Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-514-540/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00165-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 50.1.1; 52.3.
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. vasario 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.,
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. surašytas už tai, kad 2014 m. spalio 29 d., apie 09.00 val., Kaune, prie pastato esančio Šiaulių 39, V. B. bėgo nuo policijos pareigūnų A. V. ir A. V., į teisėtus pareigūnų reikalavimus sustoti nereagavo, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, sulaikant stangrino rankų raumenis, muistėsi. Šiais savo veiksmais V. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. paaiškino, kad jis tą rytą jautėsi pavargęs, nes buvo visą naktį nemiegojęs. Jis buvo priėjęs prie pareigūnų automobilio ir jų prašė pagalbos. Dėl ko prašė pagalbos, negali nurodyti. Vėliau kai jie jį pradėjo vytis, V. B. išsigando, manydamas, kad tai gali būti apsimetėliai, o ne tikri pareigūnai, todėl nuo jų pradėjo bėgti. Nesuprato, kad jis būtų ką nors pažeidęs. Jų reikalavimo sustoti V. B. negirdėjo, tik išsigando, kad jį vejasi. Po šio incidento jis buvo paguldytas į gydymosi įstaigą, kur kurį laiką buvo gydomas. Nesutinka, kad jam būtų skiriama psichiatrinė ekspertizė.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2014 m. spalio 29 d. ryte patruliuojant pamatė neadekvačiai besielgiantį asmenį, kuris bėgiojo po gatvę, atsitūpdavo, patupėdavo ir vėl bėgo toliau. Tas asmuo buvo pribėgęs prie policijos tarnybinio automobilio bei prašė padėti, gelbėti jį, bet daugiau nieko nepaaiškinęs, nubėgo. Pareigūnai, pabaigę bendrauti su kitu pažeidėju, privažiavo prie to paties asmens bei prie jo priėjo, paklausė kas vyksta ir nuo ko jį gelbėti, tačiau asmuo pažiūrėjo į pareigūnus ir toliau nubėgo, nežiūrėdamas kur bėga. Matėsi, kad su žmogumi yra kažkas negerai, kad jis elgiasi neadekvačiai, todėl nenorėdami palikti tokios būsenos žmogaus, nusprendė jį sulaikyti. Pareigūnai ne kartą aiškiai ir garsiai asmeniui išsakė, kad jis sustotų, tačiau žmogus ir toliau nuo jų bėgo. Tik kelis kartus panaudojus spec. priemonę, pilietis buvo sulaikytas. Sulaikius jis kalbėjo kažką apie palydovą, kad jis viską rodo. Po to jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ten pradėjo sakyti, kad jis dūsta, trūksta oro, todėl buvo iškviesta medikų brigada.
Liudytojas A. V. parodė analogiškai kaip ir liudytojas A. V..
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo, kuriame nurodoma, kad asmuo dėl galimo alkoholio vartojimo tikrinti alkotesteriu nesugebėjo (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai dėl sulaikyto asmens ir panaudoto elektros impulsinio prietaiso, kuriuose nurodo, kad 2014 m. spalio 29 d., patruliuojant prie Šiaulių g. 39 namo policijos pareigūnai pastebėjo asmenį, kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, bėgiojo po gatvę, bėgdamas kelis kartus krito ant žemės. Priėję policijos pareigūnai pareikalavo asmens sustoti ir paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi, tačiau asmuo į policijos pareigūnų reikalavimus sustoti nereagavo ir pradėjo nuo jų bėgti. Asmens policijos pareigūnai garsiai pareikalavo sustoti, tačiau jis į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nereagavo. Policijos pareigūnai asmenį pasivijo ir bandė paguldyti ant žemės, tačiau jis aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, stangino rankų raumenis, stojosi, muistėsi. Asmens pilnai paguldyti ir surakinti rankas, panaudojus spec. priemonę antrankius, nepavyko, asmuo atsistojo ir pradėjo bėgti. Asmenį policijos pareigūnai pradėjo vytis. Vejantis asmenį jam pastoviai ir garsiai buvo reikalaujama sustoti, asmuo nereagavo į teisėtus reikalavimus, tuomet jam buvo pasakyta, kad jei nesustos, bus panaudota spec. priemonė Taser, jis buvo įspėtas du kartus, garsiai ir aiškiai, tačiau jis neragavo ir toliau bandė pasišalinti. Tuomet A. V. panaudojo spec. priemonę Taser X26 ciklo. Asmuo ir toliau bandė stotis ir bėgti, jam garsiai buvo pareikalauta gulėti ant žemės ir nejudėti, tačiau asmuo neragavo. A. V. dar kartą panaudojo prietaisą Taser. Asmuo po antrojo ciklo nustojo priešintis ir buvo sulaikytas. Nuo asmens alkoholio kvapas nesklido, tačiau pagal jo elgesį policijos pareigūnai įtarė, kad jis galėjo būti vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Komisariate buvo iškviesta 10 GMP brigada, kuri apžiūrėjusi asmenį išvežė jį į KMUK (b. l. 4; 5), tarnybinis pranešimas (b. l. 6), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 11), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 15), prietaiso Taser Nr. X00-283013 panaudojimo ataskaita (b. l. 17), medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad V. B. LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje buvo gydomas nuo 2014-10-29 iki 2014-12-08. Pacientas stacionarizuotas priverstiniu būdu.( b. l. 20)
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Iš V. B. paaiškinimo bei jo pirminio paaiškinimo, esančio byloje, matyti, kad jis paaiškino, kad jis bėgo nuo pareigūnų, nes jie V. B. atrodė netikri ir taip pasielgė, nes buvo labai pavargęs ir išsigandęs, o be to buvo įsitikinęs, kad jis nieko nepažeidė. Iš liudytojų A. V. ir A. V. parodymų matyti, kad jie pastebėjo keistai ir neadekvačiai besielgiantį asmenį, kaip vėliau nustatė jo asmenybę- V. B., kuris bėgiojo po judrią piko metu gatvę, sukeldamas pavojų tiek savo sveikatai ir gyvybei, tiek eismo saugumui. Be to jis elgėsi neadekvačiai ir todėl, kad tai bėgdavo, tai atsitūpdavo, patupėdavo ir vėl bėgdavo. Priėjęs prie pareigūnų, prašė jį gelbėti, padėti, bet nieko nepaaiškinęs, vėl nubėgo. Pareikalavus V. B. sustoti, jis į juos pasižiūrėjo ir toliau nubėgo, nežiūrėdamas kur bėga. Matėsi, kad su žmogumi yra kažkas negerai, kad jis elgiasi neadekvačiai, todėl nenorėdami palikti tokios būsenos žmogaus, nusprendė jį sulaikyti. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo matyti, kad V. B. LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje buvo gydomas nuo 2014-10-29 iki 2014-12-08. Pacientas stacionarizuotas priverstiniu būdu dėl lėtinės psichinės ligos. Šiuo atveju asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės (subjektyvioji pusė) dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Įvertinus visus surinktus įrodymus bei visas abejones vertinant atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog V. B. tyčia ir sąmoningai tai suvokdamas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl konstatuojama, kad V. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. įvykio bei sudėties, todėl šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. B. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 str., 250 str. 1p. teismas
nutarė:
Administracinę bylą nutraukti, nesant V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., įvykio bei sudėties.
Nutarimo kopiją siųsti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Miceikienė