė iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija pažymi, kad jie pagrįsti vien apelianto nuomone ir prielaidomis, kurių negali patvirtinti jokie medicininiai tyrimai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, jog būtent šioje byloje pareiškėjo apskųsti sprendimai (Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 8 punktas ir Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (10.10)I-9863) sukėlė pareiškėjui tokius emocinius išgyvenimus, kuriuos būtų galima vertinti CK 6.250 straipsnio prasme kaip neturtinę žalą. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjo šioje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjas galėjo patirti neigiamų emocijų dėl kitų priežasčių, nes buvo atitinkamų baudžiamųjų procesų dalyvis. Iš Prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo nutraukti 2009 m. sausio 19 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr.10-1-132-09 matyti, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas sujungus tris ikiteisminius tyrimus. Nutarime nurodyta, kad atitinkamos šio ikiteisminio tyrimo dalys (dvi išskirtos baudžiamosios bylos) pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu buvo perduotos į teismą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad minėtose baudžiamosiose bylose pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Teisminiame procese Nr. 1-66-00332-2009-3 Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal eilę epizodų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laivės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams (įskaitant sulaikymo ir kardomojo kalinimo ir suėmimo laiką atitinkamais 2009, 2010 ir 2014 m. laikotarpiais) atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietovės ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, šiuo teismo nuosprendžiu iš V. K. buvo priteista beveik 6000 Lt padarytai žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr.1A-44-312/2015) nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmetė. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis kitame baudžiamajame procese (teisminio proceso Nr.1-10-1-00692-2014-7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir už jas nuteistas paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL dydžio baudą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmetė (baudžiamoji byla Nr.1A-27-166/2016). Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. sausio 7 d., be kita ko, pareikšdamas nemotyvuotą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kai vyko minėti baudžiamieji procesai, kurie neabejotinai jam kėlė neigiamas emocijas. Pažymėtina, kad esant aplinkybėms, kai asmenį tuo pačiu metu veikia keli neigiami veiksniai, nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamo iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kurio neigiamo veiksnio (galimų valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar kito, su jais nesusijusio) poveikis asmeniui pagal visuotinai priimtus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius, etinius standartus bei teisines pasekmes gali būti vertinamas kaip stipriausias. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų, kad tuo pačiu metu, kai buvo priimti šioje byloje pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai, kuriais iš Registro duomenų bazės buvo pašalinti atitinkami V. K. (apdraustojo) duomenys, pareiškėjas turėjo ženkliai didesnių neigiamų išgyvenimų, susijusių su jo atžvilgiu vykstančiais dviem baudžiamaisiais procesais, kuriuose jam jau buvo paskirtos ar grėsė atitinkamos bausmės pagal baudžiamąjį įstatymą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas dėl šioje byloje ginčijamų jam nepalankių Fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų priėmimo patyrė kokią nors realią neturtinę žalą.
Nenustačius žalos fakto, priežastinio ryšio nustatymas nėra aktualus, todėl nenagrinėtinas.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jo nurodytą sumą žalai atlyginti, palieka nepakeistą.
Apeliacinio skundo argumentus esą yra šališkas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes tokioms išvadoms byloje nėra jokio pagrindo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies ir pakeičia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą, t.y. pareiškėjo skundą patenkina iš dalies ir panaikina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį teisėjų kolegija palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo V. K. skundą patenkini iš dalies. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863 panaikinti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas